Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo UAB „bangabanga“ atstovui UAB „bangabanga“ vadovui J. T. (J. T.), atsakovui L. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „bangabanga“ ieškinį atsakovui L. R. dėl sprendimo dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „bangabanga“ (toliau – ieškovas, darbdavys, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2–6), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-08-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalį, kuria nuspręsta išieškoti L. R. (toliau – atsakovas, darbuotojas) naudai iš įmonės 900 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 141 str. 3 d. pagrindu arba nurodytą išieškoti 900 Eur sumą sumažinti iki 300 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu įmonės vadovas reikalavimą sukonkretino, nurodydamas, kad teismo prašo pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria atsakovo naudai nurodyta iš įmonės išieškoti 900 Eur sumą, 900 Eur sumą sumažinant iki 300 Eur.

Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad 2016-03-21 su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į pastolių montuotojo pareigas, sutarė, kad pirmą mėnesį darbuotojui mokės 800 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, nuo antro mėnesio – 900 Eur, neatskaičius mokesčių, 2016-05-20 atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. jam pačiam prašant. Nurodė, kad su atsakovu susitarė dėl kitokios nei numato DK 141 str. 1 d. atsiskaitymo tvarkos (dėl vėlesnio atsiskaitymo), tačiau su darbuotoju neatsiskaitė dėl sunkios įmonės finansinės padėties, nesislapstė, tarėsi dalimis išmokėti atsakovui darbo užmokestį, dar iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo sumokėjo darbuotojui dalį (535 Eur) darbo užmokesčio, įmonės finansinė padėtis yra labai sunki, įmonėje dirba trys darbuotojai, kuriems taip pat turi būti mokamas atlyginimas, jiems įmonė taip pat skolinga, įmonė turi skolų Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, buhalterinių paslaugų įmonei, apyvarta be PVM nesiekia net 5 000 Eur, sąskaitoje laisvai disponuojamos lėšos sudaro 88,12 Eur sumą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas įmonės vadovas pradžioje teigė, kad ieškinys surašytas teisingai, vėliau savo paaiškinimus pakeitė, teigdamas, kad ieškinyje ne viskas surašyta teisingai, nes ieškinyje yra nurodyta, kad su darbuotoju įmonė neatsiskaitė dėl sunkios įmonės finansinės padėties, kas yra netiesa, kadangi su darbuotoju įmonė neatsiskaitė (neišmokėjo 973,23 Eur sumos) dėl to, kad prieš tai darbuotojas nepasirašė už jam išmokėtų 500 Eur sumą. Teigė atsakovo banko sąskaitos numerį žinojęs, tačiau pavedimo nedarė, nes atsakovas nebuvo pasirašęs už 500 Eur gautą sumą. Nurodė, kad su atsakovu buvo sutarę žodžiu, kad su juo galutinai atsiskaitys po 1 mėnesio nuo atleidimo iš darbo dienos, po mėnesio nuo atleidimo iš darbo dienos su juo susiskambino, bet darbuotojas vis tiek nesutiko pasirašyti, kad gavo 500 Eur, todėl su juo neatsiskaitė, darbuotojui nurodydamas, kad kol jis nepasirašys už gautus 500 Eur, galutinės 973,23 Eur sumos jam neišmokės. Kartu pripažino, kad iki šiol Darbo ginčų komisijos sprendimu darbuotojui nurodytos išieškoti 973,23 Eur sumos nesumokėjo. Pripažino nepateikęs teismo reikalautos pažymos apie darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, tačiau sutiko, kad ieškinyje nurodyta darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma yra teisinga.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu pageidavo paaiškinimus teikti žodžiu.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad, jo manymu, Darbo ginčų komisija priėmė teisėtą sprendimą, kuris turėtų būti paliktas galioti. Paaiškino, kad Darbo ginčų komisija jo naudai išieškojo tik 1 mėnesio vidutinį darbo užmokestį, nors jis prašė trijų, tačiau su priimtu sprendimu jis sutinka. Teigė, jog ieškovo vadovas neteisingai nurodė, kad jie tarėsi dėl vėlesnio atsiskaitymo, jis iš karto po atleidimo ir vėliau vis prašė su juo atsiskaityti. Nurodė, kad neprisimena, jog būtų gavęs 500 Eur iš ieškovo, nes gavo 110 Eur iš įmonės savininko, 150 Eur perdavė kitas asmuo ir 80 Eur yra gavęs iš vadovo, kai jam perdavė 110 Eur prašė jo pasirašyti, kad jis gavo 500 Eur, todėl jis nepasirašė. Atsakovo teigimu, su visais darbuotojais įmonė nesilaikė tinkamos atsiskaitymo tvarkos. Kartu pažymėjo, kad jis turi paskolą būstui, kitų skolų, jo finansinė padėtis sunki.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-03-21 ieškovas ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas eiti pastolių montuotojo pareigas (b. l. 10–11), atsakovas 2016-05-17 prašymu prašė ieškovą atleisti jį iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. nuo 2016-05-20 (b. l. 12), darbo sutartis 2016-05-20 buvo nutraukta (b. l. 12, 36), atsakovas 2016-08-12 prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išieškojimo iš darbdavio (b. l. 15–16), Darbo ginčų komisija 2016-08-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė išieškoti iš darbdavio darbuotojo naudai 973,23 Eur darbo užmokestį už 2016 m. balandžio–gegužės mėn. ir 900 Eur vidutinį darbo užmokestį DK 141 str. 3 d. pagrindu (b. l. 7–9).

Pagal DK 141 str. 1 d., darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; 2 d. nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį; 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas įmonėje įsidarbino 2016-03-21 (b. l. 10–11), iš darbo įmonėje atleistas 2016-05-20 jam pačiam prašant (b. l. 12, 36), Darbo ginčų komisija sprendimo dalimi, kurios nė viena iš šalių neginčijo, vadinasi, ją pripažino teisinga, konstatavo, kad su darbuotoju buvo atsiskaityta tik už kovo bei dalį balandžio mėn., todėl nurodė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavio 973,23 Eur darbo užmokestį už 2016 m. balandžio–gegužės mėn. (b. l. 7–9). Ieškovas teigė, kad su atsakovu žodžiu susitarė dėl kitokios nei numato DK 141 str. 1 d. atsiskaitymo tvarkos – dėl vėlesnio atsiskaitymo, tai yra, po 1 mėnesio nuo atleidimo iš darbo dienos, atsakovas su tuo nesutiko, teigdamas, kad jokio susitarimo dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos su darbdaviu sudaręs nebuvo. Darbdavys, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių įmonės vadovo teiginį apie tarp šalių sudarytą susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo, todėl teismas tokius ieškovo teiginius laiko nepagrįstais. Vadinasi, darbdavys su darbuotoju privalėjo atsiskaityti darbuotojo atleidimo iš darbo dieną DK 141 str. 1 d. pagrindu. Ieškovas pripažino laiku su darbuotoju neatsiskaitęs. Akcentuojama tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog su darbuotoju neatsiskaitė dėl sunkios įmonės finansinės padėties, tačiau teismo posėdžio metu savo paaiškinimus pakeitė, nurodydamas, kad neteisingai ieškinyje nurodė, kad su darbuotoju įmonė neatsiskaitė dėl sunkios įmonės finansinės padėties, kadangi teigė, jog su darbuotoju neatsiskaitė (neišmokėjo 973,23 Eur sumos), nes prieš tai darbuotojas nepasirašė už jam išmokėtą 500 Eur sumą, teigė, kad atsakovo banko sąskaitos numerį žinojo, tačiau pavedimo nedarė, nes atsakovas nebuvo pasirašęs už 500 Eur gautą sumą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien ieškovo nurodoma aplinkybė, kad darbuotojas prieš tai nebuvo pasirašęs už tam tikrą gautą pinigų sumą, nesudaro pagrindo darbdaviui laiku neatsiskaityti su atleistu iš darbo asmeniu. Pagal aukščiau aptartas aplinkybes byloje konstatuojamas neatsiskaitymo su darbuotoju laiku faktas bei nenustatyta darbuotojo kaltė dėl neatsiskaitymo su juo laiku, todėl įmonei turi būti taikomi DK 141 str. 3 d. nurodyti neatsiskaitymo padariniai – vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo atsiskaityti laiką. Byloje nustatyta, kad Darbo ginčų komisija skundžiama sprendimo dalimi darbuotojui iš darbdavio nurodė išieškoti 900 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (b. l. 7–9), su kuo ieškovas nesutinka, prašydamas teismo nurodytą išieškoti 900 Eur sumą sumažinti iki 300 Eur. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Pažymėtina, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu sutiko su Darbo ginčų komisijos nurodyta atsakovo vienos darbo dienos vidutinio darbo užmokesčio suma (34,86 Eur), iš Darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad Darbo ginčų komisija nustatė, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką sudaro 2 928,24 Eur sumą, tačiau, vadovaudamasi proporcingumo principu, sprendė, kad yra pagrindas išmoką mažinti iki 900 Eur. Teismas sutinka su Darbo ginčų komisijos pateiktu situacijos vertinimu. Iš įmonės vadovo pasisakymų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad pagrįstos priežasties laiku su darbuotoju atsiskaityti nebuvo, įmonės vadovas paneigė savo ieškinyje išdėstytus teiginius, jog įmonės prasta finansinė padėtis sąlygojo neatsiskaitymą su atsakovu, todėl teismas kartu atsižvelgęs į tai, kad šalių nesiejo ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai – atsakovas įmonėje dirbo tik nepilnus tris mėnesius, iš darbo išėjo savo noru (b. l. 12, 36), pats darbuotojas nebuvo pakankamai aktyvus – dėl neišmokėto laiku darbo užmokesčio iš karto po atleidimo į Darbo ginčų komisiją nesikreipė, delsė kreiptis beveik tris mėnesius (b. l. 15–16), atsakovas nuo 2016-08-29 dirba kitoje įmonėje ir gauna darbo užmokestį (b. l. 36, 37), teismo posėdžio metu nurodė turintis skolų, įmonė darbuotojui iki šiol nėra sumokėjusi Darbo ginčų komisijos sprendimu nurodyto sumokėti ir šalių neginčyto 973,23 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, logiško paaiškinimo, kodėl įmonė to nepadarė, įmonės vadovas teismo posėdžio metu pateikti nepajėgė, duomenis apie įmonės finansinę padėtį (b. l. 17, 18, 26), laiko, kad Darbo ginčų komisijos skundžiama sprendimo dalis, kuria darbuotojui iš darbdavio nurodyta išieškoti 900 Eur sumą už uždelstą atsiskaityti laiką, yra adekvati nagrinėjamoje situacijoje, tokios sumos išieškojimas nereiškia pernelyg didelės disproporcijos tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui, todėl nėra pagrindo dar labiau mažinti nurodyto išieškoti 900 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismo įsitikinimu, skundžiama Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra teisėta, pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti. Kartu teismas pabrėžia, kad darbdavys, uždelsdamas atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, prisiima jam galinčių kilti neigiamų padarinių riziką.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.). Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 2 d., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos teismo patirtos 3,68 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovo UAB „bangabanga“ ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB „bangabanga“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 3,68 Eur (tris eurus ir šešiasdešimt aštuonis euro centus) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.