Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., A. S., antstolė Brigita Palavinskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal balance“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydama nustatyti skolininko A. S. (A. S.) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, ½ dalį su sutuoktine A. S. priklausančiame turte, t. y. darbo užmokestyje, išmokose, pensijose ir kitose pajamose, taip pat bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.

4. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

5. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

6. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

7. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

8. Iš pareiškėjos pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolės Brigitos Palavinskienės pateiktų rašytinių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/23/01581 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-8475-1115/2023 dėl 5 099,01 Eur negrąžinto kredito, 636,12 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 4 d.), 26 proc. negautų pajamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugsėjo 30 d.) nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant 3 882,03 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 735,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 275,40 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojai UAB „Legal Balance“. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2023 m. gruodžio 27 d. buvo areštuotas skolininkui A. S. kartu su sutuoktine A. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos – ½ dalis darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini).

9. Nustatyta, kad antstolė 2023 m. gruodžio 27 d. priėmė patvarkymą dėl sutikimo atidalinti turtą, kuriuo pasiūlė skolininkui A. S. ir jo sutuoktinei A. S. per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolė, negavusi sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2024 m. vasario 6 d. Patvarkymu dėl skolininko turto dalies nustatymo pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

10. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

11. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

12. Nustatyta, kad santuoka tarp A. S. ir A. S. sudaryta 2014 m. vasario 8 d.; vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

13. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamasis turtas – butas, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamas darbo užmokestis ir/ar butas yra A. S. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

14. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

15. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

17. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

18. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. S. gaunamos pajamos (darbo užmokestis (duomenys neskelbtini)) ir butas (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. S. ir A. S. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas A. S. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0171/23/01581, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas iš dalies tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui A. S. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. S. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), į kuriuos gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

20. Kaip minėta, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo tiesiogiai yra siejamas su turto areštu (pritaikytais apribojimais) ir antstolės siūlymu bei pareiškėjos prašymu, šiuo nagrinėjamu atveju nesant antstolės valios areštuoti A. S. kitų pajamų (areštuota tik dalis darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini)), teismas negali tenkinti pareiškėjos prašymo šioje dalyje. Tokia teismo pozicija atitinka ir teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-712-658/2016). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymo dalis pripažinti A. S. nuosavybės teisę į ½ dalį A. S. kitų pajamų atmestina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, gaunamo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.