Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. gruodžio 12 d. gautas pareiškėjo V. K. (atstovaujamo advokato Tomo Liutauro Petrausko, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 21 sprendimas) skundas, kuriame prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 neturtinės žalos atlyginimą, konstatuoti faktus, taip pat kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 (toliau – ir Įsakymas) 1.1, 1.5, 1.12 nuostatos yra teisėtos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje atsisakyta priimti reikalavimą konstatuoti faktus.

2.1. Dėl teisės į nuosavybę pažeidimo

2.1.1. Įsakymo 1.1. punktu buvo nustatytas sumažintas nuteistųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, leidžiamų turėti daiktų bendras svoris nuo 50 kg iki 30 kg, numatant išimtį asmenims, nuteistiems kalėti iki gyvos galvos, pastariesiems leidžiama turėti 50 kg būtiniausių reikmenų, ir kitų daiktų. Šiuo punktu buvo nustatyta daiktų, viršijančių leidžiamų turėti daiktų bendrą svorį paėmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarka, kuri pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamumo principą įtvirtintą Konstitucijoje. Susidarius situacijai, kai nuteistasis neturi artimųjų, draugų, giminaičių ar kitų asmenų, kurie galėtų pasiimti jo asmeninius daiktus, viršijančius naujai nustatytą leidžiamą turėti daiktų bendrą svorį, tokie daiktai nepriklausomai nuo jų materialinės vertės yra sunaikinami. Asmens teisė į nuosavybę gali būti ribojama tik įstatymu, tik laikantis konstitucinio proporcingo principo. Teisė riboti asmens teisę į nuosavybę negali būti deleguota poįstatyminius teisės aktus priimančiai institucijai, šiuo atveju Įsakymo 1.1 punkte nustatyta tvarka, naikinant nuteistiesiems priklausančius, materialinę vertę turinčius, daiktus yra nepagrįstai ribojama asmens teisė į nuosavybę.

2.1.2. Atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN), vadovaujantis Įsakymu, 2018 m. lapkričio 15 d. iš pareiškėjo turėjo būti paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti (vaisiai ir daržovės viršijančios 2 kg svorį, maisto produktai didesni nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse, maisto produktai metalinėse ir stiklinėse pakuotėse, padažai kurių tara didesnė nei 200 ml, maisto papildai ir vitaminai). Kybartų PN administracija, žinodama apie ketinimus kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl pareiškėjo teisių pažeidimų konstatavimo, šiuo metu yra sustabdžiusi Įsakymo 2 punkto vykdymą, tačiau bet kada gali pradėti atiminėti ir naikinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus.

2.2. Dėl teisės nebūti kankinamam pažeidimo

2.2.3. Atkreiptinas dėmesys, kad iš į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parą) yra paimama ne tik viršutinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iš medinio arba metalinio pagrindo, t. y. neišduodant minkštosios patalynės dalies yra sudaroma situacija, kuriai esant, iš nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje. Susidaro situacija, kad asmuo, atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, ir pažeidęs bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, gali būti baudžiamas iki 15 parų truksiančia žiauria, žmogaus orumą žeminančia bausme, nes nuteistajam, patalpintam į kameros tipo patalpas, yra leidžiama išeiti iš kameros tik 2 valandas per dieną, o likusias 22 valandas nuteistasis būna kameroje, kurioje 12 valandų per parą nebūna galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Net gydytojui rekomendavus, nuteistajam perkeltam į kamerų tipo patalpas, būtinybę turėti sąlygas poilsiui, nėra sudaroma galimybė dienos metu, turėti patalynę, t. y. bent minkštą patalynės dalį (čiužinį, pagalvę), tokiu būdu suvaržant nuteistojo galimybę ilsėtis, atsigulti, atsisėsti ant minkšto paviršiaus.

2.2.4. Taip pat kyla abejonių dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, nes nėra aišku kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės švara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai. Vienoje patalpoje laikoma skirtingų nuteistųjų patalynė gali papildomai pažeisti pareiškėjo teisę į minimalias higienos normas. Esant tokiai situacijai, kai patalynės yra sudedamos ir laikomos vienoje patalpoje, kyla grėsmė, kad psichotropinių medžiagų likučiai papuls ant kito asmens patalynės ir bus apkaltintas visiškai nekaltas žmogus, kuris neteks galimybės apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą.

2.2.5. Viešojoje erdvėje Lietuvos Respublikos teisingumo ministras nurodo nuostatą, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, tai grindžia siekiu skatinti nuteistuosius laisvu laiku dienos metu ne miegoti pietų miego, o užsiimti savišvieta, dalyvauti konsultacijose, žaisti loginius žaidimus, tačiau kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse. Todėl galima daryti išvadą, kad toks teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis yra apribojama nuteistojo teisė ilsėtis, yra nepagrįstas jokių objektyvių valstybės tikslų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, buvimu.

2.2.6. Toks teisinis reglamentavimas sukelia pareiškėjui tokias pasekmes, kurių intensyvumas akivaizdžiai viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nėra adekvačiai užtikrinama pareiškėjo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis yra išsigandęs, kad už menkiausią bausmės atlikimo rėžimą jis gali būti patalpintas į kamerų tipo patalpas, kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, žeminamas jo orumas. Akivaizdu, kad Įsakymo 1.5 punktu pakeisto nuteistųjų rėžimo kamerų tipo patalpose vykdymas, pažeidžia pareiškėjo teisę nebūti kankinamam, ar, kad su nuteistuoju nebūtų žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas.

2.3. Dėl teisės rūpintis savo sveikata ir sveikai maitintis pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

2.3.1. Konstitucijos 53 straipsnis numato, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Europos tarybos Ministrų komiteto 2006-01-11 rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006) 22.1 punkte numatyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir darbo pobūdį (jeigu nuteistasis dirba). Rekomendacijų 31.5 punkte numatyta, kad kaliniai, turi turėti galimybę nusipirkti ar kitaip įsigyti prekių, ne didesnėmis kainomis, nei kad yra laisvėje, o 39 punkte, kad laisvės atėmimo vietų valdžia, turi rūpintis visų kalinių sveikata.

2.3.2. Esminiai pakeitimai nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo esminiai pakeitimai: (1) apribotas leidžiamų įsigyti ir turėti vaisių ir daržovių kiekis, nustatytas 2 kilogramų apribojimas. Pažymėtina, kad į minimus 2 kilogramus leidžiamo svorio yra įskaitomi ir vaisiai ir daržovės; (2) apribotas leidžiamų įsigyti duonos gaminių, pieno produktų, termiškai apdorotų mėsos gaminių, žuvies, chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, džiovintų vaisių, riešutų, aliejaus, margarino, arbatos, kavos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, prieskonių, sintetinių saldiklių, sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) pakuočių dydį iki 500 ml/g. gamintojo pakuotėse; (3) uždrausti 2 punkte nurodyti produktai metalinėse ir/ar stiklinėse pakuotėse (konservai, marinuoti produktai ir kt.); (4) uždrausti visų rūšių maisto papildai ir vitaminai; (5) apribota leidžiamo įsigyti ir turėti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų pakuočių talpa – leidžiama ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus metalines ir stiklines pakuotes); (6) apribota leidžiamų įsigyti gydytojo rekomenduotų vaistinių preparatų taros talpa - leidžiama ne didesnė nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės ir tik nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą; (7) uždrausta turėti treniruotėms ir sportui skirtas pirštines.

2.3.4. Įsigaliojus nurodytiems apribojimams, pareiškėjas nebeturi galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, nes buvo uždraustos metalinės ir/ar stiklinės maisto prekių pakuotės, o konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų ne metalinėse ar/ir stiklinėse pakuotėse nėra dėl tokių gaminių technologinių gamybos procesų, todėl šiuo draudimu yra nepagrįstai apribojama pareiškėjo teisė rūpintis savo mityba ir sveikata – pareiškėjui išvykstant iš pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigą ar etapuojant pareiškėją į kitas vietas, jis negali apsirūpinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti išvykimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu. Taip pat pareiškėjui yra visiškai apribota galimybė vartoti visų rūšių maisto papildus ir vitaminus. Kadangi pareiškėjas yra vegetaras ir sportuoja, akivaizdu, jog siekiant užtikrinti pilnavertę, jo asmenines savybes atitinkančią mitybą, yra būtina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Taip pat panaikinta galimybė įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų, nes laisvės atėmimo vietos parduotuvė buvo nepasiruošusi šių pakeitimų įsigaliojimui ir neužtikrinta, kad šie produktai mažesnėse pakuotėse būtų tiekiami laisvės atėmimo vietoje. Dėl to pareiškėjas yra priverstas valgyti sausą maistą, negali jo pagardinti mėgstamais padažais, tokiu būtų nepagrįstai apribojant jo teisę į maisto pasirinkimą. Pareiškėjas šaltuoju metų laiku netenka galimybės užsiimti sportu, nes sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme. Pareiškėjas nenaudodamas sportui skirtų pirštinių gali pakenkti savo sveikatai, nušalti rankų pirštus. Taigi Įsakymo 1.12 punktu nustatyti apribojimai yra nepagrįsti bausmės vykdymo tikslų siekimu, nebūtini siekiant užtikrinti tvarką laisvės atėmimo vietoje, todėl nepagrįstai suvaržo pareiškėjo teisę pasirinkti maisto racioną pagal savo fiziologinius poreikius, rūpintis savo sveikata ir sportuoti, t. y. pažeidžia pareiškėjo teisę į sveikatą.

2.4.1. Siekiant nustatyti ar valstybei kyla pareiga atlyginti valdžios institucijų neteisėtais veiksmais apdarytą žalą yra būtina įvertinti CK numatytas deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Pirmoji deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga yra numatyta CK 6.246 straipsnyje – neteisėti veiksmai. Dėl nurodytų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimų konstatavimo yra reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Teismui konstatavus, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai galima teigti, kad Kybartų pataisos namų administracija, veikdama pagal Įsakymo nuostatas elgėsi neteisėtai, t. y. pažeidė pareiškėjo teises saugomas Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

2.4.2. Antroji deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga yra numatyta CK 6.246 straipsnyje, kuriame numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismui konstatavus, kad neteisėtais Kybartų PN administracijos veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės yra galima daryti išvadą, kad tarp pareiškėjo teisių pažeidimo ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

2.4.3. Trečioji deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga yra numatyta CK 6.248 straipsnyje, kuris numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismui konstatavus, kad neteisėtais Kybartų PN administracijos veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra darytina išvada, kad pareiškėjui kilusi žala yra Kybartų PN, atstovaujamų savininko teises įgyvendinančios Teisingumo ministerijos turi būti laikomi Kybartų PN veiksmų rezultatu.

2.4.4. Ketvirtoji, paskutinė deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga numatyta CK 6.250 straipsnyje, kuriame numatyta neturtinės žalos samprata. Dėl neteisėtų Kybartų PN administracijos veiksmų, pažeidusių pareiškėjo teises, pareiškėjui kilo neigiami dvasiniai išgyvenimai, kurie savo intensyvumu viršijo neišvengiamai kalinimui būdingų neigiamų išgyvenimų laipsnį, todėl yra akivaizdu, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Neturinę žalą įvertinti pinigine išraišką yra teismo prerogatyva, tačiau pareiškėjas turi teisę nurodyti savo nuomonę, kokio dydžio neturinės žalos atlyginimas yra pakankamas jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą vertiną 1 000 Eur.

2.5. Dėl būtinybės kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kiek tai susiję su šia byla

2.5.1. Pareiškėjas reiškia skundą dėl viešojo administravimo subjekto veikimo, sukėlusio pareiškėjo žmogaus teisių pažeidimą, todėl, remiantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje, 113 straipsnio 1 dalyje, nurodytomis ABTĮ normomis, pareiškėjas turi teisę prašyti administracinio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto, t. y. Įsakymo, teisėtumo ištyrimo, kiek tai susiję su šia byla.

2.5.3. Ne įstatymo lygmens teisės aktais žmogaus teisės negali būti nei paneigtos, nei apribotos, nei suvaržytos. Joks žmogaus teisių ribojimas negali būti deleguotas nustatyti tokiam subjektui kaip Teisingumo ministerija ar deleguotas nustatyti tokiu norminiu aktu kaip Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Ne tik įgaliojimai nustatyti žmogaus teisių ribojimus negali būti deleguoti, bet ir Vyriausybė ar jos padaliniai (konkrečiu atveju, Teisingumo ministerija ir teisingumo ministras) neturi teisės tokius įgaliojimus priimti. Ypač svarbus yra konstitucinės doktrinos principas, kad įstatymais ribojant žmogaus teises ir laisves privalu laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Taigi visi žmogaus teisių ribojimai, įtvirtinti įstatyme, privalo arba turėti visiškai akivaizdų konstituciškai svarbų tikslą, arba toks tikslas privalo būti eksplicitiškai deklaruotas pačiame žmogaus teisių ribojimą nustatančiame įstatyme. Priešingu atveju būtų pagrindas abejoti tokį žmogaus teisių ribojimą nustatančio įstatymo atitikimu konstituciniam proporcingumo principui. Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakius patenkinti prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo dalių ir nurodytų aplinkybių dėl galimų neatitikimų teisės aktų normoms, būtų nepagrįstai suvaržyta pareiškėjo teisė ginti savo pažeistas teises teisme, kuri yra numatyta Konstitucijos 30 straipsnyje.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija, kuri taip pat yra pati atsakove, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas abstrakčiai ir deklaratyviai teigia, kad teisingumo ministro įsakymo nuostatos sukėlė jam žalą, jo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad įsakymu jam gali būti padaroma žala. Taip pat formuluodamas savo reikalavimą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, skunde abstrakčiai nurodo, kad įsakymas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniui, Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsniui, Konstitucijos 21 ir 23 straipsniams, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniui.

2. Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimu, priimant pareiškėjo ginčijamą Įsakymą, buvo siekiama didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų, jose dirbančių ir laikomų asmenų saugumą, užkardyti teisės pažeidimus, užtikrinti sanitarinių ir higienos sąlygų laikymąsi nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamosiose patalpose. Pakeisto Įsakymo 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Šis Sąrašas sudarytas taip, kad jame būtų tik nuteistiesiems patys būtiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi šiems asmenims. Visiems nuteistiesiems, taip pat ir pareiškėjui, yra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Be to, į Sąrašą nėra įtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai (pavyzdžiui, cukrus, medus, uogienės, džemai, karameliniai saldainiai ir pan.).

3. Iki Įsakymo pakeitimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų vidutiniškai per parą būdavo išimama apie 10 litrų alkoholio raugo, kurio neteisėtam gaminimui minėti asmenys pritaikydavo laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse įsigytą didelio tūrio gėrimų tarą ir naudodavo neproporcingai dideliais kiekiais įsigytus maisto produktus. Įsigaliojus pakeitimams, sumažintos galimybės įkalintiems asmenims kaupti žaliavą, skirtą nelegaliai alkoholinių gėrimų gamybai, o pas nuteistuosius (suimtuosius) aptinkamo alkoholio raugo pastebimai sumažėjo. Vidaus tvarkos besilaikantiems nuteistiesiems (suimtiesiems) pakeitimai nedaro jokios neigiamos įtakos, nes jiems apsiperkant ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, pastarieji turi galimybę įsigyti pakankamą kiekį jų papildomiems poreikiams tenkinti reikalingų maisto produktų, vaisių ir daržovių. Pakeitimais taip pat išspręsta įkalintų asmenų gyvenamųjų patalpų perpildymo nebūtinais daiktais ir sanitarinių sąlygų užtikrinimo jose problema. Didelio tūrio taroje sufasuoti maisto produktai užimdavo daugiau vietos, buvo lėčiau vartojami, todėl egzistavo didesnė rizika (nesant tinkamų laikymo sąlygų), kad dar nesuvartoti jie taps nebetinkamais vartoti. Draudimas prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėje ir stiklinėje taroje, visų pirma, padidina pačių nuteistųjų (ir įkalinimo įstaigų darbuotojų) saugumą, nes ženkliai sumažėja galimybės pasigaminti pareigūnų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtus Įrankius. Be to, įkalinimo įstaigų parduotuvės privalo užtikrinti į kitokią tarą sufasuotų maisto produktų pasiūlą nuteistiesiems (suimtiesiems).

4. Patalynė dienos metu paimama tik iš nuobaudas drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose laikomų asmenų, todėl didžiosios dalies įkalintų asmenų interesų toks pakeitimas neliečia. Tokiu pakeitimu nuobaudas atliekančius asmenis siekiama skatinti prasmingai praleisti ne miegui skirtą laiką, o kartu ir sukuriamos nepatrauklios nuobaudos atlikimo sąlygos tam, kad šie asmenys gerai apmąstytų savo poelgius ir mažėtų teisės pažeidimų pataisos įstaigose skaičius.

5. Kalėjimų departamentas vykdo suimtųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėseną ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį turi pateikti Teisingumo ministerijai apibendrintą informaciją apie šios stebėsenos rezultatus. Sąrašas gali būti peržiūrėtas ir nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti savo minimalių poreikių, jis gali būti papildytas. Šiuo atveju pareiškėjas pats turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentą su motyvuotu prašymu į Sąrašą įtraukti maisto produktus ar kitus jam būtinus reikmenis. Sudarant Sąrašą, buvo atsižvelgta ne tik į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, t. y. nuteistiesiems neleidžiama naudotis daiktais, kuriuos galima lengvai pritaikyti duriamiesiems ar pjaunamiesiems įrankiams pasigaminti (metaliniai, stikliniai ar keramikiniai indai, stalo įrankiai ir pan.), tačiau įvertinti ir pačių suimtųjų (nuteistųjų) apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai.

7. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 pakeitė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 57 punktas Įsakymo 1.1 punkte pakeistas, nustatant, kad „nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, paimami. Paėmus maisto produktus, reikmenis ir kitus daiktus, surašomas protokolas (5 priedas). Paimti iš nuteistųjų maisto produktai, reikmenys ir daiktai registruojami specialiame žurnale (6 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Iš nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami. Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, išskyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais reikmenimis ir daiktais turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi viršyti 20 kilogramų. Jei pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė viršija 20 kilogramų, pataisos įstaigos administracija pasiūlo nuteistajam per tris mėnesius nustatytą masę viršijančius daiktus ir (ar) reikmenis perduoti artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Jei nuteistasis per tris mėnesius nenurodo asmens, kuriam turi būti perduoti pataisos įstaigos sandėlyje saugomi ir leidžiamą bendrąją masę viršijantys daiktai ir (ar) reikmenys, arba nuteistojo nurodytas asmuo per šį terminą jų nepasiima, nurodyti daiktai ir (ar) reikmenys sunaikinami. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis šio punkto nuostatomis“.

Taisyklių 220 punktas Įsakymo 1.5 punkte pakeistas, įtvirtinant, kad „nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą“.

Įsakymo 1.12 punkte Taisyklių 18 priedas išdėstytas nauja redakcija, nustatant, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių; duonos gaminiai, pieno produktai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, chalva, šokoladas, šokoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, riešutai, aliejus, margarinas, natūrali arbata, kava, kakava, sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, prieskoniai, sintetiniai saldikliai, sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys, kruopos, makaronai (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) galimi įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes); kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes); gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės, nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą; taip pat įtvirtinta, kad galima įsigyti darbužius ir avalynę, be kita ko, kepures (nedengiančias veido), šaliką, pirštines (išskyrus treniruotėms ir sportui skirtas pirštines) ir kt.

2. Pareiškėjas skunde teigia, kad Įsakymo 1.1, 1.5 bei 1.12 punktai yra neteisėti, nepagrįsti, todėl jis dėl tokių atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur.

Teismas, įvertinęs Įsakymo 1.1 punkto nuostatas, daro išvadą, kad reguliavimas, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų, yra proporcingas, nepažeidžiantis nuteistųjų teisių. Atkreiptinas dėmesys, kad į šią masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Taigi, tai tik drabužių, avalynės, patalynės, higienos priemonių, tam tikrų prietaisų (be kita ko, elektros prietaisų) masė. Be to, pagal Įsakymo 1.1 punkto nuostatas papildomi 20 kg (išskyrus maisto produktus) gali būti saugojami pataisos įstaigos sandėlyje. Įvertinus tai, kad nuteistieji yra maitinami pataisos įstaigose nemokamai, kad į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojami maisto produktai, kuriuos nuteistieji perka papildomai (ir kuriuos leidžiama pirkti), kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalį maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami, taip pat į 1.12 punkte nustatytą daiktų sąrašą, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė (30 kilogramų), apimanti drabužių, avalynės, patalynės, higienos priemonių, tam tikrų prietaisų (be kita ko, elektros prietaisų) masę, yra adekvati. Pareiškėjo abejonės dėl perkamų maisto produktų kiekio ribojimo, t. y. nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių; duonos gaminiai, pieno produktai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, chalva, šokoladas, šokoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, riešutai, aliejus, margarinas, natūrali arbata, kava, kakava, sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, prieskoniai, sintetiniai saldikliai, sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys, kruopos, makaronai (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) galimi įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes); kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes), apskritai nepagrįstos, nes visi minėtieji maisto produktai yra perkami papildomai, kadangi nuteistieji ir taip maitinami pataisos įstaigose. Toks maisto produktų ribojimas yra visiškai pateisinamas, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, o pareiškėjo pretenzijos dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesudarymo sąlygų sveikai maitintis yra nepagrįstos. Tokiais pačiais argumentais teismas neabejoja ir dėl Įsakymo 1.12 punkte nustatyto reguliavimo, kad nuteistiesiems gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės, nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, kad galima įsigyti darbužius ir avalynę, be kita ko, kepures (nedengiančias veido), šaliką, pirštines (išskyrus treniruotėms ir sportui skirtas pirštines).

Pabrėžtina, kad Įsakymo 1.5 punkte yra nustatytas itin griežtas režimas nuteistiesiems, laikomiems kamerose: nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką, greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą, ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami, apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Pareiškėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sąlygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius, nes jie, neturėdami patalynės, tinkamai nepailsės, bus kankinami. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Nuteistųjų teisė minkštai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abejonėmis dėl Įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo ir pagrįstumo netenkinamas, nes teismas neabejoja minėtų nuostatų teisėtumu.

2.2. Pareiškėjas dėl, esą, neteisėtų atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Šioje byloje nenustatyta jokių Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl, nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, negali kilti viešoji civilinė atsakomybė. Teismas pabrėžia ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių neturtinės žalos faktų.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. K. skundas negali būti tenkinamas, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

4 Atitinkamai, netenkinus pareiškėjo skundo, jo reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.