Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų (apeliantų) L. M. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. M. ir A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad rašant pirminį pareiškimą buvo per klaidą prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad C.-R. S. pasitraukė iš Lietuvos nuolat gyventi į kitą valstybę ir gavus suinteresuoto asmens atsiliepimą pareiškimas buvo patikslintas, prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad C.-R. S. (mergautinė pavardė F.), gim., Kaune, iki 1990-03-11 išvyko iš Lietuvos nuolat gyventi į kitą valstybę (Izraelį).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta byla pagal pareiškėjų L. M. ir A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 str. 1, 2 d. ir 7 str. 4 p. nuostatų pagrindu. Pareiškėjai siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę tuo pagrindu, kad pareiškėjos L. M. senelė (pareiškėjo A. L. prosenelė) C.-R. S. (mergautinė pavardė – F.), gim., Kaune, iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir iki 1990-03-11 pasitraukė iš Lietuvos. Pareiškėjai savo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą grindžia įrodymais: Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma, kurioje nurodyta, kad Kauno žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog 1902-06-06 Kaune gimė Z ir R G. F. duktė C. R.; 1920-12-22 išduoto paso kortele, kurioje nurodyta, kad pasas yra išduotas C. F., gim. 1902-06-06, gimusiai Kaune; 1934-03-14 išduoto paso kortele, kurioje nurodyta, kad pasas išduotas C.-R. S.-F., Z. dukrai, gim. 1902-06-06, Kaune; R. S., Z. dukters, pareiškimu-anketa, užpildyta kreipiantis į LTSR VRM vizų ir registracijos skyriaus viršininką dėl leidimo išvykti iš TSRS į Izraelį nuolatiniam gyvenimui, kurioje yra nurodyta, kad R. S. yra Z. duktė, gimusi Kaune bei, kad jos mergautinė pavardė F, motinos vardas Genė, tėvo vardas Zuse, o jos vyro vardas ir pavardė Š. S.; Kauno miesto milicijos valdybos viršininkui teiktu R. S. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jos tikroji pavardė yra S. R. Z. ir kad keičiant pasą 1966-09-17 I-ame milicijos poskyryje buvo įrašyta netiksli jos pavardė „S“, todėl pareiškimą-anketą dėl išvykimo iš Lietuvos ji užpildė prisistatydama S, o ne S pavarde, t.y. pagal išduotą pasą; 1972-12-20 išduota išvykimo viza Nr. 344353 R. S., vykimui į Izraelį nuolatiniam gyvenimui; 1973-07-25 R. S., gyvenančios Izraelyje, kvietimu sūnui M. S. ir jo šeimai atvykti nuolatiniam gyvenimui pas ją į Izraelį ir M. S. pareiškimas-anketa dėl išvykimo iš TSRS į Izraelį nuolatiniam gyvenimui. Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad C.-R. S. (mergautinė pavardė F.), gim. 1902-06-06, Kaune, iki 1990-03-11 išvyko iš Lietuvos nuolat gyventi į kitą valstybę (Izraelį).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-09-23 nutartimi konstatavo, jog prašomas nustatyti faktas nesietinas su asmeninių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, atsiradimu, nelaikytinas juridiniu, kadangi jo nustatymas nesukeltų pareiškėjams jų nurodytų teisinių padarinių. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog nuo fakto, kad pareiškėjų giminaitė C.-R. S. (mergautinė pavardė – F.), gim. 1902-06-06, Kaune, iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos nuolat gyventi į kitą valstybę (Izraelį), nustatymo priklauso pareiškėjų asmeninių teisių įgyvendinimas, Migracijos departamentas galės nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl pilietybės atkūrimo.

Sprendžiant apeliantų prašomo juridinio fakto nustatymo klausimą, kai šis faktas iš esmės reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti, turi būti taikomos ne tik CPK nustatytos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialiosios normos – LR Pilietybės įstatymas.

LR Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pagal LR Pilietybės įstatymo 9 str. 2 d. minėto straipsnio 1 d. nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai.

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 str. 2, 3 ar 4 p. gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. LR Pilietybės įstatymo 7 str. 2, 3 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę; yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę; yra šio straipsnio 2 ir 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (LR Pilietybės įstatymo 7 str. 4 p.).

Pagal LR Pilietybės įstatymo 33 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus šiuo klausimu. Vidaus reikalų ministras priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (LR Pilietybės įstatymo 32 str. 2 p.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie LR VRM išaiškinimais, jog vertinimą dėl asmens pasitraukimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. kaip tai yra nustatyta Pilietybės įstatymo 7 str. 3 p. atlieka prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjanti institucija, individualiai vertindama kartu su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pateiktus dokumentus, o galutinį sprendimą, ar asmuo laikomas pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Pareiškėjai siekia įgyvendinti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, prašomas nustatyti faktas (kad pareiškėjų giminaitė C.-R. S. (mergautinė pavardė – F.), gim. 1902-06-06, Kaune, iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos nuolat gyventi į kitą valstybę (Izraelį)) iš esmės siejamas su šios teisės įgyvendinimu (pilietybės atkūrimu). Įvertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog prašomas nustatyti faktas nesietinas su asmeninių teisių, nustatytų LR Pilietybės įstatyme, atsiradimu, pareiškėjų prašomas nustatyti faktas iš esmės nesukeltų pareiškėjams tiesioginių teisinių padarinių.

Taip pat pažymėtina jog šiuo atveju, kaip matyti iš pačių pareiškėjų pareiškimo pareiškėjai nurodo, kad kreiptis dėl pilietybės minėto įstatymo nustatyta tvarka jiems trukdo tai, kad asmens, kurio išvykimo faktą jie siekia nustatyti, dokumentuose rašant pavardę jų teigimu yra įsivėlusi klaida, išvykimo vizoje nurodyti netikslūs pareiškėjų giminaitės C. R. S. (mergautinė pavardė F.) duomenys (nurodyta S.). Todėl pareiškėjams išaiškinama jog siekdami pašalinti šias kliūtis, trukdančias jiems kreiptis dėl pilietybės įstatymo nustatyta tvarka jie, įrodę jog nėra galimybių kitaip ištaisyti dokumentuose įsivėlusią klaidą (pvz. kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą) gali kreiptis į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad išvykimo vizoje nurodytas asmuo ir jų giminaitė yra vienas ir tas pats asmuo arba kad išvykimo viza buvo išduota jų giminaitei (CPK 444 str. 1 d. 9, 4 p.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.