Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, 2024 m. liepos 10 d. apie 14.45 val., Druskininkų mieste, šalia pastato, esančio M. K. Čiurlionio g. 126D, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vykdamas kartu su A. J., vairavo A. J. 2024 m. vasario 28 d. nuosavybės teise įgytą ir A. J. jam 2024 m. liepos 10 d. perduotą neblaiviam vairuoti kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis registracijos numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę vairavus motorinę transporto priemonę būnant neblaiviam įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, E. N. teismo posėdyje parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje Š. K. buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atliekant ikiteisminį tyrimą apklausė liudytoją, įteikė pranešimą apie įtarimą, apklausė įtariamąjį, apžiūrėjo vaizdo įrašą, taip pat apklausė transporto priemonės savininkę A. J.. Transporto priemonės savininkė nurodė, kad gyvena kartu su Š. K. viename name, jų santykiai yra draugiški. Vakare bei naktį prieš įvykį Š. K. vartojo alkoholinius gėrimus, o dieną pasiūlė ją nuvežti į kapus aplankyti artimųjų. Abu su jai priklausančiu automobiliu važiavo į kapus, automobilį vairavo Š. K., prie žiedinės sankryžos buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kurie Š. K. nustatė neblaivumą. Žinojo, kad Š. K. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau negalvojo, kad jis galėtų tiek įpūsti. Apklausos metu uždavė transporto priemonės savininkei klausimą, kodėl ji leido vairuoti savo automobilį neturinčiam teisės vairuoti ir neblaiviam Š. K., transporto priemonės savininkė negalėjo atsakyti ir nurodė, kad nežino. Apklausos protokolas buvo surašytas iš transporto priemonės savininkės žodžių, ji su juo susipažino, pasirašė, jokių pastabų neturėjo.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo Š. K., transporto priemonės savininkės A. J., liudytojo A. M. parodymai, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, nuotraukos, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas – įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis Š. K. tyčia vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, t. y. daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamajame akte nurodyta, jog Š. K. vykdamas kartu su partnere A. J., vairavo partnerės A. J. nuosavybės teise įgytą ir partnerės A. J. jam perduotą neblaiviam vairuoti kelių (motorinę) transporto priemonę. Kaltinamasis Š. K. ir transporto priemonės savininkė A. J. neigė, jog yra partneriai ir nurodė, jog A. J. Š. K. jai priklausančiame name leido apsigyventi po to, kai Š. K. buvo išregistruotas iš namų, jie viename name gyvena apie tris mėnesius, gyvena atskiruose auštuose, kiekvienas atskirai, bendro ūkio neveda. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį partnerystė yra kuomet asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos. Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje tam, kad asmenis pripažinti partneriais reikia nustatyti faktą, jog asmenys kurį tai laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam. Kaip jau minėta, šiuo atveju, tiek kaltinamasis, tiek transporto priemonės savininkė neigė, jog jie yra partneriai, nurodė, kad gyvena skirtinguose namo aukštuose, atskirai, bendro ūkio neveda. Liudytojas E. N. taip pat nepatvirtino fakto, jog kaltinamasis ir transporto priemonės savininkė yra partneriai. Iš kaltinamojo asmens duomenų matyti, kad kaltinamasis A. J. priklausančiame name savo gyvenamąją vietą deklaravęs 2024 m. gegužės 28 d., t. y. prieš maždaug pusantro mėnesio iki įvykio. Teismo vertinimu, vien byloje nustatytos aplinkybės, jog kaltinamasis savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs A. J. namuose ir šiuose namuose gyvena, nepaneigia kaltinamojo ir transporto priemonės savininkės parodymų, jog jie nėra partneriai. Tuo pagrindu, nesant byloje objektyviems įrodymams, patvirtinantiems, jog kaltinamasis ir A. J. yra partneriai, ši aplinkybė, kaip neįrodyta, šalintina iš kaltinimo.

Dėl bausmės

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino padarytos veikos faktą, paaiškino įvykio aplinkybes, blogai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokuroras nurodė, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus, nes prisipažindamas padaręs nusikalstamą veiką nepripažino visų kaltinimui reikšmingų aplinkybių, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad visiškas kaltės prisipažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda iš esmės teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįstami teismo nustatyti esminiai faktai, ką šiuo atveju kaltinamasis ir pripažino. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Š. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), nusikaltimu reali žala nepadaryta, tačiau jis transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip kėlė didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, savo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų žmonių (tame tarpe ir bendrakeleivės) turtui, sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 95-98), ne kartą baustas administracine tvarka, 2024 m. balandžio 18 d. buvo baustas už vairavimą neblaivaus, kai nustatytas 0,57 promilių girtumas (b. l. 102-108), nedirba (b. l. 117-119), jam gydytojo psichiatro paslaugos dėl psichikos sutrikimų neteiktos (b. l. 129). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam minimaliam baudos dydžiui (BK 55, 61 straipsniai).

Įvertinus skiriamos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, pragyvena gaudamas pajamas iš pavienių darbų, turi kilnojamojo turto (b. l. 109-116, 117-118), nustatytina, jog baudą kaltinamasis privalo sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,77 promilių girtumas, nusikalstamą veiką padarė būdamas administracine tvarka baustas už vairavimą neblaiviam, kai jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau kaltinamasis savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, todėl siekiant užtikrinti valstybės siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 68 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nepaisydamas draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviam, automobilį vairavo žinodamas, jog alkoholį vartojo ne tik iš vakaro, bet ir ryte, šią nusikalstamą veiką padarė, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl administracinio nusižengimo, padaryto neblaivaus, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas trejiems metams šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnio 2, 3 dalys). Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2024 m. liepos 17 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 87-90). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės neturi, gali būti taikoma ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022). Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – buvo paskirta kaltinamajam, kuris tokios teisės neturėjo ir ja 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu kaltinamajam uždrausta naudotis nuo 2024 m. kovo 30 d. iki 2025 m. birželio 29 d., atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudinga. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtas automobilis laikytinas šio nusikaltimo padarymo priemone.

Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje, nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. J.. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Sprendžiant, ar turto savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas turi įvertinti turto perdavimo aplinkybes. Turėjimas ar galėjimas žinoti, kad perduotas turtas gali būti panaudotas darant nusikaltimą, pasireiškia neatsargumu (neapdairumu), todėl būtina nustatyti, ar turtą perduodantis asmuo turėjo pareigą bei realią galimybę žinoti, kad šis turtas galės būti panaudotas darant nusikaltimą. Pažymėtina, kad turto savininkui tenka pareiga užtikrinti, kad jo turtas nebūtų naudojamas priešingai visuomenės interesams, ir asmuo, veikdamas reikiamai aktyviai bei rūpestingai, domėdamasis savo turto panaudojimo aplinkybėmis, turi galimybę užkirsti jo naudojimą draudžiamai veikai daryti. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamajam darant nusikaltimą, t. y. vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaiviam, transporto priemonės savininkė A. J. važiavo kartu. Teismo posėdyje transporto priemonės savininkė nurodė, kad nežinojo, jog kaltinamasis neturi teisės vairuoti bei buvo neblaivus, todėl neprieštaravo, kad jis vairuotų automobilį ir kartu su kaltinamuoju jai priklausančiu automobiliu vyko į kapus. Tačiau teismas tokius transporto priemonės savininkės parodymus vertina kritiškai ir jais nesiremia, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pačios transporto priemonės savininkės parodymai yra prieštaringi. Nors teismo posėdyje ji nurodė, kad nežinojo, jog kaltinamasis neturi teisės vairuoti bei buvo neblaivus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog 2024 m. pradžioje kaltinamasis vairavo automobilį neblaivus, todėl jam buvo atimta teisė vairuoti, dėl ko jis daugiau transporto priemonių nevairavo, taip pat nurodė, kad vakare prieš įvykį kaltinamasis namuose vartojo alkoholinius gėrimus, o kodėl leido vairuoti automobilį neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių ir neblaiviam kaltinamajam, atsakyti negalėjo, nes nežinojo (b. l. 46-49). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas E. N. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodymai surašyti iš jos žodžių, ji su protokolu buvo supažindinta, jį pasirašė ir jokių pastabų neturėjo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis 2024 m. balandžio 18 d. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad Vilniuje vairavo A. J. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,57 promilių girtumas, už tai jam paskirta bauda ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemonės – atėmimas 15 mėn. Tuo metu kartu su kaltinamuoju vyko ir transporto priemonės savininkė A. J., kuriai matant kaltinamajam buvo nustatytas girtumas (b. l. 162-169, prie administracinio nusižengimo bylos pateikti trys vaizdo įrašai). Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad prieš įvykį iš vakaro vartojo alkoholį, ryte jautėsi blogai, dėl ko išgėrė skardinę alaus. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad iš kaltinamojo burnos sklinda alkoholio kvapas (b. l. 29). Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, A. M., atliekant ikiteisminį tyrimą parodė, kad bendraujant su Š. K. jautė nuo jo sklindantį alkoholiui būdingą kvapą, todėl buvo patikrintas jo neblaivumas (b. l. 48-49). Taigi, nurodytos aplinkybės, priešingai nei nurodo transporto priemonės savininkė, patvirtina, jog transporto priemonės savininkei buvo žinoma, kad kaltinamasis yra baustas už tai, jog vairavo neblaivus ir jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat jai buvo žinoma, jog vakare kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus, nepaisant to, ji leido neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones bei neblaiviam kaltinamajam laisvai naudotis jai priklausančiu automobiliu, tam neprieštaravo, netgi vyko kartu, t. y. transporto priemonės savininkė nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga bei nesiėmė jokių priemonių, kad pašalintų galimą nusikaltimą, kas sudaro pagrindą konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Pažymėtina, kad transporto priemonių savininkai leisdami naudotis automobiliu kitiems asmenims, ar sudarydami tokias galimybes prisiima riziką, kad automobilis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, todėl vien aplinkybės, jog transporto priemonės savininkė yra iš dalies darbinga, ji po vyro ir sūnaus mirties buvo gydoma, po įvykio jai nustatytas 2 tipo cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija bei nepatikslinti vestibulinės funkcijos sutrikimai (b. l. 179-185), neužkerta kelio taikyti automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumą, tai, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Š. K. valdyme buvo pačios A. J. valia, kuri turėjo ir galėjo suprasti, jog jai priklausantis automobilis kaltinamojo bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti, be to, neblaiviam kaltinamajam savo transporto priemonę leido naudotis ne pirmą kartą, siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį ir taip bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas).

Dėl procesinių prievartos priemonių ir daiktinių įrodymų

Kaltinamajam Š. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Siekiant užtikrinti galimai konfiskuotino turto apsaugą, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) 2024 m. liepos 18 d. nutarimu nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2025 m. sausio 18 d. laikinai apribotos Š. K. ir A. J. nuosavybės teisės į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 94-98). Šiuo nuosprendžiu automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, todėl 2024 m. liepos 18 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio automobilio faktinio konfiskavimo ir konfiskavus automobilį panaikintinas.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas transporto priemonės elektrinis raktelis su pakabuku, saugomas kartu su transporto priemone automobilių saugojimo aikštelėje, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos voke Nr. 2, perduotini transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai, DVD diskai su vaizdo įrašais, saugomi prie bylos pakete Nr. 1 ir voke Nr. 1, – paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

Š. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 90 MGL dydžio, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų), bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirti Š. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) konfiskuoti transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Santaikos g. 31D, Alytus.

Š. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) 2024 m. liepos 18 d. nutarimu paskirtą laikiną Š. K. ir A. J. nuosavybės teisių apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki šio automobilio faktinio konfiskavimo ir konfiskavus automobilį panaikinti.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės elektrinį raktelį su pakabuku, saugomą kartu su transporto priemone automobilių saugojimo aikštelėje, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos voke Nr. 2, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai, DVD diskus su vaizdo įrašais, saugomus prie bylos pakete Nr. 1 ir voke Nr. 1, – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti Š. K., kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801. Įspėti Š. K., kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, bauda jo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.