Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovei advokatei S. S., atsakovams Ž. G., J. G., jos atstovui advokatui V. R., trečiajam asmeniui E. G., išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei N. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams Ž. G., J. G., trečiajam asmeniui E. G., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo iš patalpų, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Tretysis asmuo E. G. su ieškiniu sutinka.

Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad tėvų pareiga pasirūpinti savo vaikais, o tik tėvams dėl kokių nors objektyvių priežasčių negalintiems to padaryti, šią pareigą prisiima valstybė. Ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovei I. B. nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-7). Ieškovė sutiko, kad jos brolis Ž. G. su šeima laikinai gyventų šiame bute, kol ieškovė gyvens ir dirbs užsienyje. Bute be atsakovų šeimos gyvena ieškovės motina E. G.. Šiuo metu ieškovė planuoja grįžti su sutuoktiniu į Lietuvą, kadangi baigiasi jos darbo sutartis (b.l. 138-142). Ieškovei reikalingas butas, tačiau atsakovai atsisako iš jo išsikelti. Ieškovė 2011-02-01 atsakovus įspėjo išsikelti per tris mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos (b.l. 8-10), tačiau iki šiol, praėjus metams nuo įspėjimo įteikimo dienos, atsakovai gyvena bute ir atsisako iš jo išsikelti. Ieškovės teigimu, atsakovų šeimos ir trečiojo asmens-ieškovės ir atsakovo motinos santykiai yra blogi, dėl ko kenčia motinos sveikata. E. G. moka didesniąją dalį mokesčių už butą – šildymą, mokesčius namo bendrijai. Atsakovai tik nedidele dalimi prisideda prie buto išlaikymo. Ieškovės nuomone, atsakovai piktnaudžiauja galimybe gyventi ieškovės bute, nes abu yra sveiki ir darbingi asmenys, galintys pasirūpinti savo šeimos, nepilnamečių vaikų gyvenamuoju būstu ir gerove. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad atsakovai atliko kai kuriuos buto remonto darbus ir pasiruošusi sumokėti jų patirtas išlaidas. Ieškovė laiko, kad atsakovai pažeidžia jos teisę naudotis savo asmeniniu turtu ir trukdo turimą turtą valdyti ir disponuoti savo nuožiūra, todėl turėtų būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsakovai nurodo, kad nors butas ir yra registruotas ieškovės vardu, tačiau faktiškai butas yra Ž. G.. Atsakovai bute gyvena ir jį prižiūri kaip savo jau daugiau kaip 14 metų. E. G. butą norėjo perrašyti sūnui Ž. G., tačiau kadangi tuo metu atsakovų tarpusavio santykiai buvo blogi, tam, kad J. G. nepretenduotų skyrybų atveju į butą, jis buvo perrašytas ieškovės I. B. vardu. Todėl, atsakovų nuomone, sandoris apsimestinis. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė nuo 1998 metų nuolat gyvena Vokietijoje, ten yra sukūrusi šeimą, todėl akivaizdu, kad jai butas nebuvo reikalingas, tuo tarpu atsakovų šeima ten nuolatos gyvena, kito būsto neturi. Atsakovai teigia, kad bute yra pakeisti trys langai į plastikinius, įdėtos „Šarvo" durys, pakeistos grindys, atliktas remontas, užsakyti ir pagaminti įmontuojami baldai ir t.t., kas parodo, kad butu visuomet buvo naudojamasi kaip savo nuosavybe ir juo buvo rūpinamasi, nes, kaip nurodo atsakovai, priešingu atveju to nebūtų buvę daroma, žinant kad butas ne atsakovų. Todėl, atsakovų nuomone, nepaisant kitų aplinkybių ieškovė turėtų kompensuoti jų patirtas išlaidas už atliktus pagerinimus.

Be to, atsakovų nuomone, tenkinus ieškovės ieškinį, t.y. priėmus sprendimą iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atsakovų nepilnamečiai vaikai liktų be gyvenamosios vietos ir tokiu būdu būtų pažeistos jų, kaip nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Atsakovai pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąjį būstą yra garantuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 punkte, kuris numato, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos.

Atsakovai teigia, kad jokių pajamų negauna, todėl nuomotis kito būsto neturi lėšų. Jie nurodo, kad ginčo bute gyvena nuo 1997 metų, t.y. jau 14 metų, butu rūpinasi ir jį prižiūri, išlaiko kaip savo, moka mokesčius, remontuoja ir kt. Čia vaikai pripratę prie gyvenamosios aplinkos, nes gyvena nuo pat gimimo, jų socialinis ryšys su šia gyvenamąją aplinka yra tvirtas ir stiprus, todėl, atsakovų nuomone, ne tik kad iškeldinimas, tačiau net ir kitos gyvenamosios aplinkos pakeitimas, padarytų neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų psichologiniam vystymuisi. Jokio kito gyvenamojo būsto atsakovai neturi, todėl šis būstas yra vienintelė galimybė užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas sau ir ypač nepilnamečiams vaikams, todėl priverstinis iškeldinimas negali būti atliekamas, nes tai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.

Atsakovai pripažino, kad turi įsigiję žemės sklypą, tačiau jam įsigyti yra paimtas kreditas, kurio likutis šiai dienai sudaro apie 160 000 Lt. sumą. Kredito likutis ženkliai viršija šiai dienai turimo sklypo vertę, nes sklypo vertė apie 100 000 Lt.

Atsakovai nurodo, kad ieškovė ieškinyje nėra nurodžiusi jokio pagrindo, dėl ko atsakovai turėtų būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos. Ieškovė kaip teisinį ieškinio pagrindą nurodo CK 6.611 str., kuris numato, gyvenamosios patalpos nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Atsakovų nuomone, minėtas straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindas yra tuomet, kai tirs mėnesius iš eilės nemokamas nuomos mokestis ar mokesčiai už komunalines paslaugas, jei nuomininkas ar jo šeimos nariai ardo ar gadina gyvenamąsias patalpas, gyvenamąsias patalpos naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Tačiau pažymėjo, kad ieškovė su ieškiniu nėra pateikusi jokių įrodymų apie nors vieno iš pagrindo egzistavimą. Todėl jokio pagrindo iškeldinimui nėra. Be to atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad apie gyvenamosios patalpos nutraukimą privaloma įspėti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius. Šių terminų ieškovė taip pat nesilaikė, dėl ko ieškinys taip pat negali būti tenkinamas. Atsakovai įsitikinę, kad ieškovė žinojo, kad sandoris apsimestinis ir kad ne ji, o atsakovas Ž. G. yra tikrasis buto savininkas. Todėl negali būti iškeldinimo pagrindas aplinkybė, kad neva ji nori grįžti į Lietuvą ir neturės kur gyventi. Ieškovė Vokietijoje gyvena nuo 1998 metų, ten gyvena su savo sutuoktiniu ir kiek atsakovams žinoma, ji net neketina grįžti ir čia gyventi.

Atsakovai teigia, kad teismų praktikoje, sprendžiant panašaus pobūdžio bylas, dažnai yra akcentuojami teisėti šalių lūkesčiai, kurie susiformuoja dar ikisutartiniuose šalių santykiuose. Sutarties šalių atsiradę teisėti lūkesčiai sutarties sudarymo metu yra pripažįstami ir vėliau gali būti ginami teismine tvarka, kadangi kiekviena sutarties šalių siekdama iš sutarties kylančių tikslų gali protingai numatyti ir tikėtis tam tikrų kontrahento veiksmų, atitinkančių sutarties šalies interesus (teisėtus lūkesčius). Todėl esant atvejams, kai šalys susitaria dėl neterminuotų gyvenimo sąlygų, nuomininkui sąžiningai naudojantis gyvenamąja patalpa jo teisėti ir pagrįsti lūkesčiai turi būti ginami. Atsakovai nurodo, kad tarp jų ir ieškovės susiklostė panaudos sutartimi grindžiami santykiai, todėl nenutraukus panaudos sutarties, negalima kalbėti apie iškeldinimą. Tokios sutarties nutraukti ieškovė neprašo, todėl ieškinys turėtų būti netenkintinas ir dėl šios priežasties.

Atsakovai taip pat teigia, kad lygiai tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir jiems siūloma, ieškovė galėtų pati nuomotis butą ir gyventi. Jei tretysis asmuo E. G. negali kartu gyventi su atsakovais viename bute, taip pat gali išsikelti ir nuomotis atskirai, nes ji tokia pat kaip ir jie šio buto gyventoja – nuomininkė.

Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. 37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK4.98 str.).

Žmogaus teisė į buto neliečiamybę yra viena pagrindinių asmens teisių, įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Ši teisė turi būti ypatingai ginama atitinkamomis teisinėmis priemonėmis. Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nurodyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, išaiškino, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomi (Pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010-06-23 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2010, kt.).

Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1220-345/2011).

Byloje nėra ginčo, kad būdama buto savininke ieškovė leido broliui (atsakovui) ir jo šeimai neatlygintinai naudotis butu nuo pat jo įgijimo dienos (CK 6.632 str.). Rašytinio susitarimo dėl buto naudojimosi sąlygų šalys nesudarė, panaudos sutarties sąlygų neaptarė, įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu nenumatė.

Su atsakovų teiginiu apie faktiškai susiklosčiusią padėtį, t.y. kad tarp ieškovės ir atsakovų faktiškai buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kad jie prižiūrėjo ginčo butą, atliko ginčo buto remonto darbus, mokėjo komunalinius mokesčius, teismas nesutinka. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovę ir atsakovus sietų nuomos ar panaudos teisiniai santykiai, kad tarp šalių būtų sudaryta kokia nors sutartis. Atsakovai, turėdami pareigą pagrįsti savo atsikirtimus pagal CPK 178 str., nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokių sutarčių buvimą, taip pat, jog jie mokėtų visus komunalinius mokesčius už ginčo butą. Atsakovų teiginiai, kad tarp jų ir ieškovės yra susiklostę faktiniai panaudos santykiai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės kaip buto savininkės teisės nėra pažeidžiamos. Kaip jau buvo nustatyta, nors atsakovai gyveno ieškovės bute turėdami jos sutikimą, tačiau atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ginčo buto dovanojimo sandoris yra apsimestinis, butą jie visuomet valdė ir naudojo kaip savo nuosavybę, o ne kaip nuomojamą daiktą. Dovanojimo sutarties atsakovai neginčija. Didžiąją buto komunalinių mokesčių dalį mokėjo ne atsakovai, o tretysis asmuo E. G. (b .l. 79-85, 77). Šios aplinkybės neneigia atsakovai, priešingai, nurodė, kad tretysis asmuo neišregistravo iš buto negyvenančių asmenų, todėl negalėjo gauti kompensacijų, dėl ko pati ir mokėjo mokesčius už buto šildymą ir karštą vandenį. Atsakovai atliko buto remonto darbus tik toje dalyje buto, kuria patys ir naudojosi (b.l. 99). Kita buto dalis – neremontuota (b.l. 88-91). Kaip minėta, ieškovė sutinka sumokėti buto remonto išlaidas, tačiau tokio reikalavimo atsakovai nereiškė.

Pasirūpinti tinkamomis vaikų gyvenimo sąlygomis pirmiausia yra vaikų tėvų pareiga (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., 6 str. 1 p.). Ginčo butas nuo 2009 m. priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovei (b.l.6-7). Atsakovams šis faktas buvo žinomas, vadinasi, žinomos ir pasekmės. Ieškovė 2011-02-01 raštu pareikalavo atsakovus išsikelti iš buto (b.l. 8-10). Atsakovai nesiėmė jokių veiksmų susirasti kitą gyvenamąjį būstą, pasirūpinti savo vaikų gyvenimo sąlygomis. Atsakovų argumentai – nerado tinkamo būsto, nedirba, neturi pajamų išsinuomoti kitą butą, vertintini kritiškai. Abu atsakovai yra jauno amžiaus, sveiki, darbingi asmenys, galintys pasirūpinti savo šeimos gerove ir gyvenimo sąlygomis. Atsakovai pripažino, kad turi įsigiję žemės sklypą, jam įsigyti yra paimtas kreditas, kurio likutis šiai dienai sudaro apie 160 000 Lt. sumą. Atsakovai nurodė, kad planavo ateityje statytis gyvenamąjį namą, tačiau pasikeitus aplinkybėms, planai žlugo. Vadinasi, atsakovai visuomet žinojo, kad neturi savo nuosavybėje jokio būsto, planavo jį pasistatyti. Atsakovai nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jų negalėjimą pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, t.y. įvykdyti pareigą pasirūpinti tinkamomis vaikų gyvenimo sąlygomis. Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės kaip buto savininkės teisės nėra pažeidžiamos.

Dėl aukščiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių laikytina, kad ieškinys pagrįstas (CK 4.98 str.).

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 137 Lt žyminis mokestis (b.l. 2), 1500 Lt už advokato paslaugas (b.l.143-144, 147), kitos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų ruošimu, 108 Lt (b.l.145-146, 148-149), bei teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovus Ž. G., a/k (duomenys neskelbtini) J. G., a/k (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečius vaikus G. G., gim. 1997-07-23, N. G., gim. 2008-02-16, su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais iš ieškovei I. B., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti solidariai iš atsakovų Ž. G., a/k (duomenys neskelbtini) ir J. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), ieškovės I. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) už advokato pagalbą, 137 Lt žyminio mokesčio ir 108 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti solidariai iš atsakovų Ž. G., a/k (duomenys neskelbtini) ir J. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 16,50 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.