- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2-386/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė
- Suinteresuotas asmuo
- akcinės bendrovės TEO LT, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės TEO LT atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos antstolės G. K. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese civilinėje byloje Nr. 2-57-343/1995 (suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė TEO LT ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vykdomojoje byloje Nr. 0021/11/01442 antstolė G. K., vykdydama Kauno apygardos teismo 1996 m. kovo 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-57/1995 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K. Č. turizmo firmos išieškotojo TEO LT, AB (buv. valstybinė įmonė ,,Lietuvos telekomas“) naudai, išieškojo dalį skolos, o liko neišieškota 1 410,88 Lt, tačiau 2011 m. birželio 5 d. mirus skolininko A. K. Č. turizmo firmos savininkui A. K. Č., šio asmens turtą 2012 m. sausio 28 d. paveldėjo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau - VMI), kuri 2013 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į antstolę dėl paveldėto A. K. Č. turto arešto panaikinimo, nurodydama, kad nepanaikinus turto arešto, nėra galimybės realizuoti paveldėto turto, kad antstolė turi teisę CPK 596 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą dėl skolininko pakeitimo (b. l. 7).
Šalies argumentai
Pareiškėja antstolė G. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pakeisti skolininką vykdymo procese – vietoje A. K. Č. turizmo firmos, mirus jos savininkui A. K. Č., skolininku laikyti palikimą priėmusią valstybę, atstovaujamą VMI.
Suinteresuotas asmuo TEO LT, AB nepateikė atsiliepimo į antstolės prašymą, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė jį palaikantis (b. l. 40 - 43).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime neprieštaravo antstolės prašymui, tačiau nurodė, kad iki A. K. Č. mirties susidariusias skolas valstybė atlygins tik paveldėto turto tikrosios vertės ribose. VMI teigimu, mirusio asmens turtas paveldėjimo teise pereina valstybei CK 5.2 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, o valstybei, kaip specifiniam palikimo priėmėjui, netaikomos CK 5.60 straipsnio normos, t. y. valstybė negali atsisakyti nuo palikimo priėmimo, ji yra įpareigota jį priimti, tik ši jos pareiga ribojama paveldėto turto verte (CK 5.62 str. 3 d.) (b. l. 20).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmetė antstolės prašymą (b. l. 44 - 45). Teismas nurodė, kad valstybė paveldėjo mirusio fizinio asmens A. K. Č. turtą, tačiau ji negali būti individualios įmonės savininku, todėl, paveldėjusi A. K. Č. turizmo firmą, valstybė privalėjo įvykdyti Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau - IĮĮ) 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. per 6 mėnesius nuo palikimo priėmimo dienos turėjo individualią įmonę perleisti kito fizinio asmens nuosavybėn, ją reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti; be to, išrašo iš Juridinių asmenų registro duomenimis, prašymo nagrinėjimo metu A. K. Č. turizmo firma nėra perleista kitam fiziniam asmeniui, reorganizuota ar likviduota. Teismas sprendė, jog nėra CPK 596 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo skolininkę A. K. Č. turizmo firmą pakeisti valstybe.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo TEO LT, AB prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b. l. 48 - 49). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai atmetė antstolės prašymą skolininką A. K. Č. turizmo firmą pakeisti valstybe;VMI paveldėjo mirusio A. K. Č. turtą ir neprašė atmesti antstolės prašymo dėl skolininko pakeitimo, o sutiko padengti skolą paveldėto realizuoto turto ribose;VMI nepaisė IĮĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo paveldėtą individualią įmonę perleisti kito asmens nuosavybėn, ją reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti, o tokių veiksmų neatlikimas neturėtų sukelti negatyvių veiksmų kreditoriams, kadangi skolininko pakeitimo vykdymo procese institutas sietinas su turto paveldėjimo faktu, kuris nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas, o ne su įstatyme numatytų pareigų atlikimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė G. K. nurodo sutinkanti su suinteresuoto asmens atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti (b. l. 53). Antstolės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl skolininko pakeitimo, nes, mirus skolininkui A. K. Č., valstybė tapo jo turtinių teisių ir pareigų perėmėja, todėl ir atsako už palikėjo skolas paveldėto turto ribose. Pažymi, kad CK 5.50 straipsnis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlyga; be to, suinteresuoti asmenys byloje neprieštaravo prašymui dėl skolininko pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tačiau suklydo, taikydamas įstatymą, ir padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjos prašymo dėl skolininko pakeitimo.
Vykdomosios bylos duomenimis, antstolei G. K. vykdomojoje byloje Nr. 0021/11/01442 vykdant 1996 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-57/1995 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K. Č. turizmo firmos išieškotojo TEO LT, AB naudai, 2011 m. birželio 5 d. mirus skolininko savininkui A. K. Č., kurio turtą paveldėjo valstybė, o palikimo priėmimo faktas 2013 m. sausio 29 d. buvo registruotas Testamentų registre, liko neišieškota 1 410,88 Lt (vykd. b. 10, 11, 15 l.).
Mirus A. K. Č., valstybė paveldėjo jo turtą - ne tik gyvenamuosius namus su priklausiniais, bankų sąskaitas, bet ir individualią A. K. Č. turizmo firmą, kuri yra skolininkas nurodytoje vykdomojoje byloje (CK 5.2 str. 3 d.; vykd. b. l. 10).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal IĮĮ 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, individualią įmonę paveldėjus asmeniui, kuris pagal įstatymus negali būti individualios įmonės savininku, šis per 6 mėnesius nuo palikimo priėmimo dienos turi perleisti individualią įmonę kito fizinio asmens nuosavybėn, ją reorganizuoti, pertvarkyti arba likviduoti, tačiau, spręsdamas dėl antstolės prašymo pagrįstumo, padarė klaidingą išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti skolininko A. K. Č. turizmo firmos valstybe iki nebus atlikti IĮĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai. Nagrinėjamu atveju teismas netinkamai taikė įstatymą, tarp jo minėtą nuostatą, kuri nustato veiksmus, kuriuos turi atlikti asmuo, paveldėjęs individualią įmonę, negalintis būti tos įmonės savininku; juolab kad IĮĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, jog individuali įmonė paveldima CK nustatyta tvarka, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.), t. y. mirusio asmens turtui paveldėjimo teise perėjus valstybei CK 5.2 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, netaikomos CK 5.60 straipsnio nuostatos ir valstybė, kaip specifinis palikimo priėmėjas, yra įpareigota priimti palikimą bei atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas, o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas; kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos, o CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Taigi teismas suklydo, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo, be pagrindo jį atmesdamas (CPK 596 str.; CK 5.2 str. 3 d., 5.3 str. 1 d., 5.5 str. 1 d. 1 p.).
Dėl nurodytų motyvų, panaikintina skundžiama teismo nutartis ir priimtina nauja nutartis, kuria skolininkas A. K. Č. turizmo firma vykdymo procese pakeistinas valstybe (CPK 329 str. 1 d., 330 str. , 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjos antstolės G. K. prašymas dėl skolininko A. K. Č. turizmo firma pakeitimo vykdymo procese valstybe.
Pakeisti vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0021/11/01442) skolininką A. K. Č. turizmo firmą valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.