Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjų J. K., N. K., V. M., A. Š., G. K. skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka G. Š., gimusi (duomenys neskelbtini),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad G. Š., paskleidė apie pareiškėjus tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent, kad G. Š. būdama Vilniaus mokytojų profsąjungos nare nuolat rašo įvairius skundus, kad mokytoja G. K. turi būti atleista iš užimamų pareigų (dirba L. K. vidurinėje mokykloje mokytoja), nes nesusitvarko su užimamos pareigomis; iš mokyklos direktorės reikalauja įvairios informacijos ir ataskaitos; dėl G. Š. rašytų skundų mokykloje nuolat lankosi įvairios komisijos, dėl ko kyla įtampa kolektyve, komisijos reikalauja įvairaus pobūdžio informacijos, o tai trikdo darbui, per pusantrų metų yra surašyti apie du šimtai skundų, kuriuose pagrindė neigiamai apibūdinami mokytojų kolektyvo nariai, yra žeminama jų garbė ir orumas. Pareiškėjai mano, kad G. Š., paskleisdama apie juos tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri gali J. K., N. K., V. M., A. Š., G. K. pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą, ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., t. y. pareiškėjų teigimu juos apšmeižė. Be to, G. Š. žodžiu viešai (t. y. informacija surašytuose skunduose perduodama tretiesiems asmenims) užgauliai pažemino ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjams.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pareiškėjai prašo G. Š. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. ir pagal BK 155 str. 1 d. Iš pateikto skundo seka, jog pareiškėjus pažemino ir įžeidė G. Š., nes ji kaip nurodyta skunde, būdama Vilniaus mokytojų profsąjungos narė nuolat rašo įvairius skundus įvairioms institucijoms, kad mokytoja G. K. turi būti atleista iš užimamų pareigų (dirba L. K. vidurinėje mokykloje mokytoja), nes nesusitvarko su užimamomis pareigomis; G. Š. dirbdama mokykloje anglų kalbos mokytoja rašo anoniminius skundus apie nebūtus dalykus, iš skundų turinio darytina išvada, jog ji siekė užimti mokykloje vadovaujamas pareigas. Pasak J. K., N. K., V. M., A. Š., G. K., tikrovės neatitinkanti informacija apie mokytojų kolektyvą buvo nurodoma įvairiuose G. Š. rašytuose skunduose (pvz. Švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus savivaldybės Vilniaus švietimo skyriui, Darbo inspekcijai, LR Seimo kontrolieriams ir kt.), šiuose raštuose (skunduose) yra žeminanti bei šmeižiamo pobūdžio informacija, dėl ko pareiškėjai patyrė didelį stresą ir pažeminimą. Šiems teiginiams patvirtinti skunde nėra nurodyti jokie duomenys (pvz. minėtų skundų nagrinėjimo medžiagos iš įvairių aukščiau paminėtų institucijų, mokykloje veikiančios mokytojų profsąjungos narių vardai ir pavardės, jų gyvenamosios vietos, kurie gali būti kviečiami esant būtinumui į teismo posėdį; nepateikti dokumentai, iš kurių būti galima spręsti, kas yra išrinktas mokyklos mokytojų profsąjungos nariais, jų veiklos rezultatai bei išvados; dėl kurių mokyklos administracijos vadovų bei kolektyvo narių veiklos buvo skundžiamasi bei tyrimo rezultatai ir kt.). Šiuos duomenis yra būtina nurodyti skunde, nes kaip teigia pareiškėjai G. Š. piktybiškai siekė paskleisti apie juos netikrą informaciją, o šie asmenys (skunde įvardinta tik G. K.), kurie galimai ir bendravo su G. Š., gali būti kviečiami į teismo posėdį liudytojais. Taip pat, pareiškėjai savo skunde teigia, jog G. Š. įžeidinėja ir šmeižia išgalvotais ir nebūtais dalykais, ne tik J. K., N. K., V. M., A. Š., G. K. bet ir kitų mokyklų darbuotojus. Skunde nėra įvardinti kitų mokyklų pavadinimai bei kolektyvo nariai, jų anketiniai duomenys, gyvenamosios vietos, kurie irgi gali būti kviečiami į teismo posėdį. Be to, skunde nurodyta, kad L. K. vidurinėje mokykloje nuolat lankosi įvairios komisijos, kurios privalo tikri kiekvieną skundą. Tačiau teismo vertinimu, tai yra tik deklaratyvinio pobūdžio sakiniai dėl G. Š. galimai neteisėtos veiklos, skunde turi būti įvardinti išsamiai visi raštai (skundai), atvykusių komisijų pavadinimai bei jų nariai, atliktų patikrinimų rezultatai įforminimas raštu, nenurodyti kuriais duomenimis yra remtasi skunde, jog G. Š. pažemino darbuotojus, neįvardintas ir nenurodytas kiekvienas faktas apie tokį G. Š. netinkamą elgesį. Be to, skunde nėra duomenų (vardas, pavardė, gyvenamoji vieta) apie mokyklos kolektyvo narius, įskaitant ne tik mokytojus bet ir kitus darbuotojus, kurie irgi esant pagrindui gali būti kviečiami į teismo posėdį, nagrinėjant teisme pateikto skundo pagrįstumą bei objektyvumą. Skundo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad visa medžiaga, pagrindžianti šį pareiškėjų skundą yra L. K. vidurinėje mokykloje bei kitose institucijose, iš skundo turinio seka kad, tik mokykloje buvo gauta apie 90 raštų, o į kitas institucijas buvo kreiptasi su skundais apie du šimtus kartų. Pareiškėjai prašo teismo esant būtinumui išreikalauti minėtas medžiagas. Tačiau atsižvelgiant į skundų kiekį, jų apimtis, institucijų pavadinimus ir nežinant šių raštų (skundų) laikotarpio, jų turinio, atliktų patikrinimų pagrindo, t.y. neturint šių būtinų duomenų, teismui yra apsunkinta galimybė įvertinti skunde nurodytų teiginių teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, skunde nėra nurodyti jokie objektyvūs duomenys apie tai, jog kokius galimai melagingus duomenis G. Š. teikė policijos pareigūnams, jiems nagrinėjant įvairius skundus. Prie skundo yra pridėtas tik 2014-08-07 Vilniaus AVPK 5 PK VP tyrėjo A. S. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas, tačiau ar tai buvo tik pavienis pareiškimas, ar policijos įstaigoje buvo gauta ir daugiau informacijos, nėra nurodyta. Skunde nėra įvardinti, kokie būtent G. Š. teiginiai, pasak pareiškėjų, juos įskaudino ir įžeidė, kas buvo šių faktų liudininkai, nenurodyti liudytojų vardai, pavardės bei gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad pareiškėjai skunde teigia, jog G. Š. juos apibūdina neigiamai prieš kitų institucijų atstovus. Tačiau jokie duomenys (vardai, pavardės, gyvenamosios vietos) dėl šių asmenų galimo kvietimo į teismo posėdį, liudytojais, pateikti nėra. J. K., N. K., V. M., A. Š., G. K. skunde teigia, jog G. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie juos pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad susidarytų neigiamas įspūdis, nors vėl šių asmenų jokie duomenys, siekiant ištirti pareikštų teiginių pagrįstumą nenurodyti.

Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareikimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis B.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog J. K., N. K., V. M., A. Š., G. K. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

Pareiškėjų J. K., N. K., V. M., A. Š., G. K. skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiems asmenims.

Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti J. K., N. K., V. M., A. Š., G. K..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.