- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-03
- Bylos Nr.
- e2-2215-1031/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25424-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Miesto gijos“
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
dalyvaujant nuotoliniu būdu naudojant Zoom konferencijų programą ieškovės akcinės bendrovės „Miesto gijos“ atstovei advokatei D. A.,
viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Miesto gijos“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė bendrovė „Miesto gijos“ (AB „Vilniaus šilumos tinklai“ bylos nagrinėjimo metu pakeitė pavadinimą į akcinė bendrovė „Miesto gijos“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. M. 3 803,98 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją, 134,74 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2024 m. gruodžio 30 d. ieškovės prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 3 803,98 Eur skolą, 134,74 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 89,00 Eur žyminį mokestį. 2025 m. vasario 14 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės papildomai priteistos 1 736,65 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 18 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš atsakovės J. M. priteisė ieškovei 889,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad nesutinka su priimtu sprendimu už akių, kadangi ieškinys nėra įrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino atsakovės J. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo, nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant ir atsakovei nuosavybes teise priklausančiam butui šiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Butas atsakovei priklauso nuosavybės teise nuo 1992 m. rugsėjo 21 d. iki šiol. Atsakovė gavo ir vartojo butui patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Todėl atsakovei, kaip buto savininkei, atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimų nustatyta tvarka bei tarifais.
Atsakovė už ieškovės teiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. nėra atsiskaičiusi, todėl yra skolinga ieškovei 3 803,98 Eur.
Ieškovė pažymėjo, kad tarp šalių nėra sudaryta individuali rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau buto, kurio savininkė visą skolos laikotarpį buvo atsakovė, šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai buvo prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad šilumos energijos tiekėja konkliudentiniais veiksmais su atsakove buvo sudariusi neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovei atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą teisės aktų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove už į butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį, taip pat už namo bendroms reikmėms priskirtą šilumos kiekį ir priskirtą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti.
Kadangi atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieškove sutartį ir laiku nesumokėjo už ieškovės patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, ieškovė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalauja ir 0,02 proc. dydžio delspinigių. Todėl tuo pagrindu ieškovė už paskutinius 6 mėnesius paskaičiavo atsakovei 134,74 Eur delspinigių, kuriuos prašo priteisti.
Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė yra nesąžininga, nes jau vyko ne vienas teisminis nagrinėjimas dėl tam pačiam butui priskaičiuotų skolų už suvartotą šilumos energiją už ankstesnius laikotarpius. Tačiau atsakovė ir toliau piktybiškai nemoka ieškovei.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nurodydama, kad ieškovė neteisingai jai paskaičiavo mokesčius už patiektą šilumos energiją į nuosavybės teise jai priklausantį butą. Ieškovė nepagrindė, jog atsakovė faktiškai gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį, tai patvirtinančių skaičiavimų byloje nėra. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad pateikė šilumos energijos paskirstymo skaičiavimų detalizavimus, kurie patvirtintų, jog atsakovė faktiškai gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį. Atsakovė tvirtina, kad tokių skaičiavimų byloje nėra, o teismas privalo nustatyti, kokį šilumos energijos kiekį atsakovė faktiškai gavo ginčo laikotarpiu. Ieškovė neįrodė, kad faktiškai, o ne juridiškai perdavė atsakovei centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal šilumos paskirstymą, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Ieškovė į šilumos energijos paskirstymą neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, priklausančių ginčo daugiabučio namo butų savininkams, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į butų savininkų patalpų bendrą naudingą plotą, atitinkamai sumažinant atsakovei priskirtus mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą pagal 5 metodą, taikomą kartu su 4 metodu.
Ieškovė nepagrįstai reikalauja delspinigių, nors nei standartinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių palūkanų ir (arba) delspinigių nenumato. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 1 dalimi, ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti ir reikalauti nei palūkanų, nei delspinigių. Lietuvos Respublikos 1995 m. įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir jį reglamentuojantis Vyriausybės 1996 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo“ ieškovės pritaikytą delspinigių dydį numato tik valstybės ir savivaldybės įmonėms už teikiamas paslaugas, o ieškovė yra akcinė bendrovė, kuri teikia ne paslaugas, o tiekia prekes – šilumos energiją. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios įmonės tipas yra valstybės ar savivaldybės įmonė, kad ji teikia viešąsias paslaugas gyventojams, nes šilumos tiekimas yra ne paslaugų, o prekių tiekimas.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas, nes bylinėjimosi išlaidas sumokėjo juridiniam asmeniui – advokatų profesinei bendrijai, nors šis juridinis asmuo nėra ir negali būti teisėtas ieškovės atstovas. Ieškovė į prašomas priteisti išlaidas įtraukė pridėtinės vertės mokestį, nors šių išlaidų ieškovė nepatyrė, nes kaip PVM mokėtoja PVM atgavo per užskaitą.
Atsakovė ir jos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems pranešta tinkamai, teismo šaukimai atsakovės atstovams buvo siųsti per EPP sistemą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas, panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimas vyksta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 289 straipsnis). Teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis), atitinkantį CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Ieškinys tenkintinas.
Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovė akcinė bendrovė „Miesto gijos“ tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro 2024 m. rugsėjo 2 d. išrašą butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei J. M. (b. l. 9, I tomas) (bylos nepavykus skaitmenizuoti, nurodomi popierinės bylos lapai). Tarp ieškovės ir atsakovės rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė už tiekiamą šilumos energiją, karštą vandenį apskaičiavo mokėtino mokesčio sumą ir kiekvieną mėnesį sąskaitas pateikė apmokėti atsakovei. Ieškovė pateikė visas skolos laikotarpiu atsakovei teiktas sąskaitas, kuriose nurodomi ieškovės taikomi įkainiai, atsakovės buto suvartotas šilumos kiekis, nurodoma atsakovės mokėtina suma, kada ir už ką skola apskaičiuota (suvartotą karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, buto šildymą, bendro naudojimo patalpų šildymą, kt.). (b. l. 10-138, I tomas). O konkrečias suskaičiuotas sumas ieškovė yra nurodžiusi mokesčių paskaičiavimo pažymoje, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį ir sudaro 3 803,98 Eur sumą (b. l. 140, I tomas). Ieškovė už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. susidariusiai skolai padengti 2024 m. spalio 29 d. suteikė atsakovei terminą iki 2024 m. lapkričio 10 d. Tačiau atsakovė tokią sumą apmokėti atsisako ir jos neapmokėjo.
Nagrinėjamojoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ieškovė teikia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklauso atsakovei. Tačiau nagrinėjamojoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti ieškovės paslaugas. Atsakovė nesutinka už šias paslaugas apmokėti, nes, jos vertinimu, ieškovė neteisingai jai paskaičiavo mokesčius už patiektą šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą ir nepagrindė, kad atsakovė faktiškai gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį, kadangi tokių skaičiavimų byloje nėra, be to, į šilumos energijos paskirstymą ieškovė neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, priklausančių ginčo daugiabučio namo butų savininkams.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi analogiški ginčai tarp šalių dėl skolos iš atsakovės priteisimo už ankstesnį laikotarpį jau buvo išspręsti teisme. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, skola už ankstesnį laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. už atsakovei priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, iš atsakovės buvo ieškovei priteista įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-127-1077/2023, peržiūrėtu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1887-1187/2024 ir atsakovės nurodyti analogiški argumentai kaip ir šioje byloje, buvo teismų atmesti.
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad teismas veikdamas kaip nešališkas ginčo arbitras bylą nagrinėja, įrodymus vertina ir sprendimą priima neperžengdamas ieškinio elementų (pagrindo ir dalyko) ribų, nes šių ribų peržengimas reikštų nukrypimą nuo teismo nešališkumo principo. Teismas, vertindamas nagrinėjamo ieškinio dalyką – reikalavimą priteisti skolą, ieškovės kildinamą iš CK 1.71 straipsnio 1 dalies, CK 6.384 straipsnio 1 dalies straipsnio reikalavimų (ieškinio pagrindas), kad atsakovė yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su ja buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.383 straipsnis).
2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-127-1077/2023 teismas pasisakydamas, ar atsakovė faktiškai gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį, rėmėsi išvadą teikiančios institucijos 2023 m. vasario 3 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pateikta išvada (b. l. 142-145, I tomas), todėl teismas padarė išvadą, kad šilumos energija ir karštas vanduo, už kuriuos prašoma priteisti skolą, faktiškai atsakovės butui buvo suteikti, o skolos dydis aritmetiškai ir metodiškai apskaičiuotas tinkamai pagal tinkamai parinktą šilumos paskirstymo metodą. Šioje byloje ši išvada pateikta kaip rašytinis įrodymas. Teismas ja abejoti neturi pagrindo. Jokios naujos aplinkybės, lyginant su tomis, kurios egzistavo priteisiant skolą iš atsakovės už ankstesnį laikotarpį, nėra įvykusios. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį iš esmės nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, dėl atsakovės suvartoto ginčo šilumos energijos kiekio, nepateikė jokių argumentų ir duomenų, kodėl ieškovės pateikti apskaičiavimai turėtų būti vertinami kaip neteisingi ar neteisėti. Todėl teismas negali nukrypti nuo teismo išaiškinimų, anksčiau jau pateiktų dėl analogiškų bylos aplinkybių, todėl vadovaudamasis šiais argumentais atmeta atsakovės samprotavimus, kad detalizuoti šilumos energijos paskirstymo skaičiavimai nepatvirtina, kad atsakovė faktiškai gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį ir tokių skaičiavimų byloje nėra.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas.
Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir aptarė atsakovės samprotavimus, dėl ieškinio nepagrįstumo ir neteisėto šilumos energijos paskirstymo dėl neįtrauktų patalpų, priklausančių ginčo daugiabučio namo butų savininkams, ir atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą dėl name esančių sandėliukų patalpų įtraukimo į bendrą naudingą plotą, pagal kurį butų ir kitų patalpų savininkams būtų paskirstoma suvartota šilumos energija.
Minėtu 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu teismas nurodė, kad atsakovės pateikti VĮ Registrų centro duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (butai ir sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriama jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui. Šioje byloje atsakovė su atsilepimu į ieškinį, pateikė tuos pačius registro duomenis (b. l. 177-186, I tomas), jokių naujų argumentų ar įrodymų teismui nepateikė. Todėl teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, atmeta ir šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą.
Teismas, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad atsakovė naudojo šilumos energiją savo buitinėms reikmėms, šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė savo pareigas vykdė tinkamai – užtikrino sutartų paslaugų teikimą, tuo tarpu atsakovė savo pareigų neįvykdė – nesumokėjo už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės ieškinys yra ir teisėtas, ir pagrįstas (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.384 straipsnis, 6.388 straipsnis). Atsakovei nepateikus duomenų, kad ji savo piniginę prievolę ieškovei yra įvykdžiusi ar įvykdžiusi iš dalies, teismas priteisia ieškovei iš atsakovės J. M. 3 803,98 Eur skolos už atsakovei priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.
Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė kaip ankstesniuose teisminiuose procesuose, samprotavo, jog delspinigiai negali būti taikomi, nes ieškovė nėra valstybės įmonė ir reikalaujama apmokėti už privataus asmens parduotas prekes (šilumos energiją), bet ne už valstybės ar savivaldybės įmonės suteiktas komunalines paslaugas. Tačiau teismas, remdamasis ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-127-1077/2023, neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės vertinimu.
Nagrinėjamu atveju visos AB „Miesto gijos“ akcijos (100,0 proc.) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (tai yra vieša, visiems žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas)), todėl ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė ir jai, atitinkamai, taikomas minėtas įstatymas dėl delspinigių.
Pripažinus, kad atsakovė nevykdė savo prievolės tinkamai atsiskaityti už šilumos energiją, ieškovei iš atsakovės priteisiami 134,74 Eur delspinigiai, apskaičiuoti nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. (0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei laiku neįvykdžius savo piniginės prievolės atsiranda pareiga mokėti procesines palūkanas, kurių dydis 5 procentai per metus (CK 6.210 straipsnis). Todėl tokios palūkanos iš atsakovės priteistinos ieškovės naudai nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. gruodžio 5 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinį patenkinus priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis – 89,00 Eur paduodant ieškinį, bei atstovavimo išlaidos - 4404,4 Eur pagal 2025 m. spalio 14 d. prašymą ir pateikti įrodymai byloje patvirtina, kad prašomos priteisti išlaidos ieškovės buvo faktiškai patirtos. Teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas laiko, kad jos atitinka bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę ir kitas aplinkybes ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą.
Teismas nekartodamas ir sutikdamas jau minėtuose ankstesniuose teismo sprendimuose nurodytais argumentais, tai, kad atsiskaitymas įvyko su advokatų profesine bendrija, o ne konkrečiai teisines pasaugas teikusia advokate, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovės teisės atgauti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas, jos priteisiamos su PVM, todėl teismas priteisia ieškovei visas jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,93 Eur sumą ir yra mažesnės už nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Miesto gijos“, juridinio asmens kodas 124135580, iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 803,98 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų trijų eurų 98 ct) skolą, 134,74 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų 74 ct) delspinigius, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 938,72 Eur sumos nuo bylos teisme iškėlimo – 2024 m. gruodžio 5 d. - iki visiško sprendimo įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 4 493,40 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 40 ct).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.