Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-05-1-01101-2014-7

2015 m. rugsėjo 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Jurgio Kiškio, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei, nuteistojo R. L. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteistas pagal BK 286 str. – 5 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas pagal BK 286 str. už tai, kad 2014-10-02, apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini) k., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti sulaikymo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, grąsindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – staiga padidinęs automobilio greitį, pavojingai manevruodamas miško paklote tarp tarnybinio automobilio ,,M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnų A. M., M. A. ir medžių, pasipriešino valstybės tarnautojams - (duomenys neskelbtini) tyrėjui A. M., kuris įjungtais tarnybinio automobilio „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiaisiais - mėlynos spalvos šviesos ir garso signalais, reikalavo sustoti ir jau ėjo link R. L. vairuojamo automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) specialistui M. A., kuris mojuodamas skrituliu su raudonos spalvos atšvaitu skersai R. L. automobilio judėjimo krypties reikalavo jo sustoti, tačiau jis to nepadarė ir, tęsdamas nusikalstamą veiką – staiga didindamas vairuojamo automobilio greitį, pavojingai manevruodamas miško paklote tarp tarnybinio automobilio ,,R. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūno J. B. ir medžių bei krūmų, pasipriešino valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) tyrėjui J. B., kuris įjungtais tarnybinio automobilio „R. C.“, valst. (duomenys neskelbtini) specialiaisiais - mėlynos spalvos šviesos ir garso signalais bei mojuodamas skrituliu su raudonos spalvos atšvaitu skersai R. L. automobilio judėjimo krypties reikalavo R. L. sustabdyti jo vairuojamą automobilį, tačiau jis to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. L. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu nuosprendžiu R. L. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 286 str., padarymą. Šis straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pavojingas manevravimas vairuojamu automobiliu, sukeliant pavojų pareigūnų gyvybei ir sveikatai vertinamas kaip pasipriešinimas grasinant pavartoti fizinį smurtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-24 nutartis Nr. 2K-352/2013, 2013-11-19 nutartis Nr. 2K-479/2013).

Tai, kad R. L. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti automobilį, pavojingai manevravo automobilį prie pareigūnų ir priešinosi sulaikomas, patvirtina byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis pareigūnas A. M. parodė, kad privažiavo prie maždaug už 200 m sustojusio automobilį „Audi 80“, tačiau sustojus apie dviejų metrų atstumu ir atidarius duris bei pradėjus lipti iš automobilio, minėtas automobilis staigiai pajudėjo, pasukęs nuo kelio, per pakelės krūmus važiavo link jo, jis užsidarė dureles, automobilis pro jį pravažiavo maždaug 20 cm atstumu. Nukentėjusysis pareigūnas M. A. parodė, kad staiga jis pamatė, kaip automobilis „Audi 80“, vos tilpdamas tarp medžio ir tarnybinio automobilio apvažiavo A. M. automobilį ir artėja link jo. Jis stabdė atvažiuojantį automobilį mojuodamas skrituliu su raudonu atšvaitu skersai automobilio judėjimo krypties, tačiau automobilio vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti ir, padidinęs greitį, pavojingai manevruodamas, važiavo link jo ir pravažiavo vos jo nekliudydamas, nes jis pasitraukė. Nukentėjusysis pareigūnas J. B. parodė, kad radijo ryšiu būdamas informuotas apie stabdomą nesustojusį automobilį „Audi 80“, tarnybinį automobilį pastatė kelio viduryje ir pamatė, kad link jo dideliu greičiu artėja automobilis, kurį įjungęs įspėjamuosius šviesos ir garso signalus, būdamas apsivilkęs juodos spalvos liemenę su šviesą atspindinčiais užrašais, aiškiais mostais skrituliu su raudonu atšvaitu, skersai automobilio judėjimo krypties, stabdė, bet vairuotojas nepakluso ir padidinęs greitį važiavo link jo, prasilenkdamas pasuko link miško, pravažiavo apie 30 cm nuo tarnybinio automobilio. Minėtam automobiliui netrukus nuvažiavus nuo kelio į griovį, išlipęs vairuotojas bandė pasišalinti, o sulaikomas priešinosi stumdamas pareigūną nuo savęs, todėl prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės: ašarinės dujos, koviniai imtynių veiksmai ir antrankiai. Netikėti šių nukentėjusiųjų parodymais pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu ir liudytojo pareigūno M. D. parodymais, kuris dar nurodė, kad J. B. greitai pasitraukė nuo automobilio judėjimo krypties, o automobilis pasuko link miško ir pravažiavo pro juos. Taip pat byloje nenustatytas įvykyje dalyvavusių keturių pareigūnų siekis apkalbėti R. L.. Nors apeliantas skunde teigia, kad pareigūnai duoda tokius parodymus, nes siekia išvengti atsakomybės už jo tariamą sumušimą, tačiau tokie jo parodymai paneigti bylos duomenimis: R. L. 2014-10-02, 21.30 val. buvo apžiūrėtas gydymo įstaigoje, atlikta krūtinės ląstos (kurios skausmu jis skundėsi) radiograma ir jokie objektyvūs sužalojimai apeliantui nekonstatuoti. 2014-10-08 vizito pas chirurgą metu taip pat nekonstatuoti objektyvūs sužalojimai, į paskirtą sekantį vizitą, jis neatvyko, o 2014-10-09 atvykęs pas šeimos gydytoja skundėsi galvos svaigimu, pykinimu, akių perštėjimu, teigdamas, jog 2014-10 02 chuliganai įpurškė į akis dujų, tačiau paskyrus atvykti įrašyti vaistus į kompensuojamųjų vaistų pasą – pacientas neatvyko (1 t., 157-158,162 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, teigti, jog pareigūnai, siekdami apsaugoti save dėl, apelianto teigimu, jų neteisėtų veiksmų jį apkalba – nėra jokio pagrindo, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareigūnų veiksmai R. L. sulaikymo metu, kuomet jie panaudojo specialiąsias priemones, nes nuteistasis nepakluso jų teisėtiems reikalavimams sustabdyti jo vairuojamą automobilį, o šiam priverstinai sustojus, R. L. bandant pasišalinti, o sulaikomam stumiant pareigūną nuo savęs, t. y. toliau priešinantis sulaikymui – galėtų būti laikomi neteisėtais. Be to, automobilio ,,Audi“ vairuotojo veiksmus pavojingai manevruojant miško keliuku ir paklote patvirtina ir liudytojo G. V. parodymai teisme, kur jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ,,Audi“ automobilis turėjo pravažiuoti labai arti pareigūno dėl ko buvo iškilusi reali grėsmė pareigūno sveikatai ir gyvybei (1 t., 57, 176 b. l.).

Aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai patvirtina, kad siekdamas pabėgti nuo pareigūnų ir apvažiuodamas juos, R. L. pavojingai manevravo, tokiu būdu sukeldamas grėsmę pareigūnų gyvybei ir sveikatai. Iš pareigūnų parodymų matyti, kad jiems staiga nepasitraukus, galėjo būti sutrikdyta pareigūnų sveikata, kas leidžia teigti, jog pareigūnų sveikatai ir gyvybei situacija buvo grėsminga. Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad R. L. veiksmai skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinti kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojams grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Todėl R. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai dėl jo kaltės, taip pat tai, kad savo veiksmais jis nesukėlė pavojaus pareigūnų sveikatai ir gyvybei, o sulaikant prieš jį nepagrįstai buvo naudojama jėga, nes jis nesipriešino, atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliantas teigia, kad už šį pažeidimą jam paskirta dar ir bauda bei automobilio konfiskacija. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios nuobaudos, tame tarpe ir akcizinių prekių konfiskavimas, jam 2014-10-16 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² str. 7 d. paskirtos administracinio teisės pažeidimo byloje už tai, kad jis disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis pažeidžiant nustatytą tvarką, o šioje baudžiamojoje byloje jis yra nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį už pasipriešinimą valstybės tarnautojams.

Skiriant R. L. bausmę skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas teistas šešis kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumui neišnykus, daug kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Be to, jam anksčiau buvo skirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, tačiau nuteistojo tai teigiamai nekoregavo – jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Todėl padaręs teisingą išvadą, kad švelnesnėmis bausmėmis – viešaisiais darbais ir bauda, nebus padarytas poveikis jo asmenybei ir nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, kaip recidyvistui, R. L. parinko teisingą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgęs į tai, kad R. L. nusikaltimu sunkių pasekmių nesukėlė, žala nukentėjusiesiems nepadaryta, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus – apylinkės teismas nustatė teisingą ir ne per griežtą bausmės dydį, kuris yra ženkliai mažesnis nei tokio nusikaltimo sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Esant šioms aplinkybėms negalima daryti išvados, kad nuteistajam paskirta neteisinga bausmė bei tai, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y., kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas (BK 75 str.). Nuteistojo skunde nurodyti motyvai dėl jo šeiminės ir finansinės padėties yra nepagrįsti. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės, R. L. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Veisiejų seniūnijos charakterizuojamas kaip niekur nedirbantis, dažnai vartojantis alkoholinius gėrimus, todėl nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog be jo šeimoje ,,bus skurdas“ laikytini nepagrįstais, kadangi akivaizdu, jokių oficialių pajamų, kuriomis nuteistasis būtų prisidėjęs prie savo šeimos išlaikymo – jis neturėjo. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laikosi nuomonės, jog nuteistajam R. L. paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir nuteistojo asmenybei ir bausmė nėra per griežta, o skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. L., išlaidas sudaro 40,53 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.