- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- e2-430-674/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01605-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- AB ,,Lietuvos Draudimas“
- Atsakovas
- R. R., A. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pareikštą ieškinį atsakovams R. R. ir A. P. dėl dalies draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti solidariai iš atsakovų 9734,46 Eur turtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo A. P. prašo priteisti 381,97 Eur kompensacinių palūkanų, solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas advokatas T. Dumbliauskas nurodė, kad R. R. vairuodamas A. P. priklausantį automobilį „Mercedes Benz 313“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-12-22 Londone, Didžiojoje Britanijoje, sukėlė eismo įvykį. Šio įvykio metu sugadinti automobiliai „Mercedes Benz 313“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Avarija įvyko dėl automobilio „Mercedes Benz 313“ vairuotojo R. R. kaltės. Transporto priemonės „Mercedes Benz 313“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas - A. P.. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu kompensuodama eismo įvykio metu padarytą nuostolį, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 19666,34 Eur dydžio draudimo išmoką. Sudarydamas draudimo sutartį atsakovas A. P. nuslėpė nuo ieškovės informaciją, kad automobilį „Mercedes Benz 313“ valdys asmenys, kurie nėra sulaukę 25 m. amžiaus. 2014-04-16 sudarytos automobilio „Mercedes Benz 313“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2.7 punkte numatyta, jog transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. Eismo įvykio metu automobilio vairuotojas atsakovas R. R. buvo 22 metų amžiaus. Atsakovai R. R. ir A. P. nepranešė ieškovei apie pasikeitusias ir draudimo riziką įtakojančias aplinkybes. Atsakovai turėjo pareigą informuoti ieškovę apie padidėjusią riziką iki pradedant naudoti apdraustąją transporto priemonę draudimo rizikos sąlygų neatitinkančiam R. R., kad ieškovė galėtų perskaičiuoti draudimo įmokos dydį, atsižvelgdama į padidėjusią riziką. Pažeidę draudimo sutartyje numatytas draudėjo pareigas atsakovai privalo grąžinti ieškovei išmokėtos išmokos dalį. Ieškovė ragino atsakovą A. P. grąžinti 50 % dalį išmokėtos draudimo išmokos 9833,17 Eur. Raginamos grąžinti dalies draudimo išmokos atsakovas A. P. negrąžino. Atsakovas R. R. pripažino prievolę atlyginti ieškovei 9833,17 Eur žalos. Atsakovas R. R. sumokėjo 122,30 Eur (iš jų 98,71 Eur skola, o 23,59 Eur administravimo mokestis, nes mokėjo pagal išorinių partnerių UAB „Skolos rizikos sprendimai“ pateiktą pretenziją). Likusi dalis žalos neatlyginta. Skola sudaro 9734,46 Eur. Ieškovas prašo 50 procentų žalos priteisimo , nes laiko, kad padaryta itin didelė žala, kurią ieškovė turėjo išmokėti žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Jei A. P. po to kai transporto priemonę ,,Mercedes“ perėmė vairuoti R. R., būtų informavęs apie pasikeitusią sutarties riziką ir sumokėjęs papildomą draudimo įmoką, tai ieškovė nebūtų reiškusi šio ieškinio, nes nebūtų pagrindo. Solidariai žalą priteisti iš P. ir R. prašo dėl to, kad R. R. pats prisiėmė pareigą pasirašydamas sutikimą atlyginti tam tikrą žalos sumą.
Taip pat vadovaujantis įstatymų nuostatomis, ieškovas laiko, kad iš atsakovo A. P. turėtų būti priteista ieškovei 385,64 Eur kompensacinių palūkanų, tai yra 31,64 Eur (416,94 Eur [skola]*0,05 [palūkaną dydis]/365 [dieną skaičius metuose]*554 pradelstas dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2016.02.25) iki 2017.08.31; 6,83 Eur (98,71 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*505 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2016.04.14) iki 2017.08.31; 343,50 Eur (9218,81 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*272 pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2016.12.03) iki 2017.08.31.
Atsiliepimas
Atsakovas R. R. parodė, kad jis su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jautė kaltę, jog padarė žalą ir tada jis sumokėjo A. P. už jo automobilio Mercedes remontą apie 500 Eur: už kapoto perdažymą, už pakeistą žibinta. Jis vairavo todėl, kad A. P. prašė pavairuoti , nes vairavo pasikeisdami, kad nepavargtų. Iki eismo įvykio buvo vairavęs kokias 4 valandas. Koks draudimas jis pats nepažiūrėjo. Kaltu dėl eismo įvykio prisipažino. Su draudimo atstovais jis nebendravo. A. P. jam pranešė, kad atėjo kažkokie dokumentai dėl žalos atlyginimo. Pripažįsta, kad susitarimą įsipareigojimą pasirašė, jog sutinka mokėti žalos atlyginimą , bet po to suprato, kad jis nekaltas, nes tam ir yra draudimas, kad atlygintų žalą. Įsipareigojimą pasirašė 2014 m. gruodžio mėnesį ir jį davė A. P.. Jis sumą žinojo, bet mano, kad ji nereali. A. P. sumokėjo 100 Eur, nes A. P. pasakė, kad reikalauja 100 Eur. Mano, kad ne jo kaltė, jis kaip vairuotojas netvarko draudimo dokumentų, o tai daro automobilio savininkas. Kad su draudimu viskas tvarkoj, jam sakė automobilio savininkas. Jis su savo dėde V. J. į Angliją važiavo kokį dešimt kartų. Po to jį dėdė rekomendavo A. P.. Kiek jam metų , P. turėjo žinoti. Jis yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas A. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jo manymu jis šioje situacijoje yra nekaltas. Jo vairavimo patirtis virš trisdešimt metų. Jis draudė automobilį „Lietuvos draudime“. Jo paklausė, kas vairuos mašiną, ar bus reikalingas žalias lapas. Jis atsakė, kad jis turi vairavimo patirties, bus reikalingas žalias lapas, nes važiuos pas sūnų į Angliją. Jis su daug kuo važiavo. Nebuvo kam važiuoti, o kelias ilgas, reikalinga keistis, todėl paklausė Valdo ką galėtų rekomenduoti. Rekomendavo R. R.. Kai rekomendavo R. R. , Valdas sakė, kad jis važiuoja į Angliją, turi vairavimo patirties, todėl net nesidomėjo, kiek jam metų, jokių abejonių nebuvo. Pirmą kartą važiavo, viskas buvo gerai, bet kai važiavo antrą kartą, matė, kad R. R. kryptelėjo galvą į kairę, į kažką pažiūrėjo ir tada nebespėjo sustabdyti. Po įvykio jis paklausė ar jaučiasi R. kaltas. Šis atsakė, kad jaučiasi kaltas. Tada jis nusiramino, nes R. pasižadėjo žalą atlyginti. Jis buvo pasirašęs raštą, kad visas išlaidas atlygins R.. Kai gavo laišką dėl žalos atlyginimo, R. dar kartą atvažiavo, paaiškino, kad su viskuo sutinka ir vėl pažadėjo viską atlyginti. Kai gavo laišką mokėti 122 Eur, buvo pas R. nuvažiavęs ir R. davė jam 120 Eur. Dar po kiek laiko gavo laišką dėl žalos atlyginimo. Automobilis KASKO draudimu nebuvo drausta. Jis į Angliją važiavo savo reikalais su savo automobiliu. Jis nesutinka su ieškiniu, nes mano, kad sudarant draudimo sutartį, darbuotoja turėjo daugiau išaiškinti, kas gali ar negali vairuoti. Prieštarauja dar ir todėl, kad yra R. R. pasirašyta susitarimas, kad jis atlygins žalą. Kad R. 21 metai sužinojo tik tada, kai gavo laišką dėl žalos atlyginimo.
Liudytoja B. M. nurodė, kad ji yra A. P. sugyventinė. Paaiškino, kad iš karto po įvykio pas juos buvo atvykęs R. R. ir jų dukra surašė susitarimą, kad jis pilnai prisiima atsakomybę ir sutinka atlyginti eismo įvykiu padarytą žalą. Po to antrą kartą buvo atvykęs pas juos R. R. tada, kai jie su A. P. gavo laišką dėl žalos atlyginimo 9500,00 Eur draudimo įmoką. Robertas vėl pasirašė, kad sutinka sumokėti šį žalos atlyginimą. Pirmą raštą išsiuntė į Lietuvos draudimą, o antrą taip pat nešė draudimui. R. R. davė 122,60 Eur, kuriuos sumokėjo Lietuvos draudimui. Taip pat R. mokėjo ir už jų mašinos remontą. Prieš pasirašydamas tuos raštus R. su siųstais raštais buvo supažindintas.
Liudytoja L. Š. nurodė, kad ji dirba AB ,,Lietuvos draudime“, Kretingoje. Paaiškino, kad ji draudė A. P. mašiną. Visuomet pasako ir įspėja, kad ši draudimo sutartis galioja jau turintiems 25 metus ir turintiems dvejų metų vairavimo stažą. Taip pat visuomet nurodo, kad žalia korta galioja 45 dienas, išskyrus ten kur yra eismas kairiąją kelio puse: Anglija, Airija, Kipras. Be to ji dar prieš vykstant į posėdį pasitikrino, kad anksčiau sudarant su A. P. buvo sutartys sudarytos su padidinta rizika, nes jo vaikai važinėjo. Sutartys darytos automobiliui Golf. O 2014 m. dėl automobilio Mercedes sutartis sudaryta pirmą kartą. Jai sudarant draudimo sutartį nekilo klausimų ar nevairuos asmuo iki 25 metų, nes ta transporto priemonė per didelė jauniems vairuotojams , tai mikroautobusas. Po sutarties sudarymo sutartį perdavė iš karto į rankas, už sutartį sumokėta grynais pinigais. Po sutarties sudarymo A. P. sutarties prie jos neskaitė. Po eismo įvykio automobilio Mercedes A. P. AB ,,Lietuvos draudime“ daugiau nedraudė, nes padidėjo įmoka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad transporto priemonė Mercedes Benz 313, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu (2014-12-22) buvo drausta transporto priemonių privalomuoju draudimu, draudėjas A. P.. 2015 m. rugpjūčio 24 d. siųstas raštas iš Jungtinės Karalystės dėl eismo įvykio, kuris įvyko 2014 m. gruodžio 22 d., nurodyta, kad vairuotojas R. prarado transporto priemonės (Mercedes Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę ir priekine dalimi trenkėsi į šalia buvusią trečiosios šalies transporto priemonę (Vauxhall Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sužaloti C. S. ir A. B.. Yra ieškinys dėl neapdraustų nuostolių. Pateikiamos sąskaitos – faktūros 10 142,47 Eur (kompensacija), 1 364,35 Eur (mokestis teisininkams), 197,41 Eur (administravimo mokestis), 6 498,41 Eur (kompensacija), 833,88 Eur (mokestis teisininkams). Nurodyta asmens žala 5 106,89 eur, turtui žala 2 021,33 Eur. 2014-12-29 R. R. pasirašė susitarimą – įsipareigojimą, kad jis sukėlė 2014-12-22 eismo įvykį Didžiojoje Britanijoje ir yra dėl šio įvykio kaltas. Įsipareigojo apmokėti automobilių remonto ir kitas su autoįvykiu susijusias išlaidas. AB ,,Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyrius priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos 197,41 Eur sumoje; iškomos gavėjas Royal and S. A.. 2016-03-29 siųsta prentenzija A. P. dėl išmokėto 197,41 Eur žalos atlyginimo po eismo įvykio Didžiojoje Britanijoje 2014-12-22. Vėliau 2016-10-22, dar priimti keturi sprendimai dėl išmokų: 1364,35 Eur, 5106,89 Eur, 2021,33 Eur, 10142,47 Eur - gavėjas Intereurope AG UK. 2016-11-17 siųsta prentenzija A. P. dėl išmokėtos 18635,04 Eur draudimo išmokos po eismo įvykio Didžiojoje Britanijoje 2014-12-22. 2017 m. vasario 3 d. priimtas dar vienas sprendimas dėl žalos, suma 833,88 Eur, o 2017-02-09 A. P. siųsta pretenzija dėl išmokos išmokėjimo papildomai 833,88 Eur sumai. R. R. ranka 2016-11-24 surašė raštą, kuris draudimo įmonėje gautas 2016-11-29, kad jis vairuodamas mikroautobusą MB-313, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. P., sukėlė Didžiojoje Britanijoje, Londone eismo įvykį ir sutinka atlyginti draudimo žalą, kuri siekia 9317,52 Eur; žalą gali atlyginti dalimis.
Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – sutartis. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atlyginimo riziką, be to, tai fiduciarinė sutartis, kuri yra grindžiama sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu. Pagal TPVCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalį prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
CK 6.992 straipsnyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi šio kodekso 6.185–6.187 straipsniai, o draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Vadovaujantis CK 6.185 straipsnio 1 dalimi standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (CK 6.185 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, sprendžiant ar konkreti sutarties sąlyga gali būti pripažinta siurprizine turi būti vertinama ar pagal sutarties turinį, formuluotę ir išraiškos būdą sąlyga yra pakankamai aiški ir ar ji šaliai buvo pakankamai atskleista. Taip pat atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, susiklosčiusius šalių santykius, kitas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (LAT 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudimo sutartis buvo sudaryta A. P. (draudikui) tiesiogiai bendraujant su draudike. Kaip nurodė L. Š., ji visuomet įspėja, kad ši draudimo sutartis galioja jau turintiems 25 metus ir turintiems dvejų metų vairavimo stažą. Šį argumentą A. P. neigia. Tačiau vertinat tai, kad pas šią draudikę A. P. transporto priemones draudė ne pirmą kartą, draudžiant automobilį ,,Golf“ sutartys sudarytos su padidinta rizika, tai galima daryti išvadą, kad A. P. buvo susipažinęs su AB ,,Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo sutarties sąlygomis ir draudžiant automobilį ,,Mercedes“ jos negalėjo būti išskirtinės – siurprizinės. Tai, kad sutarties 1.5.2.7. punkte numatyta sąlyga, kad transporto priemone naudosis ne jaunesni nei 25 metų amžiaus asmenys, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo ir, kad esant padidėjusiai rizikai turi būti informuotas draudikas, A. P. turėjo būti žinoma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P. patyręs vairuotojas, jo vairavimo stažas, kaip pats nurodė, virš 30 metų, kas suponuoja, jog jis per eilę metų sudarė ne vieną transporto priemonių draudimo sutartį ir draudimo sąlygas turėjo pareigą žinoti.
Ginčas byloje kyla dėl to, kad atsakovai turi solidariai atlyginti 50 procentų žalos po eismo įvykio, nors mano, kad tai draudiko pareiga. R. R. nurodo, kad jis buvo įsitikinęs, jog draudimo sutartis tinkama. A. P. nurodė, kad jam išsamiai nebuvo išaiškinti sutarties punktai ir jis nesijaučia kaltas dėl sukelto įvykio. Be to, A. P. nurodė, kad R. R. pasirašė net du susitarimus – įsipareigojimus, kad jis pripažįsta kaltę ir sumokės visą žalą. R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis manė, jog kompensuoja žalą dėl A. P. transporto priemonei padarytų sugadinimų.
CK 6.1010 straipsnio 1 dalis numato bendrąją draudėjo pareigą pranešti draudikui apie rizikos padidėjimą, o 2 dalis nustato draudiko teisę reikalauti pakeisti draudimo sutartį, įskaitant sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudikas nebuvo informuotas apie padidėjusią riziką nei jai padidėjus, nei per tris dienas po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie padidėjusią riziką, kaip tai numatyta LR Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių sąlygų VI dalies ,,Draudimo sąlygų padidėjimas ar sumažėjimas“ 38 punkte ar draudimo sutarties 1.5.3 punkte. R. R. paaiškino, kad A. P. jam paklausus apie sutartį nurodė, kad su sutartim viskas tvarkoj ir gali važiuoti. Galima teigti, kad R. R. nejautė pareigos pranešti draudikui apie padidėjusią riziką, nes laikė, kad draudikui žinoma apie galimą didesnę riziką (transporto priemonę vairuos asmuo neturintis 25 metų amžiaus) ir sutartis sudaryta tinkamai. A. P. kaip draudėjui kilo pareiga informuoti apie padidėjusią riziką, nes jis sudarė draudimo sutartį ir už ten numatytas sąlygas yra atsakingas. A. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog manė, kad R. R. turi 25 metus, žinojo, kad R. R. dažnai važinėjo į Angliją ir jo amžius nekėlė abejonių..
Neįvykdžius pareigos informuoti apie padidėjusią riziką, kyla pareiga atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (Taisyklės), atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas)
Šiuo atveju AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo solidariai iš atsakovų A. P. ir R. R. priteisti maksimalų 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos dydį, tai yra 9734,46 Eur. R. R. nurodė, kad dėl paties įvykio jis jautė kaltę, sumokėjo A. P. už automobilio Mercedes remontą, tačiau mano, kad patirtą žalą trečiam asmeniui turi atlyginti draudimas, o jei draudimo sutartis netinkama, tai jis kaip vairuotojas netvarko draudimo dokumentų, o tai daro automobilio savininkas. Dėl to savo kaltės nemato. A. P. nurodė, kad jis nesijaučia kaltas dėl eismo įvykio, todėl ir nemano, kad jis turėtų atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys. Jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėta dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 22 straipsnyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (LAT 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011, 2017-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-695/2017)
Atsakovo R. R. neteisėti veiksmai lėmė žalą, kuri galėtų būti atlyginama CK 6.270 straipsnio nustatyta tvarka tuo atveju, jeigu nebūtų sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Tuomet esminės reikšmės turėtų 2014 m. gruodį ir 2016 m. lapkritį R. R. pasirašyti susitarimai – pasižadėjimai atlyginti žalą. Šiuo atveju A. P. buvo sudaręs transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuris eismo įvykio metu galiojo. Todėl draudikas vadovaudamasis sutartimi atsakovo R. R. padarytą žalą trečiajam asmeniui atlygino išmokėdamas draudimo išmoką. Tik nustačius, kad buvo pažeistos sutarties sąlygos dėl padidėjusios rizikos ir neinformavus apie tai draudiko, draudikas įgijo teisę reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo sumos.
Pareiga grąžinti dalį išmokų draudikui dėl neinformavimo apie rizikos padidėjimą yra sąlygota netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsakomybė gali kilti ir kyla tik sutarties šaliai. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog draudėjui nevykdžius ar netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Taigi įstatyme yra aiškiai nurodytas subjektas kuriam kyla pareiga draudikui grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį tuo atveju, jeigu nebuvo pranešta apie draudimo rizikos pasikeitimą. Kaip ir yra nurodęs kasacinis teismas, TPVCAPDĮ 22 straipsnio normos yra lex specialis, todėl nėra galimas plečiamas šios normos aiškinimas išplečiant subjektų, kuriems kyla pareiga grąžinti išmokėtą draudimo sumos dalį pažeidus pareigą informuoti apie rizikos padidėjimą, ratą. Draudimo sutarties 1.5.3 punkte taip pat numatyta, kad nepranešus apie rizikos padidėjimą, draudikas, dėl įvykusio įvykio išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos dalį. Kalto dėl eismo įvykio vairuotojo veiksmai sudarė pagrindą draudikei išmokėti draudimo išmoką, tačiau vien jie nesudaro pagrindo reikalauti draudimo išmokos iš draudėjo. Išmokėtos draudimo išmokos dalies išreikalavimo pagrindas buvo sutarties pažeidimas <...> o ne vairuotojo dėl eismo įvykio kalti neteisėti veiksmai (LAT 2017-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-695/2017)
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą , teismas daro išvadą, kad nepranešus apie rizikos padidėjimą, apdraustasis neturi pareigos grąžinti išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Nors ir R. R. buvo pasirašęs susitarimą – įsipareigojimą grąžinti dėl eismo įvykio padarytą žalą 9317,52 Eur sumoje, tačiau jo nesieja sutartiniai santykiai su AB ,,Lietuvos draudimas“ ir jam nėra pareigos vykdyti draudimo sutarties sąlygų, kurių jis neprisiėmė. Dėl to draudiko (ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“) reikalavimas priteisti solidariai 50 procentų jo išmokėtos išmokos iš apdraustojo, t.y. atsakovo R. R., negali būti tenkinamas. Ši pareiga kyla atsakovui A. P., kaip draudėjui, kuris sudarydamas transporto priemonės Mercedes draudimo sutartį prisiėmė visus sutartimi nustatytus įsipareigojimus. A. P. nevykdė savo sutartinių pareigų, neinformavo apie padidėjusią riziką, todėl jam kyla sutartinė pareiga draudikui grąžinti dalį išmokėto draudimo sumos. Esant nustatytoms aplinkybės bei aptartam teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad ieškinys R. R. atžvilgiu yra atmestinas.
Vadovaujantis LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62 punkto 2 dalyje numatyta, kad draudikas gali susigrąžinti iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Iš byloje pateiktos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties bendrosios dalies 1.5.2.7. punkto matyti, kad buvo numatyta, jog transporto priemone naudosis ne jaunesni nei 25 metų amžiaus asmenys, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo.
Draudimo sutarties sąlyga, kad transporto priemonės perdavimas vairuoti asmeniui, kurio amžius yra iki 25 metų, laikomas draudimo rizikos padidėjimu. Byloje neginčijamai yra nustatytas draudimo sutarties pažeidimo (netinkamo vykdymo) faktas. Atsakovas A. P. pripažino, kad neinformavo ieškovės apie tai, kad transporto priemonė bus perduodama vairuoti asmeniui neturinčiam 25 metų amžiaus. A. P. perdavė vairuoti savo automobilį Mercedes R. R. pilnai neįsitikinęs, kad jis atitinka draudimo sutarties sąlygas. Toks atsakovo A. P. elgesys neatitinka vidutinio protingumo ir rūpestingumo asmens elgesio standartų, todėl jis turi prisiimti savo elgesio pasekmes.
Padarytas draudimo sutarties pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, kadangi transporto priemonės valdytojo jaunas amžius yra vienas iš pagrindinių kriterijų, į kurį atsižvelgiama skaičiuojant draudimo apsaugos kainą (draudimo įmoką), todėl tuo atveju, jeigu ieškovė būtų tinkamai informuota apie draudimo rizikos padidėjimą, siekdama prisiimti padidėjusią draudimo riziką, būtų modifikavusi vieną iš pagrindinių sutarties sąlygų, tai yra padidinusi draudimo apsaugos kainą. Be to, reikšminga ir ta aplinkybė, jog sutarties pažeidimo pasekmė – draudžiamojo įvykio bei ieškovės prievolės atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtus nuostolius atsiradimas. Ieškovas išmokėjo nukentėjusiesiems draudimo išmoką, nes TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti.
Eismo įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (toliau Taisyklės) 62.2 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Draudėjo veiksmai, nesilaikant numatytų sutarčių sąlygų, vertinti, kaip nesąžiningi ir iš esmės pažeidžiantys įstatyme numatytus sutarčių vykdymo principus (CK 6.200 str.).
Nagrinėjamu atveju atsakovo A. P. veiksmai, vertintini, kaip pakankamai reikšmingi ir iš esmės pažeidžiantys bendradarbiavimo pareigą bei sutarčių vykdymo principus (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.200 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įvyko draudiminis įvykis bei atsirado ieškovės prievolė atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtus nuostolius, dėl atsakovo A. P. sutarties pažeidimo ieškovei teko didesnė rizika, nei įvertinta ir susitarta sudarant sutartį, nustatant draudimo įmoką.
Nustatant atsakingam draudikui grąžinamos sumos dydį, atsižvelgtina į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., Taisyklių 63 punktas). Ieškovės atstovas nurodė, kad priteisti 50 procentų žalos atlyginimo prašo dėl itin didelės žalos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014-12-22 eismo įvykyje, be įvykio kaltininko vairuojamos transporto priemonės Mercedes Benz 313, buvo apgadintas dar automobilis Opel Astra. Bylos duomenimis nustatyta, kad sužaloti du asmenys. Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė ir atsakovas A. P., jis matė, kad vairuodamas automobilį R. R. trumpam nukreipė žvilgsnį ir tada jau nebespėjo sustabdyti, kas nėra pripažintina tyčiniu ar labai šiurkščiu pažeidimu. Taip pat nustatyta, kad A. P. žinodamas, kad R. R. turi vairavimo patirties ir ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, nemanė, kad R. R. neturi 25 metų amžiaus, todėl pripažintina, kad jis nepiktybiškai neinformavo draudiko apie padidėjusią riziką, o tik iš nerūpestingumo. Be to kaip nurodyta pagal teismų praktiką nereiškia, jog jaunesnio amžiaus ar mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais didina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą (LAT 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016)
Teismas, įvertinęs sutartyje nustatytos pareigos pažeidimo pobūdį, laiko, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos grąžinti sumos dydis (50 procentų išmokėtos draudimo išmokos) yra per didelis. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, išdėstytas aplinkybes, inter alia į sutarties pažeidimo aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir reikšmingumą, į išmokėtos draudimo išmokos dydį, daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, priteistinas nuostolių atlyginimo dydis mažintinas iki 30 procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos, kaip atitinkančios teisingumo, protingumo principus bei proporcingos padarytam sutarties pažeidimui, t. y. iki 5899,90 Eur ir suma mažintina dar ta dalimi, kurią kompensavo R. R., t.y. 98,71 Eur ir priteistina suma yra 5801,19 Eur.
Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą (CK 6.261 str.). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. P. ir 381,97 Eur palūkanų. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. (LAT 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014) Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prievolė yra piniginė ir atsakovas A. P. negrąžino jo prašomos dalies draudimo išmokos laiku. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo A. P. proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, priteistinos kompensacinės palūkanos 229,18 Eur sumoje.
Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovo A. P. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas R. R. patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (atstovavimas teisme, dokumentų parengimas ir kt.), atsakovas A. P. patyrė 750 Eur išlaidų už teisines paslaugas (įrodymų rinkimas, atsiliepimas į ieškinį, atstovavimas teisme), ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: už vertimo paslaugas patirta 75,44 Eur išlaidų, už teisines paslaugas 455,58 Eur sumoje, 22,77 Eur keliones išlaidų, 227,00 Eur žyminio mokesčio.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir 93 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovo A. P. priteistinas proporcingai patenkintiems reikalavimams jos sumokėto žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovei iš atsakovo A. P. priteistina 468,47 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui A. P. iš ieškovės priteistina 300,00 Eur atsakovo A. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 96 straipsnio 1 dalį iš atsakovo A. P. priteistinos teismo patirtos pašto išlaidos.
Atmetus ieškinį atsakovo R. R. atžvilgiu, iš ieškovės atsakovui R. R. priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos 500 Eur. (CPK 93 str. 1 d.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės akcinė bendrovė "Lietuvos draudimas", įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas "Swedbank", banko kodas 73000, naudai 5801,19 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus vieną eurą 19 ct) turtinės žalos atlyginimo 229,18 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 18 ct) palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, tai yra nuo 6030,37 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, nuo 2017-10-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 468,47 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovo R. R. atmesti.
Iš ieškovės akcinės bendrovės "Lietuvos draudimas", įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilnius, atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) jo patirtų išlaidų už teisinę pagalbą.
Iš ieškovės akcinės bendrovės "Lietuvos draudimas", įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilnius, atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta: Kretinga, Akmenės g. 7-2,, priteisti 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) jo patirtų išlaidų už teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,70 (tris eurus 70 ct) Eur pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.