Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L., įstatyminės atstovės nepilnamečių vaikų S. L. ir V. L., prašymą dėl termino atnaujinimo palikimui atsisakyti, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą S. L. ir V. L. atsisakyti priimti 2017-08-21 mirusio jų tėvo S. L. palikimą, duoti R. L. leidimą duoti sutikimą nepilnamečiams vaikams S. L. ir V. L. atsisakyti priimti 2017-08-21 mirusio jų tėvo S. L. palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2017-08-21 mirė nepilnamečių vaikų S. L., gim. 2012-12-06, ir V. L., gim. 2015-04-29, tėvas S. L. (e. b. l. 5-8). Pareiškėja R. L. 2017-09-25 pateikė Vilniaus miesto keturiasdešimt pirmajam notarų biurui pareiškimą dėl atsisakymo nuo priklausančio palikimo (e. b. l. 10-11). Pareiškimą priėmusi notarė nurodė, kad būtina tokį veiksmą atlikti ir S. L. nepilnamečiams vaikams, kad ateityje išvengti galimų kreditorių nepagrįstų pretenzijų, keliamų mirusiojo asmens vaikams. Kadangi nepilnamečių vaikų vardu atsisakant nuo palikimo, yra reikalinga gauti teismo leidimą, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. 2017 m. spalio 31 d. pareiškėjos naudai buvo priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr 2.2 (NTP-2)-17-T-4131-20547, kurį pareiškėja gavo 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje (e. b. l. 12-13).

Dėl termino atnaujinimo

CK 5.60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo nuomone, analogiškai spręstinas klausimas ir dėl termino atsisakyti priimti palikimą pratęsimo (CK 1.8 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005, 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad susirgus nepilnamečiams vaikams pavėluotai kreipėsi į advokatą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir tai, kad terminas praleistas nežymiai.

Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja po D. L. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo atsisakymo, tačiau tik ten sužinojusi, kad būtina tokį veiksmą atlikti ir S. L. nepilnamečiams vaikams, kad ateityje išvengti galimų kreditorių nepagrįstų pretenzijų, keliamų mirusiojo asmens vaikams. Kadangi nepilnamečių vaikų vardu atsisakant nuo palikimo, yra reikalinga gauti teismo leidimą, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. 2017 m. spalio 31 d. pareiškėjos naudai buvo priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr 2.2 (NTP-2)-17-T-4131-20547, kurį pareiškėja gavo 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje, o susirgus vaikams pavėluotai kreipėsi į advokatą (e. b. l. 12-13). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos ankstesnius aktyvius veiksmus atsisakant palikimo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui atsisakyti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių nepilnamečiai vaikai S. L., gim. 2012-12-06, ir V. L., gim. 2015-04-29, praleido terminą palikimui atsisakyti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui atsisakyti (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis ir 5.57 straipsnio 1 dalis bei 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis).

Dėl teismo leidimo

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką CK 3.188 straipsnyje įtvirtintos teisės normos nedaro išimčių dėl dalinio veiksnumo nepilnamečių. Ši norma yra lex specialis kitų CK normų atžvilgiu, ir 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismo leidimas yra reikalingas tiek priimant, tiek atsisakant priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Tokiu atveju CK 2.8 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35. Teismų praktika. 2011, 35).

Tokiu atveju darytina išvada, kad pareiškėja R. L. pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo, o konstatavus, kad nėra tikslinga nepilnamečiams vaikams S. L., gim. 2012-12-06, ir V. L., gim. 2015-04-29 priimti palikimą, tenkintinas prašymas leisti duoti nepilnamečiams vaikams sutikimą atsisakyti priimti palikimą (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą visiškai.

Atnaujinti terminą S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti 2017-08-21 mirusio jų tėvo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Leisti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duoti sutikimą nepilnamečių vaikų S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti 2017-08-21 mirusio jų tėvo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.