- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-10/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Elena Vainienė (pran.), Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- I. B., R. J., G. L., R. S.
- Advokatai
- Egidijus Morkūnas, Henrikas Oseckis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
gynėjams advokatams: Romaldui Briliui, Edvardui Krūveliui, Romualdui Mikliušui, Egidijui Morkūnui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją, bylą pagal nuteistųjų R. J., I. B., R. S. ir jo gynėjo advokato Henriko Oseckio bei nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Egidijaus Morkūno apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;
- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;
- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
- pagal BK 202 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
- pagal BK 202 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu R. J., R. S. ir G. L. išteisinti pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, nesant jų veikoje nusikaltimo sudėties, R. J. ir R. S. atitinkamai išteisinti ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.
Iš R. J., R. S. ir G. L. priteista po 13 761,05 Lt, o iš I. B. – 4 933,85 Lt Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistųjų R. J., I. B., R. S., G. L. bei gynėjų advokatų E. Morkūno bei H. Oseckio apeliacinius skundus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 2 d. – 2003 m. rugsėjo 10 d. laikotarpiu, Mažeikiuose, veikdamas bendrininkų grupe su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (toliau-NVIM) (duomenys neskelbtini) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius D. K., žinodamas, kad sandoriai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) neįvyks, šalindamas kliūtis ir suteikdamas priemones padėjo UAB (duomenys neskelbtini) 2000-05-19 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras Telšių filiale, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) raj., direktoriui M. G., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, atsakingam už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” apgaulingai tvarkyti 2002 metų laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. už 1000 Lt iš anksto pažadėjo M.G. supažindinti jį su asmeniu, galinčiu nesant sandorio, pateikti žinomai suklastotas paslaugos pardavimo sąskaitas faktūras, skirtas UAB (duomenys neskelbtini) išlaidoms padidinti, 2003-09-02, vykdydamas išankstinį susitarimą, supažindino M. G. su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnu L. K., prisistačiusiu L. S., kuris 2003-09-05 pateikė M. G. dvi žinomai suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras ir 2003-09-10, iš M. G. gautų 1000 Lt, bankiniu pavedimu sumokėjo bendrininkui - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnui R. T., prisistačiusiam R. J., 388 Lt už dviejų žinomai suklastotų UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašymą ir pateikimą M. G., ko pasėkoje 2003-09-05, sandoriams tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) realiai neįvykus, M. G. siekiančiam sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) 2002 m. gautą pelną, įtraukus į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius D. K., žinomai suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) ir žinomai suklastotus kasos pajamų orderių kvitus Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė UAB (duomenys neskelbtini) autoremonto paslaugų už 19 440 Lt, o UAB (duomenys neskelbtini) už tai atsiskaitė grynais, ir tokiu būdu nepagrįstai padidinus išlaidas, o taip pat sumažinus UAB (duomenys neskelbtini) apmokestinamąjį pelną 19 440 Lt sumai bei nesumokėjus į LR biudžetą UAB (duomenys neskelbtini) mokėtino 2916 Lt pelno mokesčio, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2002 m. ūkinės, komercinės, finansinės būklės veiklos rezultatų.
R. J. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 202 straipsnio 1 dalį; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad 2004 m. vasario mėn., būdamas paties suburtos ir kartu su R. S. vadovautos bei koordinuotos organizuotos grupės nariu, kurioje jis, R. S., G. L., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., susitarė neturint licencijos, versliškai, be dokumentų, stambiu mastu pirkti dyzelinį kurą, panaudojant neteisėtai veiklai nuslėpti skirto juridinio asmens - UAB (duomenys neskelbtini) specialios apskaitos dokumentus, legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą dyzelinį kurą ir apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas parduodant pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras legalizuotą dyzelinį kurą realiai veikiantiems LR ūkio subjektams. Kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį, pats prisiimdamas vykdyti užduotis, susijusias su dyzelinio kuro, kuris vėliau buvo legalizuojamas UAB (duomenys neskelbtini) specialios apskaitos dokumentų pagalba, paieška ir pirkimu, transporto, skirto legalizuotam dyzelinui kurui pervežti, nuoma ir apmokėjimu už jį, organizuotos grupės narių veiklos koordinavimu klastojant UAB (duomenys neskelbtini) specialios apskaitos blankus, paimant iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos grynais paimtus pinigus, vadovavimu UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, kartu su kitais organizuotos grupės nariais tai atliko, o būtent:
jis, būdamas paties suburtos ir kartu su R. S. vadovautos ir koordinuotos organizuotos grupės, susidedančios iš G. L., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D.K. ir jo paties, nariu, atlikdamas savo kaip organizuotos grupės nario vaidmenį, pats ir per kitą organizuotos grupės narį - I. B., surado dyzelinio kuro tiekėjus G. S. bei E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu G. ir neįsteigęs įmonės, kaip fizinis asmuo, neturėdamas licenzijos verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2003-01-28 nutarimu “Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo” (Nr.113) patvirtintų taisyklių 2 punkto nuostatą, kad “Prekyba importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais naftos produktais (negražinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba jais, taip pat mažmeninė prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją”, 2004-02-12 – 2004-02-25 laikotarpiu, Tauragėje, kartu su organizuotos grupės nariais R. S., G. L. be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tame tarpe ir PVM, per keturis kartus už 128 562 Lt iš G. S. įsigijo 96 600 litrų dyzelinio kuro, o 2004-02-25 – 2004-02-27 laikotarpiu, Mažeikiuose, iš E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu G. kartu su organizuotos grupės nariais R. S., G.L. ir I. B. be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tame tarpe ir PVM, per du kartus už 103 518 Lt įsigijo 72 900 litrų dyzelinio kuro, tokiu būdu 2004-02-12 – 2004-02-27 laikotarpiu Tauragėje ir Mažeikiuose kartu su kitais organizuotos grupės nariais be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tame tarpe ir PVM, per šešis kartus įgydamas viso 169 500 litrų dyzelinio kuro už 232 080 Lt, neteisėtai versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, kuriai reikalinga licencija;
jis gi, Kaune, Kauno raj., Marijampolės raj., Mažeikiuose, būdamas paties suburtos ir kartu su R. S. vadovautos bei koordinuotos organizuotos grupės, susidedančios iš R. S., G. L., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K. ir jo paties nariu, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai jokios veiklos nevykdo, Vilniaus apskrities VMI teikia žinomai melagingas PVM ataskaitas ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti bei sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, realizuodamas nusikalstamą sumanymą, atlikdamas savo kaip organizuotos grupės nario funkcijas, 2004-02-12 – 2004-02-27 laikotarpiu, pats, o 2004-02-25 – 2004-02-27 laikotarpiu ir per kitą organizuotos grupės narį - I. B. surado dyzelinio kuro tiekėjus G. S., E. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu G. ir kaip fizinis asmuo, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, nusikalstamu būdu kartu su kitais organizuotos grupės nariais R. S., G. L. ir I. B. iš G. S., E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu G. be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 169 500 litrų dyzelinio kuro bei nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). R. T. bei L. K., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, įrašius ir patvirtinus parašais į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) blankus bei krovinio važtaraščių Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) viso pardavė ir nugabeno UAB (duomenys neskelbtini) 169 500 litrų dyzelinio kuro už 302 978,22 Lt, tame tarpe PVM 46 217,02 Lt, bei perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus organizuotos grupės nariams, R. J., žinodamas, kad 169 500 litrų dyzelinio kuro yra įsigyti nusikalstamu būdu, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, R. S., G.L., I. B. ir L. K. bei R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) parduodamas šį kiekį dyzelinio kuro UAB (duomenys neskelbtini), t. y. atlikdamas su šiuo kuru ūkines finansines operacijas įteisino Lietuvos Respublikos rinkoje turtą - 169 500 litrų dyzelinio kuro;
jis gi 2004-02-12 – 2004-03-01 laikotarpiu, Vilniuje ir Mažeikiuose, būdamas paties suburtos ir kartu su R. S. vadovautos bei koordinuotos organizuotos grupės nariu, kurioje jis, R. S., G. L., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, t. y. žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai jokios veiklos nevykdo, Vilniaus apskrities VMI teikia žinomai melagingas PVM ataskaitas ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams ir tam, kad įrašant į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras prekių kainą su 18 procentų PVM ir pardavus šias prekes LR ūkio subjektams, šie už prekes atsiskaitytų apskaičiuodami ir prie prekių vertės pridėdami PVM, kurio sumas UAB (duomenys neskelbtini) turi pervesti į valstybės biudžetą, bei paėmus pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos grynaisiais pinigais, būtų galima užvaldyti priklausantį į LR biudžetą sumokėti PVM, kadangi pagal nusikalstamos veikos planą UAB (duomenys neskelbtini) vardu mokesčių, tame tarpe PVM, į valstybės biudžetą mokėti nebuvo planuojama, R. J., kartu su kitais organizuotos grupės nariais G. L., R. S. ir I. B. neįsteigę įmonės, neturint tam licencijos, 2004-02-12 – 2004-02-27 laikotarpiu, Tauragėje iš G. S. ir Mažeikiuose iš E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu G., be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, nupirko 169 500 litrų dyzelinių degalų ir kartu su G. L. nurodė L. K. bei R. T. įrašyti į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras ir krovinio važtaraščius žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šiuos duomenis parašais. Pareigūnams R. T. bei L. K., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį kaip organizuotos grupės nariams, vykdant jiems priskirtas funkcijas, žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) dyzelinio kuro niekada neįgijo ir neturėjo, taigi parduoti negali, išrašius ir patvirtinus parašais į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) viso pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 169500 litrų dyzelinio kuro už 302 978,22 Lt, tame tarpe PVM 46 217,02 Lt, bei perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus organizuotos grupės nariams G. L. ir R. J., R. J. suorganizavo transportą, ir pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras kartu su kitais organizuotos grupės nariais G. L., R. S. ir I. B. krovininiais automobiliais SKANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabeno ir pardavė 169 500 litrų dyzelinio kuro UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) už įsigytą dyzelinį kurą į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke “NORD/LB Lietuva”, pervedus 302 978 Lt, iš kurios 46 217,02 Lt sudarė PVM suma, kurią UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pervesti į valstybės biudžetą, organizuotos grupės nariams L. K. ir R. T. įgijus galimybę disponuoti pervestais pinigais, tame tarpe ir PVM lėšomis, kurios pagal nusikalstamos veikos planą neturėjo būti pervedamos valstybės biudžetui, o pasidalijamos kartu su kitais pinigais tarp organizuotos grupės narių, R. J., kartu su kitais organizuotos grupės nariais G. L., R. S. ir I. B., L.K. ir R. T. apgaule įgijo 46 217,02 Lt valstybės biudžeto lėšų;
jis gi, būdamas paties suburtos ir kartu su R. S. vadovautos bei koordinuotos organizuotos grupės, susidedančios iš R. S., G. L., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D.K. ir jo paties nariu, vykdydamas sau prisiimtą funkciją surasti ir užsakyti transportą, skirtą be dokumentų įsigytam ir legalizuotam dyzeliniam kurui pervežti, 2004 m. vasario 12 d., adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, užsakydamas transportą baltame A4 formato lape padarydamas rankraštinius įrašus “ (duomenys neskelbtini) Direktoriui Nuo UAB (duomenys neskelbtini) Direktorius A. B. Paraiška Prašom išskirti transportą pervežti dyzelinį kurą iš Tauragės į Kauna. (Duomenys neskelbtini). 2004 02 12.”, šią paraišką pasirašydamas imituojant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. B. parašą bei šioje paraiškoje uždėdamas UAB (duomenys neskelbtini) spaudą skirtą, pagamino netikrą dokumentą ir pateikdamas šį netikrą dokumentą UAB (duomenys neskelbtini), užsakant transportą dyzelinio kuro pervežimui, panaudojo netikrą dokumentą;
jis gi, būdamas paties suburtos ir kartu su R. S. vadovautos bei koordinuotos organizuotos grupės, susidedančios iš R. S., G. L., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K. ir jo paties nariu, vykdydamas sau prisiimtą funkciją surasti ir užsakyti transportą, skirtą be dokumentų įsigytam ir legalizuotam dyzeliniam kurui pervežti, 2004 m. vasario 17 d., adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, paimdamas apmokėjimo už transportą dokumentą, UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) 2-ojo egzemplioriaus grafoje “sąskaitą gavau” padarydamas rankraštinius įrašus “sąskaita gavau” ir toje pačioje grafoje pasirašydamas už A. B., imituojant pastarojo parašą, suklastojo tikrą dokumentą;
jis gi, būdamas paties suburtos ir kartu su R. S. vadovautos bei koordinuotos organizuotos grupės, susidedančios iš R. S., G. L., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D.K. ir jo paties nariu, vykdydamas sau prisiimtą funkciją surasti ir užsakyti transportą, skirtą be dokumentų įsigytam ir legalizuotam dyzeliniam kurui pervežti, 2004 m. vasario 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, sumokėdamas 1 118,64 Lt už transporto paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini) grafoje “Priimta iš” padarydamas rankraštinius įrašus “Direktorius A. B.” ir toje pačioje grafoje pasirašydamas už A. B., imituojant pastarojo parašą, suklastojo tikrą dokumentą.
R. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 202 straipsnio 1 dalį; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. vasario mėn., būdamas R. J. suburtos ir paties kartu su R. J. vadovautos ir koordinuotos organizuotos grupės nariu, kurioje jis, R. J., G. L., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R.J. ar komercijos direktorius D. K., susitarė neturint licencijos, versliškai, be dokumentų, stambiu mastu pirkti dyzelinį kurą, panaudojant neteisėtai veiklai nuslėpti skirto juridinio asmens - UAB (duomenys neskelbtini)specialios apskaitos dokumentus, legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą dyzelinį kurą ir apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas parduodant pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras legalizuotą dyzelinį kurą realiai veikiantiems LR ūkio subjektams. Kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį, pats prisiimdamas vykdyti užduotis, susijusias su nusikalstamos veikos finansavimu, atsiskaitymu už be dokumentų nupirktą dyzelinį kurą, dyzelinio kuro, kuris vėliau buvo legalizuojamas UAB (duomenys neskelbtini) specialios apskaitos dokumentų pagalba pardavimu, organizuotos grupės narių veiklos koordinavimu klastojant UAB (duomenys neskelbtini) specialios apskaitos blankus, juos panaudojant, paimant iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos grynais paimtus pinigus, vadovavimu UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, kartu su kitais organizuotos grupės nariais tai atliko, o būtent:
jis, būdamas kartu su R. J. vadovautos ir koordinuotos organizuotos grupės, susidedančios iš R. J., G. L., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K. ir jo paties nariu, R. J. pačiam ir per kitą organizuotos grupės narį - I. B. suradus dyzelinio kuro tiekėjus G. S., E. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu G., neįsteigęs įmonės, kaip fizinis asmuo, neturėdamas licenzijos verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2003-01-28 nutarimu “Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo” (Nr.113) patvirtintų taisyklių 2 punkto nuostatą, kad “Prekyba importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais naftos produktais (negražinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba jais, taip pat mažmeninė prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją”, 2004-02-12 – 2004-02-25 laikotarpiu, Tauragėje, kartu su organizuotos grupės nariais R. J., G. L. be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tame tarpe ir PVM, per keturis kartus už 128 562 Lt iš G. S. įsigijo 96 600 litrų dyzelinio kuro, o 2004-02-25 – 2004-02-27 laikotarpiu, Mažeikiuose, iš E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu G. kartu su organizuotos grupės nariais R. J., G. L. ir I. B. be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tame tarpe ir PVM, per du kartus už 103 518 Lt įsigijo 72 900 litrų dyzelinio kuro ir tokiu būdu 2004-02-12 – 2004-02-27 laikotarpiu Tauragėje ir Mažeikiuose kartu su kitais organizuotos grupės nariais be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tame tarpe ir PVM, per šešis kartus įgydamas viso 169 500 litrų dyzelinio kuro už 232 080 Lt, neteisėtai versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, kuriai reikalinga licencija;
jis gi Kaune, Kauno raj., Marijampolės raj., Mažeikiuose, būdamas kartu su R. J. vadovautos ir koordinuotos organizuotos grupės, susidedančios iš R. J., G. L., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K. ir jo paties nariu, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai jokios veiklos nevykdo, Vilniaus apskrities VMI teikia žinomai melagingas PVM ataskaitas ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti bei sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, realizuodamas nusikalstamą sumanymą, R. J. atliekančiam savo kaip organizuotos grupės nario funkcijas, 2004-02-12 – 2004-02-27 laikotarpiu, pačiam ir per kitą organizuotos grupės narį - I. B. suradus dyzelinio kuro tiekėjus G. S., E. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu G., R. S., kaip fizinis asmuo, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, nusikalstamu būdu kartu su kitais organizuotos grupės nariais R. J., G. L. ir I. B. iš G. S., E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu G., be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 169 500 litrų dyzelinio kuro. R. J. ir G. L. nurodžius L. K. ir R. T. įrašyti į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras ir krovinio važtaraščius žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pastariesiems, veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį kaip organizuotos grupės nariams, išrašius ir patvirtinus parašais į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) blankus bei krovinio važtaraščių Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) viso pardavė ir nugabeno (duomenys neskelbtini) 169 500 litrų dyzelinio kuro už 302 978,22 Lt, tame tarpe PVM 46 217,02 Lt, bei perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus organizuotos grupės nariams G. L. arba R. J., R. S., žinodamas, kad 169 500 litrų dyzelinio kuro yra įsigyti nusikalstamu būdu, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, R. J., G. L., I. B. ir L. K. bei R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), parduodamas šį kiekį dyzelinio kuro UAB (duomenys neskelbtini), t. y. atlikdamas su šiuo kuru ūkines finansines operacijas įteisino Lietuvos Respublikos rinkoje turtą - 169 500 litrų dyzelinio kuro;
jis gi, 2004-02-12 – 2004-03-01 laikotarpiu, Vilniuje ir Mažeikiuose, būdamas kartu su R. J. vadovautos ir koordinuotos organizuotos grupės nariu, kurioje jis, R. J., G. L., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, t. y. žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai jokios veiklos nevykdo, Vilniaus apskrities VMI teikia žinomai melagingas PVM ataskaitas ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams ir tam, kad įrašant į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras prekių kainą su 18 procentų PVM ir pardavus šias prekes LR ūkio subjektams, šie už prekes atsiskaitytų apskaičiuodami ir prie prekių vertės pridėdami PVM, kurio sumas UAB (duomenys neskelbtini) turi pervesti į valstybės biudžetą, bei paėmus pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos grynaisiais pinigais, būtų galima užvaldyti priklausantį į LR biudžetą sumokėti PVM, kadangi pagal nusikalstamos veikos planą UAB (duomenys neskelbtini) vardu mokesčių, tame tarpe PVM, į valstybės biudžetą mokėti nebuvo planuojama, R. S., kartu su kitais organizuotos grupės nariais G. L., R. J. ir I. B. neįsteigę įmonės, neturint tam licencijos, 2004-02-12 – 2004-02-27 laikotarpiu, Tauragėje iš G. S. ir Mažeikiuose iš E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu G., be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, nupirko 169 500 litrų dyzelinių degalų bei per G. L. ir R. J. nurodė kitiems organizuotos grupės nariams L. K. bei R. T. įrašyti į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šiuos duomenis parašais. Pareigūnams R.T. bei L. K., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) dyzelinio kuro niekada neįgijo ir neturėjo, taigi parduoti negali, išrašius ir patvirtinus parašais į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 169 500 litrų dyzelinio kuro už 302 978,22 Lt, tame tarpe PVM 46 217,02 Lt, bei perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus organizuotos grupės nariams G. L. ir R. J., pastarajam suorganizavus transportą, R. S., pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras kartu su kitais organizuotos grupės nariais G. L., R. J. ir I. B. krovininiais automobiliais SKANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabeno ir pardavė 169 500 litrų dyzelinio kuro UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) už įsigytą dyzelinį kurą į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke “NORD/LB Lietuva”, pervedus 302 978 Lt, iš kurios 46 217,02 Lt sudarė PVM suma, kurią UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pervesti į valstybės biudžetą, organizuotos grupės nariams L.K. ir R. T. įgijus galimybę disponuoti pervestais pinigais, tame tarpe ir PVM lėšomis, kurios pagal nusikalstamos veikos planą neturėjo būti pervedamos valstybės biudžetui, o pasidalijamos kartu su kitais pinigais tarp organizuotos grupės narių, R. S. kartu su kitais organizuotos grupės nariais G. L., R. J. ir I. B., L. K. ir R. T., apgaule įgijo 46 217,02 Lt valstybės biudžeto lėšų.
G. L. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. vasario mėn., būdamas R. J. suburtos ir kartu su R. S. vadovautos bei koordinuotos organizuotos grupės nariu, kurioje jis, R. S., R. J., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini)direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., susitarė neturint licencijos, versliškai, be dokumentų, stambiu mastu pirkti dyzelinį kurą, panaudojant neteisėtai veiklai nuslėpti skirto juridinio asmens - UAB (duomenys neskelbtini) specialios apskaitos dokumentus, legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą dyzelinį kurą ir apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas parduodant pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras legalizuotą dyzelinį kurą realiai veikiantiems LR ūkio subjektams. Kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį, pats vykdydamas jam R. S. deleguotas funkcijas, susijusias su duomenų, kuriuos reikėjo įrašyti į žinomai suklastotus UAB (duomenys neskelbtini) specialios apskaitos dokumentus pateikimu, UAB (duomenys neskelbtini) žinomai suklastotų specialios apskaitos dokumentų bei iš nusikalstamos veikos gautų pinigų pristatymu iš Vilniaus į Kauną ar kitą reikiamą vietą, vadovavimu UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, kartu su kitais organizuotos grupės nariais tai atliko, o būtent:
jis, būdamas R. S. kartu su R. J. vadovautos ir koordinuotos organizuotos grupės, susidedančios iš R. J., R. S., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K. ir jo paties, nariu, R. J. pačiam ir per kitą organizuotos grupės narį - I. B. suradus dyzelinio kuro tiekėjus G. S., E. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu G., neįsteigęs įmonės, kaip fizinis asmuo, neturėdamas licenzijos verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2003-01-28 nutarimu “Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo” (Nr.113) patvirtintų taisyklių 2 punkto nuostatą, kad “Prekyba importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais naftos produktais (negražinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba jais, taip pat mažmeninė prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją”, 2004-02-12 – 2004-02-25 laikotarpiu Tauragėje kartu su organizuotos grupės nariais R. J., R. S. be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tame tarpe ir PVM, per keturis kartus už 128 562 Lt iš G. S. įsigijo 96 600 litrų dyzelinio kuro, o 2004-02-25 – 2004-02-27 laikotarpiu Mažeikiuose iš asmenų vardais E. ir G. kartu su organizuotos grupės nariais R. J., R. S. ir I. B. be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tame tarpe ir PVM, per du kartus už 103 518 Lt įsigijo 72 900 litrų dyzelinio kuro ir tokiu būdu 2004-02-12 – 2004-02-27 laikotarpiu Tauragėje ir Mažeikiuose kartu su kitais organizuotos grupės nariais be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tame tarpe ir PVM, per šešis kartus įgydamas viso 169 500 litrų dyzelinio kuro už 232 080 Lt, neteisėtai versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, kuriai reikalinga licencija;
jis gi, Kaune, Kauno raj., Marijampolės raj., Mažeikiuose, būdamas R. S. kartu su R. J. vadovautos ir koordinuotos organizuotos grupės, susidedančios iš R. J., R. S., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K. ir jo paties nariu, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai jokios veiklos nevykdo, Vilniaus apskrities VMI teikia žinomai melagingas PVM ataskaitas ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti bei sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, realizuodamas nusikalstamą sumanymą, R. J. atliekančiam savo kaip organizuotos grupės nario funkcijas, 2004-02-12 – 2004-02-27 laikotarpiu, pačiam ir per kitą organizuotos grupės narį - I. B. suradus dyzelinio kuro tiekėjus G. S., E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu G., G. L., kaip fizinis asmuo, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, nusikalstamu būdu kartu su kitais organizuotos grupės nariais R. J., R. S. ir I. B. iš G. S., E. P. ir asmens vardu G., be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 169 500 litrų dyzelinio kuro ir kartu su R. J. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras ir krovinio važtaraščius žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Pastariesiems, veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, įrašius bei patvirtinus parašais į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) blankus bei krovinio važtaraščių Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) viso pardavė ir nugabeno UAB (duomenys neskelbtini) 169 500 litrų dyzelinio kuro už 302 978,22 Lt, tame tarpe PVM 46 217,02 Lt, bei perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus organizuotos grupės nariams R.S. arba R. J., G. L., žinodamas, kad 169 500 litrų dyzelinio kuro yra įsigyti nusikalstamu būdu, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, R. J., R. S., I. B. ir L. K. bei R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) parduodamas šį kiekį dyzelinio kuro UAB (duomenys neskelbtini), t. y. atlikdamas su šiuo kuru ūkines finansines operacijas, įteisino Lietuvos Respublikos rinkoje turtą -169 500 litrų dyzelinio kuro;
jis gi 2004-02-12 – 2004-03-01 laikotarpiu, Vilniuje, būdamas R. S. kartu su R. J. vadovautos ir koordinuotos organizuotos grupės nariu, kurioje jis, R. J., R. S., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, t. y. žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai jokios veiklos nevykdo, Vilniaus apskrities VMI teikia žinomai melagingas PVM ataskaitas ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams ir tam, kad įrašant į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras prekių kainą su 18 procentų PVM ir pardavus šias prekes LR ūkio subjektams, šie už prekes atsiskaitytų apskaičiuodami ir prie prekių vertės pridėdami PVM, kurio sumas UAB (duomenys neskelbtini) turi pervesti į valstybės biudžetą, bei paėmus pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos grynaisiais pinigais, būtų galima užvaldyti priklausantį į LR biudžetą sumokėti PVM, kadangi pagal nusikalstamos veikos planą UAB (duomenys neskelbtini) vardu mokesčių, tame tarpe PVM, į valstybės biudžetą mokėti nebuvo planuojama, G. L., kartu su kitais organizuotos grupės nariais R. S., R. J. ir I. B. neįsteigę įmonės, neturėdami tam licencijos, 2004-02-12 – 2004-02-27 laikotarpiu, Tauragėje iš G. S. ir Mažeikiuose iš E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu G., be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, nupirko 169 500 litrų dyzelinių degalų ir nurodė L. K. bei R. T. įrašyti į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šiuos duomenis parašais. Pareigūnams R. T. bei L. K., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) dyzelinio kuro niekada neįgijo ir neturėjo, taigi ir parduoti negali, išrašius ir patvirtinus parašais į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 169 500 litrų dyzelinio kuro už 302 978,22 Lt, tame tarpe PVM 46 217,02 Lt, bei perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus organizuotos grupės nariams G. L. ir R. J., pastarajam suorganizavus transportą, G. L. pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras kartu su kitais organizuotos grupės nariais R. S., R.J. ir I. B. krovininiais automobiliais SKANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabeno ir pardavė 169 500 litrų dyzelinio kuro UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) už įsigytą dyzelinį kurą į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke “NORD/LB Lietuva”, pervedus 302 978 Lt, iš kurios 46 217,02 Lt sudarė PVM suma, kurią UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pervesti į valstybės biudžetą, organizuotos grupės nariams L. K. ir R. T. įgijus galimybę disponuoti pervestais pinigais, tame tarpe ir PVM lėšomis, kurios pagal nusikalstamos veikos planą neturėjo būti pervedamos valstybės biudžetui, o pasidalijamos kartu su kitais pinigais tarp organizuotos grupės narių, G. L. kartu su kitais organizuotos grupės nariais R. S., R. J. ir I. B., L. K. ir R. T. apgaule įgijo 46 217,02 Lt valstybės biudžeto lėšų.
I. B. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. vasario mėn., būdamas R. J. suburtos ir kartu su R. S. vadovautos bei koordinuotos organizuotos grupės nariu, kurioje jis, R. S., G. L., R. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R.J. ar komercijos direktorius D. K., susitarė neturint licencijos, versliškai, be dokumentų, stambiu mastu pirkti dyzelinį kurą, panaudojant neteisėtai veiklai nuslėpti skirto juridinio asmens - UAB (duomenys neskelbtini) specialios apskaitos dokumentus, legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą dyzelinį kurą ir apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas parduodant pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras legalizuotą dyzelinį kurą realiai veikiantiems LR ūkio subjektams. Kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį, pats vykdydamas R. J. jam deleguotas funkcijas, susijusias su dyzelinio kuro, kuris vėliau buvo legalizuojamas UAB (duomenys neskelbtini) specialios apskaitos dokumentų pagalba paieška ir pirkimu, legalizuoto dyzelinio kuro iškrovimo stebėjimu, kartu su kitais organizuotos grupės nariais tai atliko, o būtent:
jis, būdamas R. S. kartu su R. J. vadovautos ir koordinuotos organizuotos grupės, susidedančios iš R. J., R. S., G. L., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K. ir jo paties, nariu, R. J. nurodymu surado dyzelinio kuro tiekėjus – E. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu G. ir neįsteigęs įmonės, kaip fizinis asmuo, neturėdamas licenzijos verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2003-01-28 nutarimu “Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo” (Nr.113) patvirtintų taisyklių 2 punkto nuostatą, kad “Prekyba importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais naftos produktais (negražinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba jais, taip pat mažmeninė prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją”, 2004-02-25 – 2004-02-27 laikotarpiu, Mažeikiuose iš E. P. ir nenustatyto asmens vardu G. kartu su organizuotos grupės nariais R. J., R. S. ir G. L. be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tame tarpe ir PVM, per du kartus už 103 518 Lt įsigijo 72 900 litrų dyzelinio kuro ir tokiu būdu kartu su kitais organizuotos grupės nariais neteisėtai versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, kuriai reikalinga licencija;
be to, jis, Mažeikiuose, būdamas R. S. kartu su R. J. vadovautos ir koordinuotos organizuotos grupės, susidedančios iš R. J., R. S., G. L., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K. ir jo paties, nariu, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai jokios veiklos nevykdo, Vilniaus apskrities VMI teikia žinomai melagingas PVM ataskaitas ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti bei sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, realizuodamas nusikalstamą sumanymą, atlikdamas savo kaip organizuotos grupės nario funkcijas, 2004-02-25 – 2004-02-27 laikotarpiu, surado dyzelinio kuro tiekėjus – E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu G., ir kaip fizinis asmuo, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, nusikalstamu būdu, kartu su kitais organizuotos grupės nariais R. S., G.L. ir R. J. iš E. P. ir nenustatyto asmens vardu G., be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 72 900 litrų dyzelinio kuro. G. L. ir R. J. nurodžius L. K. ir R. T. įrašyti į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pastariesiems, veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, įrašius ir patvirtinus parašais į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) blankus bei krovinio važtaraščių Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) viso pardavė ir nugabeno UAB (duomenys neskelbtini) 72 900 litrų dyzelinio kuro už 129 376,62 Lt, tame tarpe PVM 19 735,42 Lt, bei perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus organizuotos grupės nariams G. L., R. J., I. B., žinodamas, kad 72 900 litrų dyzelinio kuro yra įsigyti nusikalstamu būdu, kartu su kitais organizuotos grupės nariais R. S., G. L., R. J. ir L. K. bei R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras, Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) parduodamas šį kiekį dyzelinio kuro UAB(duomenys neskelbtini), t. y. atlikdamas su šiuo kuru ūkines finansines operacijas įteisino Lietuvos Respublikos rinkoje turtą – 72 900 litrų dyzelinio kuro;
taip pat jis 2004-02-23 – 2004-03-01 laikotarpiu, Vilniuje, būdamas R. S. kartu su R. J. vadovautos ir koordinuotos organizuotos grupės nariu, kurioje jis, R. S., G. L., R. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, t. y. žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai jokios veiklos nevykdo, Vilniaus apskrities VMI teikia žinomai melagingas PVM ataskaitas ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams ir tam, kad įrašant į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras prekių kainą su 18 procentų PVM ir pardavus šias prekes LR ūkio subjektams, šie už prekes atsiskaitytų apskaičiuodami ir prie prekių vertės pridėdami PVM, kurio sumas UAB (duomenys neskelbtini) turi pervesti į valstybės biudžetą, bei paėmus pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos grynaisiais pinigais, būtų galima užvaldyti priklausantį į LR biudžetą sumokėti PVM, kadangi pagal nusikalstamos veikos planą UAB (duomenys neskelbtini) vardu mokesčių, tame tarpe PVM, į valstybės biudžetą mokėti nebuvo planuojama, I. B., kartu su kitais organizuotos grupės nariais G. L., R. S. ir R. J. neįsteigę įmonės, neturint tam licencijos, 2004-02-25 – 2004-02-27 laikotarpiu, Mažeikiuose iš E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu G., be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, nupirko 72 900 litrų dyzelinių degalų. G. L. ir R. J. nurodžius L. K. bei R. T. įrašyti į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šiuos duomenis parašu, pastariesiems, veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) dyzelinio kuro niekada neįgijo ir neturėjo, taigi ir parduoti negali, išrašius ir patvirtinus parašais į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini)blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 72 900 litrų dyzelinio kuro už 129 376,62 Lt, tame tarpe PVM 19 735,42 Lt, bei perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus organizuotos grupės nariams G. L. ir R. J., pastarajam suorganizavus transportą, I. B. pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras kartu su kitais organizuotos grupės nariais G. L., R. S. ir R. J., krovininiais automobiliais SKANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabeno ir pardavė 72 900 litrų dyzelinio kuro UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) už įsigytą dyzelinį kurą į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke “NORD/LB Lietuva”, pervedus 129 376,62 Lt, iš kurios 19 735,42 Lt sudarė PVM suma, kurią UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pervesti į valstybės biudžetą, organizuotos grupės nariams L.K. ir R. T. įgijus galimybę disponuoti pervestais pinigais, tame tarpe ir PVM lėšomis, kurios pagal nusikalstamos veikos planą neturėjo būti pervedamos valstybės biudžetui, o pasidalijamos kartu su kitais pinigais tarp organizuotos grupės narių, I. B. kartu su kitais organizuotos grupės nariais G. L., R. S. ir R. J., L. K. ir R. T. apgaule įgijo 19 735,42 Lt valstybės biudžeto lėšų.
Nuteistieji R. J. ir R. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį bei nuteistasis G. L. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį išteisinti ir šios dalies nuosprendžio bei nuosprendžio dalies, kuria R. J. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 202 straipsnio 1 dalį; BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, R. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 202 straipsnio 1 dalį; bei I. B. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, apeliantai nuteistieji ir jų gynėjai neskundžia.
Pagal BK 320 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Apeliacinių skundų ribas teismas nustato ne tik pagal apelianto suformuluotą reikalavimą, tačiau ir remdamasis nurodytais nuosprendžio apskundimo pagrindais bei motyvais.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti. Apelianto manymu, nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms byloms aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo.
Apeliantas skunde ginčija byloje taikyto nusikalstamos veikos imitacijos modelio (toliau - NVIM) teisėtumą. Mano, kad NVIM buvo taikytas neteisėtai, nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimo ,,Dėl LR operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir LR BPK 198¹ straipsnio 1 dalies bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 3 skirsnio 7 dalies 2 punkto.
Nurodo, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė vienodus ir nuoseklius parodymus apie tai, jog į nusikalstamą veiką jį įtraukė FNTT pareigūnai. Jis juos surado maždaug 2002 m. pavasarį, ieškodamas darbo per laikraščio „Lietuvos rytas“ skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad įmonė ieško vadybininko naftos produktų pirkimams - pardavimams. Aplinkybę, kad su pareigūnais jis susipažino 2002 m. pavasarį, patvirtino ir teisme liudiję FNTT pareigūnai L. K. ir R. T.. Jau 2002 m. pavasarį L. K. ir R. T. jam prisistatė kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius D. K., nors NVIM buvo patvirtintas tik 2003 m. rugsėjo 4 d. Tokiu būdu jis su FNTT pareigūnais bendravo dar iki NVIM patvirtinimo. Byloje nepateikta nei vieno fakto, patvirtinančio, jog jis prieš tai (be FNTT NVIM) būtų organizavęs fiktyvų sąskaitų faktūrų išrašymą kokiam nors ūkiniam subjektui. Visi jam inkriminuojami nusikaltimai buvo padaryti taikant NVIM.
Byloje nėra duomenų prie kokio jo daromo nusikaltimo prisijungė FNTT pareigūnai. Teikime dėl NVIM atlikimo nurodyta, kad operatyvinė veikla bus nukreipta prieš nežinomus asmenis, t. y. turint tikslą išaiškinant apelianto bendrininkus bei galimus liudininkus. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra pripažinęs, kad pradėjus operatyvinę veiklą prieš pareiškėją, kuris iki tol nebuvo žinomas, yra pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, tai prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamai praktikai. Kasacinėje byloje Nr. 2K-727/2000 konstatuota „...kad Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas nustato garantijas ir apsaugo nuo galimo piktnaudžiavimo. Įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyti operatyvinių veiksmų pagrindai. Vienas iš jų yra pirminė patikrinta informacija apie asmens nusikalstamą veiką. Šioje byloje nėra jokių duomenų rodančių, kokiais pagrindais buvo atliktas operatyvinis tyrimas. Policijos komisaras teisme patvirtino, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelis buvo nukreiptas ne prieš konkrečius asmenis, o apskritai prieš Panemunės pasienio kontrolės punkte dirbančius muitinės ir pasienio pareigūnus, o tai, apelianto nuomone, jau yra operatyvinės veiklos ribų peržengimas. Apelianto manymu, operatyvinės veiklos subjektai turėjo tikslą išprovokuoti nusikaltimą ir tuo pagrindu apkaltinti kurį nors Panemunės pasienio kontrolės punkto muitinės ir pasienio policijos darbuotoją, nes taikyti NVIM nebuvo jokio pagrindo.
Taip pat skunde nurodoma, kad FNTT pareigūnai, veikdami pagal NVIM, peržengė leistinas ribas. Dar nesant patvirtintam NVIM L. K. ir R. T. R. J. prisistatė kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius D. K.. Net ir pateiktame kaltinime pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad R. J. 2003 m. rugsėjo 2 d. - 2003 m. rugsėjo 10 d. laikotarpiu, t. y. dvi dienos iki patvirtinant NVIM, UAB (duomenys neskelbtini) direktorių M. G. susipažindino su VRM pareigūnu L. K., prisistačiusiu L. S., galinčiu nesant sandorio, pateikti žinomai suklastotas paslaugos pardavimo sąskaitas faktūras.
Apeliantas įsitikinęs, kad į nusikalstamą veiką jį įtraukė ir daryti nusikaltimus provokavo FNTT pareigūnai, nes jis nieko nedarė savo iniciatyva. Norėdamas gauti darbą UAB (duomenys neskelbtini) jis tik vykdė visus FNTT pareigūnų nurodymus (ieškojo naftos produktų, išnuomavo patalpas Mažeikių m. UAB (duomenys neskelbtini) atstovybei įsteigti ir t.t.). Kad daryti nusikaltimus provokavo FNTT pareigūnai, patvirtino ir M. G., apklausos teisme metu nurodęs, kad FNTT pareigūnai prašė pasiūlyti ir kitiems asmenims FNTT pareigūnų išrašytų fiktyvių sąskaitų faktūrų.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime „Dėl operatyvinės veiklos“ įtvirtintos pareigos tikrinti ir vertinti visų jiems pateiktų įrodymų, taip pat surinktų taikant modelį, teisėtumą, patikimumą, tikrumą, leistinumą. Neišreikalavo visos medžiagos, kurios pagrindu buvo taikytas NVIM. Be to, nors teisme liudiję FNTT pareigūnai K. ir T. patvirtino, kad susitikimuose su R. J. be jų dalyvavo ir S. K., tačiau teismas atmetė apelianto prašymą pastarąjį apklausti ir tuo suvaržė jo teises į gynybą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog būtent FNTT pareigūnai atliko pagrindinį vaidmenį, organizuojant ir vykdant nusikaltimus. Jie pirko sąskaitas faktūras, klastojo dokumentus, kurių pagrindu ir buvo atliekami galimai nusikalstami veiksmai. Apeliantas mano, kad be pareigūnų veiksmų, nusikaltimai nebūtų daromi. Be to, apeliantas pažymi, kad nusikalstamos veikos imitacijos modeliu yra išaiškinamas nusikaltimas arba užkertamas kelias nusikalstamai veikai, tačiau FNTT pareigūnai kelio nusikalstamai veikai neužkirto, nors nusikaltimas buvo išaiškintas jau pirmu epizodu. Priešingai, pareigūnai vis plėtė savo veiklą ir skatino naujų nusikaltimų darymą, siūlydami suklastotus dokumentus vis didesniam aplinkinių ratui. Todėl visus privalomus nusikalstamos veikos požymius įvykdė būtent FNTT pareigūnai.
Apeliantas mano, kad NVIM buvo neteisėtas, jį taikyti nebuvo jokio teisinio pagrindo, FNTT pareigūnai, veikdami pagal NVIM peržengė leistinas ribas, kurstė ir provokavo daryti nusikalstamas veikas, patys darė nusikaltimus, o ne juos imitavo, nes be jų aktyvių veiksmų nusikaltimai nebūtų padaryti.
Apelianto manymu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Teisme M. G. parodė, kad apelianto jis nepažįsta ir kad jam kitas asmuo davė FNTT pareigūnų mobilaus telefono numerį. Jokių kitų įrodymų, kad būtent apeliantas M. G. davė telefono numerį, byloje nėra. Nuosprendyje taip pat nėra nurodyta kuo remiantis buvo įrodyta jo kaltė.
Nepagrįstai, apelianto manymu, jis nuteistas ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad apgaule, sukčiaujant įgijo 46 217,02 Lt valstybės biudžeto lėšų. Nurodo, jog pagal teismų praktiką nesumokėtų mokesčių negalima laikyti valstybės biudžete sukauptomis lėšomis, t. y. sukčiavimo, numatyto 1961 m. BK 274 straipsnyje, objektu - valstybės nuosavybe, nes šios pajamos iš mokesčių nebuvo gautos į valstybės biudžetą ir nebuvo grąžintos iš kitų biudžete sukauptų lėšų. Todėl apeliantas mano, kad jis galėjo būti pripažintas kaltu ne dėl apgaule savo ar kitų naudai įgyto turto, bet dėl apgaule išvengtos turtinės prievolės.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog vadovaujantis PVM įstatymu, PVM mokestį į valstybės biudžetą privalėjo mokėti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad G. S. už parduotą kurą į valstybės biudžetą sumokėjo visą pridėtinės vertės mokestį. Iš Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 09 20 Nr. 6-04-47-14 patikrinimo akto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo leista įtraukti į apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų faktūrų, kuriose nurodė 256 761,20 Lt apmokestinamąją prekių vertę ir 46 217 Lt PVM, tokiu būdu valstybei nebuvo padaryta jokia žala. Tai teisme patvirtino ir specialistės I. P. ir B. T. Jos paaiškino, jog UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjus į valstybės biudžetą Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 09 20 Nr.6-04-47-14 patikrinimo akte nurodytus mokesčius, žala valstybei būtų pilnai atlyginta.
Nuteistojo manymu, nepasitvirtino ir jam pareikštas kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį.
BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku turtas yra tik tada, kai jis yra įsigytas nusikalstamu būdu. Nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo dalyku negali būti pripažįstamas turtas, gautas padarius administracinį teisės pažeidimą, drausminį nusižengimą ar civilinį deliktą. Apelianto nuomone, byloje neįrodyta, kad jis nusikalstamu būdu įgijo dyzelinį kurą bei kad jis žinojo, jog dyzelinis kuras įgytas nusikalstamu būdu. Kaltinime nėra nurodyta, kokiais jo ar kitų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais (grobimu, sukčiavimu ar kitais veiksmais) buvo įgytas turtas. Liudytojai L. K. ir R. T. taip pat nenurodė, kokiais nusikalstamais veiksmais buvo įgytas dyzelinis kuras. Bylos medžiaga nustatyta, kad dyzelinį kurą tiekė G. S., E. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu G., tačiau bylos medžiagoje nenurodyta kokiais nusikalstamais veiksmais minėti asmenys įgydavo dyzelinį kurą. Todėl apeliantas mano, kad pagal šį kaltinimą jis turėjo būti išteisintas.
Apeliantas pažymi, kad teismas iš jo priteisė 13 761,05 Lt Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, nors civilinis ieškinys iš viso nebuvo pareikštas. Be to, teismas nepasisakė dėl kratos metu iš jo paimtų 123 470 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Skirdamas bausmę, teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis yra teistas ir jo teistumas neišnykęs. Jis pateikė teismui Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis panaikintas, bei Mažeikių rajono apylinkės prokuroro nutarimą nutraukti jam bylą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Apelianto manymu, bylos medžiaga ištirta nepilnai: neišimti ir neištirti priedangos įmonių buhalteriniai dokumentai, kuriuose atsispindėtų šių įmonių ūkinė finansinė buhalterinė veikla; nevertinta ir netirta pareigūnų padėjėjo S. K. tikroji veikla, įtraukiant kitus asmenis į nusikalstamas veikas, neaptartos ir nepagrįstai atmestos specialistės B. T. išvados. Visi jam pareikšti kaltinimai remiasi NVIM, o jis buvo realizuotas peržengiant leistinas ribas ir provokuojant nusikaltimų darymą. Tuo buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatos.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba pakeisti nuosprendį, taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliantas mano, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šališko teismo, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Apelianto manymu, nuosprendis buvo priimtas remiantis prieštaringais įrodymais, kurių surinkimo teisėtumas nebuvo patikrintas teismo posėdyje.
Skunde nurodoma, kad NVIM veiksmai buvo sankcionuoti 2003-09-04, todėl tik nuo tos dienos FNTT pareigūnai įgijo teisę imituoti nusikalstamas veikas. Tačiau byloje 2006-02-30 gauta informacija iš Vilniaus apskrities VMI apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija (duomenys neskelbtini)ir krovinio važtaraščius serija (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą paraiška 2003-04-22 iš Vilniaus apskrities VMI pagal sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) įsigijo UAB (duomenys neskelbtini), paraišką pateikė ir prekes gavo R. J. Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, rodo, kad pareigūnai pateikė R. J. pasą, įsigijo dokumentus, kurie naudojami šioje byloje, dar iki NVIM sankcionavimo. Tokiu būdu pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nes jie veikė kito asmens vardu, nors teise veikti kito asmens vardu įgijo tik 2004-09-04. Tokiais neteisėtais veiksmais pareigūnai pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.
Pirmosios instancijos teismas nepatikrino NVIM teisėtumo bei nesudarė galimybės proceso dalyviams susipažinti su NVIM medžiaga. Apelianto manymu, teismas, turėdamas pareigą patikrinti ar taikant modelį nebuvo provokuojama ir to nepadarydamas, pažeidė proceso teisingumo (sąžiningumo), rungimosi, šalių lygybės principus bei neužtikrino kaltinamojo teisės į gynybą. Todėl bylos nagrinėjimas buvo neobjektyvus ir šališkas, o jis yra nuteistas neištyrus visų įrodymų.
Nuteistasis teigia, kad nusikaltimą jis padarė provokuojamas pareigūnų. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus pateikė pareigūnai, jai tokie dokumentai nebūtų pateikti, tai ir nusikalstamos veikos būtų neįmanomos. Be to, pareigūnams kontroliuojant buvo atlikti šeši kuro pirkimai, nors jau atlikus pirmuosius pirkimus buvo fiksuoti nusikalstamos veikos požymiai.
Nuteistojo nuomone, duomenys, kuriais remiantis byloje gali būti daroma išvada, kad provokacijos nebuvo, o modeliu buvo prisijungta prie rengiamos ar daromos nusikalstamos veikos, ir kad veiką, dėl kurios jie yra kaltinami, būtų darę ir be modelio dalyvių įsikišimo, turi būti tiriami vadovaujantis nustatytomis įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje taisyklėmis, nes BPK 301 straipsnio 1 dalis draudžia nuosprendžius grįsti duomenimis, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pripažinus šiuos duomenis įrodymais, teismas juos turi nurodyti sprendime. Tai reiškia, kad, išskyrus BPK 202 straipsnyje numatytą išimtį, jokiais kitais atvejais bylą nagrinėjantis teismas negali turėti daugiau informacijos nei jos turi proceso šalys. Nuosprendžio priėmimo negali lemti argumentai, kuriuos ginčyti proceso šalims nėra sudaromos galimybės. Jeigu tam tikrus duomenis, kuriuos tirti prašo proceso dalyvis ar nusprendžia išreikalauti teismas, yra atsisakoma pateikti nagrinėti teisme, tai turi būti aiškiai nurodamas įstatyme numatytas pagrindas, kuriuo remiantis informacija negali būti viešinama įrodymų tyrimo etapo metu. Tačiau tokių aplinkybių pateiktame FNTT prie VRM atsakyme nenurodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, apeliantas nurodo, kad nuteistasis R. J. teisme nurodė, jog visko iniciatorius buvo S.K., dalyvavo ir L. S.. Teismo buvo prašyta iškviesti ir apklausti S. K., tačiau teismas prašymus atmetė ir tai motyvavo FNTT prie VRM 2006-12-05 Nr. 25/06-3-5986 atsakymu. Apie tai, kad bendraujant su R. J. dalyvavo ir S. K., teisme nurodė ir FNTT pareigūnas L. K., o tai prieštarauja teismo 2006-12-11 nutartyje nurodytiems motyvams dėl ko atsisakyta iškviesti šį asmenį.
Nuteistojo nuomone, norint patvirtinti ar paneigti provokavimo versiją pagal nustatytas įrodymų tyrimo teisme taisykles, turi būti ištirta reikšmingų aplinkybių visuma. Ypač svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių ir esant kokioms aplinkybėms buvo nuspręsta kaltinamųjų atžvilgiu taikyti modelį. Tačiau šioje byloje teismas viso to netyrė, atmetė visus pateiktus prašymus susijusius su šių aplinkybių bei įrodymų tyrimu, tokiu būdu teismas neatsižvelgė formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-332/2006).
Šalies argumentai
Skunde apeliantas abejoja ir dėl nusikaltimais padarytos žalos pagrįstumo, nurodo, jog teismas neskyrė buhalterinės ekspertizės, VMI specialistės atsakė ne į visus pateiktus klausimus. Be to, žalą paskaičiavo Telšių apskrities VMI, nors mokesčių nesumokėjo UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra registruota Vilniaus apskrityje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuosprendyje rėmėsi 2004-03-01 bei 2004-03-25 protokolais dėl operatyvinių veiksmų atlikimo su priedais, tačiau teismui pateiktos išklotinės neatitinka įrašų. Be to, R. J. teismo posėdžio metu abejojo dėl savo balso. Tačiau teismas atmetė prašymą sutikslinti išklotines.
Teismas nuosprendyje teigia, jog R. S. veika pasireiškė vadovavimu UAB (duomenys neskelbtini) veiklai kartu su kitais organizuotos grupės nariais. Tačiau šis teismo teiginys prieštarauja kitai teismo išvadai, jog R. S. UAB (duomenys neskelbtini) neįsteigė, jai nevadovavo, nes jis dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje yra išteisintas.
Nagrinėdamas bylą teismas netenkino pateiktų prašymų. Pareiškus byloje nušalinimą teismas nenusišalino, įrodymus tyrė neobjektyviai ir šališkai, teismo nuosprendis tik su kai kuriais nežymiais pataisymais atkartoja kaltinamąjį aktą. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, jog teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas.
Taip pat apeliantas mano, kad jo veikos neteisingai kvalifikuotos kaip padarytos organizuotoje grupėje. Organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, būdingas išankstinis susitarimas, toks susitarimas turi būti ne laikinas, o pastovaus pobūdžio. Kiti organizuotai grupei būdingi požymiai - tai nusikalstamos veiklos planavimas, veiklos sistemiškumas, bendri susirinkimai ir t.t. Apelianto teigimu, teismas organizuotos grupės požymių nenustatė. Teismas tik nurodė, kad iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, jog R. S. ir R. J. dalyvavo neteisėtoje veikloje kaip organizatoriai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis iki teismo I. B. nepažinojo, o su R. J. jį supažindino G. L. Veikos, dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu, padarytos dviejų savaičių bėgyje, pokalbiai, iš kurių teismas nusprendė, kad jis vadovavo, yra tik apie pirkto kuro gabenimą. Jokių nurodymų jis niekam nedavė. Jis jokiai organizuotai grupei nepriklausė ir apie tokią grupę jam nėra nieko žinoma. Be to, patys organizuotos grupės nariai turi suvokti sukūrę tokią grupę ir jai priklausą, tačiau tokių faktų byloje nėra nustatyta.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka ir su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Nurodo, jog jam pateiktame įtarime nėra kvalifikuojančio nusikalstamą veika požymio - didelės vertės svetimo turto, didelės vertės turtinės prievolės. Pateiktas įtarimas neatitinka BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijos, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Nuosprendyje taip pat nėra šio veiką kvalifikuojančio požymio, todėl apeliantas mano, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Nuteistasis teigia, kad perkant ir parduodant kurą jis dalyvavo tik 4 kartus. Paskutinius du kartus kuras įsigytas jam nedalyvaujant. Pinigus už kurą G. S. jis vežė taip pat keturis kartus. G. S. teisme taip pat parodė, kad “E. pirko du kartus 36 000 litrus kuro, paskutinius du kartus pirko E. E. atsiskaitė pats už du paskutinius kartus“. Tai, kad du kartus dyzelinį kurą įsigijo asmuo vardu E. patvirtina ir Vilniaus apskrities VMI specialisto išvada 2005-02-04 Nr.8-26-1, kur paskaičiuota kokią sumą turėjo sumokėti asmuo vardu E. Tai yra fiksuota ir specialistės J. P. paaiškinime. Paskutinių dviejų pirkimų priskaičiuotas PVM 19735,42 Lt, todėl, apeliantas mano, kad jis nepagrįstai nuteistas dėl šios sumos įgijimo, nes kurą įsigijo ir pardavė asmuo vardu E.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme. Nurodo, jog jis anksčiau nebuvo teistas, dirba. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, yra drausmingas, pareigingas, kolektyve vertinamas už draugiškumą, iniciatyvumą. Be to, jis gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais, kuriuos pilnai išlaiko, dukra yra mažametė. Su žmona išsiskyręs, ji išvykusi, vaikų gyvenamoji vieta teismo nustatyta su juo. Teismui jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nebus kam pasirūpinti vaikais. Jo motina yra senyvo amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini) m.), todėl pasirūpinti vaikais ji negalės, jai pačiai jau reikalinga pagalba. Jis teismui paaiškino visas aplinkybes, iš dalies pripažino savo kaltę. Nusikalstama veika reali žala valstybei nėra padaryta, nes yra išimti jam bei kitiems priklausantys pinigai ir bankui perduotos saugoti piniginės lėšos 123 470 Lt, be to UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje esančioms lėšoms 64 771,62 Lt laikinai apribotos nuosavybės teisės, todėl padaryta žala gali būti atlyginta. Nusikalstamos veikos savo pavojingumu nors ir priskirtos prie sunkių nusikaltimų, tačiau nesukėlė negrįžtamų pasekmių ir jis dirbdamas galėtų sumokėti priteistą ieškinį, bei pašalinti veikos materialines pasekmes. Todėl apeliantas prašo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 62 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas H. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba panaikinus šį nuosprendį R. S. priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistojo gynėjas savo apeliacinį skundą grindžia analogiškais, pakartotais motyvais bei argumentais kaip ir jo ginamasis R. S.
Šalies argumentai
Papildomai gynėjas skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normas, pripažindamas R. S. padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio l dalyje, nes R. S. veikoje nėra šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo sampratoje išskiriami du pagrindiniai momentai, apibūdinantys šios nusikalstamos veikos esmę: 1) legalizuojant pinigus yra naudojamos pajamos, kurių šaltinis nusikaltimas (gautos nusikalstamu būdu); 2) šiomis pajamomis yra disponuojama arba jomis atliekamos finansinės operacijos tam, kad jos būtų įteisintos, kaip gautos iš legalių šaltinių. Teismas nenustatė, iš kokių nusikalstamų veikų gauti pinigai, ar kuras. Taip pat nėra byloje nustatyta, kad už kurą būtų mokama pinigais gautais iš nusikalstamos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, gynėjo teigimu, nuosprendyje nėra įrodymų analizės, teismas tik juos išvardino, tačiau nenurodė, kodėl atmesti gynybos argumentai bei kodėl tiriami tik kaltinimus pagrindžiantys įrodymai.
Taip pat gynėjas mano, kad teismas pažeidė ir bendrąjį baudžiamosios teisės teorijoje galiojantį principą in dubio pro reo, kuris reiškia, kad visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. B. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti. Mano, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismo nuosprendžiu neatskleista bylos esmė, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei esmingai pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.
Apeliantas teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad jis būtų įvykdęs bent vieną jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinimai rėmėsi tik prielaidomis, o jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir teisminis tyrimas atlikti šališkai, netirti jį teisinantys įrodymai. Teisminio nagrinėjimo metu be teisinio pagrindo buvo suvaržytos gynybos teisės: atmesti įvairūs prašymai, susiję su esminių aplinkybių objektyviu išsiaiškinimu.
Apelianto manymu, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta bei neįrodyta subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė, nes nebuvo surinkta jokių jo kaltės įrodymų. Visi kaltinimai remiasi NVIM, o jis buvo realizuotas pažeidžiant leistinas ribas ir BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių normas, todėl bylos medžiaga yra niekinė ir ja remtis negalima.
Nuteistasis mano, kad policijos pareigūnų veiksmai, atliekant NVIM, peržengė leistinas ribas. Patys policijos darbuotojai neturėdami leidimo organizavo, kurstė nusikalstamą veiką ir aktyviai joje dalyvavo. Be to, FNTT darbuotojai jau pirminiais savo veiksmais buvo pilnai realizavę NVIM, tačiau savo veiklos nenutraukė, o toliau neteisėtai tęsė aktyvius veiksmus į savo veiką įtraukdami vis naujus asmenis, nenurodytus NVIM ir nežinančius, kad vykdomi nusikaltimai.
Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė vienodus ir nuoseklius parodymus, kuriais nebuvo jokio pagrindo abejoti. Jis pripažįsta, kad 2004 m. pradžioje, pažįstamas R. J. paprašė jo surasti dyzelinio kuro, kurį jis nupirktų. 2004 m. pavasarį jo sutiktas iš matymo pažystamas G. kuris dirbo AB (duomenys neskelbtini), pažadėjo parduoti dyzelinio kuro, tačiau kiekio neįvardijo ir apie tai telefonu jis informavo R. J.. Kuro pardavimo dieną jis G. telefono numerį davė R. J., kuriam pasakė, kad jis pats tiesiogiai bendrautų su G. Tuo visa jo veikla ir baigėsi. Jis bendravo tik su R. J. Su kitais nuteistaisiais, FNTT pareigūnais, liudytojais nusikalstamų veikų darymo metu nebuvo pažįstamas, su jais niekada nebuvo susitikęs ar kitaip bendravęs, jokio supratimo kokiu kuru prekiaujama, nusikalstamu ar teisėtu būdu įgytu, neturėjo. Apie įmonę UAB (duomenys neskelbtini) jis sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, kuro pirkimo pardavimo sandoriuose jis nedalyvavo. Šias aplinkybes patvirtina teisme apklausti asmenys ir byloje esančios ir teismo posėdžio metu ištirtos telefoninių pokalbių išklotinės.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad apgaule, sukčiaujant įgijo 46 217,02 Lt valstybės biudžeto lėšų. Teismų praktikoje nesumokėtų mokesčių nelaikoma valstybės biudžete sukauptomis lėšomis, t. y. sukčiavimo, numatyto 1961 m. BK 274 straipsnyje, objektu - valstybės nuosavybe, nes šios pajamos iš mokesčių nebuvo gautos į valstybės biudžetą ir nebuvo grąžintos iš kitų biudžete sukauptų lėšų. Todėl, apelianto manymu, jis galėjo būti pripažintas kaltu ne dėl apgaule savo ar kitų naudai įgyto turto, bet dėl apgaule išvengtos turtinės prievolės.
Apeliantas teigia, kad pagal bylos medžiagą ir vadovaujantis PVM įstatymu, PVM mokestį į valstybės biudžetą privalėjo mokėti UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad G. S. už parduotą kurą į valstybės biudžetą sumokėjo visą pridėtinės vertės mokestį. Iš byloje esančio Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 09 20 Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo akto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo leista įtraukti į apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyta 256761,20 Lt apmokestinamoji prekių vertė ir 46 217 Lt PVM, tokiu būdu valstybei nebuvo padaryta jokia žala. Teismo posėdžio metu tai patvirtino ir specialistės I. P., B. T., kurios paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjus į valstybės biudžetą Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 09 20 Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo akte nurodytus mokesčius, žala valstybei būtų pilnai atlyginta.
Nuteistojo manymu, nepasitvirtino ir jam pareikštas kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį. BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku turtas yra tik tada, kai jis yra įsigytas nusikalstamu būdu. Nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo dalyku negali būti pripažįstamas turtas, gautas padarius administracinį teisės pažeidimą, drausminį nusižengimą ar civilinį deliktą. Apelianto nuomone, byloje ištirtais įrodymais neįrodyta, kad jis nusikalstamu būdu įgijo dyzelinį kurą bei kad jis būtų žinojęs, kad dyzelinis kuras įgytas nusikalstamu būdu. Pačiame kaltinime nėra nurodyta, kokiais jo ar kitų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais (grobimu, sukčiavimu ar kitais veiksmais) buvo įgytas turtas. Liudytojai L. K. ir R. T. taip pat nenurodė, kokiais nusikalstamais veiksmais buvo įgytas dyzelinis kuras. Bylos medžiaga nustatyta, kad dyzelinį kurą tiekė G. S., E. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu G., tačiau bylos medžiagoje nenurodyta, kokiais nusikalstamais veiksmais minėti asmenys įgydavo dyzelinį kurą. Todėl apeliantas mano, kad jis pagal šį kaltinimą jis turėjo būti išteisintas.
Be to, apelianto nuomone neįvertinta ir pareigūnų padėjėjo S. K. veikla, neišimti ir neištirti priedangos įmonių buhalteriniai dokumentai, nepagrįstai atmestos specialistės B. T. išvados.
Apeliantas pažymi, kad teismas iš jo priteisė 4933,85 Lt Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, nors civilinis ieškinys iš viso nebuvo pareikštas. Be to, teismas nepasisakė dėl kratos metu paimtų 123 470 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti pagal visus jam pateiktus kaltinimus.
Apeliantas, nesutikdamas su nuosprendžiu, mano, kad teismas nagrinėdamas bylą pažeidė teismo nepriklausomumo ir bešališkumo reikalavimus, įtvirtintus Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 10 straipsnyje bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.
Byloje nusikalstama veika užfiksuota nusikalstamos veikos imitavimo modeliu gautais įrodymais. Pagal 2003-09-03 (ne pagal 2003-09-04, kaip nurodoma nuosprendyje) teikimą (duomenys neskelbtini) veikę FNTT pareigūnai rinko ir fiksavo įrodymus, kuriais buvo grindžiama kaltinimo pozicija byloje. Vienu iš esminių įrodymų šioje byloje buvo PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini). Šias sąskaitas faktūras 2003-04-22 iš Vilniaus AVMI įsigijo pareigūnas R.T., veikęs R. J. vardu. NVIM buvo sankcionuotas Generalinio prokuroro tik 2003-09-04, ir tik šiame dokumente pareigūnams buvo suteikta teisė imituoti nusikalstamus veiksmus. Pareigūnas R.T., įsigydamas minėtas PVM sąskaitas faktūras jau 2003-04-22 prisistatė R. J. ir VMI pareigūnams pateikė žinomai suklastotą R. J. asmens dokumentą. Veikdamas be jokio teisinio pagrindo, pareigūnas R. T. įsigijo dokumentus, kurie tapo įrodymais baudžiamojoje byloje.
BPK 20 straipsnis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą patikrinti, ar įrodymai gauti byloje teisėtu būdu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja teismą įrodymų teisėtumo patikrinimą atlikti savo iniciatyva, tačiau teismas įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų) teisėtumo netyrė, nors į sąskaitų įsigijimo faktą buvo ne kartą atkreiptas dėmesys. Visa tai leido susidaryti įspūdį dėl teismo šališkumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuosprendyje neanalizuodamas ir nepasisakydamas dėl sąskaitų įsigijimo teisėtumo bei jų, kaip įrodymų, galimumo naudoti teismo procese, pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles ir tuo užkirto galimybę apeliantui tinkamai ir efektyviai pasinaudoti savo teise į gynybą. Jis, nežinodamas teismo motyvų ir argumentų dėl sąskaitų įsigijimo ir pareigūno R. T. veiksmų vertinimo, negalėjo tinkamai suformuluoti savo apeliacinio skundo.
Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į policijos pareigūnų „indėlį“ padarytoje nusikalstamoje veikoje. Policijos pareigūnai neturėdami jokio teisinio pagrindo 2003-03-31 įregistravo UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Tai buvo padaryta prieš 6 mėnesius iki NVIM teikimo sankcionavimo. Teismas šios aplinkybės netyrė, neanalizavo ir nuosprendyje dėl jos taip pat nepasisakė. Įregistravę UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju, patys policijos pareigūnai iniciavo asmenų, kuriuos būtų galimai traukti į nusikalstamą veiką, paiešką. 2006-02-28 Vilniaus VMI specialistė J. P. nurodė žinojusi, kad FNTT modelis sankcionuotas 2003 m. balandžio mėnesį. Toks modelis byloje nepateiktas. Todėl apelianto manymu, galima daryti išvadą, kad FNTT pareigūnai vykdė operatyvinę veiklą kitų asmenų atžvilgiu ir būtent tų asmenų atžvilgiu sankcionuotų veiksmų metu buvo įsigytos byloje esančios PVM sąskaitos faktūros. Apeliantas pažymi, kad jis iki NVIM teikimo sankcionavimo FNTT pareigūnams žinomas nebuvo. Policijos pareigūnai neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų apie tai, kad jis užsiima nusikalstama veika ar ketina tai daryti ateityje. Iki NVIM teikimo pateikimo sankcionavimui jis jokios nusikalstamos veikos nei kartu su kitais nuteistaisiais, nei atkirai nuo jų nevykdė. Su R. J. jis susipažino tik 2003 m. gruodžio mėnesį. Policijos pareigūnai patys sukūrė prielaidas nusikalstamai veikai vykdyti ir tai pripažino teisme. Apklausiamas teisme pareigūnas L.K. paaiškino, kad be UAB (duomenys neskelbtini) įvykdyti nuskalstamą veiką būtų buvę neįmanoma. Pareigūnas R. T. patvirtino, kad nuteistiesiems apie tai, kad bendrovė fiktyvi, nesakė. Apeliantas mano, kad įvertinus šiuos parodymus bei byloje esančią medžiagą, akivaizdu, jog be policijos pareigūnų iniciatyvos ir skatinimo, jokie nusikalstami veiksmai nebūtų vykdomi, o jis ir kiti nuteistieji niekada nebūtų buvę nuteisti už nusikaltimo padarymą.
Nuteistasis taip pat teigia, kad pradėję bendrauti su policijos pareigūnais, jis ir kiti nuteistieji neturėjo jokios galimybės įsitikinti, kad minėta bendrovė yra fiktyvi. Jam buvo prieinama tik vieša VMI duomenų bazė, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. sausio - vasario mėn. laikotarpiu buvo nurodoma, kaip tvarkinga PVM bei laiku valstybinei mokesčių inspekcijai visus duomenis ir ataskaitas pateikianti mokesčių mokėtoja. Tai patvirtino teisme ir Vilniaus VMI specialistė J. P., nurodydama, kad nuteistieji pirkimo pardavimo metu negalėjo nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) fiktyvi įmonė. Jis ir visi kiti nuteistieji visų apklausų metu patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) jiems įtarimų nekėlė. Nebuvo jokių požymių, pagal kuriuos būtų galima ją traktuoti, kaip fiktyvią įmonę. Priešingai, liudytojas S. D. nurodė, kad tikrino, ar bendrovė turi licenciją prekiauti kuru ir iš Ūkio ministerijos gavo teigiamą patvirtinimą. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kokiais įrodymais vadovavosi darydamas išvadą, kad nuteistieji jau iš anksto žinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra fiktyvi, todėl ginčyti tokią teismo išvadą galima tik remiantis spėliojimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuosprendyje nurodė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias, teismo nuomone, UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduotas dyzelinis kuras: 2004-02-12 PVM SF (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad pardavinėjant kurą aktyviai dalyvavo ir dar du asmenys: asmuo vardu G. ir E. P. Savo parodymuose G. S. nurodė, kad 2004-02-25 kurą iš jo už 48048 Lt pirko E. 2004-02-27 kurą už 48 048 Lt taip pat iš jo pirko E. Tas pats asmuo jam sumokėjo pinigus už įsigytą kurą. Kuras E. nurodymu abiem atvejais buvo vežamas G. S. įmonės (duomenys neskelbtini) automobiliu į E. nurodytą vietą. Apeliantas teigia, kad prie šio kuro pirkimo bei pardavimo jis bei kiti nuteistieji neprisidėjo ir jokios naudos iš to negavo. Teismas nuosprendyje pripažinęs jį kaltu ir dėl šių epizodų, jokių įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, nepateikė, todėl nuosprendžio dalis dėl šių epizodų yra nepagrįsta.
Be to, teismas nepagrindė ir savo pozicijos dėl valstybei atsiradusios žalos. Prekyba dyzeliniu kuru vyko 2004 m. vasario mėnesį. Pagal galiojančias nuostatas UAB (duomenys neskelbtini) PVM turėjo sumokėti iki 2004-03-25. Nuteistieji buvo sulaikyti 2004-03-23, nors žala valstybei atsirado tik 2004-03-26. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad PVM turėjo sumokėti pats mokesčio mokėtojas, t. y. bendrovė. Jos sąskaitoje buvo ir dabar yra piniginių lėšų, iš kurių pridėtinės vertės mokestis galėjo būti sumokėtas. Nei jis, nei kiti nuteistieji už bendrovę mokestinės pareigos atlikti negalėjo, nes tam nebuvo nei faktinės galimybės nei teisinio pagrindo.
Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis surašytas nesilaikant 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatų. Teismo motyvai ir įrodymai nuosprendyje išdėstyti taip, kad siekiant suvokti nuosprendžio prasmę, teismo loginę seką, teismo išvadų pagrindimą, reikia keletą kartų skaityti nuosprendžio tekstą ir bandymų keliu mėginti parinkti įrodymus teismo išvadoms pagrįsti. Apelianto manymu, toks nuosprendžio išdėstymo būdas ne tik neatitinka keliamų reikalavimų, bet ir verčia nuteistąjį grįsti savo apeliacinį skundą spėlionėmis, atsikirtimais į menamus teismo argumentus. Dėl šių trūkumų skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas nei teisėtu nei pagrįstu.
Teismo šališkumą, nuteistojo nuomone, rodo ir tai, kad jis atmetė nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus skirti buhalterinę ekspertizę. Toks prašymas buvo pateiktas suabejojus specialisčių atliktų paskaičiavimų teisingumu ir specialistėms neatsakius į pateikiamus joms klausimus. Teismas šį prašymą svarstė kelis kartus ir jį atmetė, motyvuodamas tuo, kad paskaičiavimai jau atlikti. Apeliantas teigia, kad gynyba neturėjo jokios procesinės galimybės patys pasidaryti tokią ekspertizę. Jų prašymu auditorė B. T. pateikė raštu savo išvadą bei pagrindė ją apklausos metu. Auditorės B. T. išvados visiškai skyrėsi nuo valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnių paaiškinimų, todėl objektyviai bylą nagrinėjantis teismas privalėjo imtis priemonių, jog kilę prieštaravimai būtų pašalinti, t.y. paskirti buhalterinę ekspertizę. Tačiau teismui atmetus šį prašymą jam neliko jokios galimybės įrodyti, kad nei jis, nei kiti nuteistieji nepažeidė įstatymų reikalavimų dėl PVM mokėjimo ir jokio nusikaltimo nepadarė. Apeliantas mano, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes neatsižvelgė, jog esantys byloje įrodymai yra prieštaringi, nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti ir neatliko įrodymų tyrimo.
Taip pat skunde nurodoma, jog teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į kiekvieno asmens padarytų veiksmų pobūdį, veiką padariusio asmens asmenybę ir kitas bausmės dydį įtakojančias aplinkybes. Tačiau teismas, paskirdamas jam, R. J. ir R. S. vienodo dydžio laisvės atėmimo bausmes, jų dydžio jokiais motyvais ar argumentais nepagrindė. Nuteistojo nuomone, teismas galėjo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
Nuteistojo G. L. gynėjas advokatas E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Gynėjo apeliacinis skundas grindžiamas analogiškais (pakartotais) motyvais bei argumentais kaip ir jo ginamojo G. L. apeliacinis skundas. Papildomai gynėjas savo skunde nurodo aplinkybes, jo manymu, rodančias pirmosios instancijos teismo šališkumą.
Apeliantas teigia, kad teismas 2006-03-14, 2006-12-11, 2007-03-06 vykusiuose teismo posėdžiuose be pagrindo atmesdamas prašymus dėl įrodymų išreikalavimo parodė savo šališkumą. Kaltintojai turėjo galimybę remtis visais įrodymais, kuriuos jie galėjo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, o nuteistiesiems bei jų gynėjams sąlygos pagrįsti savo poziciją dėl nepaaiškinamų priežasčių sudarytos nebuvo. Tai, kad teismas buvo šališkas, gynėjo nuomone, patvirtina ir faktas, jog nuteistasis R. J. buvo nuteistas už veikas, padarytas 2003-09-02 ir 2003-09-03 (UAB (duomenys neskelbtini) epizode). Nuteisęs R. J. pagal šį epizodą ir nuosprendį pagrindęs įrodymais, surinktais iki modelio sankcionavimo, teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, ir tuo iš nuteistųjų buvo atimta galimybę ginti save teisingame ir bešališkame teisme. Apeliantas mano, kad bylos medžiagos tyrimas apeliacinėje instancijoje iš nuteistųjų atimtų galimybę tinkamai pasinaudoti visomis numatytomis teismo instancijomis, todėl panaikinus nuosprendį byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti ją iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantai nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė visus nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Dėl apeliantų argumenų apie teismo šališkumą ir BPK pažeidimus
Visi apeliantai skunduose nurodo, kad bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme buvo šališkas. Šališkumą apeliantai įžiūri tame, kad buvo suvaržytos gynybos teisės, nes buvo atmesti įvairūs prašymai, susiję su bylos aplinkybių objektyviu išaiškinimu, netirti apeliantus teisinantys įrodymai, teismas netikrino NVIM taikymo, nuosprendyje rėmėsi prielaidomis, nuosprendyje pakartojo kaltinamajame akte nurodytus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, tačiau jų neanalizavo, nenurodė, kokius įrodymus atmeta ir kokiais tiki, todėl nuosprendis neatitinka jo surašymo taisyklių ir tuo buvo pažeisti BKP bei Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr.40 1.1 p. reikalavimai. Nuteistojo G. L. gynėjas apeliaciniame skunde teismo šališkumą motyvuoja R. J. nuteisimo už veikas, kurios, jo manymu, buvo grindžiamos įrodymais surinktais iki NVIM sankcionavimo, nepagrįstumu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu (kasacinė nutartis Nr.2K-416/2007). Šališku visada pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėja, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardintų priežasčių. Nušalinimo pagrindai gali paaiškėti ne tik iki įrodymų teisme tyrimo pradžios, bet ir vėlesnėse proceso stadijose (kasacinė nutartis Nr.2K-183/2008), tačiau pagal BPK 58 straipsnio prasmę, nušalinimo pagrindas turi egzistuoti iki pradedant nagrinėti bylą teisme.
Iš bylos pirmoje instancijoje nagrinėjimo teismo posėdžių protokolų matyti, kad apeliantai bylą nagrinėjusiam teisėjui nušalinimų nebuvo pareiškę.
Teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip teismo šališkumas ar galimybės gintis nuo kaltinimų neužtikrinimas (BPK 10 straipsnio 2 dalis). Svarstydamas prašymus teismas turi laikytis vienintelio reikalavimo – išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog proceso dalyvių prašymus teismas išsprendė, nors patenkino ir ne visus.
Nuteistojo G. L. gynėjo nurodytas argumentas pirmos instancijos teismo šališkumui pagrįsti atmestinas. Gynėjas šiuo argumentu iš dalies analizuoja R. J. nuteisimo atskirame epizode pagrįstumą, tačiau nėra nuteistojo R. J. tam įgaliotas.
Apeliantai skunduose nurodo, kad pirmos instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstęs tirtus įrodymus, jų neanalizavo, motyvuotai nepasisakė, kokiais įrodymais ir kodėl grindžiamas nuosprendis, kodėl ir kokių argumentų pagrindu atmetė kitus įrodymus. Ši apeliantų skundų dalis yra iš dalies teisinga. Pirmos instancijos teismas, nuosprendyje aprašęs įrodymus, išsamesnės jų analizės neatliko. Tačiau teismas nurodė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, aprašydamas atskleidė jų turinį ir esmę bei jais remdamasis pagrindė ir padarė išvadas, atitinkančias bylos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas laikėsi šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų: nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties ir jos kvalifikavimo, kaltinamųjų kaltumo ir nekaltumo (pripažino, kad kaltinimai pagal BK 203 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino), atmesdamas specialistės B. T. paaiškinimą, tai motyvavo tuo, kad jis prieštarauja byloje kitais įrodymais įrodytoms aplinkybėms bei specialistės I. P. pateiktai išvadai.
Teisėjų kolegija įžvelgia tam tikrus nuosprendžio surašymo trūkumus (nuteistųjų kaltę patvirtinančių įrodymų, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados, išdėstymo nenuoseklumą), tačiau tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d.), todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis nenaikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad apeliantai, įvardindami nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu, iš esmės neginčija nuosprendyje aptartų ir konkrečių (išskyrus NVIM taikymą), jų kaltę patvirtinančių įrodymų, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, ir deklaratyviai nurodo, jog teismas rėmėsi prielaidomis. Be to, apeliantas G. L., o taip pat ir jo gynėjas savo skunduose klaidingai nurodo, kad teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir neatliko įrodymų tyrimo. Minėtas baudžiamojo proceso įstatymas numato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvarką, todėl teismas, nagrinėdamas bylą pirmoje instancijoje, šiuo įstatymu nesivadovauja.
Dėl apeliantų argumentų apie nusikalstamos veikos imitavimo modelių (toliau - NVIM) taikymą
Apeliantai nuteistieji R. J., G. L., R. S. ir I. B. bei nuteistųjų I. S. ir G. L. gynėjai skunduose nuteistųjų kaltę įrodančius įrodymus vertina per NVIM prizmę ir nurodo, kad aptariamoje byloje NVIM buvo taikyti neteisėtai, pareigūnai atliko provokuojančius veiksmus ir įtraukė nuteistuosius į nusikaltimų darymą, peržengė NVIM nustatytas ribas, neužkirto kelio tolimesnių nusikaltimų darymui. Apeliantų manymu, apygardos teismas nepatikrino NVIM taikymo teisėtumo ir nuosprendyje nepagrįstai jo duomenimis pagrindė jų kaltę.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantų pastaruoju teiginiu sutinka. Apygardos teismas išties nuosprendyje kaltinamųjų kaltę pagrindė byloje esančiais ir teisme ištirtais protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (su priedais) duomenimis, tačiau NVIM taikymo pagrįstumo neanalizavo. Siekiant ištaisyti šią pirmos instancijos teismo teisminio tyrimo klaidą, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atliko teisminį tyrimą ir ištyrė operatyvinės veiklos subjekto – FNTT prie VRM – išslaptintą pirminę operatyvinę medžiagą su kuria susipažino visi proceso dalyviai: FNTT 2002-11-14 teikimas (duomenys neskelbtini) dėl NVIM, kuris atskleidžia informaciją apie tai, kad R. J. sekimo byloje yra surinkti duomenys, kad jis su bendrininku S. M. organizuoja fiktyvų PVM sąskaitų faktūrų išrašymą įvairiems ūkio subjektams siekiant išvengti arba sumažinti mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą; FNTT 2003-03-03 teikimas (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo sankcionuotas NVIM (duomenys neskelbtini); FNTT komisaro inspektoriaus 2003-09-03 tarnybinis pranešimas – pažyma (duomenys neskelbtini), kuria remiantis 2003-09-03 buvo sankcionuotas NVIM Nr. (duomenys neskelbtini); FNTT vyr. tyrėjo R. T. 2004-02-12 pažyma ir Vilniaus apygardos teismo 2004-02-17 ir 2004-02-19 nutartys, kuriomis buvo sankcionuotas R. J. ir jo bendrininkų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė bei fiksavimas. Tiriant minėtą medžiagą apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai buvo apklaustas liudytojas L. K., kuris dalyvavo įgyvendinant sankcionuotų NVIM numatytus veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą ir byloje esančių įrodymų visetą, apeliantų nurodytus argumentus, susijusius su NVIM taikymu, atmeta kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BBK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.
Aptariamoje byloje aktualus yra vienas iš tokių įstatymų – Operatyvinės veiklos įstatymas, reglamentuojantis operatyvinių veiksmų, iš jų ir nusikalstamos veikos imitacijos modelio (NVIM), naudojimą. Pagal šį įstatymą operatyvinis tyrimas yra organizacinė taktinė operatyvinės veiklos forma, apimanti operatyvinius veiksmus, įskaitant ir tuos, kuriems atlikti reikia motyvuotos teismo nutarties ar prokuroro sankcijos.
Operatyvinio tyrimo pagrindai nustatyti Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Šio straipsnio 1 punkte yra nuostata, leidžianti atlikti operatyvinį tyrimą tais atvejais, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba šiame punkte nurodytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.
Apeliantas nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad į nusikalstamą veiką jį įtraukė pareigūnai, kurie atliko neteisėtus, provokuojančius veiksmus, nesant sankcionuoto NVIM, nes jis buvo patvirtintas tik 2003-09-04. Beje, būtent šią dieną sankcionuoto NVIM taikymą kritikuoja ir su juo nesutinka ir kiti apeliantai. Tačiau aptariamoje byloje aktualūs yra sankcionuoti 2002-11-14 Nr. (duomenys neskelbtini) NVIM, 2003-03-03 Nr. (duomenys neskelbtini) NVIM ir 2003-09-04 Nr. (duomenys neskelbtini) NVIM, kurie tarpusavyje yra susieti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai turėjo pirminių duomenų, leidusių patvirtinti pirmą – 2002-11-14 (duomenys neskelbtini) NVIM. Teikime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl NVIM yra atskleisti duomenys, kad 2002-07-19 užvestoje operatyvinio sekimo byloje pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra surinkta medžiaga apie tai, kad R. J. ir S. M. nuolat organizuoja fiktyvų PVM sąskaitų faktūrų išrašymą įvairiems ūkio subjektams siekiant išvengti arba sumažinti mokėtinus į valstybės biudžetą mokesčius. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo sankcionuotu NVIM buvo siekiama nustatyti asmenis, vykdančius fiktyvias operacijas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų bei prekių naudojimo sritis bei apimtis, apgaulingos apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo mechanizmą, R. J. ir S. M. bendrininkus (t. 17, b. l.68-69). Liudytojas L.K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinio teismo posėdyje paaiškino, jog jis dirbdamas FNTT specialiųjų užduočių skyriuje operatyviniu darbuotoju ir turėdamas duomenų apie R. J. neteisėtus veiksmus, kuro kontrabandą, 2002-07-19 užvedė sekimo bylą (duomenys neskelbtini), operatyviniam darbui pagal sekimo bylą, buvo specialiai įkurta įmonė (duomenys neskelbtini). Jo turimais duomenimis, R. J. nuolat rengėsi daryti įvairias nusikalstamas veikas, tačiau savo sumanymų iki galo neįgyvendindavo, todėl buvo stebimas, jis nuolat ieškojo bendrininkų, galinčių išrašyti fiktyvias sąskaitas faktūras ir susitikimo su juo metu, kuriame jis (L.K.) prisistatė jam verslininku iš Vilniaus, tam tikslui pasiūlė įkurti fiktyvią firmą. Vėliau R. J. perdavė jo (L. K.) telefono numerį S. M., kuris darė nusikalstamas veikas ir dėl to prisijungiant prie pastarojo daromų nusikaltimų buvo sankcionuotas 2002-11-14 NVIM Nr. (duomenys neskelbtini), be to, buvo panaudotas ir 2003-03-03 sankcionuotas NVIM Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiantis pareigūnams bendraujant su S. M. ir jo bendrininkais, panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus. Turint duomenų, kad R. J. su M. G. daro nusikaltimą, dėl jų nusikalstamų veikų užfiksavimo ir išaiškinimo buvo sankcionuotas 2003-09-04 NVIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu prisijungta prie jų daromo nusikaltimo.
Iš byloje esančio 2004-03-25 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (ir jo priedų) matyti, kad 2003-09-02 R. J. telefonu kreipėsi į L. K. prašydamas išrašyti fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą jo pažįstamo asmens įmonei ir perdavė telefoną su juo pasikalbėti. L. K. asmuo prisistatė M. (M. G.), pasakė, kad jam už 2002 m. reikia mokėti daug mokesčių bei paprašė išrašyti 2002 m. data fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, bendravimui davė savo telefono numerį, sekančią dieną – 2003-09-03 faksu atsiuntė duomenis, kuriuos reikėtų įrašyti į fiktyvias sąskaitas faktūras (t. 3, b. l. 102-021).
Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog 2003-09-04 NVIM Nr. (duomenys neskelbtini) sankcionavimo metu pareigūnai turėjo pirminę operatyvinę informaciją apie R. J. rengiamus atlikti nusikalstamus veiksmus, prie kurių pareigūnai ir prisijungė, o ne kurstė ar provokavo jį nusikalsti. Šiuo yra paneigiami ir R. J. bei kitų apeliantų teiginiai, neva nenustatyta prie kokių daromų nusikalstamų veikų pareigūnai prisijungė bei kad NVIM buvo taikytas prieš nežinomus asmenis, peržengiant leistinas ribas bei kurstant nusikalsti, nes po pirmų nusikalstamų veiksmų nebuvo užkirstas kelias tolimesniems nusikalstamiems veiksmams. Minėtame NVIM yra nurodyta, kad FNTT pareigūnai bendrauja su R. J., M. G. ir jų bendrininkais. Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodoma, kad teikime NVIM sankcionavimui be visa ko kito turi būti nurodomi duomenys apie asmenis, kuriem taikomas NVIM, kai tokie duomenys yra turimi ir žinomi. Šiuo atveju teikime kaip tik ir yra nurodyti duomenys apie R. J. ir M. G., o tai, kad NVIM vykdymo metu buvo nustatyti ir kiti nusikalstamus veiksmus atlikę asmenys, nereiškia, kad NVIM buvo taikytas peržengiant operatyvinės veiklos ribas.
Iš byloje esančio 2004-03-01 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (ir jo priedų) matyti, kad pareigūnai, atlikdami Vilniaus apygardos teismo nutartimis sankcionuotų R. J. telefoninių pokalbių turinio kontrolę ir fiksavimą bei 2003-09-04 NVIM Nr. (duomenys neskelbtini) veiksmus, nustatė jo bendrininkus R. S., G. L., I. B. dalyvavusius nusikalstamuose veiksmuose bei jų veiksmų apimtis (t. 2, b. l. 31-155).
Paminėti duomenys leidžia padaryti išvadą, kad ne tik R. J., bet ir kiti nuteistieji apeliantai R. S., G. L. ir I. B. darė nusikaltimus niekieno nelenkiami ir neprovokuojami, patys padarė sprendimus dalyvauti nusikalstamose veikose. Teisėjų kolegija neabejoja, kad R. J. su bendrininkais savo nusikalstamą sumanymą būtų įgyvendinęs ir be valstybės pareigūnų įsikišimo, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis jau iki pažinties su FNTT pareigūnais užsiėmė analogiško pobūdžio veikla, o tai, kad nusprendė bendradarbiauti su FNTT pareigūnais, veikusiais UAB (duomenys neskelbtini) vardu, manydamas juos esant verslininkais iš Vilniaus, nereiškia, kad nebūtų suradęs kitų asmenų savo nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Nenustatyta, kad pareigūnai piniginiu atlygiu būtų skatinę R. J. ir kitus nuteistuosius pradėti ar tęsti nusikalstamą veiką, priešingai – R. J. su bendrininkais mokėjo pareigūnams tam tikrą atlygį, procentą nuo fiktyviuose dokumentuose išrašytos sumos.
Provokacijos sąvoka įtvirtinta Operatyvinės veiklos įstatymo (2002-06-20 įstatymo Nr. IX – 965 redakcija) 6 straipsnio 5 dalyje. Šiame įstatyme provokacija apibūdinama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokacijos sąvoka ne kartą buvo aiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinėse nutartyse, formuojančiose teismų praktiką (Nr.2K-52/2001, 2A-P-6/2008).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti R. J. ir kitus apeliantus nuteistuosius R. S., G. L. ir I. B. buvus kurstomus ir provokuojamus nusikalsti. Liudytojas L. K. teismui patvirtino, kad jis bendravo tik su R. J. ir G. L., kurį R. J. jam pristatė kaip kartu dirbantį draugą ir jis (G. L.) buvo atsakingas už susitikimus su pareigūnais bei pinigų vežiojimą. Kaip jau minėta, iš techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus surinktų duomenų matyti, kad R. S., G. L. ir I. B. bendravo su R. J. ir niekieno nekurstomi ir neskatinami susibūrė daryti nusikalstamus veiksmus, visi veikė bendrai siekdami to paties tikslo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R. J., G. L., R. S. ir I. B. bendri nusikalstami veiksmai, kurie buvo kontroliuojami pareigūnų, vykdančių sankcionuotą NVIM, užtruko nuo 2004-02-12 iki 2004-02-27.
Apeliantai teigia, kad pareigūnams neužkirtus kelio po pirmos nusikalstamos veikos – pirmo neteisėto dyzelinio kuro įsigijimo epizodo, vėlesnės jų padarytos veikos buvo pareigūnų išprovokuotos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka ir jį atmeta kaip nepagrįstą.
BPK 1 straipsnis (Baudžiamojo proceso paskirtis) nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnis (Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas) nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Taigi iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad NVIM ir NVIV laikas turi būti optimalus, t.y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint galvoje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad NVIM veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą būtų galima perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-86/2011).
2002 m. birželio 20 d. Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad operatyvinės veiklos subjekto parengtas nusikalstamos veikos imitacijos modelis sankcionuojamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Nusikalstamos veikos imitacijos modelis kaip operatyvinis veiksmas ir nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai kaip ikiteisminio tyrimo metodas buvo skirti baudžiamojo proceso tikslams. Aptariamas ir apeliantų ginčijamas NVIM buvo sankcionuotas 2003-09-04 ir galiojo iki 2004-03-04. Iš byloje esančio operatyvinių veiksmų atlikimo 2004-03-01 protokolo matyti, kad 2004-02-09 R. J. kreipėsi į pareigūnus prašydamas fiktyvių dokumentų, kurie leistų jam legalizuoti be dokumentų įsigytą dyzelinį kurą ir jį parduoti. Tokie dokumentai jam buvo pagaminti ir perduoti, tačiau R. J. savo sumanymo neįgyvendino. R. J. 2004-02-11 vėl kreipėsi ir prašė išrašyti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras dyzelinio kuro gavėjui UAB (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo nurodyti visų reikalingų duomenų ir juos tą pačią dieną padiktavo telefonu, be to prašė išrašyti fiktyvią pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nenurodant datos. Kiti R. J. prašymu fiktyvūs dokumentai buvo išrašomi 2004-02-12, 2004-02-13, 2004-02-25 ir 2004-02-27 (t.2, b.l.31-69).
Byloje nustatyta, kad R. J. kartu su R. S. ir G. L. 2004-02-12 - 2004-02-25 laikotarpiu Tauragėje be įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, per keturis kartus iš G. S. įsigijo 96 600 litrų dyzelinio kuro už 128 562 Lt, o 2004-02-25 - 2003-02-27 laikotarpiu Mažeikiuose R. J. kartu su G. L., R. S. ir I. B. iš E. P. ir nenustatyto asmens vardu G. be įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, per du kartus įsigijo 72 900 litrų dyzelinio kuro už 103 518 Lt. Dėl šio kuro galimybės parduoti UAB (duomenys neskelbtini) R. J. su prašymu išrašyti fiktyvias UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras kreipėsi į pareigūnus, kurie vykdydami NVIM veiksmus, jas išrašė. Iš bylos duomenų matyti, kad R. J. su bendrininkais G. L., R. S. ir I. B. nusikalstamos veikos, kurias jie padarė bendrininkaudami su NVIM veiksmus vykdančiais pareigūnais, ir už kurias jie yra nuteisti, užtruko nuo 2004-02-12 iki 2004-02-27. Pareigūnai R. J. ir G. L. sulaikė 2004-03-01, nutraukdami jų nusikalstamų veikų darymą.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo jau minėta kasacine nutartimi (Nr.2K-7-86/2011) yra išaiškinta, kad nei NVIM, nei NVIV negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz. tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas pasisavins ar kitaip pagrobs didelės vertės turtą). Be to, šioje nutartyje išaiškinta, kad tęsiant pareigūnų veiksmus, pradėtus pagal NVIM, nesant provokacijos, dėl ilgalaikio asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, net kai iniciatyva kyla ne iš pareigūnų, o iš asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, susidaro situacija, kai formaliai teisėti valstybės (pareigūnų) veiksmai supanašėja su provokacija ir tampa neteisėtais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, nagrinėjamoje byloje tokia situacija nenustatyta. Kaip jau minėta, sankcionuoto NVIM terminas buvo nustatytas 6 mėnesiams ir šis terminas tęsiamas nebuvo, R. J. ir jo bendrininkų nusikalstama veika buvo nutraukta šiam terminui nepasibaigus. Nustatyta, kad R. J. ir jo bendrininkų nusikalstamos veikos iš esmės truko nuo 2004-02-12 iki 2004-02-27, t. y. per 15 d. jie intensyviai bendraudami ir veikdami surado asmenis iš kurių neteisėtai, be įsigijimo dokumentų per 6 kartus įgijo 169 500 litrų dyzelinio kuro už 232 080 Lt. Pareigūnai, veikdami pagal NVIM, pateikė R. J. jo prašomus suklastotus dokumentus 2004-02-11, po to tenkino jo analogiškus prašymus dar keturis kartus ir tokiu būdu dalyvavo palaikant R. J. nusikalstamą iniciatyvą iki 2004-02-27. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad 15 dienų laikotarpis negali būti pripažintas ilgalaikiu palaikant R. J. nusikalstamą iniciatyvą. Todėl pareigūnų veiksmai, tenkinant vėlesnius R. J. prašymus pateikti jam fiktyvias PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, nelaikytini provokuojančiais ir neteisėtais.
Atmestini apeliantų teiginiai, apie tai, kad iki 2003-09-04 NVIM patvirtinimo pareigūnai veikė neteisėtai, nes jau 2003-04-22 gavo ir naudojo PVM sąskaitų faktūrų blankus. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuos veiksmus pareigūnai atliko vadovaudamiesi sankcionuotu 2003-03-03 NVIM Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jiems suteikė teisę naudoti UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus, buhalterinės apskaitos dokumentus, specialios apskaitos dokumentų blankus (t. 17, b. l. 70-72).
Apeliantai R.J urevičius ir R. S. teigia, jog teismas be pagrindo atmetė jų prašymą apklausti posėdyje liudytoją S. K., kuris dalyvaudavo R. J. bendraujant su pareigūnais, mano jį buvus nusikaltimų kurstytoju.
Nuteistasis R. J. pirmos instancijos teismo posėdyje parodė, kad pirmiausia 2002 m. jis susipažino su S. K., vėliau su L. K. pasivadinusiu S. pavarde, su pastaruoju bendraujant dalyvaudavo ir S. K. (t. 13, b. l. 217).
Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas S. K. pirmos instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo apklaustas, o prašymas jį kviesti ir apklausti buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo aiškinamos aplinkybės dėl liudytojo S. K.. Liudytojas L. K. teismui paaiškino, kad S. K. buvo pareigūnams buvo žinomas kaip vienas iš nusikalstamos veikos dalyvių kaip ir S. M. ir jam buvo iškeltos baudžiamosios bylos (t. 17,b. l. 87). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir gauta medžiaga apie S. K. teistumą, iš kurios matyti, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006-06-30 nutartimi buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 186 straipsnio 1 dalyje ir jam taikytos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 2 dalis) (t. 17, b. l. 2-20). Iš byloje pateiktos Viešosios Įstaigos (duomenys neskelbtini) poliklinikos informacijos matyti, kad S. K. gydėsi pas gydytoją psichiatrą (t. 17, b. l. 49) bei iš Viešosios Įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad S. K. nuo 2008-09-12 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-25 nutartį, yra gydomas ligoninėje sustiprinto rėžimo stebėjimo sąlygomis. Nustačius tokias aplinkybes, pripažįstama, kad S. K. negali būti apklausiamas liudytoju šioje byloje (BPK 79 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje aptarti NVIM buvo sankcionuoti ir vykdomi nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Juos vykdant pareigūnų surinkti duomenys, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pripažintini įrodymais, kurie kartu su kitais pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrindžia apeliantų nuteistųjų R. J., G. L., R. S. ir I. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas.
Dėl R. J. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.
Apeliantas ginčija teismo išvadas dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir nurodo, jog jos nuosprendyje nepagrįstos įrodymais.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su apelianto teiginiu nesutinka. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad R. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta, ir tai padarė remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje nurodytais, atskleidžiant jų esmę, įrodymais.
Pirmos instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo ištirti R. J. kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo įrodymai: apklaustas liudytojas L. K. (t. 7 (13), b. l. 192-193), M.G. (t. 7 (13), b. l. 107), Operatyvinių veiksmų atlikimo 2004-03-25 protokolas su priedais (t. 3, b. l. 102-121), dokumentų pateikimo protokolai (t. 2, b. l. 18-20). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo ištirta FNTT pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-09-03 sankcionuotas NVIM Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai apklaustas liudytojas L. K.
Liudytojas L. K., abiejų instancijų teismams parodė, kad atliekant FNTT operatyvinio pareigūno pareigas, 2003-09-02 telefonu į jį kreipėsi R. J. prašydamas išrašyti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras jo (R. J.) pažįstamo asmens įmonei ir perdavė telefoną pokalbiui su asmeniu, kuris prisistatė M. Vėliau buvo nustatytas asmuo – M. G., dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kuris prašė išrašyti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, pateikė duomenis, kurie turėjo būti į jas įrašomi. Veikiant pagal 2003-09-03 NVIM buvo išrašytos dvi fiktyvios sąskaitos faktūros, kurios buvo perduotos M. G. Šie liudytojo parodymai pavirtinti sankcionuotu ir jau anksčiau aptartu ir išanalizuotu 2003-09-03 NVIM (duomenys neskelbtini), 2004-03-25 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo priedais (duomenys neskelbtini) iš kurių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. G. 2003-09-03 faksu atsiųstu raštu prašo išrašyti kasos orderius ir sąskaitą faktūrą 2002-09-25 data dėl automobilio MAN valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklio remonto už 9650 Lt bei sąskaitą faktūrą 2002-10-30 data automobilio MAN valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavarų dėžės remonto už 5860 Lt (t. 3, b. l. 108), prašomi dokumentai buvo išrašyti ir perduoti (t. 3, b. l. 109-115). Be to, iš užfiksuotų pareigūno L. K. ir M. G. telefoninių pokalbių matyti, kad buvo sutarta, jog už fiktyvių dokumentų išrašymą bus atsilyginta, tai padarys R. J. (t. 3, b. l. 118-121) ir iš R. J. žmonos E. J. sąskaitos pareigūnams buvo pervesta 388 Lt (t. 3, b. l. 116). Iš dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. G. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams fiktyvias sąskaitas faktūras, kurias jis gavo iš pagal NVIM veikusių pareigūnų ir kurias buvo įtraukęs į bendrovės buhalterinę apskaitą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. teisme nepripažino bendravęs su M. G., o pastarasis teisme taip pat neįvardijo R. J. padėjusio jam klastoti buhalterinius dokumentus, tačiau pripažino panaudojęs fiktyviai išrašytus buhalterinius dokumentus, juos įtraukęs į buhalterinę apskaitą, siekdamas sumažinti bendrovės pelno mokesčius. Teismas pagrįstai nesirėmė jų parodymais, kuriais neigiamas R. J. dalyvavimas, nes jie paneigti surinkta jau minėta bylos medžiaga.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad R. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta paminėtais įrodymais. Jis padėjo M. G. apgaulingai tvarkyti 2002 m. laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą: žinodamas, kad sandoriai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) neįvyks, pažadėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui M. G. supažindinti su asmeniu galinčiu nesant sandorio, pateikti žinomai suklastotus buhalterinius dokumentus, ir supažindino pastarąjį su L. K., prisistačiusiu S. pavarde, vėliau už fiktyvių dokumentų surašymą, pasinaudodamas savo žmonos E. J. bankine sąskaita, atsilygino pavedimu sumokėdamas 388 Lt pareigūnams, veikusiems pagal NVIM. Tokiu būdu, J. J. padėjo M. G. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2002 m. ūkinės, komercinės, finansinės būklės, veiklos rezultatų. Tokie R. J. veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį.
Dėl R. J. ir R. S. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, G. L. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir I. B. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Apeliantas nuteistasis R. J. nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl apgaule, sukčiaujant 46 217,02 Lt įgijimo valstybės biudžeto lėšų. Jis nurodo, kad nesumokėti mokesčiai negali būti laikomi valstybės biudžeto lėšomis ir mano, jog galėjo būti nuteistas ne dėl apgaule turto įgijimo, o dėl apgaule išvengtos turtinės prievolės. Be to, apeliantas nurodo, kad PVM turėjo mokėti UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pastarajai nebuvo leista įtraukti į apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų fiktyvių sąskaitų faktūrų, apelianto manymu, valstybei žala nebuvo padaryta.
Apeliantas nuteistasis G. L. ir jo gynėjas pateikdami identiškus apeliacinius skundus teigia, kad pagal 182 straipsnio 2 dalį G. L. nuteistas nepagrįstai. G. L. nurodo, kad jam nebuvo žinoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo fiktyvi, veiklos nevykdanti bendrovė, pagal nuosprendyje nurodytas sąskaitas faktūras parduodant kurą UAB (duomenys neskelbtini) jis nedalyvavo ir jokios naudos neturėjo.
Apeliantas nuteistasis R. S. ir jo gynėjas identiškais apeliaciniais skundais nurodo, kad R. S. veiksmai nuosprendyje pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti nepagrįstai, nes kaltinime R. S. nebuvo nurodytas šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – didelės vertės svetimas turtas ar didelės vertės turtinė prievolė. Apeliantai mano, kad pateiktas įtarimas neatitiko baudžiamojo įstatymo dispozicijos, todėl teismas, pripažindamas kaltu R. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, R. S. nurodo, jog dalyvavo perkant kurą 4 kartus, paskutinius 2 kartus perkant kurą jis nedalyvavo, todėl dėl paskutinių dviejų kartų kuro pirkimo paskaičiuoto PVM 19735,42 Lt įgijimo jis nuteistas nepagrįstai.
Apeliantas nuteistasis I. B. skunde nurodo, kad pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį dėl apgaule sukčiaujant 46 217,02 Lt valstybės lėšų įgijimo jis nuteistas nepagrįstai ir, remdamasis kasacine nutartimi Nr.2K-350/2005, nurodo, kad nesumokėti mokesčiai nelaikytini biudžeto lėšomis t.y. sukčiavimo, numatyto baudžiamajame įstatyme, objektu - valstybės nuosavybe. Todėl mano, jog jis galėjo būti nuteistas ne dėl apgaule turto įgijimo, o dėl apgaule turtinės prievolės išvengimo. Be to, nurodo, kad PVM turėjo mokėti UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini), pastarajai nebuvo leista į apskaitą įtraukti fiktyviai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, todėl apeliantas mano, kad žala valstybei nebuvo padaryta.
Apeliantų argumentai apie neva nepagrįstą nuteisimą už sukčiavimą yra nepagrįsti ir atmestini.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. pagal šį įstatymą atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti ar turtinei teisei įgyti, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Iš subjektyviosios pusės šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog neteisėtais veiksmais, suklaidindamas teisėtą turto savininką ar valdytoją, įgijo svetimą turtą ir siekė tą turtą neteisėtai įgyti. Apgaulė grobiant PVM paprastai reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu, jų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą, jų pagrindu sukurtos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, suklaidinant šią instituciją dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo (kasacinė nutartis Nr.2K-171/2010).
Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) už nupirktą pagal UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras 169 500 litrų dyzelinio kuro pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 302 978 Lt sumą, iš kurios 46 217,02 Lt sudarė PVM suma, kurią UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti valstybei, tačiau to nepadarė, o FNTT pareigūnams, veikusiems pagal NVIM, nuėmus nuo sąskaitos grynųjų pinigų sumas ir perdavus jas R. J. ir G. L., privalomą pridėtinės vertės mokestį pastarieji su kitais bendrininkais veikdami organizuota grupe užvaldė.
Apeliantas nuteistasis R. J. teigia, kad nesumokėti valstybei mokesčiai nėra valstybės turtas, todėl jis galėjo būti nuteistas dėl apgaule turtinės prievolės išvengimo, o ne dėl apgaule turto įgijimo. Šie argumentai atmestini.
Pažymėtina, kad PVM nesumokėjimas gali atitikti ir turto įgijimo, ir turtinės prievolės išvengimo sukčiavimo požymius. Turtinės prievolės mokėti PVM išvengimas nėra šios bylos esmė, tokie įtarimai nuteistiesiems nebuvo pareikšti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes (pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras bendrovei (duomenys neskelbtini) dyzelinį kurą pardavė UAB (duomenys neskelbtini)) nei R. J. nei jo bendrininkai nebuvo susiję prievoliniais teisiniais santykiais su valstybe, t. y. jie neturėjo prievolės mokėti pridėtinės vertės mokesčio valstybei, kitaip tariant jie negalėjo būti kaltinami išvengimu prievolės, kurios neturėjo. Esmė yra ta, kad oficialiai išskirtas PVM nebuvo pervestas valstybei, o iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo paimtas ir pasisavintas R. J. ir jo bendrininkų veikiant organizuota grupe. Nuteistųjų veika reiškėsi tuo, kad jie PVM, kurį, pagal nustatytas bylos aplinkybes, UAB (duomenys neskelbtini) turėdavo pervesti mokesčių inspekcijai, panaudodami apgaulę išgrynindavo ir pasisavindavo. UAB (duomenys neskelbtini) pervedus UAB (duomenys neskelbtini) 302 500 Lt, iš kurių 46 217,02 Lt sudarė PVM, ši pridėtinės vertės mokesčio suma nepriklausė nei R. J. nei jo bendrininkams, tai buvo valstybei priklausantis turtas, kuris R. J. ir jo bendrininkams buvo svetimas. R. J., veikdamas organizuota grupe su bendrininkais G. L., R. S. ir I. B., apgaulės būdu, panaudodamas fiktyvią įmonę UAB (duomenys neskelbtini) ir klastodamas dokumentus, šį turtą užvaldė, t. y. apgaulės būdu užvaldydamas svetimą turtą, padarė sukčiavimą.
R. J., G. L. ir R. S. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, jų veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuota nustačius šią veiką kvalifikuojantį požymį – didelės vertės svetimo turto įgijimą. Didelės vertės turtas kaltinime ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodytas pinigine išraiška. Nuteistieji buvo kaltinami ir teismas pripažino, jog nustatyta, kad jie apgaule užvaldė didesnio nei 250 MGL dydžio turtą (BK 190 straipsnis) – 46 217,02 Lt dydžio sumą. Nuosprendžio dalyje, kurioje pasisakoma dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo, teismas nurodė, kad tokio dydžio turtas (pinigų suma) yra didelės vertės svetimas turtas.
Todėl atmestinas apelianto nuteistojo R. S. ir jo gynėjo argumentas, kad R. S. nebuvo kaltinime nurodytas veiką kvalifikuojantis požymis - didelės vertės turto įgijimas ir dėl to jo veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistųjų R. J., G. L., R. S. ir I. B. objektyvieji veiksmai, kurių padarymu jie pripažinti kaltais ir nuteisti, yra išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Teismas nustatė, kad R. J., kartu su organizuotos grupės nariais G. L., R. S. ir I. B. bei pagal NVIM veikiančiais pareigūnais, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai jokios veiklos nevykdo, Vilniaus apskrities VMI teikia žinomai melagingas PVM ataskaitas ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams ir tam, kad įrašant į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras prekių kainą su 18 procentų PVM ir pardavus šias prekes LR ūkio subjektams, šie už prekes atsiskaitytų apskaičiuodami ir prie prekių vertės pridėdami PVM, kurio sumas UAB (duomenys neskelbtini) turi pervesti į valstybės biudžetą, bei paėmus pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos grynaisiais pinigais, būtų galima užvaldyti priklausantį į LR biudžetą sumokėti PVM, 2004-02-12 - 2004-02-27 laikotarpiu be pirkimo dokumentų ir nemokant PVM, įgijo 169 500 litrų dyzelinio kuro. Pareigūnams, veikusiems pagal NVIM, išrašius fiktyvias sąskaitas faktūras apie UAB (duomenys neskelbtini) šio kuro pardavimą UAB (duomenys neskelbtini), pastarajai dyzelinį kurą nugabenus ir pardavus, UAB (duomenys neskelbtini) pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 302 978 Lt, iš kurių 46 217,02 Lt sudarė PVM, ir pareigūnams, veikusiems pagal NVIM, šiuos pinigus išgryninus, R. J. su bendrininkais apgaule įgijo 46 217,02 Lt valstybės biudžeto lėšų.
Nuteistasis R. J. iš esmės neneigdamas nustatytų jo atliktų veiksmų (dyzelinio kuro įgijimo be pirkimo dokumentų ir nemokant PVM, UAB (duomenys neskelbtini) fiktyvių sąskaitų faktūrų panaudojimo ir minėto kuro pardavimo UAB (duomenys neskelbtini)) ginčija tik nuosprendžiu nustatytą aplinkybę, kad jis žinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo fiktyvi ir jokios veiklos nevykdė, ir todėl teigia, kad valstybės biudžeto lėšų - 46 217,02 Lt PVM neįgijo, nes mano, jog PVM privalėjo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini).
Apelianto teiginys, kad jis nežinojo jog UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdo yra paneigtas byloje esančiais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis. Liudytojai L. K. ir R. T. (pareigūnai, veikę pagal sankcionuotą NVIM) teismui parodė, kad R. J. ir G. L. apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) išrašo fiktyvias sąskaitas faktūras žinojo, nes jos išrašomos buvo prašant R. J. ir pastarajam pateikiant reikalingus duomenis joms išrašyti, o G. L. betarpiškai bendravo su jais (pareigūnais) atsiimant išgrynintus pinigus ir atsilyginant už fiktyvių sąskaitų faktūrų išrašymą. R. J. pripažindamas kaltę iš dalies, parodė, kad jis prekiavo dyzeliniu kuru ir jam prekiauti padėjo G. L., R. S. ir I. B., kad įsigijo dyzelinį kurą be pirkimo dokumentų ir nemokėdami jokių mokesčių, kad parduodant šį kurą pasinaudojo UAB (duomenys neskelbtini) išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, neva šį kurą ji parduoda UAB (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nustatė, kad būtent R. J. rūpinosi transportu šiam kurui nugabenti pirkėjui. Iš liudytojo K. J. parodymų matyti, kad R. J. prašė dyzelinį kurą tris kartus vežti iš Tauragės į Kauną. Liudytojas E.R. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) kuras buvo atvežtas iš Kauno, nors dokumentai išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) buvo atvežami iš Vilniaus, šie dokumentai buvo netvarkingi, su klaidomis ir kelis kartus perrašomi. Taigi, teismas pagrįstai pripažino, kad R. J. žinojo apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai veiklos nevykdė ir netiekė kuro, o tik išrašydavo fiktyvius dokumentus neįvykusioms operacijoms pagrįsti ir nuteistųjų kitur įsigytiems naftos produktams legalizuoti. Nepagrįstas ir atmestinas apelianto nuteistojo R. J. manymas, kad PVM turėjo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini), nes žinodamas, kad ši bendrovė tik išrašė fiktyvias sąskaitas faktūras ir realiai pati kuro nebuvo įgijusi ir netiekė jo pardavimui, turėjo suprasti ir suprato, kad bendrovė nemokės ir jokių mokesčių. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pervesti už kurą pinigai – 302 978,22 Lt, iš kurių 46 217,02 Lt sudarė PVM, buvo išgryninti ir atiduoti, atėmus atlygį už suklastotų dokumentų išrašymą, R. J. su G. L.
Apelianto nuteistojo G. L. teiginiai, kad jis nedalyvavo parduodant kurą ir kad jokios naudos neturėjo, atmestini.
Iš R. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teismo posėdyje, matyti, kad jam nusprendus pirkti kurą be dokumentų ir parduoti kurą panaudojant suklastotus dokumentus, jam tai daryti padėjo suburta asmenų grupė, į kurios sudėtį įėjo R. S., G. L. ir I. B. ir pagal šios organizuotos grupės narių veiklos pasiskirstymą, už nupirkto kuro realizavimą buvo atsakingas R. S., G. L. buvo atsakingas už bendravimą su Skačenka (liudytojas L. K. FNTT pareigūnas, veikęs pagal NVIM). G. L. pripažino, kad iš L. K. ir R. T. paimdavo sąskaitas faktūras ir perduodavo R. J. ir R. S. Liudytojai L. K. ir R. T. parodė, kad G. L. iš jų paimdavo išgrynintus už kuro pardavimą pinigus ir atsilygindavo už fiktyvių sąskaitų faktūrų išrašymą. Šie ir kiti nuosprendyje aptarti įrodymai (protokolų ir jų priedų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo duomenys), įrodo, kad G. L. taip pat žinojo apie UAB (duomenys neskelbtini) išrašomus fiktyvius dokumentus ir apie tai, kad ši bendrovė realiai netiekė dyzelinio kuro UAB (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir aplinkybė, kad G. L. kartu su R. J. buvo sulaikyti pareigūnams perduodant jiems išgrynintus pinigus, gautus už parduotą kurą iš UAB (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad ne jis (G. L.) rūpinosi kuro pardavimu ir pardavė kurą, nepaneigia G. L. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Bendrininkų grupėje vykdant nusikalstamą veiką jam buvo paskirtas kitas vaidmuo.
Apeliantas nuteistasis R. S. ir jo gynėjas nepagrįstai ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad nuteistieji darydami jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas veikė organizuotoje grupėje ir mano jog ši aplinkybė nebuvo nustatyta.
Aptariamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji veikė organizuota grupe. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupe laikytinas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje dviejų ar daugiau asmenų susitarimas daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų, ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal susiformavusią teismo praktiką, organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje.
Kaip jau minėta, R. J. teisme (t. 13, b. l. 218) patvirtino, kad jo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti padėjo G. L., R. S., kuriam buvo pavesta rūpintis nupirkto kuro realizavimu, ir I. B., kuris jo paprašytas ieškojo kuro pardavėjų, jis pats (R. J.) rūpinęsis kuro pirkimu (t. 13, b. l. 218-219). Taigi, R. J. savo parodymais atskleidė tai, kad jis subūrė grupę asmenų, su kuriais susitarė daryti sunkų nusikaltimą –sukčiavimą, ir tai kad jis buvo organizuotos bendrininkų grupės narių veiksmų koordinatoriumi, o kiti grupės nariai atliko jiems pavestus kitus nusikalstamai veikai įgyvendinti veiksmus, kad nusikaltimui buvo nuodugniai ruošiamasi, parenkami atskirų nusikalstamos veikos dalių vykdytojai. R. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad G. L. paklausus kur galima gauti kuro, jis tuo domėjosi, teiravosi, nes norėjo užsidirbti. Jiems nupirkus kuro iš G. S., jis vežė pastarajam keturis kartus grynuosius pinigus, vykdė R. J. pavedimus. Apie R.S. dalyvavimą vykdant nusikalstamas veikas parodo ir kratos jo namuose metu paimti suklastoti UAB (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščiai, jo užrašų knygelės informacija apie dyzelinio kuro pirkimo ir realizavimo kainas, kiekius, pakrovimo ir iškrovimo laiką ir vietą, pinigų išgryninimo ir dokumentų suklastojimo kainas ir kt. (t. 1, b. l. 23-28; 45-47). Šie įrodymai bei protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo su priedais informacija (t. 2, b. l. 31-69) patvirtina aktyvų R. S. dalyvavimą organizuotoje bendrininkų grupėje.
Apeliantas R. S. skunde nurodo, kad dalyvavo tik pirmuose keturiuose dyzelinio kuro pirkimuose, todėl mano, kad už veiksmus perkant ir parduodant kurą paskutiniuosius du kartus jis yra nuteistas nepagrįstai. Šie argumentai atmetami.
Visų pirma, teismas nuosprendžiu nustatė, kad R. J. ir jo organizuotos grupės nariai R. S., G. L., I. B. bei FNTT pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal sankcionuotą NVIM, susitarė versliškai, be įsigijimo dokumentų, stambiu mastu pirkti dyzelinį kurą. Tokį susitarimą buvus įrodo pačių nuteistųjų parodymai, aplinkybės atskleidžiančios jų veiksmų seką bei intensyvumą t. y. nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2004-02-12 iki 2004-02-27 buvo organizuotas kuro pirkimas šešis kartus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad dyzelinio kuro paskutinieji du pirkimai, kuriuose R. S. dalyvavimą neigia, buvo užfiksuoti 2004-02-25 – 2004-02-27. Išanalizavus protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo bei jo prieduose esančią informaciją, nustatyta, kad R. S. šiomis dienomis intensyviai telefonu bendravo su R. J., kuris rūpinosi kuro įgijimu ir nuvežimu pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini). Iš 2004-02-27 jų tarpusavio telefoninių pokalbių matyti, kad R. S. teiraujasi apie kuro pirkimo kainą, R. J. paprašytas rūpinasi kuro iškrovimo laiku, vėluojančių reikalingų dokumentų pristatymu (t. 2, b. l. 63-66; t. 3, b. l. 38, 60, 62), aptaria pardavimo kainą (t. 3, b. l. 79). Telefoninių pokalbių 2004-02-26 su G. L. ir R. J. metu kalba apie savo paskaičiavimus kiek turi būti pervesta pinigų už parduotą kurą ir koks bus pelnas (t. 3, b. l. 79-81), pokalbiuose 2004-03-01 R. S. su G. L. aptaria pinigų išgryninimą ir pasidalinimą (t. 3, b. l. 99-100). Šie bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, R. S. dalyvavo visuose dyzelino kuro be dokumentų pirkimo ir pardavimo, panaudojant suklastotus dokumentus, epizoduose. Be to, nustatyta, kad visi nuteistieji veikė organizuotoje grupėje, ir tai turi įtakos ne tik nustatant kiekvieno iš nuteistųjų veiksmų apimtį, bet ir atsakomybės laipsnį.
Pagal BK 26 straipsnį, apibrėžiantį bendrininkų baudžiamąją atsakomybę, bendrininkai atsako tik už tas vykdytojų padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad R. J. organizuotos bendrininkų grupės visų narių tyčia buvo nukreipta daryti sunkų nusikaltimą - sukčiaujant apgaule įgyti svetimą turtą, visi grupės narių veiksmai buvo suderinti, kryptingi siekiant bendro tikslo ir realizuojant bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, todėl visi bendrininkai pagrįstai pripažinti nusikaltimo vykdytojais (R. J. dar ir organizatoriumi) ir atsakingais už visus organizuotos grupės narių padarytus nusikalstamus veiksmus ir jų pasekmes.
Tačiau teisėjų kolegijos nuomone byloje nepakanka įrodymų ir teismas nuosprendyje išsamiau nemotyvavo savo išvados pripažįstant R. S. nusikalstamos veikos organizatoriumi. R. S. parodė, kad jis neorganizavo nusikalstamų veiksmų, su R. J. jį supažindino G. L., pastarajam ir R. J. paklausus gal jis žino kur galima įsigyti kuro pardavimui, jis (R. S.) susidomėjo jų sumanymu, ieškojo kuro, dalyvavo perkant iš G. S. (t. 13, b. l. 121). R. J. teisme patvirtino, kad sumanymas be dokumentų pirkti dyzelinį kurą ir jį parduoti buvo jo, tam sumanymui įgyvendinti subūrė asmenis - G. L., R. S., I. B. (t. 13, b. l. 217-220). Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad R. S. buvo aktyvus organizuotos grupės narys, tačiau duomenų pripažinti jį nusikaltimų organizatoriumi nepakanka, todėl jo nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį be pagrindo kvalifikuota ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį. Ši R. S. nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad teismas nuosprendyje, nurodydamas kiekvieno iš organizuotos grupės nario atliekamus veiksmus (vaidmenį) be pagrindo nuteistiesiems R. J., R. S. ir G. L. nurodė, neva jie vadovavo UAB (duomenys neskelbtini) veiklai. Ši aplinkybė nenustatyta, nes iš bylos duomenų aišku, kad ši bendrovė buvo įsteigta ne nuteistųjų, jie nebuvo darbiniuose santykiuose su ja ir bendravo tik su šios bendrovės atstovais – pagal NVIM veikusiais pareigūnais L. K. ir R. T. Minėta aplinkybė iš nuosprendžio šalintina.
Apeliantai R. J., R. S. ir G. L. skunduose tvirtina, jog jie savo veiksmais valstybei žalos nepadarė, nes PVM mokestį turėjo mokėti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), tinkamam šio klausimo išsprendimui pirmos instancijos teismas be pagrindo atmetė prašymą paskirti buhalterinę ekspertizę, nepatikrino UAB (duomenys neskelbtini) veiklos.
Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliantų prašymą, paskyrė buhalterinę ekspertizę. Iš 2009-06-04 ekspertizės akto Nr.11-686 (09) išvadų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2004-02-12 - 2004-02-29 laikotarpiu nebuvo sugrąžintas PVM už sandorius, sudarytus su UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, tai dėl šių sandorių padaryta 46 217,02 Lt turtinė žala valstybės biudžetui, nes UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijoje už 2004 m. vasario mėnesį nurodytai sumai sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (t. 18, b. l. 2-13). Teismo posėdyje apklausta ekspertė L. B. patvirtino ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad pagal pateiktus bylos duomenis matyti, jog PVM turėjo sumokėti įmonė, pardavusi kurą, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ji nesumokėjo, o UAB (duomenys neskelbtini), PVM deklaracijoje už 2004 m. vasario mėnesį įtraukė į apskaitą pirkimo PVM ir tokiu būdu sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM. Šios ekspertizės išvados iš esmės patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004-06-14 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2005-02-04 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo nuosprendyje remtasi pagrindžiant apeliantų kaltę dėl padarytos valstybės biudžetui žalos. Jomis nustatyta, kad R. J., R. S. ir G. L., veikdami kaip fiziniai asmenys ir nebūdami susieti darbo santykiais su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau veikdami jos vardu, 2004-02-12 - 2004-02-29 laikotarpyje pasinaudodami FNTT pareigūnais, veikusiais pagal sankcionuotą NVIM kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviai išrašė ir pateikė PVM sąskaitas faktūras: serija (duomenys neskelbtini), kuriose nurodė, kad parduodama 169 500 litrų dyzelinio kuro už 302 978,22 Lt (256 761,20 Lt apmokestinamoji vertė, 46 217,02 Lt PVM). R. J., R. S. ir G. L., žinodami kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios ir dėl to suprasdami, kad PVM ši bendrovė nemokės, yra atsakingi dėl PVM – 46 217,02 Lt sumos nesumokėjimo, ir šią sumą apgaule įgydami, padarė žalą valstybės biudžetui. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-09-20 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirkusi dyzelinį kurą pagal suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras, kaip PVM mokėtojas sumažino apskaičiuotą mokėtiną PVM sumą ir padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM, t. y.46 217,02 Lt, kuri nėra bendrovės sumokėta (t. 13, b. l. 162; 165-178). Todėl Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 46 217,02 Lt iš kaltų asmenų priteisimo, nuosprendžiu iš apeliantų priteistas pagrįstai. Pažymėtina, kad apeliantai R. J. ir I. B. klysta, kad civilinis ieškinys dėl jų nusikalstama veika padarytos žalos nebuvo pareikštas. Iš jau minėto Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio (t. 13, b. l. 26-27) matyti, kad visi nuteistieji – R. J., R. S., G. L. ir I. B. įvardinti civiliniais atsakovais dėl bendros 46 217,02 Lt sumos išieškojimo. Nuosprendyje iš R. J., R. S. ir G. L. priteista po 13761,05 Lt, iš I. B. priteista 4 933,85 Lt, atsižvelgiant į jo nusikalstamos veikos apimtį.
Apeliantų teiginiai apie būtinumą patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą sietini su jų klaidingu šios bendrovės statuso suvokimu. Liudytojas L. K. teismui paaiškino, kad ši bendrovė buvo įsteigta ir naudojama imituojant nusikalstamus veiksmus. UAB (duomenys neskelbtini) jokios realios ūkinės veiklos nevykdė, neatliko jokių ūkinių operacijų, išrašytos PVM sąskaitos faktūros realios ūkinės operacijos neatspindėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, suprantama, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo pareigos mokėti mokesčių. Taigi, apeliantai, neįvertinę konkrečios situacijos ypatumo, deklaratyviai pateikė prašymus patikrinti minėtos bendrovės ūkinę veiklą, nors nelogiška būtų atlikti ūkinės veiklos patikrinimą ūkio subjektui, kuris tokios veiklos nevykdo, o tik ją imituoja. Taip pat netikslingi ir priešpriešiniai patikrinimai, kadangi akivaizdu, jog dokumentai neatspindi ūkinių operacijų, o tik sukuria ūkinės veiklos fikciją bei realiai neįvykusių sandorių regimybę.
Apeliantas nuteistasis I. B. apeliaciniu skundu teigia, kad jis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, mano, kad galėjo būti nuteistas ne dėl apgaule svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimo, bet dėl apgaule turtinės prievolės išvengimo, be to, nurodė, kad nesumokėti mokesčiai nelaikytini biudžeto lėšomis ir valstybės nuosavybe, todėl negali būti nusikalstamos veikos – sukčiavimo, objektu. Dėl pastarųjų apelianto teiginių, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pasisakė anksčiau, todėl nesikartojant pripažįstama, jog šie apelianto teiginiai nepagrįsti ir atmestini.
Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad bendravo tik su R. J. ir pastarajam paprašius surado asmenį vardu G., kuris pažadėjo parduoti dyzelinio kuro, dėl to jo telefono numerį davė R. J., su kitais nuteistaisiais nebendravo ir nežinojo nusikalstamu būdu ar teisėtai įgytu kuru buvo prekiaujama. Šie apelianto argumentai taip pat atmestini.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. ieškodamas galimybių be pirkimo dokumentų įsigyti dyzelinio kuro, paprašė I. B., kad šis ieškotų asmenų, kurie tokį kurą pardavinėja ir pastarasis surado ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu G., iš kurio buvo nupirkta 36 500 litrų, ir E. P., iš kurio buvo nupirkta 36 400 litrų degalų. Abu nuteistieji šias aplinkybes pripažįsta. I. B. taip pat pripažįsta, kad asmeniui vardu G. už jo pateiktą kurą sumokėjo jis, R. J. duotais pinigais ir jam paliepus. Apelianto teiginys, kad jis tik davė asmens vardu G. telefono numerį R. J., tačiau nieko nežino apie kuro pirkimo aplinkybes, neatitinka tikrovės. Iš 2004-03-01 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo su priedais matyti, kad ištyrus telefoninių pokalbių tarp R. J. ir I. B. turinį nustatyta, jog I. B. aktyviai dalyvavo organizuojat kuro pirkimą iš asmens vardu G. 2004-02-24 - 2004-02-27 laikotarpyje užfiksuotuose jų pokalbiuose, matyti, kad I. B. rūpinasi bendravimu su asmeniu vardu G., su R. J. aptaria perkamo kuro kiekį, derina dokumentų krovinio gabenimui iš R.J. paėmimą, kadangi I. B. dar nežino parduodamo kuro kiekio, R. J. jam pasako, kad į dokumentus jis įrašys kuro kiekį – 32 kubus ir primena, kad jis (I. B.) neatvežė pinigų, pastarasis aiškina, kad turėjo pinigus, tačiau akivaizdoje R., jų R. J. neperdavė. Iš kitų pokalbių turinio matyti, kad I. B. R. J. pasako, kad tiekėjas nurodė parduosiąs 36,5 kubų kuro, kad vairuotojas neiškraus kuro, kol negaus pinigų, aptaria iškrovimo vietą ir laiką. Kitame pokalbyje R. J. praneša I. B., kad benzovežis jau atvyko ir nurodo pinigus mokėti tik po kuro išpylimo, ragina jį (I. B.) greičiau važiuoti į vietą (t. 2, b. l. 31-69; t. 3, b. l. 50-81). Šios aplinkybės patvirtina I. B. žinojus, kad kuras buvo perkamas be pirkimo dokumentų. Be to, apelianto prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas G. J. Jis parodė, kad 2004 metais, jo pažįstamas I. B. teiravosi ar jis žinąs, kas pigiau parduota kurą, pastarajam jis nurodęs savo kaimyną E. P. Liudytojas teigė pats kuru neprekiavęs ir ar E. P. turėjo įmonę prekiauti kuru nežino. Taigi, šis liudytojas patvirtino aplinkybę, kad I. B. surado kuro pardavėją E. P., iš kurio taip pat be pirkimo dokumentų buvo nupirktas kuras.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis su kitais bendrininkais nebendravo, nepaneigia jo dalyvavimo organizuotoje grupėje. Kaip jau buvo aptarta, šioje byloje nustatyta, kad visi organizuotos grupės nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir iš R. J. parodymų matyti, kad I. B. buvo priskirtas vaidmuo surasti asmenis galinčius parduoti kurą be pirkimo – pardavimo dokumentų ir tai jis atliko.
Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad I. B., rašydamas apeliacinį skundą, buvo itin neatidus, nes ginčija nuteisimą už tokią nusikalstamą veiką, už kurią jis nėra nuteistas. I. B. nuosprendžiu yra nuteistas ne pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, bet pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apart jau teisėjų kolegijos atmestų argumentų, apeliantas nenurodė kitų jo nuteisimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ginčijančių argumentų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apygardos teismas, remdamasis nuosprendyje išdėstytais kaltę patvirtinančiais įrodymais, dėl šios veikos padarymo I. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagrįstai.
Dėl R. J. ir R. S. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, G. L. ir I.B. nuteismo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.
Nuteistasis G. L., ginčydamas jo nuteisimą pagal visus kaltinimus,tarp jų ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, apeliantas R. J. ir apeliantas nuteistojo R. S. gynėjas bei apeliantas nuteistasis I. B. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nuteistųjų veika pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kvalifikuota ir jie nuteisti nepagrįstai, nes nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo dalyku negali būti pripažįstamas turtas, gautas padarius administracinį teisės pažeidimą, drausminį nusižengimą ar civilinį deliktą, mano, jog neįrodyta, kad nuteistieji nusikalstamu būdu įgijo turtą bei kad jie žinojo, kad dyzelinis kuras įgytas nusikalstamu būdu. Apeliantai teigia, jog byloje įrodyta, kad kurą tiekė G. S., E. P. ir nenustatytas asmuo vardu G., tačiau duomenų jog šį kurą jie buvo įsigiję nusikalstamu būdu, byloje nėra.
BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įsigyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauna iš teisėtos veiklos.
Šioje byloje teismas nustatė, kad nuteistieji veikdami bendrininku grupe, R. J., R. S. ir G. L. laikotarpyje nuo 2004-02-12 iki 2004-02-27 per šešis kartus be pirkimo dokumentų ir nemokėdami PVM iš G. S., E. P. ir asmens vardu G. įgijo 169 500 litrų dyzelinio kuro, padedami FNTT pareigūnų, veikusių pagal sankcionuotą NVIM, kurie išrašė fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, šį kurą nugabeno ir pardavė UAB (duomenys neskelbtini), t. y. atlikdami su šiuo kuru ūkines finansines operacijas įteisino Lietuvos Respublikos rinkoje turtą -169 500 litrų dyzelinio kuro. I. B., veikdamas organizuotoje grupėje su R. J., R. S. ir G. L., analogiškus veiksmus atliko su 2004-02-25 – 2004-02-27 laikotarpiu be dokumentų ir nemokant PVM įgytu turtu iš E. P. ir asmens vardu G. – 72 900 litrų dyzelinio kuro.
Apeliantai šių veiksmų – kuro, be pirkimo dokumentų ir nemokant mokesčių, įgijimo, fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų panaudojimo ir to kuro pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) - neginčija. Tokiu būdu, apeliantai nepaneigia ir aplinkybės, kad jie atliko ūkines finansines operacijas. Be to, šie apeliantai yra nuosprendžiu nuteisti ir pagal BK 202 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla, tačiau (išskyrus G. L.) šios nuosprendžio dalies neskundžia. Turtas įgytas iš neteisėtos komercinės veiklos, BK 216 straipsnio 1 dalies prasme, yra įgytas nusikalstamu būdu. Šiame kontekste darytina išvada, kad visi apeliantai suvokė ir žinojo, kad jie įsigijo kurą nusikalstamu būdu ir atliko šio turto legalizavimo veiksmus, todėl nuteisti pagrįstai. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. R. J., R. S., G. L. ir I. B. nusikalstama veika šioje dalyje tinkamai kvalifikuota pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, o R. J. dar ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.
Teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi dėl R. S. vaidmens darant nusikaltimus aptariamoje organizuotoje bendrininkų grupėje ir laiko, kad kvalifikuojant ir šį nusikaltimą, R. S. be pagrindo veika kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, todėl ir ši jo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija atkreipia apelianto I. B. dėmesį į tai, kad jis apeliaciniame skunde ginčija savo nuteisimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, kai tuo tarpu jis yra nuteistas tik pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. I. B. veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir jo veika pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.
Dėl G. L. nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir R. S. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 202 straipsnio 1 dalį.
Apeliantas nuteistasis R. S. ir G. L. savo apeliaciniame skunde prašydamas išteisinti pagal visus pareikštus kaltinimus, akivaizdu nesutinka ir su nuteisimu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliantai visiškai nenurodė jokių motyvų ir nepateikė jokių argumentų, kuriais konkrečiai ginčytų teismo padarytą išvadą dėl jų kaltės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.
Ir R. S. ir G. L. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pripažinti kaltais už tai, kad jie, būdami R. S. kartu su R. J. vadovautos ir koordinuotos organizuotos grupės, susidedančios iš R. J., R. S., I. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį ((duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K. nariais, R. J. pačiam ir per kitą organizuotos grupės narį - I. B. suradus dyzelinio kuro tiekėjus G. S., E. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu G., neįsteigę įmonės, kaip fiziniai asmenys, neturėdami licenzijos verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba, pažeisdami Lietuvos Respublikos 2003-01-28 nutarimu “Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo” (Nr. 113) patvirtintų taisyklių 2 punkto nuostatą, kad “Prekyba importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais naftos produktais (negražinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba jais, taip pat mažmeninė prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją”, 2004-02-12 – 2004-02-25 laikotarpiu Tauragėje kartu su organizuotos grupės nariais be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tarp jų ir PVM, per keturis kartus už 128 562 Lt iš G. S. įsigijo 96 600 litrų dyzelinio kuro, o 2004-02-25 – 2004-02-27 laikotarpiu Mažeikiuose iš asmenų vardais E. ir G. kartu su organizuotos grupės nariais be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tarp jų ir PVM, per du kartus už 103 518 Lt įsigijo 72 900 litrų dyzelinio kuro ir tokiu būdu 2004-02-12 – 2004-02-27 laikotarpiu Tauragėje ir Mažeikiuose kartu su kitais organizuotos grupės nariais be licencijos ir įsigijimo dokumentų, nemokant jokių mokesčių, tarp jų ir PVM, per šešis kartus įgydamas viso 169 500 litrų dyzelinio kuro už 232 080 Lt, neteisėtai versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės- komercinės veiklos, kuriai reikalinga licencija.
Toks kaltinimas yra tik iš dalies pagrįstas.
BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.
Iš aptariamo straipsnio dispozicijos matyti, jog baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinos tokios sąlygos:
kaltininkas turi neturėti licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, arba imtis šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu;versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas.
Abiem atvejais sąlygos yra alternatyvios, ir baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka bent vienos iš kiekvienos grupės sąlygų, t. y. pakanka nustatyti, kad kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, arba ėmėsi veiklos kitokiu neteisėtu būdu ir tai darė versliškai arba stambiu mastu.
Šioje byloje G. L. ir R. S. inkriminuoti visi įstatyme numatyti nusikalstamos veikos požymiai – ėmimasis versliškai ir stambiu mastu ūkinės, komercinės veiklos, t. y. prekybos nefasuotais naftos produktais neturint licencijos ir veikiant kaip fiziniam asmeniui (kitokiu neteisėtu būdu), tačiau ne visi jie objektyviai nustatyti.
Apeliantai skundžia nuteisimą už šią nusikalstamą veiką nedetalizuodamai, kokie konkrečiai požymiai nustatyti neteisingai, todėl teisėjų kolegija juos visus trumpai apžvelgia ir nepasitvirtinusius šalina iš pripažintos įrodyta veikos.
Apeliantai nuteisti už tai, jog ėmėsi veikos neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais.
Nusikalstamos veikos metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo“ patvirtintų ,,Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 2 punkte iš tiesų nurodyta, kad prekyba nefasuotais naftos produktais leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją, tačiau tų pačių Taisyklių 12 punkte įrašyta, jog licencijos gali būti išduotos visų teisinių formų Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms. Taigi licencijos gali būti išduotos tik įmonėms, o ir G. L. ir R. S. kaltinti ir pripažinti kaltais ne kaip individualios įmonės savininkai, bet kaip fiziniai asmenys.
Byloje nustatyta, kad 2004-02-25 - 2004-02-25 laikotarpiu jie Tauragėje kartu su organizuotos grupės nariu R. J. per keturis kartus už 128 562 Lt iš G. S. įsigijo 96600 litrų dyzelinio kuro, o 2004-02-25 - 2004-02-25 laikotarpiu Mažeikiuose iš E. P. ir asmens vardu G. kartu su organizuotos grupės nariais R. J. ir I. B., per du kartus už 103 518 Lt įsigijo 72 900 litrų dyzelinio kuro. Tokiu būdu per šešis kartus G. L. ir R. S. kartu su kitais organizuotos grupės nariais, kaip fiziniai asmenys be įsigijimo dokumentų ir nemokant jokių mokesčių, tarp jų ir pirkimo PVM, įsigijo 169 500 litrų dyzelinio kuro už 232 080 Lt PVM. Taigi ir G. L., ir R. S., kaip fiziniai asmenys, vertėsi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys.
Tokius G. L. ir R. S. veiksmus apima ne BK 202 straipsnio 1 dalies objektyvusis požymis licencijos (leidimo) neturėjimas, o kitas objektyvusis požymis – kitoks neteisėtas būdas.
Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais vykdant ekonominę veiklą, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Teismų praktikoje kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažinti atvejai, kai, pavyzdžiui, neįregistravus juridinio asmens verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčių administratoriaus; akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388-2009).
G. L. ir R. S. kaltinti ir nuteisti už tai, kad ėmėsi ūkinės- komercinės, veiklos.
Ūkinė veikla – įvairiausia gamybinė veikla, susijusi su prekių gaminimu, pardavimu bei paslaugų teikimu.
Komercinė veikla – veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
Skundžiamame nuosprendyje visiškai neatskleista, kodėl nefasuotų naftos produktų įgijimą (G. L. būtent tuo kaltinamas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį) teismas vertina pagal ūkinės veiklos požymį.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija aptariamą G. L. ir R. S. veiklą įvardija tik kaip komercinę, nes iš pateiktų apibrėžimų matyti, jog apeliantų realiai atlikti veiksmai, už kuriuos pripažinti kaltais, neatitinka kitoms veiklos rūšims būdingų kriterijų.
Aptariamoje nusikaltimo sudėtyje versliškumas reiškia, kad komercine veikla minėtais būdais kaltininkas užsiima sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis arba papildomas jo pajamų šaltinis. Ūkinė, komercinė veikla susideda iš ūkinių, komercinių operacijų. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu, 2 straipsnio 19 punkte ūkinė operacija apibūdinama kaip ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Analogiški kriterijai taikytini komercinei operacijai.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatytas nei R. S. nei G. L. neinkriminuotas komercinių operacijų įgyjant naftos produktus skaičius. Skundžiamame nuosprendyje visiškai neatskleistas neteisėtos komercinės veiklos versliškumo požymio turinys. Byloje nustatyta tik aplinkybė, kad G. L. ir R. S. su kitais organizuotos grupės nariais per šešis kartus įsigijo 169 500 litrų dyzelinio kuro už 232 080 Lt. Įsigytų naftos produktų gabenimas per kelis kartus, nesant duomenų, kad jie įsigyti atlikus kelias komercines operacijas, savaime nepatvirtina versliško neteisėtos komercinės veiklos pobūdžio. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad G. L. ir R. S. nepagrįstai inkriminuotas neteisėtos komercinės veiklos požymis – versliškumas.
Tačiau kitas veikos požymis – stambus mastas – byloje nustatytas.
Stambus mastas yra neteisėtos komercinės veiklos vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Vertinant, ar G. L. ir R. S. inkriminuota veika padaryta stambiu mastu, būtina atsižvelgti į gaunamų pajamų dydį, veikos apimtį, trukmę ir pan. Aptariamu atveju stambaus masto kriterijų pagrindžia be dokumentų įgytos produkcijos kiekis, vertė, veiklos apimtis. Be to, įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, reikėjo kelių asmenų bendrų pastangų. Nustatyta, kad G. L. ir R. S. veikdami organizuotoje grupėje kartu su kitais bendrininkais įgijo didelį kiekį naftos produktų: 169500 litrų dyzelinio kuro už 232 080 Lt. Įstatymas nenumato konkrečios piniginės išraiškos, apibrėžiančios stambaus masto požymį finansinio kriterijaus prasme. Tačiau nurodytas kiekis neabejotinai rodo komercinės veiklos didelę apimtį ir vertę pinigine išraiška, o tai ir įrodo stambaus masto požymį.
Skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai išdėstė R. S. ir G. L. kaltę patvirtinančius įrodymus, pradedant paties G. L. ir R. S. parodymais ir baigiant duomenimis, užfiksuotais 2004-03-01 ir 2004-03-25 protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 10, b. l. 42-72), todėl jie nekartojami. Pažymėtina ir tai, kad G. L. ir R. S. iš esmės jokių nuosprendyje nurodytų konkrečių įrodymų ir neginčija.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo G. L. ir R. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, pasireiškė tuo, jog jie, kaip fiziniai asmenys, stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys (kitokiu neteisėtu būdu).
Kiti šios nusikalstamos veikos požymiai (versliškas ėmimasis ūkinės, komercinės, veiklos neturint licencijos) iš skundžiamo nuosprendžio G. L. ir R. S. šalinami, pastarajam šalinamas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Apeliantams I. B., nuteistam pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, R. J., nuteistam pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 202 straipsnio 1 dalį, taikant BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas, iš nuosprendžio taip pat šalinamas šios veikos pažymis versliškas ėmimąsis ūkinės komercinės veiklos neturint licenzijos, pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl apeliantams nuteistiesiems paskirtų bausmių.
Apeliantai nuteistieji R. J., R. S. ir G. L. nesutinka ir su paskirtomis bausmėmis.
R. J. nurodo, jog teismas, skirdamas jam bausmę, be pagrindo nurodė, kad jis teistas, nes Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis jam panaikintas.
R. S. skunde nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į aplinkybes, kad jis po skyrybų, vienas augina ir prižiūri tris nepilnamečius vaikus bei senyvo amžiaus ligotą motiną, mano, kad teismas turėjo galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas bei paskirti jam bausmę be laisvės atėmimo.
G. L. skunde nurodo, kad teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, jų neindividualizavo, nepakankamai atsižvelgė į jų asmenybes, mano, kad jam galėjo būti paskirta bausmė be laisvės atėmimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų argumentai iš dalies teisingi.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, šių įstatymo nuostatų laikėsi tik iš dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepakankamai išanalizavo kaltininkų asmenybes ir juos charakterizuojančią medžiagą, skirtinų bausmių neindividualizavo.
R. J. teisus apeliaciniame skunde teigdamas, jog nuosprendyje be pagrindo nurodoma neva jis yra teistas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. J. buvo teistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003-10-15 nuosprendžiu, tačiau šis nuosprendis Šiaulių apygardos teismo 2004-12-14 nutartimi buvo panaikintas ir baudžiamoji byla buvo perduota Mažeikių rajono prokuratūrai, kuri 2005-04-26 nutarimu ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukė.
R. S. skunde teigdamas, kad teismas, skirdamas bausmę, neįvertino jo šeiminės padėties aplinkybių, kad jis vienas augina ir prižiūri nepilnamečius vaikus ir ligotą motiną, taip pat teisus. Nuosprendyje šios aplinkybės neaptartos ir neįvertintos. Tačiau R. S. nepagrįstai mano, jog teismas galėjo jam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir skirti bausmę be laisvės atėmimo.
BPK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos kai teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Šis įstatymas reikalauja, kad byloje būtų nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta ir bent viena iš šio įstatymo 2 dalies 1 - 6 punktuose nurodyta aplinkybė. Aptariamoje byloje yra nustatyta aplinkybė, kad R. S. išlaiko nepilnamečius vaikus (BPK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl R. S. taikyti minėtą įstatymą ir paskirti jam bausmę švelnesnę, negu numato įstatymas, nėra teisinio pagrindo. Apeliantas skunde nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių leidžiančių jam taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Apelianto nuteistojo G. L. manymas, kad teismas galėjo jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, skunde jokiais argumentais nepagrįstas ir yra deklaratyvus. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad apelianto teiginys dėl nepakankamo bausmių individualizavimo, teisingas.
Teisėjų kolegija nustatė, kad skiriant nuteistiesiems bausmes, teismas be pagrindo visiems nuteistiesiems nurodė jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas. Tokia aplinkybė nuteistiesiems kaltinimuose nebuvo nurodyta, todėl teismas pasunkimo jų teisinę padėtį. Ši aplinkybė visiems nuteistiesiems iš nuosprendžio šalintina. Teismas R. J., R. S. ir G. L. paskyrė vienodo dydžio laisvės atėmimo bausmes, nors kiekvieno iš jų vaidmuo ir veiksmų aktyvumas parant nusikalstamas veikas, skirtingas. R. J. pripažintas organizuotos grupės ir nusikalstamų veikų organizatoriumi, jis padarė penkias nusikalstamas veikas. Tuo tarpu kiti nuteistieji padarė po tris nusikalstamas veikas. Kolegija jau pasisakė šiame nuosprendyje dėl R. S. vaidmens organizuotos grupės sudėtyje, konstatuodama, jog teismas be pagrindo jį įvardijo nusikalstamų veikų ir organizuotos grupės organizatoriumi. Be to, šiuo nuosprendžiu visiems nuteistiesiems siaurinama jų nusikalstamų veiksmų pagal BK 202 straipsnio 1 dalį apimtis. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia svarstyti nuteistųjų prašymus švelninti paskirtas bausmes.
Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Apeliantas R. J. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, anksčiau nebuvo teistas, aptariamoje byloje jis yra nuteistas už penkių nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių BK 216 straipsnio 1 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalis yra priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis veikė organizuota grupe ir jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo aktyvus, jis subūrė ir vadovavo organizuotai grupei, koordinavo grupės narių veiksmus. R. J. nustatytina griežčiausia, vertinant su kitais apeliantais, bausmė.
Apeliantas G. L. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirbo, teistas, jo teistumas neišnykęs, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi (BK 216 straipsnio 1 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalis) priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje ir buvo aktyvus šios grupės narys.
Apeliantas R. S. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi (BK 216 straipsnio 1 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalis) priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 stripsnio 5 dalis), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje ir buvo aktyvus šios grupės narys. Iki nusikaltimo padarymo jis dirbo ir vienas išlaikė tris nepilnamečius vaikus, rūpinosi senyvo amžiaus ligota motina.
Apeliantas I. B. buvo baustas administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 216 straipsnio 1 dalis) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje, tačiau pažymėtina, kad jo vaidmuo lyginant su kitais grupės nariais, buvo mažiau aktyvus.
Visi apeliantai nuteisti už sunkias nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimo bausmei nenumato. Įvertinus apeliantų padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, jų vaidmenį nusikaltimų padaryme, asmenybes chatakterizuojančias aplinkybes bei į tai, kad nėra nustatyta apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra ypatingų pagrindų nukrypti nuo baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės vidurkio (BK 61 straipsnio 2 punktas). Tačiau, sprendžiant bausmės dydžio nustatymo apeliantams klausimą, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje būtina įvertinti ir baudžiamojo proceso trukmę.
Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (pavyzdžiui, Kravtas prieš Lietuvą (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011); kasacinė nutartis Nr. 2K-503/2010).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso trukmė skaičiuojama nuo 2004 m. kovo 1 d. Taigi baudžiamojo proceso trukmė – daugiau kaip septyneri metai. EŽTT praktikos analizė rodo, kad tokia baudžiamojo proceso trukmė laikytina ilga ir paprastai gali būti pateisinama tik išimtinais atvejais (e. g. Norkūnas v. Lithuania, no. 302/05, judgement of 20 January 2009; a contrario Kuolelis, Bartoševičius and Burokevičius v. Lithuania, nos. 74357/01, 26764/02 and 27434/02, judgement of 19 February 2008). Per tą laiką R. J., R. S., G. L. ir I. B. buvo taikytos kardomosios priemonės, kitos procesinės prievartos priemonės. Šioje baudžiamojoje byloje proceso eigos analizė rodo, kad pusė proceso termino baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, kad proceso trukmei turėjo įtakos tiek objektyvios aplinkybės, nusikalstamų veikų tyrimo sudėtingumas, tiek aplinkybės priklausančios nuo pačių nuteistųjų bei jų gynėjų. Ši baudžiamoji byla pakankamai sudėtinga, buvo ištirtos organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos, todėl tyrimas užėmė pakankamai daug laiko. Be to, procese buvo delsimų, susijusių su teismo posėdžių atidėjimu dėl nuteistųjų ir jų gynėjų sveikatos būklės, dėl gynėjų užimtumo kitose bylose. Apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta 21 teismo posėdis, iš jų 5 teismo posėdžiai buvo atidėti dėl nuteistųjų ligos, 3 – dėl gynėjų ligos, 2 – dėl gynėjo nesusipažinimo su bylos medžiaga ir dėl neatvykimo į posėdį, nurodant įtikinamą priežastį (gynėjas iš Mažeikių neatvyko dėl autoįvykio ), 2 – dėl nuteistųjų ir jų gynėjų prašymų, 1 – dėl nuteistojo R. J. vengimo atvykti į teismo posėdį, pakeitus jam kardomąją priemonę iš suėmimo į užstatą. Be to, pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo keičiama teisėjų kolegijos sudėtis dėl vieno iš kolegijos narių (pranešėjo) paskyrimo dirbti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Dėl šios priežasties bei kitų teisėjų užimtumo kitose bylose, procesas šioje byloje užtruko apie 7 mėnesius. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad baudžiamasis procesas, nagrinėjant bylą apeliancinės instancijos teisme, šioje byloje užtruko nepateisinamai ilgai iš dalies dėl nuteistųjų ir jų gynėjų kaltės, tačiau tam tikra dalimi proceso ilgumą sąlygojo ir objektyvios teismo posėdžių organizavimo aplinkybės.
Proceso ilgumas baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstama išimtine aplinkybe, leidžiančia taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau minėto įstatymo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausią dėmesį skiriant aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Byloje nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, rodančių mažesnį R. J., R. S., G. L. ir I.B. padarytų nusikalstamų veikų ar pačių nuteistųjų asmenybių pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistiesiems už jų nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į nuteistųjų vaidmenį nusikaltimų padaryme – R. J. subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo, buvo pagrindinis organizuotos grupės narys, R. S. ir G. L. buvo aktyvūs organizuotos grupės nariai, pastarasis praeityje teistas ir jo teistumas neišnykęs, I. B. taip pat buvo aktyvus darant nusikaltimus, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistiesiems nustatyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Taip pat byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų.
Teisėjų kolegijai nustačius pernelyg ilgai užsitęsusį procesą šioje byloje, pripažįstama, kad nuteistųjų R. J., G. L., R. S. ir I. B. teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Todėl nuteistųjų ilgai trukusiems apribojimams, praradimams, patirtiems dėl teisių, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, pažeidimo kompensuoti nuteistiesiems G. L., R. S. ir I. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės švelnintinos, nustatant bausmė dydį artimesnį baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos minimumui, nuteistajam R. J. nustatant bausmės dydį ne didesnį už numatytos bausmės vidurkį. Tokio sprendimo priėmimą R. J. atžvilgiu įtakoja ir jo elgesys – apeliacinės instancijos teismui patenkinus jo prašymą ir kardomąją priemonę suėmimą pakeitus švelnesne, R. J. nesilaikė nustatytų kardomosios priemonės – užstato sąlygų, į teismo posėdžius kviečiamas neatvyko, trukdė procesui ir taip prisidėjo prie proceso trukmės ilginimo.
Dėl apelianto nuteistojo R. S. ir apelianto nuteistojo G. L. gynėjo prašymo panaikinus nuosprendį bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo
Šis abiejų apeliantų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama teismui nagrinėti iš naujo, kai bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BK 224 ir 255 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmos instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicines priemonės.
Teisėjų kolegija pirmos instancijos teismo šališkumo nenustatė, nenustatyta ir kitų minėtame įstatyme nurodytų aplinkybių, todėl apeliantų prašymas negali būti tenkinamas.
Dėl apeliantų argumentų nenagrinėtinų nesant prokuroro skundo
Nuteistieji R. J., I. B., R. S. ir G. L. skunduose nurodo, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl kratos metu iš sulaikytų R. J. ir G. L. paimtų 123 470 Lt bei UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje laikomų 64 771,62 Lt, kurie byloje įvardinti nusikalstamu būdu gauti pinigai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2004-03-01 sulaikant G. L. ir R. J., pastarojo automobilyje rasti ir paimti 123 470 Lt (t. 6, b. l. 73-76) buvo perduoti saugoti FNTT prie LR VRM Finansų skyriui. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvusiems 64 771, 62 Lt, gautiems nusikalstamu būdu, buvo taikyta priemonė – laikinas nusavybės teisių apribojimas (t. 6, b. l. 77), kurio terminas buvo tęsiamas.
Šios piniginės sumos byloje įvardintos nusikalstamais veiksmais įgytomis piniginėmis lėšomis, todėl pirmos instancijos teismas privalėjo dėl jų likimo pasisakyti ir išspręsti BK 72 straipsnio 2 dalies taikymą, t. y. turto konfiskavimo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus, išsprendęs šį klausimą, pasunkintų nuteistųjų teisinę padėtį. Todėl nesant nagrinėjamoje byloje prokuroro apeliacinio skundo, šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
I. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti:
1.1. pašalinti iš nuosprendžio įžanginės dalies nuorodą apie R. J. teistumą;
1.2. panaikinti R. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas;
1.3. pašalinti nuosprendžio nustatomojoje dalyje teiginį, kad R. J. vadovavo UAB (duomenys neskelbtini) veiklai ir iš pripažintos įrodyta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos pašalinti šios veikos požymį - verslišką ėmimąsi ūkinės - komercinės veiklos neturint licenzijos, paliekant požymį – ėmimąsi stambiu mastu komercinės veiklos kitokiu neteisėtu būdu;
- BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 8 mėnesiams;
- BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams;
- BK 24 straipsnio 4 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 mėnesiui;
- BK 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 mėnesiams;
- BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti ir R. J. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
2.1. panaikinti G. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas;
2.2. pašalinti nuosprendžio nustatomojoje dalyje teiginį, kad G. L. vadovavo UAB (duomenys neskelbtini) veiklai ir iš pripažintos įrodyta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos pašalinti šios veikos požymį – verslišką ėmimąsi ūkinės – komercinės veiklos neturint licenzijos, paliekant požymį – ėmimąsi stambiu mastu komercinės veiklos kitokiu neteisėtu būdu;
- BK 202 straipsnio 1 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 8 mėnesiams;
- BK 216 straipsnio 1 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;
- BK 182 straipsnio 2 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais bausmes subendrinti ir G. L. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
3.1. nuosprendžio įžanginėjė dalyje ištaisyti klaidą nurodant S. vardą R., vietoj Ramūnas;
3.2. panaikinti R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas;
3.3. pašalinti nuosprendžio nustatomojoje dalyje teiginį, kad R. S. vadovavo UAB (duomenys neskelbtini) veiklai ir iš pripažintos įrodyta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos pašalinti šios veikos požymį – verslišką ėmimąsi ūkinės – komercinės veiklos neturint licenzijos, paliekant požymį – ėmimąsi stambiu mastu komercinės veiklos kitokiu neteisėtu būdu;
3.4. panaikinti R. S. visų nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį;
- BK 202 straipsnio 1 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 8 mėnesiams;
- BK 216 straipsnio 1 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;
- BK 182 straipsnio 2 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) 6 mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais bausmes subendrinti ir nustatyti R. S. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.
4.1. panaikinti I. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas;
4.2. pašalinti iš pripažintos įrodyta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos šios veikos požymį – verslišką ėmimąsi ūkinės – komercinės veiklos neturint licenzijos, paliekant požymį – ėmimąsi stambiu mastu komercinės veiklos kitokiu neteisėtu būdu;
- BK 202 straipsnio 1 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams;
- BK 216 straipsnio 1 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;
- BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais bausmes subendrinti ir I. B. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
II. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.