Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nevisapusiškai ir neobjektyviai išsiaiškino administracinei teisenai reikšmingas aplinkybes, vienus administracinio nusižengimo bylos įrodymus iškėlė virš kitų ir jiems suteikė didesnę įrodomąją galią, tokiu būdu netinkamai vertino įrodymus. Priimant skundžiamą nutarimą nebuvo vertinami pareiškėją teisinantys duomenys, t. y. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, 2023 m. vasario 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada), tokiu būdu Institucija priėmusi nutarimą vadovavosi vien alkotesterio duomenimis, nors ginčo atveju buvo pažeista ir alkotesterio naudojimo tvarka.

2023 m. vasario 19 d. 15.22 val., policijos pareigūnai vykdė kontrolę bei sustabdė pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę neblaivumo patikrinimui. Tikrinant neblaivumą pareigūnai pateikė vamzdelį (pūstuką) pūsti į alkotesterį, kuris buvo be įmautės. Iš administracinio nusižengimo medžiagos galima matyti, kad pareigūnai neblaivumą tikrino alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuoti du rodmenys: 15.22 val. – 0,45 promilės arba po paklaidos 0,43 promilės ir antruoju bandymu – 15.47 val. – 0,50 promilės, arba po paklaidos 0,48 promilės. Taigi alkoholio koncentracija kraujyje pagal alkotesterio parodymus viršijo normą tik 0,02 promilėmis, nepaisant to, antrasis bandymas buvo kartojamas su tuo pačiu pūstuku, todėl akivaizdu, jog buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka nesuteikiant galimybės pūsti su nauju pūstuku. Nors naudojamas alkotesteris yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja, tačiau mano, jog alkotesterio rodmenys gauti galimai neteisingi, prietaiso naudojimo tvarka pažeista, pareigūnai nesilaikė taisyklių nustatytos tvarkos. Pareiškėjas nusižengimo vietoje reikė pretenzijas dėl vamzdelio be įmautės, reikalavo leisti iš naujo pasitikrinti blaivumą naudojant naują, jo paties išpakuotą vamzdelį (pūstuką), tačiau į tai policijos pareigūnai nereagavo bei antrą kartą liepė pūsti į pūstuką, kuris buvo be įmautės, galimai net nekeistas po pirmojo pūtimo. Pastebėjęs netinkamą policijos pareigūnų elgesį ir įvertinęs, jog tuo metu buvo išgėręs 330 ml. nestipraus alaus, jis savo iniciatyva 2023 m. vasario 19 d. 16.30 val. nuvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas medicininei apžiūrai.

Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas atsisakė vertinti ir į administracinio nusižengimo bylą nepridėjo 2023 m. vasario 19 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 253, kuris patvirtina, jog 17.00 val., t. y. praėjus 1 valandai ir 13 minučių nuo antrojo patikrinimo (į gydymo įstaigą prisistatė greičiau negu per valandą laiko (16.30 val.), tačiau nuvykus reikėjo laukti), jis judesius atliko tiksliai, vokai, liežuvis ar pirštai nevirpėjo, vyzdžiai buvo simetriški, psichika ir elgsena buvo įprasti, buvo orientuotas laike ir vietoje, įvykius prisiminė, buvo koncentruotas, nuoseklus, kalba aiški, neužuodžiamas alkoholio kvapas, todėl jis buvo būklės, kuri nedraudžia vairuoti transporto priemones ir kuri nekelia jokio pavojaus jam ir aplinkai. Šių duomenų policijos pareigūnas visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė, jų į bylą nepriėmė, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, pareigūnas priėmęs skundžiamą nutarimą visiškai nevertino kitų bylos įrodymų išskyrus alkotesterio duomenis. Buvo neįvertintas anksčiau minėtas aktas ir Išvada, kuri patvirtina, jog pareiškėjo neblaivumas po valandos laiko nuo patikrinimo buvo 0,30 promilės etilo alkoholio. Dėl ko akivaizdu, jog policijos pareigūnai visiškai netinkamai įvertino administracinio nusižengimo įrodymus, alkotesterio parodymams suteikė didesnę įrodomąją galią.

Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 253 bei specialisto išvados duomenimis. Šie oficialūs medicinos įstaigos dokumentai patvirtina, kad transporto priemonę pareiškėjas vairavo esant nedraudžiamam alkoholio kiekiui kraujyje, negana to, įstatymas numato galimybę pačiam savarankiškai tikrintis kraują papuolus į tokią situaciją, todėl mano, jog duomenys buvo atmesti nepagrįstai ir skubotai, jų tinkamai neįvertinus. Taigi policijos pareigūnas tinkamai neįvertino viso administracinio nusižengimo bylos įrodymų viseto, kuris patvirtina priešingas aplinkybes negu skundžiamame nutarime padarė išvadas pareigūnas. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio nusižengimo byloje paprastai skiriama ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis, t. y. ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu prieštarauja tiek kraujo tyrimo rezultatams, tiek medicininei apžiūrai, tačiau šie prieštaravimai nėra ir nebuvo pašalinti (b. l. 3–9).

Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau taip nesielgė. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbo ar įsipareigojimais giminaičiams, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą.

Pareiškėjas, žinodamas, kad vartojo alkoholį ir nepasitikrino neblaivumo, pasielgė ypatingai nerūpestingai ir pavojingai vairuodamas transporto priemonę. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti.

Mediciniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose.

Transporto priemonės vairavimo inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą, t. y. pirmojo patikrinimo metu nustatytas 0,45 (pritaikius paklaidą 0,017 – 0,43) promilės ir antruoju patikrinimu nustatytas 0,50 (pritaikius paklaidą 0,017 – 0,48) promilės neblaivumas. ANK nustatyta leistina neblaivumo norma yra net iki 0,41 promilės, o nuo 1,50 promilės jau gresia baudžiamoji atsakomybė. Bėgant laikui ir asmeniui nevartojant alkoholio jo koncentracija žmogaus organizme mažėja.

Alkoholio koncentracija pareiškėjo iškvepiamame ore pakilo 0,05 promilės per 16 minučių, kas tik patvirtina, kad alkoholį Pareiškėjas vartojo prieš vairuojant transporto priemonę, ką pareiškėjas patikrinimo metu ir patvirtina. Pareiškėjas teigia, jog nebuvo atsižvelgta į jo pateiktą Išvadą ir iš Kauno klinikų medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą ir priimant skundžiamą nutarimą buvo vadovautasi tik alkotesterio parodymais. Šis teiginys vertintinas kaip klaidinga pareiškėjo nuomonė. Pareiškėjas nurodė, kad jis pats nuvyko į medicinos įstaigą atlikti kraujo tyrimo dėl neblaivumo nustatymo ir jo teigimu, jis tai padarė beveik laiku, t. y. per valandą, tačiau jam teko laukti ir kraujo mėginys buvo paimtas tik 17.00 val., o tai yra net po 1 valandos ir 37 minučių po pirmojo patikrinimo alkotesterius, arba 1 valandos ir 21 minutės skaičiuojant nuo antrojo patikrinimo, kas vienu ar antru atveju yra nustatytos tvarkos pažeidimas ir rezultatai negali pakankamai objektyviai atspindėti situacijos. Pareiškėjo pažodinis taisyklių traktavimas, jog svarbu nuvykti į medicinos įstaigą per valandą, o ne kraujo mėginio pridavimo laikas yra svarbus, prieštarauja protingumo principui, nes būtent siekiant nustatyti kuo tikslesnį alkoholio koncentracijos rezultatą, koks jis galėjo būti pažeidimo fiksavimo metu, dėl organizmo savybės skaidyti alkoholį ir laikui bėgant mažinti jo koncentraciją kraujyje, svarbiausias ir yra kraujo mėginio pridavimo laikas. Nepaisant to, pareiškėjo pateikta Išvada patvirtina, jog pareiškėjo kraujyje, net ir daugiau nei po valandos nuo antrojo patikrinimo alkotesteriu, buvo nustatyta mažiausia 0,30 promilių etilo alkoholio koncentracija, kas iš esmės atitinka teismų praktikoje suformuotą alkoholio skaidymo greičio skaičiavimų vertę ir patvirtina, jog alkotesterio parodymai tikrinimo metu buvo tikslūs ir abejoti jų parodymais nėra pagrindo.

Pareiškėjas žinodamas, jog yra neblaivus, tyčia elgėsi neatsakingai ir pavojingai savo ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu, ir vairavo transporto priemonę. Pareiškėjas nebuvo baustas už administracinius nusižengimus dėl šiukščių KET pažeidimų, tačiau nuo 2011 m. yra baustas už 44 administracinius nusižengimus, iš kurių beveik visi yra KET pažeidimai, o nuo 2004 m. iki 2011 m. sukėlė 5 eismo įvykius, iš kurių dviejuose nukentėjo žmonės. Nusižengimo padarymo metu pareiškėjas turėjo dvylika galiojančių nuobaudų, kurių beveik visos tiesiogiai susijusios su saugumu kelyje, t. y. nustatyto greičio viršijimas, važiavimas per sankryžą degant draudžiamajam šviesoforo signalui, naudojimasis rankomis mobiliuoju telefonu vairuojant transporto priemonę ir transporto priemonės vairavimas be privalomosios techninės apžiūros. Pareiškėjo administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis eilę metų sistemingai daro tyčinius nusižengimus, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė. Net ir atsižvelgiant į pateiktus duomenis, vien lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, neįpareigoja sprendimą priimančios institucijos ar teismo skirti minimalią baudą. Nagrinėjamu atveju Institucija atsižvelgdama į visas aplinkybes ir pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, skyrė nuobaudą artimą minimaliai nuobaudą (b. l. 33–36).

Liudytoja G. A. teismo posėdžio metu parodė, jog policinių priemonių metu buvo sustabdytas pareiškėjo vairuojamas automobilis. Jis buvo patikrintas bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iškvėptame ore yra alkoholio. Kai alkotesteris parodo, kad iškvėptame ore yra alkoholio, tuomet asmenys tikrinami kitu alkotesteriu, kuris rodo promiles. Paklausus ar V. B. vartojo alkoholį, jis nurodė, kad alkoholio nevartojo. Tuomet buvo pakviestas ateiti prie tarnybinio automobilio bagažinės, kur laikomas alkotesteris ir buvo patikrintas jo neblaivumas. Pirmuoju patikrinimu buvo nustatytas 0,45 promilės neblaivumas ir po 15 ar 16 minučių buvo patikrintas antrą kartą. Alkotesteris parodė 0,50 promilės neblaivumą. Po patikrinimo asmuo prisipažino, kad yra šiek tiek vartojęs alkoholį ir buvo užfiksuotas nusižengimas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tarnybinio automobilio bagažinėje yra laikomi naujai atsiųsti, supakuoti alkotesterio antgaliai ir abu kartus buvo išpakuoti, nuplėšiant pakuotę per pusę, ir pakeisti nauji, įstatant vieną dalį į alkotesterį ir nuimant, kad nebūtų jokio sąlyčio. Kiekvieną kartą vamzdelius uždeda policijos pareigūnai, kad būtų laikomasi higienos normų ir nagrinėjamu atveju abiejų neblaivumo patikrinimo procedūrų metu, V. B. buvo šalia jos. Panaudotus vamzdelius po kiekvieno patikrinimo išmeta į tam skirtą dėžę, esančią tarnybinio automobilio bagažinėje. Laikotarpyje nuo pirmojo patikrinimo iki antrojo, asmuo negali nei gerti vandens, nei rūkyti ir turi tiesiog laukti. Taip pat negali atsigerti ir nuo to momento, kai bekontakčiu alkotesteriu yra nustatoma, kad iškvėptame ore yra alkoholio. V. B. nereiškė pretenzijų dėl vamzdelių dėjimo, jis turėjo galimybę matyti kaip keičiamas alkotesterio vamzdelis. Ji negalėjo vamzdelių sumaišyti, nes visi nepanaudoti vamzdeliai yra supakuoti, o panaudoti – ne.

Ekspertas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog įprastai iš organizmo per valandą pasišalina 0,1 – 0,25 promilės alkoholio. Pareiškėjui nustatytas 0,45 promilės neblaivumas, todėl įvertinus pareiškėjo kūno masę, skysčių kiekį organizme, 15.23 val. patikrinimo laiku, jo kūne, skystojoje terpėje buvo įsisavinta beveik 35 gramai gryno alkoholio. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vartojo 5,2 proc. stiprumo alų ir išgėrė 0,33 l. alaus, tačiau pagal nustatytą neblaivumo laipsnį, pareiškėjas turėjo išgerti daugiau nei 700 g. alaus. Antrojo tikrinimo metu (15.39 val.) pareiškėjo kraujyje buvo įsisavinta 38 g. gryno alkoholio. Didysis alkoholio įsisavinimo pikas būna po 1–1,5 val. pavartojus alkoholio, tačiau dėl karščio, tuščio skrandžio, ligų, kitų aplinkybių pikas gali būti po 30–45 minučių. Pagal pareiškėjo nurodomas aplinkybes, tikėtina, kad pareigūnams jį sustabdžius, buvo alkoholio įsisavinimo pikas, tada, galima daryti prielaidą, kad buvo stabtelėjimas, o po to alkoholio koncentracija kraujyje pradėjo mažėti. Kaip matyti, tarp 16 val. ir 17 val. alkoholio įsisavinimo kreivė jau pradėjo leistis žemyn ir tai yra normali fiziologinė reakcija.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp antrojo patikrinimo alkotesteriu ir patikrinimo gydymo įstaigoje yra praėjusi 1 valanda ir 21 minutė, t. y. 81 minutė ir skirtumas tarp tų matavimų yra 0,18 prom. Nagrinėjamu atveju, darant prielaidą, kad pareiškėjo kraujyje alkoholio koncentracijos pareigūnų tikrinimo metu buvo didžiausia ir daugiau nekilo, apskaičiuotas pareiškėjo suvartoto alkoholio šalinimo greitis yra 0,13 promilių per valandą ir tai yra normalus statistinis vidurkis. Įvertinus visus tris nustatytus alkoholio kiekio patikrinimo rezultatus matyti, kad pareiškėjas suvartojo daugiau nei 0,33 l. alaus, šiuo atveju turėjo būti išgerta apie 700 g.

Kai alkoholis patenka į kraują, jį iš organizmo šalina kepenys, jos atlieka 90 proc. darbo, kita dalis pašalinama raumenų pagalba. Alkoholio skaidymo greitis priklauso nuo pas žmogų esamų alkoholį skaidančių fermentų porūšių, fizinio aktyvumo intoksikacijos laike, funkcinių organų rodiklių, kuriuose vyksta alkoholio skaidymas. Pirtyje alkoholio utilizacija šiek tiek pagreitėja, nes padažnėja pulsas, greitėja metabolizmas.

Alkoholis skaidomas kepenyse ir raumenyse, o skrandyje yra įsisavinamas, todėl refliuksas neturi jokios įtakos alkoholio skaidymui. Sudirgusio skrandžio liga taip pat neturi jokios įtakos alkoholio skaidymui, tačiau gali paspartinti alkoholio įsisavinimą. Pareiškėjo nurodoma pankreatostetozė, su kasos darbu susijusi būklė, taip pat neturi jokios įtakos alkoholio skaidymui. Tuo tarpu hepatosteatozė, arba kitaip kepenų suriebėjimas, gali palėtinti alkoholio skaidymo greitį. Visgi pareiškėjui diagnozuotos būklės (ne ligos) tiesiogiai nedaro jokios įtakos alkoholio skaidymui. Tai, kas yra matuojama alkotesteriu ar kitais būdais, ar betarpiškai iš kraujo, rodo į kūną patekusio alkoholio kiekį, tad lėtesnis alkoholio skaidymas reiškia ilgesnį apgirtimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu V. B. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 850 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 13 (trylika) mėnesių už tai, kad jis 2023 m. vasario 19 d. 15.22 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,45 promilės neblaivumas.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad policijos pareigūnams tikrinant jo apsvaigimą alkotesteriu buvo pažeista alkotesterio naudojimosi instrukcija. Jam nedavė pačiam užsidėti oro paėmimo vamzdelio ant alkotesterio, jis nematė, kad tai būtų dariusi pareigūnė, galimai jam buvo duota pūsti į panaudotą vamzdelį.

Vis tik, tokius pareiškėjo teiginius paneigia liudytojos policijos pareigūnės G. A. parodymai ir į bylą pateiktas policijos pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašas, kuris peržiūrėtas teismo posėdžio metu. Liudytoja G. A. parodė, kad V. B. paaiškino, jog tarp tikrinimų jis negali gerti, rūkyti, valgyti. Prieš tikrinant apsvaigimą tiek pirmą, tiek ir antrą kartą, į alkotesterį įstatė naujus vamzdelius, juos išpakavimo ir įdėjo taip, kad neliestų vamzdelio savo rankomis. Po panaudojimo, vamzdelius nuėmė ir įmetė prie kitų panaudotų vamzdelių. Šiuos liudytojos G. A. parodymus patvirtina ir kūno kameros vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad prieš tikrinant apsvaigimą, alkotesteris buvo išimtas iš tam pritaikytos dėžės, pareiškėjo V. B. akivaizdoje išpakuotas ir uždėtas naujas oro pūtimo vamzdelis, o atlikus pūtimą, panaudotas vamzdelis išmestas. Analogiškai buvo atliktas ir antrasis tikrinimas. Visi veiksmai buvo atliekami pareiškėjo akivaizdoje ir jokių pretenzijų apie galimai netinkamai uždėtus ar panaudotus vamzdelius pareiškėjas nereiškė.

Pareiškėjas taip pat laikėsi pozicijos, kad dėl jam nustatytų ligų lėčiau vyksta alkoholio skaidymas organizme, todėl įvertinus medicinos įstaigoje užfiksuotą alkoholio koncentraciją kraujyje (0,30 promilės) neatmestina versija, kad policijos pareigūnams tikrinant pareiškėjo apsvaigimą, realiai alkoholio koncentracija kraujyje buvo žymiai mažesnė nei nustatyta 0,45 ±0,017 promilės.

Kaip matyti iš V. B. pateiktos darbdavio charakteristikos, pareiškėjo paaiškinimų, be skunde nurodyto reikalavimo panaikinti skundžiamą nutarimą, teismo posėdyje taip pat buvo keliamas skundžiamu nutarimu V. B. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. prašė skirti mažesnę baudą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.