Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo M. M. (M. M.) 2019 m. kovo 26 d. skundas (b. l. 1-4), papildytas 2019 m. balandžio 15 d. (b. l. 8), kuriame prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusios dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, kurį įtakojo Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo pakeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), priėmimas.

Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais (b. l. 1-4, 8).

1. Įsakymu nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

4. Įsakymo 18 priedo 1.12 punktu draudžiama įsigyti maisto produktų stiklinėje arba metalinėje taroje. Didžioji maisto dalis dažniausia būna būtent tokiose tarose, todėl taip apribojama pareiškėjo teisė pirkti kitokioje taroje esančius produktus ir tokios teisės normos atsiradimas negali būti grindžiamas saugios aplinkos užtikrinimu. Pareiškėjas nurodo, kad tuo pačiu įsakymu buvo apriboti ir pakuočių gaminių dydžiai, produktai pardavinėjami mažose pakuotėse, kas yra brangiau, tokiu ribojimu vėlgi yra pažeidžiama pareiškėjo konstitucinė teisė rinktis.

6. Įsakymo 1.15 suteikiama teisė turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus, tačiau negalima turėti maisto papildų, kurie yra priskirtini koncentruoto maistinių ar kitų medžiagų turinčių mitybinį ar fiziologinį poveikį šaltiniui. Nurodo, kad siūlomo maisto davinio vertė yra 2423 kcal, ir to neužtenka reguliariai sportuojančiam asmeniui. Laiko, kad maisto papildų laikymo draudimas neužtikrina nuteistųjų teisės į sportą.

7. Pareiškėjas, grįsdamas skundą dėl neturtinės žalos priteisimo, remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

II

1. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepagrįstai ir deklaratyviai teigia, kad Teisingumo ministro įsakymo nuostatos sukėlė jam žalą, jo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad įsakymu jam gali būti padaroma žala.

2. Iš teismui pateikto skundo, atsakovė mato, kad pareiškėjas nesutinka su pakeistų Taisyklių 18 priedo 1.1., 1.4., 1.12 ir 4.11 papunkčiais, kuriuose nustatyti maisto produktų kiekiui ir atskirų maisto produktų tūriui ribojimai.

3. Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimu, priimant pareiškėjo ginčijamą Įsakymą, buvo siekiama didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų, jose dirbančių ir laikomų asmenų saugumą, užkardyti teisės pažeidimus, užtikrinti sanitarinių ir higienos sąlygų laikymąsi nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamosiose patalpose. Pakeisto Įsakymo 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Šis Sąrašas sudarytas taip, kad jame būtų tik nuteistiesiems patys būtiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi šiems asmenims.

4. Visiems nuteistiesiems, taip pat ir pareiškėjui, yra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu.

4.1. Į Sąrašą sąmoningai neįtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai (pavyzdžiui, cukrus, medus, uogienės, džemai, karameliniai saldainiai ir pan.). Vidaus tvarkos besilaikantiems nuteistiesiems (suimtiesiems) pakeitimai nedaro jokios neigiamos įtakos, kadangi jiems apsiperkant ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, pastarieji turi galimybę įsigyti pakankamą kiekį jų papildomiems poreikiams tenkinti reikalingų maisto produktų, vaisių ir daržovių.

4.2. Didelio tūrio taroje sufasuoti maisto produktai užimdavo daugiau vietos, buvo lėčiau vartojami, todėl egzistavo didesnė rizika (nesant tinkamų laikymo sąlygų), kad dar nesuvartoti jie taps nebetinkamais vartoti. Draudimas prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėje ir stiklinėje taroje, visų pirma, padidina pačių nuteistųjų (ir įkalinimo įstaigų darbuotojų) saugumą, kadangi ženkliai sumažėja galimybės pasigaminti pareigūnų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtus įrankius. Svarbu ir tai, kad įkalinimo įstaigų parduotuvės privalo užtikrinti į kitokią tarą sufasuotų maisto produktų pasiūlą nuteistiesiems (suimtiesiems).

5. Visus reikiamus ir asmeniui būtinus preparatus ir vaistus gali skirti gydytojas. Tuo atveju, jeigu tokie preparatai ir (ar) vaistai pareiškėjui būtų paskirti, įkalinimo įstaiga užtikrintų, kad pareiškėjas juos gautų. Tačiau minėtu atveju nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjui yra paskirti vitaminai ar vaistai tokioje pakuotėje, kurioje pareiškėjas negali gauti. Be to, neproporcingas ar netikslingas vitaminų vartojimas gali neigiamai įtakoti žmogaus organizmą, atsiras vitaminų perdozavimas. Sveikatos specialistai pažymi, kad organizmui reikalingos medžiagos turi būti gaunamos iš mitybos.

6. Kalėjimų departamentas vykdo suimtųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėseną ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį turi pateikti Teisingumo ministerijai apibendrintą informaciją apie šios stebėsenos rezultatus. Sąrašas gali būti peržiūrėtas ir nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti savo minimalių poreikių, jis gali būti papildytas. Šiuo atveju pareiškėjas pats turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentą su motyvuotu prašymu į Sąrašą įtraukti maisto produktus ar kitus jam būtinus reikmenis. Sudarant Sąrašą, buvo atsižvelgta ne tik į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, t. y. nuteistiesiems neleidžiama naudotis daiktais, kuriuos galima lengvai pritaikyti duriamiesiems ar pjaunamiesiems įrankiams pasigaminti (metaliniai, stikliniai ar keramikiniai indai, stalo įrankiai ir pan.), tačiau įvertinti ir pačių suimtųjų (nuteistųjų) apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai.

7. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 pakeitė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 57 punktas Įsakymo 1.1 punkte pakeistas, nustatant, kad „nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, paimami. Paėmus maisto produktus, reikmenis ir kitus daiktus, surašomas protokolas (5 priedas). Paimti iš nuteistųjų maisto produktai, reikmenys ir daiktai registruojami specialiame žurnale (6 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Iš nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami. Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, išskyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais reikmenimis ir daiktais turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi viršyti 20 kilogramų. Jei pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė viršija 20 kilogramų, pataisos įstaigos administracija pasiūlo nuteistajam per tris mėnesius nustatytą masę viršijančius daiktus ir (ar) reikmenis perduoti artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Jei nuteistasis per tris mėnesius nenurodo asmens, kuriam turi būti perduoti pataisos įstaigos sandėlyje saugomi ir leidžiamą bendrąją masę viršijantys daiktai ir (ar) reikmenys, arba nuteistojo nurodytas asmuo per šį terminą jų nepasiima, nurodyti daiktai ir (ar) reikmenys sunaikinami. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis šio punkto nuostatomis“.

Taisyklių 220 punktas Įsakymo 1.5 punkte pakeistas, įtvirtinant, kad „nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą“.

Įsakymo 1.12 punkte Taisyklių 18 priedas išdėstytas nauja redakcija, nustatant, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių; duonos gaminiai, pieno produktai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, chalva, šokoladas, šokoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, riešutai, aliejus, margarinas, natūrali arbata, kava, kakava, sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, prieskoniai, sintetiniai saldikliai, sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys, kruopos, makaronai (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) galimi įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes); kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes); gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės, nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą; taip pat įtvirtinta, kad galima įsigyti darbužius ir avalynę, be kita ko, kepures (nedengiančias veido), šaliką, pirštines (išskyrus treniruotėms ir sportui skirtas pirštines) ir kt.

2. Pareiškėjas skunde teigia, kad Įsakymo 18 priedo 1.1., 1.4-1.12, 1.15 ir 4. 11 punktai yra neteisėti, nepagrįsti, todėl jis dėl tokių atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Eur.

Teismas pabrėžia, kad jam nekelia abejonių Įsakymo Įsakymo 18 priedo 1.1., 1.4-1.12 ir 4. 11 punktų teisėtumas bei pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedas „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas“, tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 minėtas sąrašas nuo 2016 m. balandžio 1 d. neteko galios. Paminėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnis), maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 (atvirų kolonijų režimas) ir 152 (nėščiųjų bei motinų su vaikais iki trejų metų režimas) straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės; rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą; maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, Teisingumo ministerija pagal pacituotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas turėjo teisinį pagrindą tvirtinti Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, taip pat jų bendrą masę. Teismas neabejoja minėtų Bausmių vykdymo kodekso, turinčio įstatymo galią, nuostatų konstitucingumu, nes pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus. Tokia pozicija yra pareikšta įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1496-815/2019, nuo kurios nukrypti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, įvertinęs Įsakymo 1.1 punkto nuostatas, daro išvadą, kad reguliavimas, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų, yra proporcingas, nepažeidžiantis nuteistųjų teisių. Atkreiptinas dėmesys, kad į šią masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Taigi, tai tik drabužių, avalynės, patalynės, higienos priemonių, tam tikrų prietaisų (be kita ko, elektros prietaisų) masė. Be to, pagal Įsakymo 1.1 punkto nuostatas papildomi 20 kg (išskyrus maisto produktus) gali būti saugojami pataisos įstaigos sandėlyje. Įvertinus tai, kad nuteistieji yra maitinami pataisos įstaigose nemokamai, kad į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojami maisto produktai, kuriuos nuteistieji perka papildomai (ir kuriuos leidžiama pirkti), kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalį maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami, taip pat į 1.12 punkte nustatytą daiktų sąrašą, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė (30 kilogramų), apimanti drabužių, avalynės, patalynės, higienos priemonių, tam tikrų prietaisų (be kita ko, elektros prietaisų) masę, yra adekvati. Pareiškėjo abejonės dėl perkamų maisto produktų kiekio ribojimo, t. y. nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių; duonos gaminiai, pieno produktai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, chalva, šokoladas, šokoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, riešutai, aliejus, margarinas, natūrali arbata, kava, kakava, sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, prieskoniai, sintetiniai saldikliai, sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys, kruopos, makaronai (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) galimi įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes); kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes), apskritai nepagrįstos, nes visi minėtieji maisto produktai yra perkami papildomai, kadangi nuteistieji ir taip maitinami pataisos įstaigose. Toks maisto produktų ribojimas yra visiškai pateisinamas, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, o pareiškėjo pretenzijos dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesudarymo sąlygų sveikai maitintis yra nepagrįstos. Tokiais pačiais argumentais teismas neabejoja ir dėl Įsakymo 1.12 punkte nustatyto reguliavimo, kad nuteistiesiems gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės, nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, kad galima įsigyti darbužius ir avalynę, be kita ko, kepures (nedengiančias veido), šaliką, pirštines (išskyrus treniruotėms ir sportui skirtas pirštines).

Pabrėžtina, kad Įsakymo 1.5 punkte yra nustatytas itin griežtas režimas nuteistiesiems, laikomiems kamerose: nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką, greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą, ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami, apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Pareiškėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sąlygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius, nes jie, neturėdami patalynės, tinkamai nepailsės, bus kankinami. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Nuteistųjų teisė minkštai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

3. Pareiškėjas dėl, esą, neteisėtų atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Eur.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Šioje byloje nenustatyta jokių Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl, nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, negali kilti viešoji civilinė atsakomybė. Teismas pabrėžia ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių neturtinės žalos faktų.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad M. M. (M. M.) skundas negali būti tenkinamas, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

4. Atitinkamai, netenkinus pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.