Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, K. K., D. Š., J. R. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose 2023 m. balandžio 18 d. gautas pareiškėjos S. B. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto į nekilnojamąjį daiktą nustatymo. Šiuo pareiškimu, kurio reikalavimas patikslintas 2023-07-05 gautu pareiškimu, S. B. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jos tėvai K. K. ir V. K. nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų nuosavybės teise valdė gautą iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ji, pareiškėja S. B. valdo šį pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šiol atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir įgijo nuosavybės teises į pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų pareiškėjos tėvai K. K. ir V. K. apsigyveno name (duomenys neskelbtini). Tėvai dirbo tuometiniame „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje ir gavo šeimai gyvenamąjį namą, kuris nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre. Tėvai kaip namo savininkai šiame name gyveno pastoviai, niekur neišvykdami iki savo mirties. Šiame name kartu su tėvais gyveno ir pareiškėja iki (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metais vėl grįžo gyventi į namą (duomenys neskelbtini), kur be pertraukos gyvena iki šiol. (duomenys neskelbtini) metais į tėvų namus grįžo, nes tėvams reikėjo priežiūros dėl jų amžiaus ir blogos sveikatos. Pareiškėja nurodo, kad prašius tėvams ji nuo (duomenys neskelbtini) metų prižiūrėjo namą, tvarkė visus ūkinius reikalus. Tėvas K. K. mirė (duomenys neskelbtini), mama V. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas 2023-05-05 ir 2023-07-18 pateikė atsiliepimus į pareiškimą (b. l. 40-42, 79-81) ir nurodė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų gyvenamojo namo įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) kolūkio, o iki (duomenys neskelbtini) metų buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybinė nuosavybė. Ginčo turtas turėtų priklausyti valstybei ir galėjo būti perduoti kitiems asmenims tik turto privatizavimo tvarka, jei tokio fakto nėra, tai draudžiama juos pripažinti kaip įgytus nuosavybėn įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, neprieštarautų dėl pareiškimo tenkinimo. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba 2023-05-26 ir 2023-07-24 pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose prieštaravimų neišdėstė, nurodė, kad pareiškime nurodytas gyvenamasis namas yra valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypas nėra suformuotas ir žemė nėra išpirkta, pateikė prašymą nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 ir kt.).

Gimimo liudijimo, santuokos, ir mirties įrašų kopijos (b. l. 8, 11, 12, 84) įrodo, kad pareiškėjos tėvai K. K. mirė (duomenys neskelbtini), V. K. mirė (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo pateiktoje (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) metų ūkinių knygų ištraukų kopijose įrašytas K. K. ir V. K. šeima, jie abu dirba (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Šeima naudojasi gyvenamuoju namu, pastatytu (duomenys neskelbtini) metais (b. l. 13-16). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktame (duomenys neskelbtini) kaimo išraše iš (duomenys neskelbtini) metų ūkinės knygos įrašyta panaši informacija, kad gyvena K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., (duomenys neskelbtini), šeima. Šioje šeimoje dar įrašyta dukra S. B. ir anūkas A. B.. Duomenyse apie gyvenamąjį plotą įrašytas namas (b. l. 85-87).

Liudytoja J. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kolūkis skyrė seną, didelį namą gyventi pareiškėjos tėvams. Po tėvų mirties šiame name liko gyventi pareiškėja. Liudytoja nežino apie šio namo priklausymą nuosavybės teise.

Prie pareiškimo pridėta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, sudaryta 2023 m. (b. l. 17-31). Byloje užfiksuoti statiniai adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra statytas (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonė Registrų centras 2023-03-16 priėmė nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą atmesti S. B. prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruotas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, o teritorinis registratorius priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti S. B. teise į minėtą nekilnojamąjį turtą (b. l. 30-31).

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Bendrojo priėmimo skyriaus pažymoje nurodyta, kad neturi duomenų apie S. B. teises į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio nuolat saugomi dokumentai: kolūkio likvidavimo, turto perdavimo iš kolūkio bendrovėms, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausomybės neperduoti saugoti į savivaldybės administracijos Bendrojo priėmimo skyrių.

Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) stovi valstybinėje žemėje. Tai nurodo pareiškėja pareiškime ir pasisakymų metu, taip nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos 2023-05-26 ir 2023-07-24 atsiliepimuose į pareiškimą, kad pareiškime nurodytas gyvenamasis namas yra valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypas nėra suformuotas ir žemė nėra išpirkta.

Pareiškėjos pateikti įrodymai neginčijamai įrodo, kad pareiškėjos tėvams (duomenys neskelbtini) kolūkis suteikė gyvenamąjį namą gyventi (duomenys neskelbtini), juo naudotis ir šiame name pareiškėjos tėvai gyveno iki mirties, pati pareiškėja šiame name gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šiol. Galima sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad jos tėvai ir ji atvirai ir nepertraukiamai valdo šį gyvenamąjį namą. Tačiau pareiškėja visiškai nenurodė, kokiu pagrindu ir kada jos tėvai ir ji teisėtai pradėjo valdyti šį namą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado.

Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti, kad jos tėvai K. K. ir V. K. nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų nuosavybės teise valdė gautą iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pagal 1964 m. civilinio kodeksą buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Valstybės nuosavybės teisę įgyvendino respublikinės ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė.

Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Tai buvo daroma 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį konstatuotina, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją.

Pareiškėja pateikia aiškinimus tik apie gyvenamojo namo suteikimą šeimai gyventi (duomenys neskelbtini) metais, tačiau nei pareiškime, nei teismo posėdžių metu pareiškėja nepateikė nė vieno įrodymo, net paaiškinimo, kada gyvenamasis namas ir pagal kokį įstatymą buvo parduotas pareiškėjos tėvams nuosavybėn. Pareiškėja nė karto nenurodė, kad gyvendama tėvams suteiktame name būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus, siekdama namą įsigyti nuosavybėn, nors civilinio kodekso normos reikalauja, kad sandoriai su nekilnojamuoju turtu būtų notariškai patvirtinti, daiktinės teisės būtų įregistruotos nekilnojamojo turto registre.

Tuo metu, kai pareiškėjos tėvams buvo suteiktas gyvenamasis būstas, ir jie naudojosi namu, galiojusio 1964 m. civilinio kodekso nuostatos numatė, kad turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms–kooperatinėms organizacijoms, tvarkė šios organizacijos. Jos, neviršydamos įstatymų nustatytų ribų, vykdė turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises, tačiau to turto savininkė likdavo valstybė.

Šiuo atveju, pagal turto kilmę darytina išvada, kad ginčo namas priklausė kolūkiui, tai yra visuomeniniam butų fondui ir buvo viešoji nuosavybė. CK 4.69 straipsnio 3 dalis nustato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus – viešajai nuosavybei priklausančius daiktus. Aplinkybė, kad, pagal VĮ Registrų centro duomenis, ginčo namas ir teisės į jį neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas ginčo butą vertinti kaip bešeimininkį, nes ginčo namas yra viešoji nuosavybė, į kurį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjamos nuosavybės teisės. Tuo labiau, kad iki šiol namas stovi valstybinėje žemėje ir sklypas net nėra suformuotas.

Vien aplinkybė, kad teisės į daiktą (šiuo atveju namą) neįregistruotos valstybės vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad daiktas nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata.

Pareiškėja taip pat nenurodė, kokiu pagrindu ir kada ji pradėjo valdyti tėvų paliktą namą, kaip savą, ji tik nurodė, kad tėvams suteiktame name gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis teismas daro išvadą, kad kolūkiui priklausantis namas buvo suteiktas pareiškėjos tėvams tam, kad jų šeima būtų aprūpinta gyvenamuoju būstu. Vien tik faktinis naudojimasis namu, jo išlaikymas ir tai, kad dėl to neprieštaravo kiti asmenys, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos tėvai ir pareiškėja atvirai valdė daiktą (namą) kaip savą, kad yra sąžininga valdytoja ir įgijo namą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, pareiškimas atmestinas.

Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš pareiškėjų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis), todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos – 44,44 Eur – yra priteistinos iš pareiškėjos S. B. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti S. B. pareiškimą.

Priteisti iš S. B. valstybei 44,44 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.