Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: valstybės įmonei Turto bankas, V. S., Z. I., B. S., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja I. B. paaiškino, kad ji yra C. Š. duktė, mama apie 17 metų iki mirties gyveno jos namuose. Kai dalino ūkyje pajus, pagal turimus pajus pareiškėjai, jos mamai, vyrui ir kitiems asmenims, buvo atiduota ferma. Niekada niekas nesitvarkė jokių fermos dokumentų, pareiškėja ir jos šeima naudojasi ferma nuo 1996 metų: išbetonavo grindis, kad galėtų laikyti grūdus, tvarkė išvirtusias duris, kiaurą stogą, pjovė žolę, mokėjo už elektrą. Tiek mamai esant gyvai, tiek jai mirus, ferma naudojasi tik pareiškėja ir jos šeima. Pareiškėjos seserys niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl mamai priklausančios fermos dalies. Po mamos mirties tik ir liko dalis jai priklausančios fermos, daugiau turto ji neturėjo. Pareiškėja žino, kad mama vienuose dokumentuose buvo nurodyta kaip Š., kituose kaip Š., kolūkio laikais niekas nesureikšmino mamos skirtingai nurodomos pavardės, net jos ir seserų pavardės buvo skirtingos Š. – Š. Pareiškėja nežino, kokia buvo jos senelio pavardė, taip negali paaiškinto dėl skirtingai dokumentuose nurodomos mamos pavardės.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos I. B. atstovė advokatė Rita Lankutienė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes.

5. Teismo posėdžio metu liudytoja S. B. paaiškino, kad ji yra pareiškėjos uošvienė, kad dalinant pajus dalį fermos gavo jos šeima, dalį fermos gavo ir pareiškėjos mama. Nuo pat atidavimo, ferma naudojasi tik pareiškėjos šeima, daugiau niekas niekada nesinaudojo ferma, nereiškė jokių pretenzijų. Pažinojo pareiškėjos mamą, ją vadino vardu arba tiesiog Š., o kaip jos pavardė buvo rašoma, nežino. Pareiškėja fermoje laiko grūdus, ją remontuoja, tvarko.

6. Teismo posėdžio metu liudytoja I. Ž. paaiškino, kad ji yra pareiškėjos kaimynė, kaimynystėje gyvena apie 30 metų. Patvirtino, kad ferma jų kaime naudojasi pareiškėja ir jos šeima, ten laiko grūdus, remontuoja techniką, tvarko ir prižiūri pačią fermą. Jos žiniomis fermą pareiškėja ir kiti dalininkai gavo pagal pajus. Pareiškėją pažinojo iki santuokos, kokia buvo jos mergautinė pavardė, nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

9. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjos I. B. tėvai yra C. Š. ir D. Š.. Iš mirties liudijimų nustatyta, kad C. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o D. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro pažymoje nurodyta, kad pareiškėjos I. B. tėvas D. Š. gimė (duomenys neskelbtini), o motina C. Š. gimė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centras testamentų registro išrašo pažymos nustatyta, kad dėl C. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo, atsisakymo faktų. Iš K. žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1996 m. balandžio 5 d. Protokolo Nr. 2 nustatyta, kad yra įrašas ,,8.Š. C.-1176 litai“ bei Nuosavybės teisės pažymėjime įrašas „Remiantis visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1996 m. balandžio 5 d. protokolu Nr. 2 privatinės nuosavybės teise už pajus Š. C. priklauso dalis melžamų karvių fermos 1176 litai arba 13,9 proc. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos R. seniūnijos pažymos nustatyta, kad pareiškėja I. B. mamai C. Š. priklausančią fermos dalį, kartu su savo šio pastato dalimi, ūkininkavimo tikslais naudoja, remontuoja, tvarko aplinką tiek iki mamos mirties, tiek po jos mirties. Iš UAB „I.“ informacinės pažymos nustatyta, kad už objekto esančio adresu (duomenys neskelbtini), susidariusių nepriemokų už suvartotą elektros energiją nėra, pateikta tiesioginio debeto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti nekilnojamojo daikto statinių kadastrinių matavimo bylos dokumentai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro pažymos nustatyta, kad statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registro duomenimis neįregistruotos.

10. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

12. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja priėmė palikimą, likusį po jos

motinos C. Š. mirties.

13. Iš pareiškėjos, liudytojų paaiškinimų, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. B. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti mamos C. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. I. B. prižiūrėjo ir rūpinosi paveldimu turtu, tvarkė, remontavo jį, pasirūpino, kad būtų atlikti statinio (fermos) kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla, mokėjo už sunaudotą elektros energiją, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą. Po C. Š. mirties faktiškai visą jos turėtą turtą valdė, disponavo ir prižiūrėjo pareiškėja I. B., jos atlikti darbai, patvirtina, kad jais buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Suinteresuoti asmenys V. S., Z. I., B. S. pretenzijų, kad jų mamos C. Š. palikimą priimtų pareiškėja I. B., nereiškė. Liudytojos I. Ž. ir S. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ferma, esančia B. kaime, nuo 1996 metų naudojasi pareiškėja ir jos šeima, jog fermoje laiko grūdus, remontuoja techniką, tvarko pačią fermą: duris, stogą, prižiūri aplinką. Liudytojos nurodė, kad be pareiškėjos ferma niekada niekas daugiau nesinaudojo, niekas jokių pretenzijų nereiškė.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja I. B. priėmė savo mamos C. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Dėl C. Š. (Š.) pavardės

16. Faktas, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pareiškėja negali kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 445 straipsnis).

17. Byloje pateiktame pareiškėjos gimimo liudijime bei gimimo įraše pareiškėjos I. B. mama nurodyta C. Š., o valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registrų pažymoje apie asmens duomenis pareiškėjos I. B. mama nurodyta C. Š., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino kaip buvo su mamos pavarde, kodėl vienur ji nurodyta Š., o kitur Š., tik paaiškino, kad tai nėra jai naujiena, nes seserys turėjo skirtingas pavardes, dvi buvo „Š.“, dvi buvo „Š.“, kokia buvo senelio pavardė, pareiškėja nežino. Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažinojo pareiškėjos mamą, ir ją tiesiog vadino Š., o kaip jos pavardę rašydavo, jai nėra žinoma, tačiau ji patvirtino, kad ūkio laikais dalį fermos už pajus gavo ir pareiškėjos mama. K. žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1996 m. balandžio 5 d. Protokolo Nr. 2 įrašo 8 punkte nurodyta – „Š. C.“, 1996 m. balandžio 5 d. Nuosavybės teisių pažymėjime nurodyta taip pat „Š. C.“.

18. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad C. Š. (Š.) kaip pareiškėjos I. B. mama skirtinguose dokumentuose nurodyta skirtinga pavarde: gimimo liudijime – Š., o Gyventojų registrų pažymoje apie asmens duomenis – Š., viename dokumente pavardė turi minkštumo ženklą, kitame dokumente pavardė neturi minkštumo ženklo. Mirties liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), mirė C. Š., pavardė nurodyta su minkštumo ženklu. Pareiškėjos atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra žinoma, kuri pavardė turi būti laikytina tikra, tačiau prašydama nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą vadovavosi tuo, kad tiek 2012 m. lapkričio 3 d. išduotame mirties liudijime, tiek 2022 m. lapkričio 17 d. Gyventojų registrų pažymoje apie asmens duomenis nurodyta „Š“. Dėl nežinomų aplinkybių pareiškėjos mamos pavardė skirtinguose dokumentuose nurodyta skirtingai „Š“ ir „Š“, tačiau byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

19. Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad C. Š. yra vienas ir tas pats asmuo, kurios daiktines teises patvirtinančiuose dokumentuose – K. žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1996 m. balandžio 5 d. Protokolo Nr. 2 aštunto punkto įrašuose bei minėto protokolo pagrindu priimto Nuosavybės teisės pažymėjime - yra įrašyta kaip C. Š., todėl nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad minėti įrašai priklauso pareiškėjos mirusiai mamai C. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

20. Juridinis faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisės pagrindų įgijimo ir įregistravimo viešame nekilnojamojo turto registre.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos C. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1996 m. balandžio 5 d. Protokolo Nr. 2 įrašas ,,8. Š. C. - 1176 litai“ bei Nuosavybės teisės pažymėjime įrašas „Remiantis visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1996 m. balandžio 5 d. protokolu Nr. 2 privatinės nuosavybės teise už pajus grupei bendrovės narių pagal pridedamą sąrašą priklauso Š. C. <...> dalis melžamų karvių fermos 1 176 litai arba 13,9 proc.“ išduotas pareiškėjos motinai C. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridiniai faktai nustatyti dėl nuosavybės teisės pagrindų įgijimo ir įregistravimo viešame nekilnojamojo turto registre bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.