- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-405-1121/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- V. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Ričardo Kubiliaus (toliau tekste – ir prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties baudžiamąją bylą, kurioje V. M. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Ričardas Kubilius 2019 m. spalio 25 d. kartu su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje V. M. kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui.
3. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės. Nurodė, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2019 m. kovo 28 d. Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, jog įtariamajai V. M. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Pasak teismo, ikiteisminio tyrimo metu turi būti nustatyta, ar įtariamasis yra pakaltinamas, ribotai pakaltinamas ar nepakaltinamas, o prokuroras nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl ekspertizės V. M. psichinei būsenai nustatyti skyrimo. Žemesnis teismas pasisakė, kad tyrėjas privalėjo paskirti įtariamajai gynėją tam, kad užtikrintų realias galimybes gintis nuo pareikšto įtarimo, o įtariamosios pareikštas gynėjo atsisakymas buvo neprivalomas ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nurodė, kad įtariamoji apklausta nedalyvaujant gynėjui (1 t., b. l. 184-188), o paskyrus kaltinamajai gynėją teisme, ikiteisminio tyrimo metu padaryti pažeidimai nebus pašalinti. Šiuo konkrečiu atveju buvo neužtikrinta asmens, sergančio psichine liga, teisė į gynybą, pažeistos procesinės teisės normos perduodant kaltinamąjį aktą, nenustačius, kad kaltinamoji yra pakaltinama.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo teismui argumentai
4. Teikiamu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Ričardas Kubilius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam pirmos instancijos teismui.
5. Skunde pabrėžiama, kad nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina, todėl, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla prokurorui perduodama, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.
6. Skunde akcentuojama, kad šiuo atveju kaltinamajame akte nurodyta kaltinamosios vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo metai, nurodyta, kad kaltinamoji yra Lietuvos Respublikos pilietė, nurodyta gyvenamoji vieta, deklaruota gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, išsilavinimas, nurodyta, kad ji neteista. Nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, nukentėjusiojo vardas, pavardė, gimimo metai. Nurodytas kaltinamosios girtumo laipsnis abiejuose epizoduose. Nurodytas civilinis ieškinys, pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos. Taip pat nurodytos įtariamosios atsakomybę sunkinančios, lengvinančios aplinkybės, duomenys, grindžiantys kaltinimą. Nurodytas BK straipsnis ir punktas. Nurodytas įtariamojo gynėjas, įtariamojo pozicija dėl pranešto jam įtarimo bei tai, kad įtariamoji V. M. sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Taip pat nurodyta prokuroro pozicija, kad yra galimybė teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.
7. Pasak prokuroro, esant bylai teisme ir esant duomenų, kad kaltinamoji sirgo psichikos liga, teismas, įvertinęs kaltinamosios sveikatos būklę, turi spręsti dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo. BPK 209 straipsnis reglamentuoja ekspertizės skyrimo tvarką ikiteisminio tyrimo metu. Pagal BPK 208, 209 straipsnių prasmę baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu įtariamo asmens psichinė būklė patikrinama paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui kyla abejonių dėl asmens psichinės sveikatos būklės. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nekilo jokių abejonių dėl V. M. psichinės sveikatos būklės, nes ji apklausiama gebėjo duoti teisingus, logiškus, nuoseklius parodymus apie savo nusikalstamas veikas, smulkiai papasakojo abiejų įvykių dienų seką, konflikto su vyru priežastis, savo tolimesnius veiksmus, jų pasekmes, nurodė, kad tokį elgesį išprovokavo tą dieną vartotas alkoholis, suvokė savo poelgių rimtumą ir gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu vertintas V. M. adekvatus elgesys viso proceso metu ir ikiteisminis tyrimas buvo atliktas bendra tvarka. Prokuroro įsitikinimu, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustačius pagrindo nebuvo kreiptasi dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, nelaikytina baudžiamojo proceso pažeidimu.
8. Skunde pabrėžiama, kad šioje baudžiamojoje byloje teismas, turėdamas pagrindą abejoti kaltinamosios tinkama psichinės sveikatos būkle, sugebėjimu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, galėjo pasinaudoti BPK 286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva ir privalėjo priimti teismo nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Skunde atkartojamos BPK 1 straipsnio 1 dalies ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos ir teigiama, kad BPK yra įtvirtintas proceso greitumo reikalavimas taikomas visam procesui: tiek teismo, tiek ikiteisminio tyrimo, todėl skundžiama nutartis nepagreitino proceso.
9. Atsiliepimų negauta.
III. Teismo išvados ir argumentai
Prokuroro skundas tenkintinas
10. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Tačiau ne bet kokie kaltinamojo akto trūkumai suteikia pagrindą bylą grąžinti prokurorui. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi iš esmės neatitikti BPK 219 straipsnio reikalavimų.
11. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2014). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos atitinkamą veiką kvalifikuojant. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-942/2016).
12. Aukštesnis teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, šioje byloje surašyto kaltinamojo akto turinį ir kitas aplinkybes, prokuroro argumentus, kuriais jis grindžia žemesnio teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktus išaiškinimus, susijusius su kaltinamojo akto turiniui keliamais reikalavimais ir teismo teise grąžinti bylą prokurorui, konstatuoja, kad žemesnis teismas be pagrindo nustatė, jog šiuo konkrečiu atveju yra padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės. Todėl aukštesnės instancijos teismas pirmiau nurodytus prokuroro skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
13. Akcentuotina, kad ne bet koks ikiteisminio tyrimo proceso trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės.
14. Šiame kontekste svarbu tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas turi teisę paskirti kaltinamajam gynėją (BPK 51 straipsnio 1 ir 2 dalys), o kaltinamasis turi teisę nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Be to, spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažintini įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurie gauti pažeidžiant BPK nuostatas ir teismui kyla abejonių dėl duomenų patikimumo ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-38/2013). Taigi, žemesnės instancijos teismas turėjo galimybę ištaisyti jo manymu buvusius pažeidimus, susijusius su gynėjo nedalyvavimu ikiteisminio tyrimo metu.
15. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad BPK 286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar savo iniciatyva. Todėl akivaizdu, kad žemesnysis teismas turėjo galimybę pašalinti jam kilusią abejonę dėl veiką padariusio asmens pakaltinamumo.
16. Aukštesniojo teismo nuomone, prokuroras motyvuotai argumentavo, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nekilo jokių abejonių dėl V. M. psichinės sveikatos būklės. Be to, grąžinus bylą prokurorui procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamosios teisę, kad jos byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Ričardo Kubiliaus skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.