Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Š. atstovo įgaliotojo atstovo M. I. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovės V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimo, kuriuo G. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. (dėl M. V. darbo) 3 000 Lt bauda; G. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla (dėl M. Š. ir D. L. darbo) pagal ATPK 41 ³ str. 1 d. nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu - UAB “U” (duomenys pakeisti) direktoriumi, pažeidė Darbo kodekso nuostatas, kadangi nesiėmė priemonių darbo teisinius santykius įforminti su rūbininke M. V., kuri 2011-12-10 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus apskrities VPK 3 PK patikrinimo metu dirbo UAB “U” klube “P” (duomenys pakeisti), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, rūbininke. Su M. V. darbo sutartis sudaryta nebuvo, SODROS teritoriniam skyriui nustatyta tvarka apie M. V. įdarbinimą pranešta nebuvo.

Be to, G. Š. 2012-04-03 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 41³ str. 1 d., kuriame nurodyta, kad jis pažeidė Darbo kodekso nuostatas, kadangi 2012-03-17 nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti su šokėjomis M. Š. ir D. L., kurios 2012-03-17 VDI Vilniaus skyriaus ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK patikrinimo metu klube “6” (duomenys pakeisti) adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje dirbo šokėjomis, t.y. šoko už baro ir linksmino klientus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-07 nutarimu šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo byla G. Š. atžvilgiu nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Anot apelianto, pažeidimas, numatytas ATPK 41 ³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Asmens veikoje nesant nei tyčios, nei neatsargumo, toks asmuo administracinėn atsakomybėn pagal paminėtą straipsnį netraukiamas. G. Š. negalėjo numatyti, jog tą vakarą A. T. susižeis ir turės trumpam palikti darbo vietą. Už tokį darbo drausmės pažeidimą vadovas skyrė drausminę nuobauda pavaldžiam darbuotojui. Teismas ne tik neatskleidė, kaip konkrečiai pasireiškė G. Š. kaltė, bet netgi neapklausė itin svarbių bylai liudytojų, kurių liudijimas turėtų esminės reikšmės bylai išspręsti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad liudytojas A. T. gali būti suinteresuotas duoti G. Š. palankius parodymus. Toks teismo nusistatymas vertintinas kaip jo šališkumas. Tai, jog A. T. dirbo rūbininku 2012-12-10 patvirtina ir P. Š., I. Č., G. Š. apklausos protokolai. Šiuo atveju taip pat buvo nepaisoma jurisprudencijoje įtvirtinto principo, jog visos abejonės administracinio teisės pažeidimo byloje turėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai. Visa tai patvirtina, jog byla nebuvo ištirta visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai, todėl turėtų būti grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, paskirdamas G. Š. nuobaudą, neatsižvelgė į LVAT formuojamą praktiką, kurioje skiriant baudos dydį patariama atsižvelgti į daromo pažeidimo laiką (tęstinumą), sukeltą materialinį nuostolį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančias aplinkybes.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog G. Š. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Institucija rėmėsi tik deklaratyviais kaltinimais, nepateikiant ir nepridedant prie protokolo jokių įrodymų. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas taisytas ranka, keičiant datą, jame, kaip liudytojai, įrašyti apskritai neegzistuojantys asmenys (D. L.). Nors tariamai nelegaliai dirbantys įmonėje darbuotojai buvo nustatyti skirtingų patikrinimų metu trijų mėnesių laikotarpyje, visiems VDI patikrinimams vadovavo vienas ir tas pats darbo inspektorius M. I., kuris yra šališkas įmonės atžvilgiu. Teismas, nors ir buvo prašoma, neišreikalavo iš VDI kitų įmonės patikrinimų medžiagos. Svarbu ir tai, jog M. I. parodymai nebuvo nuoseklūs – jis teigė, jog P. Š. pažinojo ir tarėsi su M. V. dėl darbo, tačiau iš teismui duotų M. V. ir P. Š. parodymų matyti, jog šie asmenys apskritai nebuvo pažįstami.

Anot Institucijos, G. Š., būdamas darbdaviu, neturėjo teisės leisti darbuotojams pradėti dirbti, kol nėra pasirašyta darbo sutartis, o apie įdarbinimą tinkamai nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Motyvuojamoji dalis

G. Š. atstovo M. I. ir Valstybinės darbo inspekcijos įgaliotosios atstovės apeliaciniai skundai netenkintini.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. V. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t.y. darbas dirbamas, darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus duomenis, patikrinęs ir įvertinęs, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, pagrįstai laikė juos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. kaltę dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo patvirtinančiais įrodymais. Nubaustasis neigia savo kaltę dėl šio pažeidimo, argumentuodamas pirmosios instancijos teismo įvertintu motyvu, jog G. Š. su M. V. dėl jos darbo nesitarė, apie tai, kad ji dirbo bare rūbininke, nežinojo.

Bylos duomenų visumoje ši versija ir padaryto pažeidimo neigimas vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos pozicija, kuriai pagrįsti apeliantas mini tik dalį byloje esančių duomenų bei, remdamasi jais, pateikia G. Š. palankų įvykių eigos vertinimą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jo versiją.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, G. Š. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir nurodė, kad dirba UAB „U“ direktoriumi, M. V. nepažįsta. Kai vyko patikrinimas jo vadovaujamos bendrovės klube, jis buvo gimtadienyje, paskambinus, į klubą atvyko, nors paaiškinimo rašyti nenorėjo, darbo inspektorių buvo priverstas tai daryti.

Iš G. Š. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2012-12-10 vietoje rūbininko P. Š. naktinio klubo bare „P“ rūbinėje dirbo mergina, su kuria buvo geranoriškai ir neatlygintinai susitarta, kad ji padirbs rūbininke nuo 22.00 val. iki 5.00 val. Iš darbo inspektorių sužinojo, kad P. Š. pavadavo M. V. (b.l.10).

2012-04-04 Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2011-12-10 apie 0:30 val. inspektavimo metu UAB „U“ klube „P“ adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, rūbininke dirbo M. V. (b. l. 4).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie įdarbinimą nustatyta, kad M. V. protokole nurodytu laikotarpiu nebuvo UAB „U“ darbuotoja (b. l.11), šios aplinkybės neneigė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo bei jo atstovas.

Kaip matyti iš VDI atstovo M. I. paaiškinimo teismo posėdyje, 2011-12-09 apie 23.40 VDI inspektoriai kartu su Vilniaus miesto 3 PK pareigūnais atvyko į UAB „U“ priklausantį klubą „P“, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. M. I. matė, kad klube dirbo rūbininkė M. V., kuri aptarnavo klientus, t.y. klientai paduodavo jai savo drabužius, ji juos pakabindavo, atnešdavo ir paduodavo žetonėlį, kiti žmonės, kurie ateidavo atsiimti rūbų, M. V. paduodavo žetonėlį ir ji jiems atnešdavo rūbus. VDI inspektoriams ji neigė, kad yra įsidarbinusi UAB „U“. Vėliau atvykęs G. Š. nurodė, kad rūbininku tuo metu turėjo dirbti P. Š., tačiau jie susitarė su P. Š., kad P. Š. suras ką nors, kas jį pavaduotų, būtent, esant G. Š. leidimui, jis susitarė su M. V., kad ji padirbs už jį vieną pamainą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo paminėtas P. Š., VDI inspektoriai gruodžio 10 d. apie 1.30 val. nuvyko į klubą „P“, ten P. Š. paaiškino, kad 2011-12-09 jis paprašė savo draugės Monikos, jog ji padėtų surasti pagalbininką darbe ir ši jo draugė pasiūlė savo draugę Mildą, taip pat jis paaiškino, kad šitas keitimas buvo daromas su G. Š. žinia, P. Š. buvo su juo susisiekęs ir G. Š. leido, kad dirbtų neįdarbintas asmuo.

Liudytojas VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. V. teisme nurodė analogiškas, kaip M. I., aplinkybes. J. V. papildė, kad M. V. darbo pažymėjimo neturėjo, į klausimus atsakinėjo nenoriai, labai abstrakčiai, sakė, kad dirba pažįstamo, draugo prašymu. Vėliau, nuvykus į klubą „P“, prie baro buvo Paulius, kuris tariamai turėjęs dirbti rūbininku, minėtasis Paulius buvo apklaustas ir parašė paaiškinimą.

Iš liudytojos M. V. parodymų teismo posėdyje matyti, kad ji G. Š. nepažįsta, yra mačiusi tik tą vakarą, kai atėjo darbo inspektoriai. Minėtą vakarą ji su draugėmis, kurių pavardžių nežino, nuėjo į klubą „P“. Vakaro eigoje buvo išsiskyrusi su draugėmis, vėliau jas pamatė rūbinėje, jos prašė pasaugoti rūbinę. M. V. tiesiog buvo rūbinėje, tačiau rinkosi žmonės, eilė didėjo, žmonės ant jos pradėjo rėkti, sakyti, kad, jeigu jau ji stovi, tai gali ir rūbus pakabinti, ji nelabai žinojo, ką daryti, todėl paėmė ir pakabino keletą striukių. Tai ji darė geranoriškai, P. Š. bei kitų klubo darbuotojų nepažįsta. Byloje esantį 2012-12-10 paaiškinimą (b.l.5) ji rašė pati įvykio vietoje, darbo inspektorius jai gana griežtai sakė, kaip ir ką rašyti, labai daug kur diktavo, visą laiką jautė spaudimą. Todėl 2012-12-10 paaiškinimas yra netikslus, rūbininko ji nematė. 2011-12-30 paaiškinimas taip pat rašytas jos pačios, šį paaiškinimą ji rašė VDI patalpose, jame nurodė visai kitus dalykus, rašant šį paaiškinimą, spaudimas jai nebuvo daromas.

Iš M. V. 2012-12-10 rašytinio paaiškinimo matyti, kad draugės Renatos pažįstamas Paulius paprašė padėti, nes jis norėjo kažkur nueiti. Atėjus darbo inspekcijai, toliau darė tai, ko jos paprašė. Dėl darbo užmokesčio nesitarė (b. l. 5). Iš M. V. 2011-12-30 rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2011-12-09 nebuvo susitikusi ir nuvykusi pas P. Š. į klubą „P“, esantį adresu Pylimo g. . Draugė paprašė pabūti rūbinėje, nes rūbininkui kažkas atsitiko. Atėję draugai ir pažįstami paprašė pakabinti jų striukes. Tuo metu atvyko darbo inspekcija (b.l. 7).

Iš liudytojo P. Š. parodymų teismo posėdyje matyti, kad jis yra UAB „U“ rūbininkas. 2011-12-09 kurį laiką dirbo rūbinėje naktiniame klube „P“, vėliau jam paskambino direktorius G. Š. ir pasiūlė padirbėti barmenu kitame bare Pylimo g., jeigu P. Š. suras kitą asmenį, kuris padirbėtų už jį „P“ klube. Tada jis su tą vakarą klube dirbusiu barmenu A. T. susitarė, kad pastarasis padirbs už P. Š. rūbininku ir išvažiavo į klubą Pylimo g.. P. Š. nurodė, kad M. V. nepažįsta.

Iš liudytojos I. C. parodymų teismo posėdyje matyti, kad ji yra UAB „U“ barmenė, 2011-12-09 dirbo naktiniame klube „P“ barmene, P. Š. dirbo klube rūbininku, tačiau, ar patikrinimo metu jis buvo rūbinėje, nežino. Ji vėliau sužinojo, kad P. Š. buvo susitaręs, jog jį rūbinėje pakeis barmenas A. T., tačiau nurodė, kad tą vakarą jai niekas nepranešė, kad P. Š. nebus ir kad jį turės pakeisti A. T.. I. C. teigė, kad jai pačiai niekada neteko būti rūbinėje, dirbant barmene, ir jos praktikoje tai turbūt vienintelis toks atvejis. Ji paaiškinimą darbo inspekcijai rašė pati, ką rašyti - jai niekas nediktavo.

Apelianto teiginys, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik liudytojais apklaustų darbo inspekcijos pareigūnų parodymais, atmesdamas G. Š., P. Š. parodymus, nepagrįstas. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme, aplinkybių, dėl kurių teismas nebūtų galėjęs remtis teismo posėdyje apklaustų darbo inspekcijos pareigūnų nuosekliais, sutampančiais tarpusavyje parodymais, nenustatyta, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Nors apeliantas vertina M. I. paaiškinimus P. Š., kaip nenuoseklius, kadangi jų nepatvirtina pats P. Š., toks parodymų turinio vertinimas negali būti laikomas pagrįstu. Apelianto teiginys, kad VDI inspektorius M. I. yra šališkas įmonės atžvilgiu, nes vadovavo visiems patikrinimams įmonėje, atmestinas, kadangi vien tarnybinių pareigų atlikimas nerodo asmens šališkumo.

Vertinant liudytojo P. Š. teismo posėdyje duotus parodymus, atsižvelgtina į tai, kad pirminiame 2011-12-10 paaiškinime jis nurodė, jog, direktoriui G. Š. žinant, P. Š. draugės Monikos draugė Milda sutiko nemokamai padėti P. Š. darbe (b.l. 9), o teisme jis nurodė, jog tą vakarą sutarė, kad rūbininku vietoj jo dirbs barmenas A. T., teigė, kad 2011-12-10 paaiškinimo turinį jam diktavo VDI inspektoriai. Matyti, kad 2011-12-10 paaiškinimą rašė pats P. Š. VDI patikrinimo metu, jame nurodė konkrečius asmenis, tačiau nieko nerašė apie savo ir A. T. susitarimą, jo iš viso neminėdamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai šio liudytojo teisme duotus parodymus atmetė, kaip paneigtus kitais byloje esančiais įrodymais, įvertinęs, kad jį ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį siejo darbiniai santykiai, todėl jis galėjo būti suinteresuotas duoti G. Š. palankius parodymus.

Tai, kad dėl darbo baro rūbinėje buvo susitarta su mergina, pirminiame paaiškinime patvirtino ir G. Š. (b.l.10). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje yra nustatyta, kad M. V. 2011-12-10 dirbo konkretų rūbininkės darbą UAB „U“ klube „P“.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su M. V. dėl jos darbo ir apmokėjimo už darbą niekas nesitarė. Šis skundo argumentas yra atmestinas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d., 37 str. 12 d. 1 p. nustatyta, kad įmonės direktoriaus pareiga yra užtikrinti, kad įmonėje nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai, t.y. nebūtų leidžiama dirbti asmenims, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių. Byloje yra nustatyta, kad vietoj P. Š. M. V. dirbo su G. Š. žinia, o pastarasis nevykdė savo pareigos užtikrinti įmonėje darbo įstatymų laikymosi.

Asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas, veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012).

Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad, įdarbinant M. V., nebuvo laikytasi pranešimo apie asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, kas irgi yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal ATPK 41³ str.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad G. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti.

Dėl nuobaudos paskyrimo

G. Š. atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad G. Š. paskirta nuobauda yra per griežta. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Apylinkės teismo nutarimu G. Š. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos 41³ str. 1 d., kuris numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai G. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas atsižvelgė į teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį, pažeidimo padarymo aplinkybes. Be to, apylinkės teismas G. Š. pagrįstai nenustatė aplinkybių, duodančių pagrindą jam taikyti LR ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bei paskyrė LR ATPK 41³ str. 1d. sankcijoje numatytos nuobaudos minimumą.

Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad administracinė nuobauda G. Š. paskirta, laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatų, ji nėra aiškiai per griežta.

G. Š. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas dėl to, kad 2012-03-17 nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti su šokėjomis M. Š. ir D. L., kurios 2012-03-17 VDI Vilniaus skyriaus ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK patikrinimo metu klube “6”, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje dirbo šokėjomis, t.y. šoko už baro ir linksmino klientus.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

2012-04-04 Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2012-03-17 apie 2 val. inspektavimo metu UAB „U“ klube „6“, Vilniuje, šokėjomis dirbo M. Š. ir D. L. (b. l. 4).

Iš VDI inspektorių M. I., J. V. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad 2012-03-17 buvo patikrintas klubas „69“, esantis Vilniuje, šio patikrinimo metu už baro šoko ir linksmino klientus dvi šokėjos - D. L. ir M. Š., paklausus, ar jos yra įdarbintos, merginos nurodė, kad oficialiai nedirba, bet draugės Eglės prašymu jos ateina pašokti. Šios merginos buvo apsirengusios vienodais rūbais ir paklausus, kur jos persirengia, merginos parodė darbines patalpas, kur jos persirengia, merginos taip pat paaiškino, kad jokių sutarčių nėra sudariusios, M. Š. pasakė, kad draugė Eglė jai duoda dovanų 70 Lt ir ji šoka tik savaitgaliais nuo 24 iki 3 val., darbo grafikų patikrinimo metu nebuvo.

Iš administracinio pažeidimo byloje esančio M. Š. 2012-03-17 paaiškinimo matyti, kad ji yra čia kelis kartus šokus, už tai, kad šoka gauna dovanų pinigų 70 Lt (b.l.8). Teisme M. Š. apklausta nebuvo, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-08 ir 2012-11-21 nutartys dėl pastarosios atvesdinimo neįvykdytos (b. l. 102, 114).

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2012-02-17, 2012-02-21, 2012-03-05 UAB „U“ ir M. Š. pasirašė autorines sutartis (b.l. 74-88). 2012-03-05 UAB „U“ ir M. Š. sudaryta autorine sutartimi M. Š. įsipareigojo, pasinaudodama savo žiniomis ir kūrybinėmis pastangomis, parengti choreografinį kūrinį - šokį ir 2012-03-17 perduoti jį bei autorines teises į jį užsakovui – UAB „U“, o UAB „U“ įsipareigojo su M. Š. atsiskaityti šioje sutartyje nustatyta tvarka ( b.l. 84-86), be to, 2012-03-19 tarp šalių pasirašytas Autorinio kūrinio perdavimo-priėmimo aktas (b.l.88), 2012-03-16 pagal autorinę sutartį M. Š. sumokėta 70 Lt (b.l. 87).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju neginčytinai konstatuoti, jog tarp bendrovės ir M. Š. susiklostė santykiai, turintys darbo sutarties požymius, negalima, tai yra negalima teigti, jog buvo dirbamas darbas, darbdaviui ir nurodytam asmeniui susitarus, asmuo, atlikdamas darbo funkcijas, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir darbdavio nurodymams. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad aukščiau nurodytas nelegalaus darbo objektyvusis požymis nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai jog byloje įrodymai dėl to, kokie santykiai – civiliniai ar darbo buvo susiklostę tarp UAB „U“ ir M. Š., yra prieštaringi, galimybės pašalinti šį prieštaravimą nėra, kilusias abejones pagrįstai įvertino asmens, traukiamo atsakomybėn, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-2946/2009) ir G. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl M. Š. darbo nutraukė.

Kaip matyti iš D. L. byloje esančio 2012-03-14 paaiškinimo, ji stovėjo šalia baro ir prie jų priėjo darbo inspekcija, paklausė, ką daro, ji atsakė, kad palaiko draugei M. Š. kompaniją, be to, ji lyg tai dirba (b.l. 6).

Nelegalaus darbo tyrimo akte bei administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyti D. L. asmens duomenys, t.y. asmens kodas bei gimimo data. Pagal D. L. 2012-03-17 paaiškinime nurodytą jos gimimo datą - 1993-05-10 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovada, vykdant teismo nutartį dėl atvesdinimo, teismui nurodė, kad informacinėje centrinėje duomenų sistemoje pagal pateiktus D. L. duomenis, toks asmuo nenustatytas (asmens duomenys klaidingi), nuvykus į nurodytą D. L. gyvenamąją vietą (Viršuliškių g. (duomenys neskelbtini) Vilnius), durų niekas neatidarė, nustatyta šio buto savininkė R. B. nurodė, kad toks asmuo minėtame bute negyvena ir ji tokio asmens nepažįsta (b. l. 90-91).

Apeliacinės instancijos vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. L. tapatybė nenustatyta dėl nurodytų klaidingų duomenų, dėl to nėra galimybės jos apklausti teismo posėdyje, pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra galimybės įstatymo nustatyta tvarka patikrinti galimai nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviųjų požymių ir dėl D. L. darbo 2012-03-17 UAB „U“ klube „P“, adresu Lukiškių g, Vilniuje, G. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl D. L. darbo nutraukė pagrįstai.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-07 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimą nepakeistą ir G. Š. įgaliotojo atstovo M. I. bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovės V. J. apeliacinių skundų netenkinti

Nutartis neskundžiama.