- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-2643-392/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- S. K.
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., UAB „4finance“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio D. Š. veiksmų ir prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšos toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 str. 1 d. reglamentuojama, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 str. 1 d., išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 93.6 punktą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA – 350 Eur. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Taip pat nurodė, kad pagal BVK 99 str. 4 d. siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji, taip pat patiems tenka mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikiamų laisvoje rinkoje ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pažymėjo, kad skundžiamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.
Antstolis D. Š. 2016-07-26 patvarkymu dėl skolininko skundo dėl antstolio veiksmų skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3100-910/2016 dėl 543,60 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. K. trečios eilės išieškotojui UAB „4finance“. Pagal SVI 4 punktą antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, t. y. antstolis privalo šias lėšas areštuoti. Lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į jas. CPK 668 str. bei SVI 93.6 punkte yra kalbama apie grynųjų pinigų sumas, neviršijančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, o skolininko gautos lėšos nėra grynieji pinigai, todėl antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „4finance“ atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad CPK 739 str. yra numatyta, iš kurių sumų išieškojimas yra negalimas, nenurodoma, kad pareiškėjo pajamos patenka į minėto straipsnio reguliuojamą sritį. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. CPK 736 str. nurodoma, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitymas galimas, ir išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Į sąskaitą, administruojamą laisvės atėmimo vietos įstaigoje, pervedamos lėšos yra laikomos skolininko pajamomis, gautomis iš kitų asmenų, į kurias gali būti nukreipiamas išieškojimas. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas yra nustatytas SVI. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-15 nutartimi skundą tenkino iš dalies ir panaikino antstolio D. Š. 2016-07-05 patvarkymą Nr. S16-28689 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-04 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3100-910/2016. Antstolis, nustatęs, kad pareiškėjas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, 2016-07-05 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S16-28689 areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Šiuo patvarkymu antstolis nurodė pareiškėjo sąskaitą administruojančią įkalinimo įstaigą patvarkyme nurodytą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2016-07-04 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S16-28691 antstolis nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų, tačiau vėlesniu, 2016-07-05, skundžiamu patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolis, vadovaudamasis CPK 688 str., areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas (kaip turtą), esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Minėtame patvarkyme antstolis nenurodė sumos, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas, t. y. nenurodė, kokia dalimi piniginių lėšų, esančių nurodytoje sąskaitoje gali disponuoti pareiškėjas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš turto reglamentuojančių normų ir areštavo visas pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir tokiu būdu pažeidė CPK 668 str. 1 d. įtvirtintą išieškojimo iš turto ribojimą, todėl antstolio veiksmai 2016-07-05 patvarkymu Nr. S16-28689 nukreipiant išieškojimą į skolininko piniginių lėšų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, buvo pripažintini neteisėtais, o 2016-07-05 patvarkymas Nr. S16-28689 neteisėtu.
Šalies argumentai
Antstolis D. Š. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias priverstinių poveikio priemonių taikymo skolininkui taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Taip pat nurodo, kad lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaigą, nepatenką į CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti pinigų negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išeiškojimą į minėtas lėšas. Taigi, antstolio nuomone, jis atliko tik tokius veiksmus, kuriuos jį įpareigoja atlikti teisinis reglamentavimas, todėl tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Antstolis taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje teismas konstatavo „Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia kasatoriaus poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas“. Be to, antstolis pažymi, kad visi asmenys yra lygūs, todėl niekam negalima teikti privilegijų bei taikyti skirtingos išieškojimo iš gaunamų pajamų iš trečiųjų asmenų tvarkos, atsižvelgiant į tai, jog asmuo atlieka bausmę pataisos namuose.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3100-910/2016 dėl 543,60 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. K. trečios eilės išieškotojui UAB „4finance“. Antstolis išieškojimą vykdo iš S. K. lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Pareiškėjas S. K., nesutikdamas su vykdomu išieškojimu, pateikė skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-15 nutartimi skundą tenkino iš dalies ir panaikino minėtą antstolio patvarkymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, pažeidė CPK 668 str. 1 d. Minėtame straipsnyje numatyta, kad išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Taip pat CPK 739 str. yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Bylos duomenimis, pareiškėjas S. K. nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintom išmokom. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos, kaip nurodė pareiškėjas, trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos priklauso darbo užmokesčiui likusiam po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antstolio veiksmus, sprendžia, kad pastarasis nepažeidė įstatymų nustatytos išieškojimo tvarkos.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei sprendė, kad antstolis pažeidė CPK 668 str. 1 d. įtvirtintą išieškojimo iš turto ribojimą. Tokiu būdu, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės – pareiškėjo S. K. skundą atmetant (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.,
nutaria:
Antstolio D. Š. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį.
S. K. skundą atmesti.