- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- e2YT-11293-868/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06561-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. U., UAB „Žalų centras“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, E. G., UAB „Legal Balance“, UAB „Ignitis“, UAB „Diginet LTU“, M. J., UAB „GelvoraSergel“, R. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. R., A. A., SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – A. U., UAB „Žalų centras“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, E. G., UAB „Legal Balance“, UAB „Ignitis“, UAB „Diginet LTU“, M. J., UAB „GelvoraSergel“, R. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. R., A. A., SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, antstolis Andrius Bublys.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. G. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjos turto – 314/627 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 4170-3002-0013) adresu (duomenys neskelbtini) ir patalpa (butas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 261697; priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjos turto 314/627 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ir patalpa (butas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 261697 būtų atšauktos; paskirti pareiškėjos turto: 314/627 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ir patalpa (butas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.
Pareiškėja nurodė, kad antstolio Andriaus Bublio kontoroje vykdoma keleta vykdomųjų bylų pareiškėjos R. G. atžvilgiu. Vykdymo metu areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamas turtas: 314/627 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ir patalpa (butas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, antstolis pats nepaskyręs turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, savo nuožiūra įkainojo turtą, remdamasis kitos antstolės vykdomojoje byloje nustatyta turto verte, ir nuo 2024 m. kovo 20 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. paskelbė bei vykdo pareiškėjos turto varžytines Nr. 261697. Pareiškėja, įsitikinusi, kad antstolio pareiškėjos turto vertės nustatymo procesas bei varžytinių paskelbimas buvo atliktas netinkamai, pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukciją, LR CPK . Pareiškėja teigia, kad Sprendimų vykdymo instrukcija aiškiai sako, kad skolininko turtą priverstinai realizuoti, parduoti iš varžytinių gali tas antstolis, kuris pirmesnis taikė turtui areštą. Pareiškėjos turtą pirmoji areštavo antstolė Irena Beliačic. Antstolis Andrius Bublys nebuvo pirmasis, kuris pareiškėjos turtui pritaikė areštą. Todėl antstolis Andrius Bublys neturi teisės skelbti, vykdyti bei užbaigti pareiškėjos turto varžytinių. Vien dėl šių priežasčių antstolio patvarkymai įkainoti pareiškėjos turtą, paskelbti turto varžytines turi būti panaikinti, o pareiškėjos turto varžytinės Nr. 261697 privalo būti atšauktos. Pareiškėjos teigimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad turto kainos nustatymas vykdymo procese yra išimtinai svarbi stadija. Taigi, antstolis privalo užtikrinti, kad turto įkainojimas būtų atliktas objektyviai, naudojantis visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis. Šiuo atveju antstolis pats nepaskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės. Antstolis turtą įkainojo remdamasis kitos antstolės vykdomojoje byloje atliktu turto įkainojimu. Taip būti negali. Jei antstolis imasi turtą priverstinai pardavinėti, tai jis pats ir privalo paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Neaišku net kokiu teisiniu pagrindu kita antstolė turtą įkainojo ir antstolis Andrius Bublys šiuo kitos antstolės turto įkainojimu remiasi. Antstolis turi visas galimybes pats nustatyti Turto rinkos vertę ir tai privalo padaryti.
Antstolis Andrius Bublys patvarkymu pareiškėjos skundo nepatenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.
Suinteresuotas asmuo M. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.
Nurodė, kad pareiškėja R. G. sukčiauja žmonių atžvilgiu, yra labai gudri, todėl jos skundas yra pateiktas tikslu laimėti laiką ir stabdyti antstolio vykdymo veiksmus, kad turtas nebūtų parduotas iš varžytinių. Su savo kreditoriais ji atsiskaityti vengia.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.
Nurodė, kad vadovaudamasis minėta teisės norma, bei pateikusi motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, gali reikšti prašymą dėl papildomos turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo, tačiau jos prašymas sudaryti galimybę pasiūlyti savo turto rinkos vertės nustatymo eksperto kandidatūrą, prieštarauja įstatymui.
Suinteresuotieji asmenys A. U., UAB „Žalų centras“, E. G., UAB „Legal Balance“, UAB „Ignitis“, UAB „Diginet LTU“, UAB „GelvoraSergel“, R. A., M. R., A. A., SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Andrius Bublys vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0042/21/00425, 0042/21/00444, 0042/21/00539, 0042/21/00621, 0042/21/00660, 0042/21/00795, 0042/21/00796, 0042/21/01115, 0042/21/01327, 0042/21/01664, 0042/21/01725, 0042/21/01808, 0042/22/00102, 0042/22/00536, 0042/22/00558, 0042/22/01003, 0042/22/01067, 0042/22/01261, 0042/22/01469, 0042/22/01505, 0042/22/01785, 0042/22/01811, 0042/23/00026, 0042/23/00089, 0042/23/00147, 0042/23/00166, 0042/23/00242, 0042/23/00309, 0042/23/00396, 0042/23/00537, 0042/23/00764, 0042/23/00901, 0042/23/00994, 0042/23/01043, 0042/23/01107, 0042/23/01301, 0042/23/01425, 0042/23/01658, 0042/23/01855, 0042/23/01952, 0042/23/02191, 0042/23/02218, 0042/24/00120, 0042/24/00181, 0042/24/00557 dėl skolų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. G., išieškotojų A. U., UAB „Žalų centras“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, E. G., UAB „Legal Balance“, UAB „Ignitis“, UAB „Diginet LTU“, M. J., UAB „GelvoraSergel“, R. A., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. R., A. A., SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius naudai. Nustatyta, kad antstolis 2023 m. liepos 5 d. priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-23-42-23362, kuriuo prisijungė prie vykdomo išieškojimo iš skolininkės R. G. turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą. Antstolis 2024 m. vasario 5 d. priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-24-42-4586, kuriuo prisijungė prie vykdomo išieškojimo iš skolininko R. G. turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą. Antstolis 2024 m. vasario 28 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. Nr. S-24-42-7312, kuriuo nusprendė, kad : 1) informuoti šalis, kad skolininko turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 314/627 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra 176 000 Eur, nustatyta remiantis 2024 m. sausio 16 d. UAB „Inreal“ turto vertintojos J. T. atliktu turto vertinimu (Ekspertizės aktas Nr. 24-0100); 2) informuoti, kad jei areštuoto turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė; 3) informuoti, kad skolininkas ar išieškotojas prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo šio patvarkymo gavimo dienos; 4) informuoti, kad remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos IV skyriaus nuostatomis, pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie planuojamas skelbti varžytynes išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo devintos valandos nulis minučių iki keturioliktos valandos nulis minučių. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo interneto svetainėje www.evarzytynes.lt momentas; 5) informuoti, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 704 str., skolininkas turi teisę iki varžytynių pradžios pasiūlyti areštuoto turto pirkėją; 6) pasiūlyti antstoliams, vykdantiems išieškojimą iš R. G., pateikti prisijungimą CPK 759 str. nustatyta tvarka. 2024 m. kovo 20 d. priėmė patvarkymą informuoti apie paskelbtas varžytynes Nr. S-24-42-10784, kuriuo nusprendė: 1) informuoti apie paskelbtas pirmąsias varžytynes skolininkei R. G. priklausančiam turtui: 314/627 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ir patalpa (butas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); 2) pranešti, kad varžytynės paskelbtos 2024 m. kovo 20 d. 13 val. 51 min. 58 sek. internetiniame tinklapyje www.evarzytynes.lt ir vyks iki 2024 m. balandžio 19 d. 13 val. 51 min. 59 sek., varžytynių Nr. 261697. Parduodamas turtas įvertintas 176 000 Eur, pradinė parduodamo turto kaina pirmosiose varžytynėse sudaro 80 proc. nustatytos turto vertės ir yra 140 800 Eur; 3) remiantis Antstolių informacines sistemos duomenimis, skolininkės atžvilgiu yra vykdomos ir kitos vykdomosios bylos, todėl apie skelbiamas varžytynes informuojami išieškojimus vykdantys antstoliai ir išieškotojai, siekiant užtikrinti visų skolininkės kreditorių teises ir teisėtus interesus. 2024 m. balandžio 18 d. gautas pareiškėjos R. G. skundas dėl antstolio veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjos turto – 314/627 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ir patalpos (buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 261697; priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjos turto 314/627 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ir patalpos (buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 261697 būtų atšauktos; paskirti pareiškėjos turto: 314/627 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ir patalpos (buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.
Pareiškėja pateiktu skundu nesutinka su tuo, jog antstolis pats nepaskyręs turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, savo nuožiūra įkainojo turtą, remdamasis kitos antstolės vykdomojoje byloje nustatyta turto verte, ir nuo 2024 m. kovo 20 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. paskelbė bei vykdo pareiškėjos turto varžytines Nr. 261697. Pareiškėja teigia, kad antstolis Andrius Bublys nebuvo pirmasis, kuris pareiškėjos turtui pritaikė areštą, todėl antstolis neturi teisės skelbti, vykdyti bei užbaigti pareiškėjos turto varžytinių. Šiuo atveju antstolis pats nepaskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės. Antstolis turtą įkainojo remdamasis kitos antstolės vykdomojoje byloje atliktu turto įkainojimu. Pareiškėjos teigimu, jei antstolis imasi turtą priverstinai pardavinėti, tai jis pats ir privalo paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Neaišku net kokiu teisiniu pagrindu kita antstolė turtą įkainojo ir antstolis Andrius Bublys šiuo kitos antstolės turto įkainojimu remiasi.
CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkte nustatyta, kad antstolis, ketinantis organizuoti skolininko areštuoto turto realizavimą, patikrina, ar šis turtas nėra areštuotas kitų antstolių. Jei skolininko turtas areštuotas ir kitų antstolių, antstolis patvarkymu pasiūlo antstoliui, vykdančiam pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimą, o tuo atveju, kai reikalavimų patenkinimo eilė ta pati – antstoliams, kurie anksčiau areštavo tą turtą, organizuoti skolininko areštuoto turto realizavimą. Antstoliai, gavę šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą patvarkymą, ketinantys organizuoti skolininko areštuoto turto realizavimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos priima patvarkymą, kuriuo visus išieškojimą iš to paties skolininko vykdančius antstolius informuoja apie šį ketinimą ir pasiūlo jiems prisijungti prie išieškojimo iš šio turto. Jeigu patvarkymą, kuriuo kitiems antstoliams siūloma prisijungti prie išieškojimo iš skolininko areštuoto turto priėmė keli antstoliai, skolininko turtą realizuoja siūlymą pateikęs antstolis, vykdantis pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimą, o tuo atveju, kai siūlymus pateikę antstoliai vykdo tos pačios reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimą, – antstolis, kuris pirmas areštavo tą turtą.
Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra bei tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė Irena Beliačic, areštavusi skolininkei priklausantį turtą ir antstolei kilus abejonių dėl turto vertės, paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę nekilnojamam turtui – patalpai (butui) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ir 314/627 dalies žemės sklypui(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ir pavedė ekspertizę atlikti UAB „Inreal“ turto vertintojai J. T., kuri atlikusi ekspertizę, pateikė antstolei Irenai Beliačic 2024 m. sausio 16 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. 24-0100 ir ginčo nekilnojamąjį turtą įvertino 176 000 Eur. Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstolis Andrius Bublys 2023 m. liepos 5 d. patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-23-42-23362 prisijungė prie antstolės Irenos Beliačic vykdyto išieškojimo iš skolininkės R. G. turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą. Antstolis Andrius Bublys vykdo 45 vykdomąsias bylas skolininkės R. G. atžvilgiu, dvejose bylose Nr. 0042/24/00181 ir Nr. 0042/21/01327 išieškotojos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai vykdomas išieškojimas pagal priverstinę hipoteką.
Vertinant ekspertizės aktą, pažymėtina, kad turto vertės nustatymo ekspertizę atliko kvalifikuota nekilnojamojo turto vertinimo srities ekspertė, kuri yra įrašyta į vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus sąrašą, be to, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog atliktas skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas būtų ydingas, ar būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Be to, pareiškėja nereiškė nušalinimų vykdomosiose bylose. Nepaisant to, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog skolininkė prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė, neteikė duomenų, jog antstolės nustatyta turto vertė neatitinka rinkos vertės.
Teismas pažymi, kad skolininkė žinojo, kad areštuotas turtas bus realizuojamas priverstine tvarka, o vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi pareigą būti aktyvūs ir domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Vykdomosios bylos medžiaga nenustatyta, kad skolininkė būtų siekusi pasinaudoti teise parduoti turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui. Kaip jau minėta, pareiškėja tinkamai buvo informuota apie turto įkainojimą ir žinodama apie antstolės nustatytą turto vertę, taip pat pardavimo iš varžytynių kainą, jokių prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo nereiškė (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos teiginiai, kad antstolis Andrius Bublys pats nepaskyręs turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, savo nuožiūra įkainojo turtą, remdamasis kitos antstolės vykdomojoje byloje nustatyta turto verte, nepagrįsti. Sutiktina su antstolio pozicija, kadangi visi antstolės Irenos Beliačic procesiniai veiksmai dėl turto įkainojimo buvo atlikti apjungus (pagal pateiktus prisijungimus CPK 759 straipsnyje nustatyta tvarka) ir kitų antstolių (tame tarpe ir antstolio Andriaus Bublio) vykdomas vykdomąsias bylas R. G. atžvilgiu, todėl atliktas vertinimas galioja ir antstolio Andriaus Bublio vykdomoms vykdomosioms byloms. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos teiginiai dėl neteisingos turto vertės įkainojimo, nepagrįsti. Teismo vertinimu, skolininkė, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, t. y. žinodama apie jos atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas, turėjo visas sąlygas pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis vykdymo procese.
Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog antstolis Andrius Bublys, paskelbdamas turto varžytynes, pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos ir CPK nuostatas.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos R. G. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.