- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-22
- Bylos Nr.
- 1A-79-919/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26386-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Laima Šeputienė, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- Š. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo Š. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 90 MGL dydžio, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų), bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, Š. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
2) konfiskuota transporto priemonė – „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), saugoma automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini).
Nuspręsta Š. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuspręsta Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) 2024 m. liepos 18 d. nutarimu paskirtą laikiną Š. K. ir A. J. nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki šio automobilio faktinio konfiskavimo, o konfiskavus automobilį panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Š. K., Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžiu nuteistas už tai kad, jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, 2024 m. liepos 10 d. apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) mieste, šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vykdamas kartu su A. J., vairavo A. J. 2024 m. vasario 28 d. nuosavybės teise įgytą ir A. J. jam 2024 m. liepos 10 d. perduotą neblaiviam vairuoti kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „BMW X6“, kurio valstybinis registracijos numeris Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Š. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jo pačio prisipažinimu bei byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad Š. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Alytaus apylinkės teismas nustatęs Š. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nenustatęs Š. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į Š. K. padarytos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas bei charakterizuojančius duomenis (anksčiau teistas (teistumas išnykęs), ne kartą baustas administracine tvarka, 2024 m. balandžio 18 d. buvo baustas už vairavimą neblaivaus, kai nustatytas 0,57 promilių girtumas, nedirba, pragyvena gaudamas pajamas iš pavienių darbų, turi kilnojamojo turto), paskyrė sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė artimą minimaliam baudos dydžiui. Be kita ko, Š. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones bei transporto priemonės konfiskavimą (nuosavybės teise priklausantį A. J.).
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde A. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta konfiskuoti jai priklausantį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir iš nuteistojo Š. K. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi - automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, kadangi šis automobilis asmeninės nuosavybės teise priklauso jai.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant, ar turto savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas turi įvertinti turto perdavimo aplinkybes. Turėjimas ar galėjimas žinoti, kad perduotas turtas gali būti panaudotas darant nusikaltimą, pasireiškia neatsargumu (neapdairumu), todėl būtina nustatyti, ar turtą perduodantis asmuo turėjo pareigą bei realią galimybę žinoti, kad šis turtas galės būti panaudotas darant nusikaltimą. Apeliantė nurodo, kad ji nežinojo ir neturėjo galimybių žinoti, jog kaltinamasis neturi teisės vairuoti bei įvykio metu buvo neblaivus, todėl neprieštaravo, kad jis vairuotų automobilį. Būtent dėl to, kad nesuvokė apie kaltinamojo neblaivumą, pati kartu su juo jai priklausančiu automobiliu vyko į kapines.
3.3. Apeliantė pažymi, kad ji su kaltinamuoju kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, dėl ko ji negali būti tapatinama, kaip jo gyvenimo partnerė, ar kartu su juo gyvenantis ir visas jo gyvenimo aplinkybes žinantis asmuo. Atkreipia dėmesį, jog ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai kaltinime nurodytą aplinkybę (jog ji su kaltinamuoju yra partneriai ir tai turi būti vertinama kaip bendro ūkio vedimu) pašalino iš kaltinimo, nesant tam jokių objektyvių duomenų.
3.4. Apeliantė nurodo, kad nors ji pirmosios instancijos teismui sąžiningai nurodė, jog matė kaip iš vakaro Š. K. gėrė alaus, tačiau apeliantės nuomone, tai negali būti vertinama, jog ji suprato, ar bent galėjo suprasti, kad jis kitą dieną po pietų jai priklausančiu automobiliu vairavo neblaivus. Apeliantė pažymi, kad Š. K. yra diabetikas, dėl ko jo organizme yra sulėtintas alkoholio skaidymas, o iš jo burnos nuolat sklinda acetono kvapas, ką ji galėjo supainioti ir policijos pareigūnai, šį kvapą įvardindami kaip alkoholio. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino aplinkybes, jog apeliantė žinojo, kad Š. K. vairavo automobilį neblaivus jai žinant ir tuo pagrindu taikė baudžiamojo poveikio priemonę Š. K. - konfiskuoti apeliantei priklausantį automobilį. Taip pat apeliantė pažymi, kad pirmosios teismas neįvertino jos išdėstytų aplinkybių, jog automobilis jai yra būtinas jos poreikiams, o automobilį buvo patikėjusi Š. K. dėl tuo metu susiklosčiusių sunkių aplinkybių.
Atsiliepimas
4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A. B. atsiliepimu prašo atmesti transporto priemonės savininkės, A. J., apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog transporto priemonės savininkė, A. J., žinodama, kad kaltinamasis Š. K. yra anksčiau administracine tvarka baustas už tai, jog vairavo transporto priemonę neblaivus ir jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat žinodama, kad kaltinamasis Š. K. 2024 m. liepos 9 d. vakare bei 2024 m. liepos 10 d. naktį prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, 2024 m. liepos 10 d. leido neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones bei neblaiviam kaltinamajam Š. K. laisvai naudotis jai priklausančiu automobiliu "BMW X6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir netgi vyko kartu. Todėl, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininkė, A. J., nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga bei nesiėmė jokių priemonių, kad pašalintų galimą nusikaltimą, pagrįstai paskyrė Š. K. baudžiamojo poveikio priemonę - turto (nusikaltimo padarymo priemonės) konfiskavimą, t. y. pagrįstai nusprendė konfiskuoti A. J. priklausančią transporto priemonę - automobilį "BMW X6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)
4.2. Taip pat nurodo, kad transporto priemonės savininkė, A. J., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimą parodė, kad su Š. K. gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 28 d. už 16 000 Eur įsigijo automobilį "BMW X6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Minėtu automobiliu taip pat naudojosi ir Š. K., jis 2024 m. pradžioje (duomenys neskelbtini) mieste vairavo minėtą automobilį neblaivus, todėl jam buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. 2024 m. liepos 9 d. vakare Š. K. namuose, t. y. (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus (jų kiekio neskaičiavo). 2024 m. liepos 10 d. apie 14.00 val. nutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) esančias (duomenys neskelbtini) kapines. Kartu važiuojant M. K. Čiurlionio gatve, Š. K. vairuojamą automobilį "BMW X6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam nustatė neblaivumą. Negalėjo paaiškinti, kodėl leido Š. K., kuris buvo neblaivus ir neturintis teisės vairuoti transporto priemones, vairuoti automobilį "BMW X6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)
4.3. Pažymi, kad liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, E. N. teismo posėdyje parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą apklausė transporto priemonės savininkę A. J., kuri apklausos metu patvirtino, kad gyvena kartu su Š. K. viename name, kad jų santykiai yra draugiški, kad Š. K. 2024 m. liepos 9 d. vakare bei 2024 m. liepos 10 d. naktį prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus. 2024 m. liepos 10 d. leido Š. K. (duomenys neskelbtini) mieste vairuoti automobilį, kurio vairuojamas automobilis, kuriame ji taip pat važiavo, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie Š. K. nustatė neblaivumą. Patvirtino, jog žinojo, kad Š. K. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Liudytojas patvirtino, jog apklausos metu transporto priemonės savininkė A. J. negalėjo paaiškinti, kodėl ji leido vairuoti savo automobilį neturinčiam teisės vairuoti ir neblaiviam Š. K.. Apklausos protokolas buvo surašytas iš transporto priemonės savininkės žodžių, ji su juo susipažino, pasirašė, jokių pastabų nepareiškė.
4.4. Be to, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato papildomai, pirmosios instancijos teisme baigus įrodymų tyrimą, 2024 m. spalio 8 d. lydraščiu prokuratūrai pateiktas policijos pareigūno „Body“ kameros užfiksuotas vaizdo įrašas (Š. K. antras testavimas alkotesteriu) patvirtina, jog 2024 m. liepos 10 d. apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini) mieste sustabdytame automobilyje ”BMW X6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuotame neblaivaus Š. K. (nustatytas 1,77 promilių neblaivumas), vyko kaip keleivė ir transporto priemonės savininkė A. J..
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja ir prokuroras prašė transporto priemonės savininkės, A. J., apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Transporto priemonės savininkės, A. J., apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniu skundu asmuo, kurio turtas konfiskuotas, A. J., pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl automobilio konfiskavimo, pabrėždama, kad ji nežinojo, jog nuteistasis Š. K. neturi teisės vairuoti ir automobilį vairuoja būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019).
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Š. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kai jos iškvėptame ore buvo 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija. Minėtas automobilis priklauso A. J. (t. 1, b. l. 26). Taigi nėra jokio ginčo, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis kitam asmeniui priklausančiu automobiliu. Visgi teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kuriais įrodinėjama, kad ji nežinojo ar negalėjo žinoti, kad nuteistasis Š. K. neturi teisės vairuoti automobilį ir vairuoja būdamas neblaivus.
9. Apeliantės argumentus pirmiausia paneigia jos pačios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Duodama parodymus A. J. parodė, kad Š. K. 2024 m. pradžioje Vilniaus mieste vairavo jai priklausantį automobilį - „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), neblaivus, todėl jam buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat parodė, kad 2024 m. liepos 9 d. vakare namuose (A. J. ir Š. K. gyvena viename gyvenamajame name, tačiau bendro ūkio neveda), Š. K. gėrė alkoholinius gėrimus, kokį kiekį išgėrė pasakyti negalėjo. Kodėl leido Š. K. vairuoti jai priklausančią transporto priemonę, kuomet jis buvo neblaivus ir neturintis teisės vairuoti transporto priemones negalėjo (t. 1, b. l. 136-137). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teisiamojo posėdžio metu A. J. neigė žinojusi, jog Š. K. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir, kad jis jai priklausančią transporto priemonę vairavo neblaivus. (t. 1, b. l. 152). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai transporto priemonės savininkės, A. J., parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo, vertino kritiškai ir jais nesivadovavo, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
10. Aplinkybę, jog transporto priemonės savininkė, A. J., perdavė vairuoti Š. K. jai priklausantį automobilį, žinodama, kad jis yra neblaivus bei neturintis teisės vairuoti transporto priemones, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas E. N., kuris patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu A. J. duoti parodymai buvo surašyti iš jos žodžių, ji buvo supažindinta su protokolu, jį pasirašė, pastabų neturėjo. Taip pat patvirtino mačiusi, kaip iš vakaro Š. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, parodė, kad jai yra žinoma, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones (t. 2, b. l. 3-4). Iš pateiktos bylos medžiagos taip pat matyti, kad Š. K. 2024 m. balandžio 18 d. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad (duomenys neskelbtini) vairavo A. J. priklausantį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,57 promilių girtumas, už tai jam paskirta bauda ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemonės – atėmimas 15 mėn. Administracinio nusižengimo padarymo metu kartu su kaltinamuoju vyko ir transporto priemonės savininkė A. J., kuriai matant kaltinamajam buvo nustatytas girtumas (b. l. 162-169). Be to, neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad iš kaltinamojo burnos sklinda alkoholio kvapas (b. l. 29), kas paneigia, apeliantės argumentus, jog ji galėjo šį kvapą įvertinti kitaip dėl nuteistojo turimų ligų (diabeto). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. J. buvo žinoma, jog Š. K. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ir jis vakare vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nepaisydama tokios situacijos, perleido nuteistajam vairuoti jai priklausantį automobilį.
11. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje aktualus turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021, 2K-201-303/2022). Tad tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1-4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatsakingas A. J. elgesys, leidžiant naudotis jai priklausančiu automobiliu kitam asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones ir būnant neblaiviam, šias aplinkybes aiškiai suvokiant bei keleivio vietoje kartu važiuojant tuo pačiu automobiliu, nepaisant to, kad automobilis reikalingas asmeniniams poreikiams tenkinti, turi sukelti atitinkamus padarinius.
12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas nusikalstamos veikos padarymo priemonę – A. J. priklausantį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepažeidė proporcingumo principo, dėl to keisti skundžiamą nuosprendį nėra jokio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų.
13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. sausio 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam Š. K., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė A. F., teikė antrinę teisinę pagalbą Š. K. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 95, 83 Eur (2 t., b. l. 61-63). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko ne nuteistojo iniciatyva, gynėjo dalyvavimas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios (BPK 322 straipsnio 1 dalis), transporto priemonės savininkės, A. J., apeliacinis skundas, kuris buvo susijęs ir su nuteistojo teisinės padėties pakeitimais, yra atmetamas. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo neišieškotina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
asmens, kurio turtas konfiskuotas, A. J., apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 95, 83 Eur (devyniasdešimt penkių eurų ir 83 ct), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš Š. K. neišieškoti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.