- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- N1-557-1021/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08708-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Kaltinamasis
- L. M.
- Atsakovas
- J. R., D. M.
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, V. M., Dalei Butkienei, Gitanai Būbnienei, Kristinai Jurgaitienei,
nedalyvaujant: civilinių ieškovų Kauno teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovams,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
nepilnametis L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, mokosi G. J. ir suaugusių mokykloje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, teistas:
1) 2017-06-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., - subendrinus galutine 1 m. laisvės apribojimo bausme;
2) 2017-07-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., subendrinus galutine 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 1 m. 2 mėn.; 2017-09-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmę;
3) 2018-01-23 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 178 str. 4 d., -16 parų arešto bausme, subendrinus galutine 1 m. 2 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausme;
4) 2018-02-02 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 178 str. 2 d., - galutine 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme;
5) 2018-02-09 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., - subendrinus galutine 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme;
6) 2018-03-05 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 63 str., 64¹ str., 10 mėn. laisvės atėmimo; 2018-08-14 nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2018-01-23, 2018-02-02, 2018-02-09 ir 2018-03-05 nuosprendžiais bei nustatyta subendrinta bausmė - 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo; 2019-02-04 atleistas nuo bausmės atlikimo dėl amnestijos akto; 2019-05-20 nutartimi panaikinta priežiūra ir grąžintas atlikti likusios bausmės – 1 m. 3 mėn. 5 d. laisvės atėmimo;
7) 2019-07-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK140 str. 1 d., 64 str., 64¹ str. 2 mėn. 3 d. laisvės atėmimo;
8) 2019-09-24 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 138 str.1 d., 284 str. taikant BK 64¹ str., vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 dalimis, 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinti su jo nebaigta atlikti 1 m. 2 mėn. 20 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta jam 2019-07-29 nuosprendžiu, pagal BK 63 str. 4 ir 9 dalių taisyklę, bausmes iš dalies sudedant, skirta galutinė subendrinta bausmė 1 m. 6 mėn. 20 d. terminuoto laisvės atėmimo nepilnamečių pataisos namuose, į kurią įskaityta jo jau atliktos bausmės, paskirtos 2019 m. liepos 29 d. nuosprendžiu, dalis, nuosprendis įsiteisėjęs 2019-10-22, šiuo metu atlieka šią bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje pataisos namuose, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos.
L. M.
iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. L. sveikatą, o būtent: iš karto po to, kai savavaldžiaudamas iš nukentėjusiojo G. L. paėmė jam priklausantį telefoną, 2019 m. kovo 1 d. apie 18.00 val. Darvino gatvėje tarp namų, pažymėtų Nr. 9 ir Nr. 11, Kybartuose, Vilkaviškio r. sav., tyčia nukentėjusiajam G. L. vieną kartą rankos kumštimi sudavė į veido sritį, padarydamas apatinio žandikaulio lūžimą 34-35 dantų srityje, kraujosruvą pasmakrės kairėje pusėje, tokiu būdu iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį G. L. bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 138 str. 2 d. 8 p..
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
K. L. M. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-03-01 jis su S. buvęs pas J. B., gėrę alaus, o po to ėję link namų, užėję į parduotuvę ir išėję iš parduotuvės sutikęs G.. S.pradėjo su juo kalbėtis, o jam kažkas paskambino ir jis kalbėjęs telefonu, po to atėjo link jo S. ir jie nuėję. Jis neprašęs G. parodyti telefono, jam nebuvo motyvo iš viso daryti kažką jam. Jis jį pažinojęs iš anksčiau, beveik tam pačiam kaime gyvenę ir bendravę. Jis atvažiuodavo pas jo draugą, jis ten būdavęs ir ten susitikdavę, bet tik pasikalbėdavę, o reikalų neturėję. Įvykio metu buvo išgėręs bet nedaug, gal 0,14 ar 0,16 promilių buvo nustatyta, o S. biskį daugiau buvo. Viskas vyko prie daugiabučių, ten yra parduotuvė daugiabutyje iš kelio pusės, o iš kiemo pusės laiptinės ir butai, jie buvę iš tos kelio pusės. Eidami iš parduotuvės jį ir sutikę. Susitikę to daugiabučio gale ant šaligatvio prie daugiabučio. Atpažinęs jį, pasisveikinęs ir jam paskambino į telefoną, jis pradėjęs kalbėti, o S. su G. kalbėjo dėl skolos, sakė, kad dėl televizoriaus kalbėjo. Jis nuėjęs į šoną, kalbėjęs telefonu, su kuo nepamenantis, gal 15-10 minučių prakalbėjęs ir nelabai matęs kaip jie kalbėjosi. Po to prie jo atėjo S., jis baigęs kalbėti ir jie nuėję, o ką darė G., nematęs. Nematęs, ar S. kažką turėjo su savimi, kiek girdėjęs, kad iš G. paėmė telefoną, bet jis nematęs jo pas jį. Po visko jie ėję pas R. D. sesę, ji gyveno per gatvę nuo tos parduotuvės. Lauke susitikęs su R., pasikalbėję, ir jis nuėjęs namo pas save. Ten laukęs, kol pareis mama iš parduotuvės, laukęs ir besėdint atvyko policija, įsisodino jį į mašiną ir nuvežė prie įvykio vietos, dar pakeliui paėmė Simą ir po to nuo įvykio vietos nuvežė į komisariatą. Po to jį į Marijampolę nuvežė ir kitą dieną apklausė jį. Jis nepripažinęs kaltės. Apklausos metu buvęs blaivus, apklausė kitą dieną. Tą pačią dieną iš Vilkaviškio policijos S. paleido, o jį nuvežė į Marijampolę ir kitą dieną apklausinėjo. K. G. atsilikęs nežinojęs, žinojęs, kad eina į „Rasos“ mokyklą, bet ten eidavo ir normalių. Jo žmoną pažinojęs, bet nebendravę, nebuvo susipykę. Kai stovėję prie parduotuvės tai per 4-5 metrus buvę vieni nuo kitų. Ką darė nukentėjęs nežinantis, jau tiek laiko praėję. S. jam sakė, kad kalbėjo dėl skolos, kai po įvykio ėję, o ką pasakojo neatsimenantis, kad televizorių buvo pardavę ir skolos buvo neatidavęs. Sakė, kad paėmė G. telefoną ir sakė, kada atiduos kai skolą grąžins. Telefoną jis turėjo, lyg baltą, po to jį rado pas M.. G. M. parodymus, nežinantis, kodėl jie tokie. Nukentėjęs taip sakė, gal dėl to, nes jie prieš kelis metus buvo susipykę su juo ir susimušę ne sykį ir gal pyktį laiko. O dėl M. parodymų nežinantis, jis pats buvo nurodęs jį. Po įvykio jam paskambino S. ir siūlė važiuoti gerti, pasakęs, kad ne, atsisakęs ir tada sakė, kad pakeis parodymus, kad jam bus blogai. Rodęs tyrėjai žinutes, kur jam rašė S., kad sakė jį pasodins ir taip toliau. Po to pakeitęs telefonus ir neturintis jau tų žinučių, o policijos pareigūnams rodęs tas žinutes, bet sakė, kad nieko baisaus. Po to kai matęs, kad keičiasi viskas, tai sakęs, kad kviestų liudyti R. D.. Nemokėsiąs jam ieškinių, jo nemušęs, nemokėsiąs 2000 Eurų. Jei būtų padaręs jam ką nors, tai sutiktų sumokėti 1000 Eurų mažiausiai. Žinantis apie ligonių kasų ir SODROS ieškinius, bet neatlyginęs, nes nieko nepadaręs jam. Jo teistumai už vagystes, o už muštynes nebuvo teistas. Nežinantis, kodėl S. galėjo smūgiuoti, jį mažai laiko pažinojęs.Teistas 7 kartus, bet beveik viskas už vagystes. Jis visą laiką pripažinęs savo vagystes, kai buvo kaltas. Jo telefono numeris tuo laiku buvo abonentinis ir galima išimti žinutes, kur rašė S.. tada buvo išėmęs ir policijai rodęs, bet jie neėmė, sakė, kad nieko baisaus. Nežinantis, kodėl su advokatu nesitaręs ką daryti su tomis žinutėmis.
Nukentėjusysis G. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju ne giminės. Su juo jokių santykių, pažinojęs jį anksčiau, bet nebendravę, iš matymo žinoję vienas kitą, bet artimiau nebendravę. Jis turintis trūkumų, yra lengvas protinis atsilikimas, darbingumas 45 procentai. Nuo vaikystės atsilikimas, baigęs 10 klasių. Tą dieną grįžęs iš darbo, gatvė yra įvardinta, šiais metais, mėnesio neatsimenantis, vasara buvo, šilta buvo. Galėjo būti kovo 1 diena, grįžinėjęs iš darbo. Tai buvo Kybartuose, gatvės pavadinimo neatsimenantis, buvo apie 18 valanda. Galėjo būti Darvino gatvė, prie namo Nr. 9 ir Nr. 11. Kas įvyko nelabai atsimenantis, jam taip yra, kad kas prieš pora mėnesių buvo jau neatsimenantis. Atsimenantis, kad užvožė jam ir, kad parėjęs namo. Užvožė L. M., ten dar buvo S. M., bet jis nieko nedarė, stovėjo šalia. Užvožė jam į žandikaulį, į kairę pusę, su rankos kumščiu vieną sykį. Skaudėjo, buvo sulaužytas žandikaulis. Daugiau niekas nieko nedarė. Po įvykio pasigedęs telefono “Samsung S3”, jis buvo su kortele, kainuoja apie 20 Eurų. Telefoną paėmė M., ištraukė iš kišenės. Buvo apsirengęs su megztuku ir kelnėmis, ištraukė iš kelnių kairės pusės kišenės. Prieš tai jį nešęsis išsitraukęs, o po to įsidėjęs į kišenę, pamatęs juos, nes L. prašė parodyti telefoną, tai ir įsidėjęs, nes nenorėjęs rodyti jam. Jis išėmė kortelę iš telefono, numetė ją ir užvožė jam į žandikaulį, ir su M. nuėjo. Telefonas liko pas M., kur jis jį įsidėjo, nematęs. Jis niekam nebuvo skolingas, nebuvo jokios kalbos dėl skolos. Teisėjui pagarsinus ištrauką iš nukentėjusiojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 31-32), - sąmonės nebuvo praradęs, parkritęs po smūgio, bet nesusižalojęs ir po to parėjęs namo. Daugiau nieko nebuvo, tik sulaužytas žandikaulis. Namie ėjęs praustis, o po to žmona paskambino į policiją ir jie atvažiavo. Jo žmona K., tuo metu dar nebuvo žmona, nuo birželio susituokę. Policijos darbuotojas nuvežė į ligoninę, parašęs pareiškimą. S. M. jam nieko nedarė, tik stovėjo šalia. Pagarsinus nukentėjusiojo apklausos protokolą (1 t, b. l. 31-32) - nelabai atsimenantis, kad buvo kalba apie skolą. Įvykio metu geriau atsiminęs viską, neneigiantis, kad buvo kalba apie skolą. Pirmiausia ištraukė telefoną ir iš karto davė smūgį. Jis neleidęs, kad ištrauktų telefoną, bet nesipriešinęs, ištraukė staigiai, nieko nespėjęs padaryti. Išėmęs kortelę iš telefono išmetė ją. Pirma išėmė telefoną, sudavė smūgį ir po to išėmė kortelę. Nežinantis už ką sudavė. Kaip paėmė telefoną spėjęs pajusti, bet nieko nespėjęs padaryti, ištraukė ir sudavė. Jis jiems nieko nesakęs, o L. jam pasakė nekviesti policijos, nes bus dar blogiau. T. L. taip sakė, o S. nieko nesakė. Jis nebuvo skolingas nei vienam iš jų. Su L. iki tol buvo seniai matęsis, o tą kitą matęs pirmą kartą. Po to skaudėjo žandikaulį, ligoninėje peršvietė ir iš karto išvežė į Kauną. Vakare paguldė, o ant kitos dienos gręžiojo, kabes dėjo, skaudėjo. Vaistus leido, kažkokias gumytes dėjo, pralaikė savaitgalį ir po to paleido, namie gydęsis, kaip buvo parašyta daktarų tą ir daręs, vaistus vartojęs. Skaudėjo dar ilgai, pora savaičių. Nereikėjo daugiau važiuoti į Kauną, viena kabė nutrūko, o kitą pats nusitraukęs. Dabar atsargiau su visais žmonėmis bendraujantis. Miegojęs po to įvykio tai gerai, o į gatvę neidavęs visai, nes bijodavęs išeiti. Aplinka visa buvo tokia, kad namuose sėdėjęs ir viskas, kokią savaitę namie prabuvęs. Po tos traumos valgyti negalėjęs, sultis gerdavęs, jogurtą, apie mėnesį laiko taip buvo. Skaudėdavo ir negalėjęs kramtyti, po mėnesio jau pradėjęs valgyti ir kramtyti. Dabar jau praėjo, jau nieko nejaučiantis, kažkur po pusantro mėnesio praėjo. Santykiai namuose, šeimoje jam viskas gerai. M,nežinojo, kad jam yra protinis atsilikimas. Po to įvykio su L. nebuvo susitikęs, nebandė su juo susisiekti ir neatsiprašė. Ieškinį pareiškęs, telefonas grąžintas, policija grąžino, kortelę jis pats pasiėmęs, kai ji buvo numesta. Dėl telefono ieškinio nereiškiantis, o dėl žandikaulio sulaužymo reiškiantis 2000 Eurų. Negalėjęs dirbti, išeiti į gatvę, vaistų pirkęs pats, mokėjęs už juos, bet dėl jų ieškinio nereiškiantis, nors sumokėjęs apie 100 Eurų. Po sužalojimo grįžęs į namus, namuose buvo jo draugė, o dabar jau žmona. Ji viską matė, jis nusiprausęs ir prašęs, kad policiją iškviestų. Ji čia yra liudytoja, gal patvirtins visa tai. Policijoje jam davė atpažinti iš nuotraukų, o po to važiavo jį paimti. Kai atvažiavo policija ir per kompiuterį davė atpažinti, kas tai padarė, pasakęs pavardę L. M.. Po to ir tą kitą parodė atpažinti tą M.. Policijos mašinoje per kompiuterį davė atpažinti. Gerai atsimenantis, kad davė atpažinti. Jautęsis pažemintas kitų žmonių akivaizdoje. Sukandimas jau anksčiau jam buvo toks, neliko jokių reiškinių po sulaužymo. Valgyti negalėjęs, bendravęs tik su savais, o su svetimais ne. Jis nebuvęs skoloje S.. Kai ėjęs, telefoną įsidėjęs į kišenę, o prieš tai laikęs rankoje. Nežinantis, ar jie matė, kad turintis telefoną, bet nenorėjęs, kad jie pamatytų. Kai policija rodė atpažinti iš nuotraukų, tai jų ten buvo keletas ir jis atpažinęs, tą patį vakarą policijos mašinoje atpažinęs. Policija jį vežėsi pas L. ir matęs kaip jį sulaikė, jį rado namie. Jį vedėsi į namus ir klausė, ar tai jis ( t., b.l.); Jis buvo skolingas S. broliui, pirkęs televizorių iš S. brolio Nerijaus. Jau seniai pirkęs, tai buvo LG skystųjų kristalų, už 40 Eurų pirkęs ir pasiėmęs iš jo buto. Kai pasiėmęs, tai ten gyveno N. su žmona. Buvo jam sumokėjęs pusę sumos ir po to kitą pusę sumokėjęs. Iš karto apie 10 Eurų sumokėjęs, o likusius po mėnesio sumokėjęs. Kai įvyko šis konfliktas, dar buvo skolingas 30 Eurų. Kai grįžęs iš Kauno, pradėjęs dirbti ir sumokėjęs, o šio įvykio metu kalbos apie skolą nebuvo. Sumušė jį L. M..
L. S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad žinantis dėl ko ši byla. Su regėjimu jam prastai, o su protu viskas gerai, 10 klasių baigęs. Su M. draugai, buvo pažįstami kokios dvi savaitės prieš įvykį, anksčiau nebuvo jo matęs. Susipažinę Kybartuose, jo draugės sesė jo draugė ir taip svečiuose susipažinę. Nukentėjusį pažįstantis, kelis kartus mates, bet nežinantis, kad jis turi atsilikimą, nekalbėję anksčiau. Įvykį atsimenantis panašiai, bet kada buvo tiksliai neatsimenantis, gal 2018 metais, gal šiais metais, bet datos neatsimenantis. Su L. ėję į parduotuvę, išėję iš parduotuvės susitikę G. L., L.. jam trenkė ir nuėję. Dėl ko jam trenkė nežinantis, su juo tai jis nesitarė dėl ko, o po to policija išsivežė juos. Jis su L. buvo išgėrę alaus, gal 4-5 bambalius išgėrę valanda iki įvykio, jautęsis apsvaigęs. Jis turintis du brolius – L. ir N., Ne. pavardė M.. B. N. G. buvo skoloje, bet kiek nežinantis, už televizorių, o kiek tiksliai neatsimenantis dabar. Tada kai susitikę nebuvo kalbos apie skolą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, apie skolą kalbos nebuvo. G.telefoną turėjo, kas su juo buvo nežinantis, o po to einant namo L. jam padavė telefoną, sakė, kad prakaltų jei nori. Namie pasidėjęs jį, o po to tą pačią dieną policija paėmė. Supratęs kieno telefonas, bet paėmęs jį, gal dėl to kad išgėręs. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakęs, kad buvo kalba apie skolą, nežinantis. Pagarsinus liudytojo apklausos protokolą ( 1 t. b. l. 72-73),- alų gėrę ir po to ėję į parduotuvę. Gal tada pamiršęs pasakyti, kad ėję į parduotuvę.Teisybė, klausęs kada G. atiduos skolą, bet visko nepamenantis, nes buvo išgėręs. Jam tai G. neatidavė pinigų, gal broliui atidavė, bet jis to nežinantis. G. stovėjo nuleidęs galvą ir neatidavė pinigų. L. šalia jų stovėjo ir kalbėjo su kažkuo telefonu. J. G. neprašęs parodyti telefono, čia buvo pirminiai jo parodymai, po to jis juos keitęs. G. jam nedavė telefono, nepaėmęs iš jo telefono. Nesakęs jam, kad kai grąžins pinigus , tada atiduosiąs telefoną. Kortelės iš jo telefono neėmęs. L. smūgiavo G., pirminiuose parodymuose sakęs, kad ne, bet jis smūgiavo. Telefoną jam padavė L., jis paprašė parodyti telefoną ir G. išėmęs padavė jam, o po to L. trenkė G. ir viskas. L. trenkė G., išėmė kortelę ir jie nuėję, G. irgi nuėjo, o daugiau nieko niekas niekam nesakė. Į kurią vietą trenkė nelabai matęs, iš kumščio trenkė, o jis pats G.netrenkęs. Policijoje iš pradžių melavęs, nes galvojęs, kad jam kas nors bus. Apklausos metu buvęs blaivus. G. matęs kelis kartus, bet net nesisveikindavę anskčiau. Teisėjui pagarsinus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 75-76), -anksčiau sakęs, kad L. kalbėjo telefonu, o iš tikro kalbėjęs jis, kol jie kalbėjosi. Jis neteistas anksčiau. G. padavė telefoną L.. Viskas buvo taip kaip sakęs šiandien, pirma paėmė telefoną, o po to smūgiavo. Šiandien teisingai viską sakęs, tvirtinantis savo parodymus. G. buvo skolingas jo broliui N., jis gyvena Kybartuose, niekur neišvykęs. Skolingas broliui 40-50 Eurų už televizorių, nežinantis, ar dabar jau atlyginta, o tuo metu G. dar buvo skoloje. Brolis jam nesakė pasirūpinti skola, neprašė nieko, tik kai telefonu kalbėjęs, sakė, kad jis eis kalbėtis su G. dėl skolos. Jis prieš tai gyvenęs su broliu, o po to išsikėlęs ir broliui atidavęs televizorių, jis sakė, kad parduos jį ir atiduos pinigus. Brolis jam nesakė lįsti prie G. dėl skolos, tik pats sakė, kad eis pas G. prašyti skolos, o jo neprašė pasirūpinti skola. Telefoną policijai jis atidavęs, jis buvo pas jį kambaryje ant stalo. M. apie jokias skolas nieko nežinojo. Susitikę prie parduotuvės, Darvino gatvėje, išėję iš parduotuvės ir iš karto ant šaligatvio susitikę. L. M. su juo pasisveikino ir kalbėjo, o jis net nekalbėjęs su juo. Atpažinęs, kad čia tas G. L.. Viską pasakęs, ką žinojęs tą pasakęs. Ir jis daug ką galintis pasakyti, galėjęs liudytojų paimti, o jis nori išsivartyti, bet neišsivartys. Niekas nieko niekam nesakė ir negirdėjo, jis nieko R.nesakęs. Policija išsivedė, apklausė ir viskas. Pasakęs ką žinojęs. J. R. nesakęs, kad sumušęs G..
Liudytoja K. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju ne giminės. Jos vyrui nustatytas nedarbingumas, o jai tai viskas gerai. Nukentėjusysis jos vyras, prieš tai, kai buvo įvykis, dar buvo draugas. Ji tą dieną buvusi namie, o jis parėjo namo ir jam pradėjo bėgti kraujas, tada iškvietusi policiją ir viskas. Jam iš burnos kraujas bėgo, kalbėjo sunkiai, nepasakojo nieko, o kai atvažiavo policija tada papasakojo. Tada jau gyvenę kartu.Televizorių namuose turintys, iš tėvų jį gavusi jau seniai. Ji su G. nepirkę kito televizoriaus, nes veikėjų. Koks televizorius nežinanti, pilkas kažkoks „bačka“. Daugiau nieko nežinanti. Vyrui skaudėjo, valgyt negalėjo, viskas per šiaudus ėjo, ilgokai negalėjo valgyti. Šiaip jautėsi normaliai, naktimis miegojo tik tiek, kad skaudėjo. Vaistų jis nepirko, jis taip išgijo. Iš pradžių vyras sakė, kad jį S. sumušė, o po to sakė, kad L.Ji jo neklausinėjusi nieko, savo reikalų turėjusi. Policija atvažiavo tą patį vakarą, kai iškvietusi. L. M. pažįstanti, Kybartuose gyvenantys ir pažįstami, bet nesutardavę jau anskčiau. Šiaip vyras turėjo telefoną, o grįžo tą vakarą namo be telefono, kuris iš jų paėmė telefoną nežinanti. Tą vakarą ji skambinusi į pagalbos centrą, iškvietusi, pasakiusi adresą, pasakiusi, kad tokiam ir tokiam reikia pagalbos, pavardę pasakiusi. Sakiusi, kad jos draugui atėmė telefoną ir sulaužė žandikaulį. Nurodžiusi, kad sumušė pažįstamas vyras, nes sakė, kad L. tai ir nurodžiusi taip.
L. R. D., apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamojo prašymu, parodė, kad kaltinamasis jos dukros tėvas ir sugyventinis. Sutinkanti atsakyti į klausimus. Ji kartu su L. jau du metais su viršum. Atsimenanti tą dieną kaip L. su S.vakare parėjo ir pasakė, kad G. sumušė ir paėmė jo telefoną. Parnešęs telefoną namo S. padavė jį jos sesei, o kai paklaususi, kuris tai padarė tai sakė, kad S. ir jis pats jai pasisakė, kad jis sumušė G.. L. stovėjo šalia ir gavo rėkti nuo jos už tai. Telefoną padavė S.. Jie buvę pas jos sesę L. J., Laura tuo laiku buvo kartu su S. ir jis ten gyveno. Sesė po to telefoną atidavė policijai, kai atvyko pareigūnai sesė padavė jiems telefoną. Po to ji su L. kalbėjęsi apie tai, kai jis grįžo iš policijos. Jis sakė, kad G. sumušė S., o jis nemušė. Sakė, kad telefoną paėmė S., nes G. buvo skoloje ar sesei, ar S., gerai nežinanti. S. brolis N. su Julija turėjo televizorių ir pardavė G.jį. Buvo plokščiaekranis ir sakė, kad jį pardavė G... Pas juos namuose nebūdavusi, nežinanti, ar pas juos yra televizorius. Pasakiusi viską ką žinojusi, sakanti tiesą. S.krumpliai tada dar buvo kruvini, jį policija paėmė iš jos sesės namų, o L. buvo išėjęs namo ir jį iš ten suėmė. Jis buvęs pas sesę ir S.iš ten paėmė. Pirmo teismo metu jau L.sakė, kad prašys ją liudyti. L. ir pats buvo apačioje, kai kalbėjęsi su S., ir girdėjo kaip S. jai sakė, kad jis sumušė G.. Jie abu nuo jos dar gavo rėkti už tai kad sumušė. K. S. sumušė girdėjusi tik ji, o sesuo ir švogeris buvo viršuje. Ji ant jų viena rėkusi, buvo tik jie ir ji. L. jai minėjo, kad jam pareikšti įtarimai dėl G. sumušimo, bet jo į policiją niekas nekvietė. Net nežinojusi, kada jį kviesdavosi apsiklausinėti. Žinojusi, kad jį kaltino sumušimu, bet nežinojusi, kad galinti eiti į policiją ir sakyti ką žinanti, sakė, kad teisme galėsianti paliudyti, o į policiją niekas jos nesikvietė.
Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju ne giminės. Dirbęs Vilkaviškio PK, 2019 kovo ir balandžio mėnesiais vyriausiu patruliu. Kaltinamasis matytas, konfliktų nebuvę. Atsimenantis, kad buvo iškvietimas dėl plėšimo, kad sumušė, buvo atimtas telefonas, bet detaliau negalėtų papasakoti. Jei gerai atsimenantis, su juo kartu buvo kolega S. ir Ž. G. iš operatyvinės grupės. Jie su S. atvykę dviese, o G. iškvietę, kai reikėjo forminti įvykį. Įtariamieji buvo sulaikyti, juos sulaikęs su S.. Pas ką nuvykę pirmiausiai, dabar nepasakysiąs, berods nukentėjusysis nurodė, kur galimai gali gyventi įtariamasis ir nuvykę prie daugiabučio radę ant laiptų sėdintį kaltinamąjį, jis turėjo įvairių daiktų kišenėse. Tuo momentu toje laiptinėje daugiau žmonių berods nebuvo, bet nenorintis suklaidinti, nes neatsimenantis. Kažkas tokio buvo, kad ar po to vykę į kitą butą, ar šiame radę kažką. Kaip atrodė nukentėjęs ir kaip jis apibūdino įtariamuosius, neatsimenantis tikrai. Turi būti byloje tarnybinis, apklausa, bet pats dabar neatsimenantis. Du įtariamieji buvo nurodyti gal dėl to, kad tokias aplinkybes nurodė nukentėjusysis, o jis dabar tikrai negalintis atsakyti, turi būti surašyta tarnybiniame arba apklausoje jei tokia yra. Žinoję, kad vykę dėl plėšimo. Kaltinamasis tuo metu neatrodė sužalotas, nebuvo matyti jokių žymių, šiaip tai viską apžiūrinėję, kas aktualu byloje, tai viską padarantys, bet tikrai smulkiai nepamenantis, nes tiek laiko praėjo. Jei būtų buvęs sumušimas, tai turėtų būti kažkas ant krumplių, apžiūrintys rankas. Jei būtų kas užfiksuota, tai gal būtų parašęs, o gal ne, dabar sunku pasakyti. Šiaip tai viską stengiesi užfiksuoti ar perduodi kolegai, o po tiek laiko negaliu tikrai pasakyti. Buvo svarbu pats faktas, nurodytas žmogus, kad padarė plėšimą ir pats faktas užfiksuotas. Dabar tikrai nepasakysiąs, ar nukentėjęs vieną nurodė, ar du įtariamuosius. Atsimenantis, kad lyg dar vieną sulaikę kažkokiame bute, tai gal nukentėjęs buvo nurodęs du, bet ar tikrai taip buvo, dabar pasakyti negalintis, gal yra parašyta tarnybiame. Ikiteisminiame tyrime jie neimantys paaiškinimų, neatliekantys jokių veiksmų. R. įvykio vietoje nebuvo, ji tyrėja ir dirba kabinete. Tikrai po tiek laiko negalintis pasakyti, ar pas sulaikytus įtariamuosius buvo sužalotos rankos. Teisėjui pagarsinus tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 16), - taip ir buvo. Buvo nuvažiavę pas nukentėjusįjį į namus, o po to ir pas įtariamuosius namuose, pirma pas vieną, po to pas kitą ir juos abu susilaikę. Nukentėjęs viską jiems išaiškino, o po to važiavę ir jį vežęsi su savimi, jis ėjo kartu su jais. Nuotraukų jam nerodę, jis nurodė pavardes ir ėjo jais. Bijantis pameluoti, nežinantis, ar abi pavardes nurodė, bet po to išsiaiškinę viską. Ir patys įtariamieji nieko neneigė, viską paaiškino, kad jie atėmė telefoną, nes buvo skolingas pinigų ir taip toliau. Ką paaiškino S. M., gerai neatsimenantis, tik tiek, kad abu įtariamieji nieko neneigė, ką paaiškino nukentėjusysis, tą ir jie patvirtino. Dėl žymių ant įtariamojo rankų negalintis pasakyti nieko, tiek laiko jau praėjo. Nukentėjęs jiems viską nurodė, kad smūgius sudavė įtariamasis. Kur rasti įtariamąjį, nurodė nukentėjęs, ir radę jį prie namo laiptinės sėdintį. Jis sake, kad jo lyg neįsileido ar kažkas tokio. Ten gal jo namai buvo, pagal duomenų bazę nustatę ir jam atrodo, kad ten jo namai buvo. Antrą įtariamąjį radę jo namuose, kaltinamasis nurodė, kur jis yra ir važiavę. Konkrečiai kas ką paaiškino, negalintis pasakyti, bet buvo patvirtintas faktas, kad eidami sutiko nukentėjusįjį, atėmė telefoną, sudavė smūgius, nes buvo skolingas pinigų, o kas tai sakė dabar negalintis pasakyti. Pats faktas toks, kad jie neneigė to dalyko ką padarė, kad paėmė telefoną, bet kuris to dabar patvirtinti negalintis. Jis negalintis pasakyti, ar jie abu, ar vienas padarė nusikaltimą. Telefoną, kiek atsimenantis, suradę tame antrame bute, jį ten atidavė. Negalintis pasakyti tiksliai, ar patys atidavė, ar radę, esmė ta, kad jį radę tame bute pas antrą įtariamąjį, o ne pas kaltinamąjį. Tokiais atvejais dirbantys su trimis žmonėmis ir nevykdantys kažkokių apžiūrų, reikia saugoti ir nukentėjusįjį, ir sulaikytus ir visas kita. Nevyksta viskas taip greitai, pristatymas į komisariatą ir tolimesni veiksmai.
L. N. M. parodė, kad su kaltinamuoju ne giminės. Kaltinamąjį pažįstantis, jokių santykių, tik pažįstami, nebendraujantis, tik iš matymo pažįstami, konfliktų nėra. L. G. žinantis iš matymo, jis pirko televizorių iš jų, o S. M. brolis jo. S.jam davė televizorių, kad parduotų ir davęs L. į skolą, ir viskas. Televizorius paprastas, kaip kompiuteris, bet markės, gamintojo netsimenantis. Dydis kaip kompiuterio. Televizorius buvo S., iš kur jis jį gavo jo nežinantis. Jis gyveno Kybartuose, brolis irgi. Seniai tas televizorius buvo pas jį. Kai pardavęs, gyvenęs Darvino gatvėje šešiaaukštyje ir televizorius buvo pas jį. Brolis jam padavė televizorių, kad jis jį kam nors parduotų. Brolis su juo negyveno, jis atnešė jam televizorių į namus ir jis jį L. davęs į skolą, nes jis pinigų neturėjo. Jo žmona su jo žmona susitiko ir klausė, ar neturintys televizoriaus parduoti ir taip pardavę. Kodėl brolis pats nepardavė, nežinantis, jo prašė. Ar brolis tuo metu buvo Kybartuose, nežinantis. Gal ir vogtas buvo, nežinantis. Pardavęs už 40 Eurų, atidavė gal per metus laiko, o iš pradžių neturėjo pinigų ir ėmė į skolą. Nieko iš pradžių nedavė, per metus laiko atidavinėjo po 5 Eurus. Kad iš L. atėmė telefoną nežinantis, brolis nieko nepasakojo, jam neįdomu. Bendraujantis su broliu, bet nepasakojo. Kada atidavė pinigus, neatsimenantis, jam neįdomu. Ar kovo 1 dieną 2019 metų jau buvo atidavęs skolą, neatsimenantis, bet jam atrodo, kad dar nebuvo atidavęs, dar biskį buvo skolos. Brolis domėjosi skola, kiek jam L. paduodavo, tai jis tiek broliui atiduodavęs. Ar brolis pažinojo L., nežinantis. Jis broliui nesakęs, kam pardavęs televizorių, jam neįdomu. Manantis, kad ir jo žmona jam nesakė. Jis nežinojo, kad L. pardavęs, atrodo, kad nežinojo, nes jam nesakęs jam ir žmona nesakė, tai iš kur jis galėjo žinoti. Iš kur brolis galėjo žinoti, kad L. skoloje, nežinantis, jo paklauskite. Niekas jam nieko nesakė ir jo niekas nieko neklausė. Ar su M. bendravęs tuo metu, neatsimenantis. Apie brolio santykius su M. nežinantis.
Be kaltinamojo parodymų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos dokumentais:
Protokolu pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2019-03-01 19:49---20:07 val. nukentėjusysis G. L. pranešė, jog 2019-03-01 apie 18:00 val. jam einant (duomenys neskelbtini), iš priekio pamatęs ateinančius du jaunuolius, iš kurių vienas buvo L. M., kito jaunuolio vardo ir pavardės nežinantis. Priėjęs prie jo jaunuolis, kurio duomenų nežinantis, jam pasakė, kad jis atiduotų kažkokią skolą, o L. M. jo pareikalavo parodyti telefoną. Jam atsisakius, V. M. iš striukės kišenės ištraukė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S3“, į kurį buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini),, ir be pateisinamos priežasties, viešoje vietoje, matan pašaliniams amenims,vieną rankos kumščiu sudavė į veido sritį, dėl ko jautęs fizinį skausmą. Šie asmenys iš įvykio vietos pasišalino, Po įvykio į medikus nesikreipęs. Dėl atimto mobilaus ryšio telefono jam padaryta žala 20 Eurų.Prašantis pradėti ikiteisminį tyrimą bei jį pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 21-26);
ROIK duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2019-03-01 18:41 val. K. telefonu pranešė policijai, kad prieš 10 min. pranešėjos vyro pažįstamas vyras sulaužė žandikaulį ir sumušė (1 t., b.l. 11-15);
Tarnybiniu pranešimu, surašytu Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. B., kuriame pranešama, kad 2019 m. kovo 1 d., 18 val. 45 min., dirbant kartu su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu R. S., iš Marijampolės apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilkaviškio r., Kybartų mstl., pranešėjos vyrui pažįstamas sulaužė žandikaulį ir sumušė. Apie 19.08 val. atvykus į Kybartų mstl., Tarybų g. prie pastato Nr. 7, juos pasitiko G. L., kuris paaiškino, kad prieš maždaug 30 min. prie Kybartų pataisos namų jį einantį nuo autobusų stotelės užpuolė du pažįstami asmenys, iš kurių vienas tai yra L. M. su kumščiu sudavė smūgį į veidą ir atėmė jo mobilųjį telefoną SAMSUNG GALAXY S3,taip pat nurodė, kad kartu su juo buvo S. M.. Pagal centrinę duomenų bazę nustatę, kad L. M. registruotas adresu (duomenys neskelbtini), todėl kartu su nukentėjusiuoju nuvykę šiuo adresu, kur šio namo laiptinėje prie buto Nr. 6 radę sėdintį L. M., kuris paaiškino, kad kartu su S. M. atėmė iš G. L. mobilaus ryšio telefoną, kadangi šis jiems skolingas. Taip pat nurodė, kad atimtas telefonas šiuo metu yra pas S. M., gyv. (duomenys neskelbtini),, todėl kartu nuvykę šiuo adresu, kur radę S. M., kuris su savimi turėjo iš G. L. atimtą mobilaus ryšio telefoną. S. M. ir L. M. sulaikę ir pristatę į Vilkaviškio r. PK, kur alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK0063, patikra 0853752 pagalba S. M. nustatę 0.76 prom. neblaivumą ir L. M. 0.82 prom. neblaivumą (1 t., b.l. 16);
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame 2019-03-01 19:49---20:07 val. užfiksuota įvykio vietos, esančios Darvino g.9, Kybartai, Vilkaviškio r.sav., apžiūra, bei nustatyta, kad įvykio vieta yra atviroje apgyvendintoje teritorijoje tarp nuosavo namo Darvino g.9, ir daugiabučio gyvenamojo namo Darvino g. Nr.11 (1 t., b.l. 27-28);
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2019-03-12 9:24---9:34 val. nukentėjusysis G. L. iš bendrų veido bruožų, nes matęs ne pirmą kartą, nuotraukoje Nr.4 atpažino L. M., kaip asmenį iš jo kišenės ištraukusį mobiliojo ryšio telefoną bei su rankos kumštimi jam vieną kartą sudavusį į veido sritį (1 t., b.l. 39-44);
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2019-03-12 09:36-09:41 val. nukentėjusysis G. L., iš bendrų veido bruožų, kadangi gerai įsižiūrėjęs, nuotraukoje pažymėtoje Nr. 1 atpažino pirmą kartą matytą S. M., kuris buvo kartu su L. M., tačiau jo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko (1 t.,b.l. 45-50);
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2019-03-01 23:17---23:21 val. liudytojas S. M. pateikė prie bylos mobilaus ryšio telefonmą ,,Samsung S3“, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 92);
Daiktų apžiūros protokolu, kuriame 2019-03-05 apžiūrėtas G. L. priklausantis mobilaus ryšio telefonas "Samsung Galaxy S3", IMEI: (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, kad jo korpusas metalinis, baltos-piklos spalvos, telefono ekranas suskilęs neproporcingai per visą ekraną, daugiausia telefono viršutinėje dalyje. Jis su papildomu apsauginiu papildomu guminiu dangteliu. Sim kortelės ir atminties kortelės lizdi tušti. Po akumuliatoriumi yra lipdukas, kuriame nurodytas telefono modelis GT-I9300 ir jo IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 93-99);
Specialisto išvada Nr. G 176/2019 (09), kurioje nurodoma, kad G. L. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžimas 34-35 dantų srityje, kraujosruva pasmakrės kairėje pusėje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2019-03-01, ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai nėra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei. G. L. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu, jam esant bet kokioje padėtyje, galėjo būti padaryti tiek suduodant ranka, tiek kontaktuojant su kitu kietų bukų savybių turinčiu daiktu. Mažai tikėtina, kad G. L. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats, sužalojimų metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 85);
Neblaivumo nustatymo registracijos žurnalo įrašų kopijomis, kuriose rašoma, kad 2019-03-01 20:05 val. L. M.nustatytas 0,82 promilės girtumas, o 2019-03-01 20:03 val. S. M. 0,76 promilės girtumas (1 t., b.l.17-18);
Daiktu, turinčiu reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, įrodymu - mobilaus ryšio telefonu "Samsung Galaxy S3", IMEI: (duomenys neskelbtini),.
III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
BK 178 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Kaltinamasis kaltinamas padaręs atvirąją vagystę. Vagystės laikoma atvirąja, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, bet suvokia neteisėto turto pagrobimo faktą.
Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas bus ir tuo atveju, jeigu veiksmai buvo atlikti neviešoje vietoje, tačiau jų padariniai atsirado viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams - žmogaus sveikatai arba turtui. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Negalima sutapatinti viešosios tvarkos ir viešosios vietos. Viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką.
Kaltinamajam inkriminuoti BK 284 str. numatyti objektyviosios pusės veiksmai – įžūlus elgesys, pasireiškęs panaudotu fiziniu asmeniu prieš nukentėjusįjį bei jam nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu. Dėl kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo jam taip pat inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p.. Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų, vadinasi būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Pažymėtina, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009).
K. L. M. teisiamajame posėdyje visiškai neprisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 178 str.2 d., 284 str.1 d., 138 str. 1 d. 8 p.. Jis pripažino tik tai, kad buvo įvykio vietoje, tačiau nieko nematė, su nukentėjusiuoju bendravo liudytojas S. M., pastarasis sakė, kad paėmė G. telefoną ir sakė, kad atiduos kai skolą grąžins, telefoną jis turėjo, lyg baltą, po to jį rado pas M.. Šiuos kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus teismas palyginęs su jo kaip įtariamojo duotais parodymais ikiteisminiame tyrime po sulaikymo 2019-03-02 (1 t., b. l. 168-169), nustatė, kad jie iš esmės nesiskiria. Kaltinamasis kaip įtariamasis buvo laikinai sulaikytas 2019-03-01 19:30 val., paleistas iš sulaikymo 2019-03-02 12:48 val.. (1 t., b. l.182, 187). ROIK duomenimis buvo pristatytas kaip įtariamasis į policijos komisariatą ir liudytojas S. M., tačiau byloje nėra duomenų, kad jam būtų įteiktas įtarimas ir jis apklaustas įtariamuoju (1 t., b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis ir liudytojas S. M. turėjo galimybę bendrauti dar iki S. M. apklausos liudytoju, tokiu būdu kaltinamasis turėjo galimybę daryti poveikį liudytojo parodymams.
Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo S. M. parodymais nustatyta, kad įvykio vietoje buvo jie trise, kitų asmenų bei liudytojų nenustatyta. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad telefoną iš kelnių kairės pusės kišenės ištraukė kaltinamasis, kuris prieš tai prašė parodyti telefoną, ištraukęs telefoną išėmė kortelę iš jo, bei numetė ant žemės, po to jam kaltinamasis užvožė jam į žandikaulį, į kairę pusę, su rankos kumščiu vieną sykį, sulaužė žandikaulį, o S. M. jam nieko nedarė. Vėliau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis patikslino, kad SIM kortelę išėmė po smūgio. Nukentėjusysis teigė, kad gal ir buvo kalba dėl skolos, tačiau nei vienam iš jų nebuvo skolingas. Nukentėjusiojo parodymus teisminio nagrinėjimo metu teismas palyginęs su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad protokole – pareiškime, surašytame po įvykio tą pačią dieną 19:49---20:07 val. (1 t., b.l. 22) nukentėjęs nurodė, kad atiduoti skolą pareikalavo S. M., o tada kaltinamasis jo pareikalavo parodyti telefoną, jam atsisakius kaltinamasis ištraukė iš strukės kišenės mobilaus ryšio telefoną, sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, po ko nuėjo. Iš karto po to apklausiamas liudytoju nukentėjusysis nurodė tas pačias aplinkybes kaip protokole - pareiškime, bei papildomai nurodė, kad po smūgio kaltinamasis iš telefono išėmė SIM kortelę ir nuėjo (1 t., b. l. 32). Kad būtent kaltinamasis ištraukė telefoną, iš jo išėmė SIM kortelę, ir sudavė jam smūgį į veido sritį, nukentėjusysis nurodė ir po įvykio praėjus daugiau savaitei laiko 2019-03-12 atpažindamas kaltinamąjį iš jam pateiktų fotonuotraukų (1 t., b. l. 39-44). Be nukentėjusiojo parodymų, bei jo žmonos, liudytojos K. L. parodymų, tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ir iš jo pagrobtas telefonas, neabejotinai nustatyta taip pat byloje esančiais rašytiniais duomenimis – specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam konstatuotas apatinio žandikaulio lūžimas 34-35 dantų srityje, kraujosruva pasmakrės kairėje pusėje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2019-03-01 (1 t., b.l. 85); bei savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2019-03-01 23:17---23:21 val. liudytojas S. M. pateikė prie bylos iš nukentėjusiojo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną (1 t., b. l. 92). Teismas, ištyręs nukentėjusiojo parodymus teisminio nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad jie yra iš esmės nuoseklūs, logiški, atitinka kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos nukentėjusiojo parodymus pripažįsta įrodymais byloje, ir jais vadovaujasi.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, jeigu vadovautumėmės ne nukentėjusiojo nurodyta įvykio versija, o kaltinamojo versija, kad tai padarė ne jis, tai tokiu atveju turėtumėme iškelti versiją, kad tai padarė liudytojas S. M., kadangi kitų asmenų nebuvo, ir nei vienas iš byloje apklaustų asmenų, nei rašytiniai bylos duomenys nerodo, kad tai galėjo padaryti dar kitas nenustatytas asmuo. Tačiau nukentėjusysis nei teisminio nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu protokole - pareiškime (1 t., b. l. 22), nei liudytojo apklausos protokole (1 t., b. l. 32), nei kaltinamojo atpažinimo pagal fotonuotraukas protokole (1 t., b. l. 39-44), nei liudytojo S. M. atpažinimo pagal fotonuotraukas protokole (1 t., b. l. 45-50), nei akistatos su liudytoju S. M. protokole (1 t., b. l. 53-54), nei akistatos su kaltinamuoju protokole (1 t., b. l. 65) neparodė, kad iš jo telefoną būtų ištraukęs ir smūgį į veidą sudavęs liudytojas S. M., o visą laiką teigė, kad tai padarė kaltinamasis. Pats kaltinamasis irgi nenurodė, kad būtų matęs, kaip liudytojas S. M. būtų pagrobęs iš nukentėjusiojo telefoną ir jam smūgiavęs į veidą. Nors liudytoja K. L. (buvusi K.) teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ,,iš pradžių vyras sakė, kad jį S.sumušė, o po to sakė, kad L.“, tačiau tai, kad tai galėjo padaryti S. M., nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, kas rodo, jog liudytoja klysta dėl kažkokių aplinkybių. ROIK duomenyse nurodyta, kad pranešėja K. 2019-03-01 18:41 val. pranešė, kad prieš 10 min. jos vyrui pažįstamas vyras sulaužė žandikaulį ir sumušė (1 t., b. l. 11), kas rodo, jog tai galėjo padaryti kaltinamasis, kadangi nukentėjusysis viso proceso metui teigė, kad pažįstantis kaltinamąjį, o kito asmens, t.y. S. M. nepažįstantis. L. S. M. taip pat patvirtino, kad nukentėjusįjį matęs du kartus, su juo nebendravęs. Be to policijos pareigūno A. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad jau pareigūnams atvykus apie 19:08 val., nukentėjusysis jiems paaiškino, kad jį užpuolė du nepažįstami asmenys, iš kurių vienas L. M. su kumščiu jam sudavė į veidą ir atėmė telefoną, kartu buvo ir S. M. (1 t., b. l. 16).
L. S. M.teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nukentėjusįjį kelis kartus matęs, bet nekalbėjęs. Jį susitikę kartu su kaltinamuoju, kuris nukentėjusiajam trenkė, dėl ko nežinantis, po to einant namo jam kaltinamasis padavė telefoną, supratęs, kad nukentėjusiojo. Kalbos apie skolą su nukentėjusiuoju nebuvo. Tačiau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad klausęs kada atiduos skolą už televizorių, tačiau neprašęs parodyti telefono. Kaltinamasis paprašė nukentėjusiojo parodyti telefoną, smūgiavo nukentėjusiajam, išėmė iš telefono kortelę, ir jie nuėję. S. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas po įvykio praėjus 5 dienoms 2019-03-06, parodė, kad nukentėjusįjį susitikęs būdamas kartu su kaltinamuoju, jo paklausęs, kada gražins skolą broliui, tačiau pinigų nereikalavęs, grasinimų neišsakęs. L. tuo metu stovėjo ir kalbėjo telefonu su kažkuo. Jis paprašęs parodyti telefoną, kokį jis turintis, jam padavus, telefoną paėmęs ir pasakęs, kad gražinsiąs, kai jis gražins pinigus, Sim kortelę išėmęs ir jam atidavęs. Smurto niekas iš jų prieš nukentėjusįjį nevartojo (1 t., b. l. 72-73). S. M. apklaustas liudytoju dar po 7 dienų 2019-03-13 savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad tai ji stovėjo ir kalbėjo telefonu, kai kaltinamasis kalbėjo su nukentėjusiuoju, bei matęs, kaip kaltinamasis kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į veidą, matęs pas jį rankose iš nukentėjusiojo paimtą telefoną, bet nematęs kaip paėmė, matęs kaip kaltinamasis išėmė iš telefono Sim kortelę ir ją išmetė ant žemės, kada tiksliai buvo paimtas telefonas negalintis pasakyti. Einant jam kaltinamasis padavė nukentėjusiojo telefoną, kad parsiduotų, kodėl paėmęs negalintis pasakyti (1 t., b. l. 75-76). Teismas palyginęs šiuos liudytojo S. M. parodymus, daro išvadą, kad jie nėra nuoseklūs, bei yra prieštaringi. Pirmi liudytojo S. M. parodymai atitinka kaltinamojo parodymus, yra teisiškai naudingi tiek jam, tiek kaltinamajam, bet jų, kaip ir kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos metu duotų parodymų, negalima laikyti teisingais parodymais, kadangi iš jų, kaip ir iš kaltinamojo parodymų, nėra aišku kas sužalojo nukentėjusįjį, o kad jis buvo sužalotas nustatyta neabejotinai, be to nei viename procesiniame dokumente nėra užfiksuota, kad nukentėjusysis būtų nurodęs, kad būtent S. M. būtų paėmęs telefoną iš nukentėjusiojo. L. S. M. duoti ikiteisminio tyrimo metu antri parodymai jį apklausiant papildomai, iš esmės atitinka jo parodymus duotus teisminio nagrinėjimo metu, bei nukentėjusiojo parodymus, tačiau nėra visiškai tapatūs. L. S. M. tokį savo parodymų pakeitimą papildomos apklausos metu įvardino kaip pasimetimą, išsigandimą, ir todėl netikslų detalių nurodymą. Teisminio nagrinėjimo metu jis teigė, kad policijoje iš pradžių melavęs, nes galvojęs, kad jam kas nors bus, jo parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra teisingi. Teismas įvertinęs nukentėjusiojo pirminius parodymus bei parodymus duotus teisminio nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad yra pagrindo teigti, kad liudytojas galėjo būti traukimas kaip kaltinamojo bendrininkas baudžiamojon atsakomybėn. Teismas įvertinęs tą aplinkybę, kad liudytojas S. M. buvo kartu su kaltinamuoju nusikaltimo padarymo metu, apklausiamas liudytoju galėjo duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl turėjo būti apklausiamas specialiuoju liudytoju. Ta aplinkybė, kad jis apklausiamas liudytoju buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, nešalina jo teisės gintis nuo galimo kaltinimo. Dėl to jis už tai, kad galimai kurios nors apklausos metu, tame tarpe ir teisminio nagrinėjimo metu davė neteisingus parodymus dėl savo veiksmų, galimai siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 str. už žinomai melagingų parodymų davimą negali būti traukiamas. Teismas atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad liudytojas S. M. galimai turi suinteresuotumą išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra pagrindo jo parodymais tikėti kaip visiškai teisingais, ir juos reikia vertinti kitų įrodymų visumoje. Be to reikia atsižvelgti į tai, kad tiek liudytojas S. M., tiek kaltinamasis buvo neblaivus, įvykio metu jiems galėjo būti maždaug 1 promilės neblaivumas.
Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad nebuvo kalbos su liudytoju S. M. apie jo skolą liudytojo S. M. broliui, tačiau jis tai nurodė savo pirminiuose parodymuose iš karto po įvykio apklausiamas pareigūnų, ir juos pagarsinus teisiamajame posėdyje, patvirtino savo šiuos pirminius parodymus. L. S. M. tiek savo pirminiuose parodymuose, tiek juos pagarsinus teisme nurodė, kad buvo kalba įvykio metu apie skolą. Kad nukentėjusysis buvo skolingas liudytojo S. M. broliui už parduotą televizorių, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojo S. M. brolis N. M., tačiau jis neigė, kad būtų kada nors prašęs, kad brolis S. M. būtų atsiiminėjęs skolą iš nukentėjusiojo. Kaltinamasis taip pat parodė, kad jis apie jokią skolą nieko nežinojo, tačiau matė, kaip liudytojas S. M. kalbasi su kaltinamuoju, vėliau einant jam su Simu, jis pasakė, kad kalbėjo apie skolą dėl televizoriaus, sakė, kad paėmė telefoną atiduos, kai gražins skolą, telefoną jis turėjo lyg baltą. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas policijos pareigūnas A. B. nurodė, kad sulaikyti įtariamieji L. M. ir S. M. viską paaiškino, kad jie atėmė telefoną, nes buvo skolingas pinigų ir taip toliau. Tą patį jis buvo nurodęs tarnybiniame pranešime (1 t., b.l. 16). Apklaustas liudytojas N. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis iš tikrųjų buvo pardavęs brolio S. M. televizorių nukentėjusiajam už 40 eur, ir įvykio metu nukentėjusysis buvos skolingas, kiek tiksliai nežinantis, brolis S. M. domėjosi dėl skolos. Šios visos aplinkybės rodo, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo skolingas už įsigytą per tarpininką N. M. liudytojo S. M. televizorių, o S. M. kaip televizoriaus savininkas turėjo teisę reikalauti sumokėti už televizorių iš nukentėjusiojo. Be to nustatyta, kad prie nukentėsiojo iš telefono buvo išimta SIM kortelė jam matant, ir nukentėjusysis ją pasiėmė, kas teismo vertinimu vagystės atveju logiškiau to nebūtų padaryta. Be to nors telefonas buvo paimtas kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tačiau jis buvo atiduotas liudytojui S. M., kaip pastarasis nurodė – parsiduoti. Teismas laikydamas tiksliausiais ir patikimiausiais nukentėjusiojo parodymus, taip pat atsižvelgdamas į aukščiau aprašytas aplinkybes, daro išvadą, kad nustatyta, jog logiškiausia įvykio versija, atitinkanti nukentėjusiojo parodymus, kad prie nukentėjusiojo buvo abu tiek kaltinamasis, tiek liudytojas S. M., kuris kalbėjo su nukentėjusiuoju apie skolą, ir buvo paimtas telefonas, kuris buvo rastas pas liudytoją S. M., todėl nepaisant to kuris iš jų telefoną iš nukentėjusiojo paėmė, ar buvo jų susitarimas tai daryti, akivaizdu, kad jis buvo paimtas už skolą. Jei telefoną tikrai paėmė kaltinamasis, tai S. M. akivaizdžiai tam pritarė, kadangi pasiėmė telefoną, t.y. kaltinamasis paėmė telefoną netikslu pagrobti svetimą turtą, neturint jokio turtinio pagrindo, o vykdydamas kito asmens, kartu buvusio liudytojo S. M. turtinę teisę į skolos gražinimą.
Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, ir tais veiksmais sukeliami įstatyme numatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-05-02 nutartis Nr. 2K-181-697/2018). Teisminio nagrinėjimo metu aukščiau išvardintais duomenimis nustatyta neginčytinai, kad prieš paimant telefoną iš nukentėjusiojo, tarp liudytojo S. M. ir nukentėjusiojo buvo kalba apie skolos gražinimą, tik po to iš jo paimtas telefonas, prie nukentėjusiojo išimant SIM kortelę. L. S. M. turėjo tikrą skolos reikalavimo teisę į nukentėjusįjį. Ši teisė buvo vykdoma nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. nesikreipiant į teismą pateikiant civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, o savavališkai paimant už skolą daiktą. Tai, kad šią teisę įgyvendino ne pats kreditorius S. M., o su juo kartu buvęs kaltinamasis, neturi reikšmės, nes logiška, kad jis išgirdęs kalbą dėl skolos tarp nukentėjusiojo ir liudytojo S. M., suprato, kad nukentėjęs skolingas, ir tai suprasdamas vykdė kito asmens, t.y. S. M. teisę, paėmė iš nukentėjusiojo telefoną už skolą, ir po to perdavė pačiam kreditoriui. Fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas ne įgyvendinant teisę, o jau ją įgyvendinus, jis kvalifikuotas buvo pagal BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p., t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 str.1 d., padariniai. Nukentėjusysis nurodė telefono vertę 20 Eur., todėl užvaldyto turto vertė nėra didesnė negu skolos vertė. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nėra padaryta didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 str. numato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į paminėta, kaltinamasis išteisintinas pagal BK 178 str. 2 d., kadangi šis nusikaltimas nepadarytas, o padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 str. ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 str. 5 d.1 p..
Kaltinamojo prašymu teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausta liudytoja R. D., kuri yra kaltinamojo sugyventinė, jo vaiko motina. Ji teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad tą dieną kai L. su S.vakare parėjo, pasakė, kad G. sumušė ir paėmė jo telefoną. Kai paklaususi, kuris tai padarė, tai sakė, kad S., ir jis pats jai pasisakė, kad jis sumušė G., o L. stovėjo šalia. S. krumpliai tada dar buvo kruvini. Grįžęs iš policijos, jai kaltinamasis teigė, kad G. sumušė S., o jis nemušė, telefoną paėmė S., nes G.buvo skoloje. Vertindamas šios liudytojos parodymų patikimumą, teismas atsižvelgia į tai, kad viso ikiteisminio tyrimo metu jos kaltinamasis nekvietė liudyti, nors pasak liudytojos jis žinojo, kad nukentėjusįjį neva sumušė S. M., ir aišku turėjo matyti, kad jo krumplius kruvinus, šią liudytoją iškvietė tik teisminio nagrinėjimo metu. L. S. M.teisminio nagrinėjimo metu šiuos liudytojos parodymus paneigė. Siekiant įvertinti šiuos liudytojos R. D. parodymus, teisiamajame posėdyje buvo apklaustas liudytoju A. B., kuris įvykio metu buvo policijos pareigūnas, bei pagal nukentėjusiojo žmonos iškvietimą atvyko į įvykio vietą. Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu šis liudytojas patvirtino, kad jis buvo įvykio vietoje, sulaikę du įtariamuosius. Jei būtų buvęs sumušimas, tai turėtų būti kažkas ant krumplių, apžiūrintys rankas. Jei būtų kas užfiksuota, tai gal būtų parašęs, o gal ne, dabar sunku pasakyti, po tiek laiko negalintis pasakyti, ar pas sulaikytus įtariamuosius buvo sužalotos rankos. Teisėjui pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 16) patvirtino, kad taip ir buvo, kas parašyta. Šiame tarnybiniame pranešime parašyta, kad į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko apie 19:08 val., nukentėjusysis jiem paaiškino, kad jį užpuolė du nepažįstami asmenys, iš kurių vienas L. M. su kumščiu jam sudavė į veidą ir atėmė telefoną, kartu buvo ir S. M., suradus L. M., jis paaiškino, kad kartu su S. M. atėmė iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, kadangi jis jiems skolingas. Atsižvelgiant į šiuos liudytojų parodymus, darytina išvada, kad jeigu liudytoja R. D. matė liudytojo S. M. kruvinus krumpius, tai juos turėjo matyti ir kaltinamasis, ir girdėti kaip liudytojas S. M. sakė, kad sumušė nukentėjusįjį, tačiau tokių aplinkybių jis nenurodė nei teisiamajame posėdyje, nei teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas liudytojos R. D. parodymus vertina kaip melagingus, siekį padėti vaiko tėvui išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir juos atmeta, jais nesivadovauja.
Teismas įvertinęs nukentėjusiojo parodymus kaip nuoseklius, logiškus, taip pat liudytojo S. M. parodymus, liudytojos K. L. parodymus, liudytojo A. B. parodymus, rašytinius duomenis – specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo sužalojimo laipsnio, ROIK duomenis, tarnybinį pranešimą, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus tiek atskirai, tiek visumoje, daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, kad būtent kaltinamasis sudavė smūgį į veidą nukentėjusiajam, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tam, kad kvalifikuoti pagal atitinkamą BK straipsnį, jo veiksmus, būtina nustatyti jo veikos motyvą. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai nurodyti, kodėl jam kaltinamasis sudavė į veidą, tačiau nurodė, kad jis jam pasakė, jog nekviestų policijos, nes bus dar blogiau. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-04-29 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-113-303/2019 nurodyta, kad norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Taigi chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų ir nesant kitų šios dalies punktuose nustatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Kadangi kaltinamasis neprisipažįsta jam inkriminuojamos veikos, todėl jo veikos motyvai nėra aiškūs. Tačiau sprendžiant iš nusikaltimo situacijos, kad kaltinamasis telefoną ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės už skolą kartu buvusiam liudytojui S. M. taip savavaldžiaudamas, bei padarydamas administracinį nusižengimą, telefoną atidavė vėliau S. M., nukentėjusysis nesipriešino visai, jis nurodė, kad kaltinamasis jam pasakė, kad nesiskųstų policijai, darytina išvada, kad smurto prieš nukentėjusįjį priežastis buvo chuliganiški motyvai, nes kaltinamojo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, padarytas siekiant pasirodyti prieš nukentėjsuįjį, pademonstruoti savo viršenybę. Juos laikyti asmeniniais nėra jokio pagrindo, kadangi ne nukentėjusysis buvo skolingas kaltinamajam, šioje vietoje jų jokių asmeninių motyvų nebuvo, nes smurto panaudojimas buvo savavaldžiavimo pasekmė.
Lietuvos aukščiausiojo teismo 2019-02-23 nutartyje nurodoma, kad pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pažymėtina, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra nusikaltimo, nurodyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padariniai. Tokie padariniai nėra būtinasis nusikaltimo, nurodyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis, nes chuliganiškos paskatos apibūdina veikos motyvą. Pagal teismų praktiką tada, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009). Jeigu, be nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, kaltininkas atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, jo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 129, 135, 138 ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399-699/2016). Kaltinamajam inkriminuojamas tik smūgio sudavimas nukentėjusiajam ir nesunkus sveikatos sutrikdymo padarymas, jokie kiti veiksmai, nurodyti BK 284 st., neinkriminuojami. Be to smurto tikslas nebuvo nukreiptas į viešosios tvarkos pažeidimą, o siekti, kad nukentėjusysis nesikreiptų į policiją dėl iš jo paimto telefono. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kaltinamasis nepagrįstai kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str, todėl dėl šio nusikaltimo jis išteisintinas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. ( BPK 303 str. 5 d.1 p..).
Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl jų visuma yra visiškai pakankama teismui neginčytinai ir neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamasis L. M. dėl culiganiškų paskatų, savavaldžiavimo būdu užvaldęs nukentėjusiajam priklausantį telefoną, nesunkiai sužalojo G. L.. Tai rodo, jog buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p., padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, dėl ko kaltinamasis L. M. pripažintinas kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 284 str., bei jam skirtina bausmė.
IV. Dėl bausmių skyrimo.
Nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymas yra baudžiamas terminuotu laisvės atėmimu iki 5 metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Skiriant bausmę nepilnamečiui taip pat būtina atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, ankščiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 str.2 d.). Be to skiriama bausmė turi pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
K. L. M. padarė apysunkį tyčinį baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimas pagal savo pobūdį nėra ypač pavojingas, kadangi kaltinamasis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam, padarydamas jam nesunklų sveikatos sutrikdymą, žandikaulio lūžį, kuris pavojaus gyvybei jokio nekėlė. Nusikaltimo motyvas buvo chuliganiškos paskatos. Jis anksčiau teistas už įvairaus pobūdžio turtinius nusikaltimus. Administracinėmis nuobaudomis nebaustas (1 t., b. l. 118-119). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Tai, kad jis įvykio metu buvo lengvai apsvaigęs, teismo vertinimu nepripažintina sunkinančia aplinkybe, kadangi kaltinamojo veika buvo atsitiktinio pobūdžio susiklaosčius tam tikroms aplinkybėsm, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad jo lengvas neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. Mokymo įstaigos charakterizuojamas neigiamai, turi tik motiną, kuri vaiko elgesiu ir mokymuose mokykloje nesidomi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pasiekti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, galima pasiekti tik skyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.
Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę, ir nustatant jos terminą, itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Skiriama bausme ir jos dydžiu turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmė atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Teismas atsižvelgdamas, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo padėtį gerinančias aplinkybes – nusikaltimo pobūdį, kad suduotas tik vienas smūgis, nusikaltimas padarytas daugiau atsitiktinai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, nebuvo planuotas, o padarytas spontaniškai, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, gyvena be tėvo, motina jo auklėjimu mokykloje nesidomi, jis ką tik sulaukė pilnametystės, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, jam skirtina 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis laikinai sulaikytas 2019-03-01 19.30 val. (1 t., b. l. 182), iš laikino sulaikymo paleistas 2019-03-02 d. 12.48 val. (b.l. 187), todėl vadovaujantis BK 66 str., jam į bausmę įskaitytinos dvi laisvės atėmimo dienos.
Kaltinamojo atžvilgiu šiuo metu teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. N1-1310-633/2019, N1-681-503/2019, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo nuosprendžiai nebendrintini.
Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą teismas parenka vadovaujantis BK 50 str. 3 d. atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (BK 50 str.2 d.). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą atliks terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliks už apysunkio nusikaltimo padarymą, jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose.
V. Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis G. L. 2019-05-29 teismui pateikė kaltinamajam L. M. ir jo įstatyminei atstovei J. R. civilinį ieškinį 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 45-48). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. L. paaiškino, kad jam buvo sulaužytas žandikaulis. Po to skaudėjo žandikaulį, ligoninėje peršvietė ir iš karto išvežė į Kauną. Vakare paguldė, o ant kitos dienos gręžiojo, kabes dėjo, skaudėjo. Vaistus leido, kažkokias gumytes dėjo, pralaikė savaitgalį. Skaudėjo dar ilgai, pora savaičių. Dabar atsargiau su visais žmonėmis bendraujantis. Miegojęs po to įvykio tai gerai, o į gatvę neidavęs visai, nes bijodavęs išeiti. Aplinka visa buvo tokia, kad namuose sėdėjęs ir viskas, kokią savaitę namie prabuvęs. Po tos traumos valgyti negalėjęs, sultis gerdavęs, jogurtą, apie mėnesį laiko taip buvo. Skaudėdavo ir negalėjęs kramtyti, po mėnesio jau pradėjęs valgyti ir kramtyti. Dabar jau praėjo, jau nieko nejaučiantis, kažkur po pusantro mėnesio praėjo. Negalėjęs dirbti, išeiti į gatvę, vaistų pirkęs pats, mokėjęs už juos, bet dėl jų ieškinio nereiškiantis, nors sumokėjęs apie 100 Eurų. Jautęsis pažemintas kitų žmonių akivaizdoje. Sukandimas jau anksčiau jam buvo toks, neliko jokių reiškinių po sulaužymo. Valgyti negalėjęs, bendravęs tik su savais, o su svetimais ne. Kaltinamasis savo kaltės ir ieškinio nepripažino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) CK 6.250 str. neturtinė žala apibrėžta, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio str.2 d. nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai vertina, kad ieškovas nukentėjusysis G. L. neabejotinai nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, baimę tiek įvykio metu, tiek apie po jo. Teismas nustatydamas konkrečioje byloje priteistinos neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bet ir vadovautis teismų praktika analogiškose bylose, kad nebūtų pažeistas teisingumo principas. Sutinkamai su vieningai neturtinės žalos klausimu formuojama teismų praktika, baudžiamosiose bylose įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Be to atsižvelgtina ir į atsakovo turtinę padėtį, jo veiksmų intensyvumą. Atsakovas, iš kurio prašoma priteisti neturtinę žalą yra nepilnametis, neturintis pajamų, gyvena su motina, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas kaltinamasis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo nukentėjusiojo prašomas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos dydis iš dalies neatitinka nei jam padarytos žalos dydžio, nei atsakovo pajamų, nei teismų praktikos, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padaryta ilgai trunkanti skausminga trauma, yra pagrindas tenkinti iš dalies ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisiant nukentėjusiajam iš atsakovo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Kauno teritorinė ligonių kasa kaltinamajam L. M. ir jo motinai J. R. pateikė 426,20 eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 17-19). Ieškinyje nurodoma, kad dėl nukentėjusiojo G. L. gydymo, susijusio su 2019-03-01 žandikaulio kaulo lūžimu, jam buvo suteiktos gydymo paslaugos už 426,20 Eur, kurios pagrįstos prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais. Žala yra pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais, atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl priteistina.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė atsakovams L. M., jo atstovams pagal įstatymą D. M. bei J. R. civilinį ieškinį 256 Eur turtinei žalai atlyginti ( 2 t., b. l. 68-71). Ieškinyje nurodoma, kad G. L. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2019-03-06 iki 2019-03-29 buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, už nedarbingumo laikotarpį jam išmokėta 256 Eur ligos išmoka. Žala yra pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais, atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl priteistina.
CK 6.276 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais; 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Aiškinant šią teisės normą sistemiškai, teismų praktikoje yra nurodyta, jog jeigu nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad subsidiariojo atsakovo prievolė yra pasibaigusi dėl žalą padariusio asmens pilnametystės, tai teismo procesinio dokumento, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, rezoliucinėje dalyje turi atsispindėti ir materialiosios CK 6.276 straipsnio 3 dalies taikymo pasekmės, t. y. ieškinys subsidiariai atsakingiems asmenims turi būti atmestas. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, kadangi kaltinamasis šiuo metu sulaukęs pilnametystės, dėl ko subsidiarioji civilinių atsakovų J. R. ir D. M. prievolė yra pasibaigusi, todėl turtinės žalos atlyginimas priteistinas tik iš kaltinamojo.
VI. Dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų.
Pagal BPK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese gynėją ar atstovą turi teisę prašyti teismo šias išlaidas priteisti iš nuteistojo ar nuteistųjų. Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas gali šių išlaidų nepriteisti ar priteisti mažiau atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį.
Nukentėjusiajam G. L. byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-05-24 sprendimu Nr.2.1-(NTP-2)-19-T-2437-8647 advokatas A. M.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2019-12-02 pažymoje Nr.NTP-7-6824 nurodoma, kad advokato išlaidos valstybės naudai sudaro 530,09 Eur. Teismas įvertinęs, kad valstybė patyrė šioje byloje nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas 467,58 Eur., jas patyrė dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, kadangi nukentėjusysis pasinaudojo teise turėti byloje savo atstovą, kuris surašė civilinį ieškinį, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, bei atstovavo nukentėjusijį teisme. Šių išlaidų dydis remiantis teismų praktika nėra per didelis, sudaro truputį daugiau minimalaus atlyginimo, todėl jos iš kaltinamojo priteistinos visoje sumoje.
VI. Kiti teismo sprendimai.
Daiktinis įrodymas - mobilaus ryšio telefonas "Samsung Galaxy S3", IMEI: (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą tolimesniam saugojimui perduotas G. L. (1 t., b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus jam paliktinas visam laikui disponuoti savo nuožiūra.
K. L. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 176-177), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 str.2 d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,
nusprendžia:
K. L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti iš nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kadangi šios nusikalstamos veikos nepadarytos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 5 dalies 1 punkto pagrindu.
K. L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jam skirti 1 (vienerių metų) terminuoto laisvės atėmimo bausmę,
į paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę įskaičiuoti kaltinamojo prabūtą laikiname sulaikyme laiką nuo 2019 m. kovo 1 d. 19:30 val. iki 2019 m. kovo 2 d. 12:48 val., prilyginant 2 terminuoto laisvės atėmimo dienoms,
nustatyti laisvės atėmimo bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Nukentėjusiojo G. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą, ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo subsidariai iš atsakovės J. R. atmesti.
Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 426,20 Eur Eur (keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 20 euro centą) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sumokant į pastarosios banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ , banko kodas 73000, ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo subsidariai iš atsakovės J. R. atmesti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriaus ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 256 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus) turtinės žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo subsidariai iš atsakovės J. R. ir atsakovo D. M. atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam G. L., 530,58 Eur ( penkis šimtus trisdešimt eurų 58 euro centus) valstybei, išaiškinti, kad šios išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei nurodant baudžiamosios bylos numerį Nr. N1-557-1021/2019.
Paskirtą kaltinamajam L. M. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus nuosprendžio vykdymą.
Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, mobilaus ryšio telefoną "Samsung Galaxy S3", IMEI: (duomenys neskelbtini), palikti savininkui G. L. visam laikui disponuoti savo nuožiūra.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimtojo nuo nuorašo jam įteikimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.