Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo AB Šiaulių bankas patikslintą ieškinį atsakovams S. K., R. K., tretysis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas UAB „Projektų plėtros biuras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai S. K. ir R. K., pateikdami prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, ieškinio nepripažino. Jie nurodė, kad laidavimo sandorį su ieškovu jie pasirašė apgaulės įtakoje, nes ieškovas nesupažindino su laidavimo sutarties sąlygomis, atsakovams neišaiškino laidavimo sutarties sudarymo pasekmių. Ieškovas prieš suteikdamas kreditą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo patikrinti minėto juridinio asmens finansinę būklę, minėto juridinio asmens mokumą. Prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-06 priimtas preliminarus sprendimas priimant galutinį sprendimą keičiamas. Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Dėl faktinių aplinkybių. Iš byloje duomenų nustatyta, kad 2014-04-28 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, (toliau – Kredito gavėjas) ir ieškovo AB Šiaulių banko buvo sudaryta kredito su portfeline garantija sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią Kredito gavėjui buvo suteiktas 200 000 LT (57 924 EUR) kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo grąžinimo terminą iki 2016-08-05 d.

Kredito sutartyje buvo numatyta, kad Kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito ar jo dalies, nesumokėjus priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių, ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį. Kadangi Kredito gavėjas prievolių ieškovui pagal Kredito sutartį nevykdė (negrąžino kredito dalių, nemokėjo palūkanų ir delspinigių), ieškovas, įspėjęs Kredito gavėją sutartyje numatyta tvarka, nutraukė Kredito sutartį prieš terminą nuo 2016-06-24 d. Iki šiol pagal Kredito sutartį ieškovui negrąžinta kredito suma sudaro 6 524,83 Eur - 5 792,40 Eur negrąžinto kredito, 226,44 Eur nesumokėtų palūkanų ir 505,99 Eur delspinigių.

2016-08-10 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-537-425/2016 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. 2016-11-17 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1904-407/2016 Panevėžio apygardos teismo 2016-08-10 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovas bankroto byloje yra pateikęs finansinį reikalavimą bendrai 32 596,14 EUR sumai, įskaitant neįvykdytus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymui užtikrinti 2014-04-28 d. tarp atsakovų S. K., ir R. K., (toliau – atsakovai) ir ieškovo buvo sudarytos fizinių asmenų laidavimo sutartys (toliau – Laidavimo sutartys) pagal kurias atsakovai laidavo už Kredito gavėjo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą ir įsipareigojo solidariai atsakyti už Kredito gavėją ieškovui visu savo esamu ir būsimu turtu, jei Kredito gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Kredito sutartį (laidavimo sutarčių 2.1p., 2.2p., 2.3 p.).

Ieškovas ne kartą reikalavo, kad atsakovai įvykdytų savo įsipareigojimus ieškovui pagal Laidavimo sutartis ir padengtų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų nėra įvykdę, ir įsiskolinimas nėra padengtas.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad tarp šalių ginčo nėra nei dėl paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo fakto, nei dėl negrąžinto kredito likučio sumos.

Pažymėtina, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta abiejų atsakovų asmeniškai, nei vienas iš atsakovų sutarties pasirašymo metu jokių pastabų dėl laidavimo sutarties sąlygų bankui nepareiškė. Atsakovai, pasirašydami laidavimo sutartį, užtikrino banką, kad jiems yra suprantamos laidavimu užtikrintos prievolės neįvykdymo pasekmės, kad jie yra susipažinę su CK 6.76-6.89 str. turiniu, laidavimo sutarties sudarymas nepažeidžia jų ar trečiųjų asmenų teisių (laidavimo sutarties 6.1.1-6.1.3p.). Taigi, atsakovas buvo supažindintas su kreditavimo sutartimi, tuo labiau, kad vienas sutarties egzempliorius buvo išduotas kredito gavėjui, kurio akcininkas buvo atsakovas S. K..

Nors laidavimo sutartis buvo sudaryta 2014-04-28 dieną, t. y., prieš 5 metus, tačiau kaip nurodė ieškovo atstovė, atsakovai per visą laikotarpį nuo laidavimo sutarties sudarymo nesikreipė į banką dėl laidavimo sutarties vykdymo, neteikė jokių prašymų ir pasiūlymų dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, išaiškinimo, nesikreipė į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Tik prasidėjus teisminiam skolos išieškojimo procesui, atsakovai pateikė savo poziciją, neva laidavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės įtakoje. Teismo nuomone, tai galimai yra atsakovų pasirinkta teisinės gynybos priemonė, siekiant išvengti skolos grąžinimo bankui.

Kadangi įstatymas apgaulę apibrėžia kaip sandorį sudarančio asmens tyčinį suklaidinimą dėl esminių sandorio aplinkybių, o apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), nagrinėjant klausimą, ar sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje, turėtų būti vertinama, ar ieškovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl ko buvo paveikta atsakovų valia ir dėl kurių atsakovai buvo paskatinti sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat turėtų būti tiriamas ir vertinamas pačių atsakovų elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo.

Šioje byloje atsakovai nenurodo, kokie banko, kaip laidavimo ar kredito sutarties šalies, ir/ar banko darbuotojų veiksmai paveikė atsakovų valią ir tai padarė lemiamą įtaką atsakovų valiai susiformuoti. Atsakovai nenurodo, kas konkrečiai juos apgavo, kokia forma pasireiškė apgaulė ir banko nesąžiningumas.

Argumentas, kad bankas neva nesupažindino atsakovų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ realią turtinę padėtį, vertintinas kritiškai. Atsakovas S. K. kredito suteikimo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 50 procentų bendrovės akcijų. Atsakovė R. K. yra S. K. sutuoktinė, taigi, jai priklauso ½ sutuoktinio akcijų. Būtent atsakovas su kitu akcininku 2014-04-03 dieną įvykusiame UAB „(duomenys neskelbtini)” visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimą dėl kredito iš banko ėmimo ir turto įkeitimo bei įgaliojimų suteikimo pasirašyti su kredito suteikimu susijusius dokumentus. Bendrovės akcijos suteikia ne tik turtines teises jo savininkui, bet vadovaujantis LR CK, LR akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, akcininkas turi ir tam tikras pareigas, įskaitant pareigą tam tikrais atvejais atlyginti kreditoriui padarytą žalą. Šiuo atveju, atsakovas kaip akcininkas, priimdamas sprendimą dėl kredito gavimo, privalėjo domėtis savo bendrovės turtine, finansine padėtimi ir per valdymo organus (direktorių) užtikrinti, kad bankui būtų pateikta teisinga informacija.

Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius įrodymus, atsakovų pateiktus argumentus, teismas daro išvadą, kad nėra jokių prielaidų teigti, kad 2014-04-28 laidavimo sutartis galėjo būti sudaryta naudojant apgaulę ar naudojant banko, jo darbuotojų neteisėtus, nesąžiningus ar apgaulingus veiksmus.

Dėl teisinio pagrindo. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str.1d.).

Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymo ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnis.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.59 straipsnis, 6.4 straipsnis).

Atsakovai ir Kredito gavėjas pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, o paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis).

Atsakovai yra įsipareigoję atsakyti bankui tiek už Kredito gavėjo pagrindinių prievolių Kredito sutartį įvykdymą, tiek ir už palūkanų, delspinigių sumokėjimą, todėl atsakovų kaip laiduotojų ir Kredito gavėjo atsakomybė yra solidari (CK 6.81 straipsnis).

Kai skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, laidavimo sutarčių 2.3p.).

Kaip jau buvo nurodyta, atsakovai nevykdo savo kaip laiduotojų įsipareigojimų bankui ir skolos pagal Kredito sutartį nepadengia. Atsakovai, nevykdydami savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis, nesilaiko savo įsipareigojimų, nurodytų laidavimo sutartyse, ir tokiu būdu pažeidžia laidavimo sutarčių sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms vadovaujantis aukščiau išdėstytais teisiniais pagrindais, teismas daro išvadą, kad atsakovas ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovus kaip į solidariuosius skolininkus.

Dėl procesinių palūkanų. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.). Kaip numato CK 6.210 str., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str.). Ieškovas patyrė 73,40 Eur žyminio mokesčio ir 560 Eur advokatės atstovavimo išlaidų, kurias teismas priteisia iš atsakovo S. K. ir R. K. po 316,70 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir po 11,41 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 428, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

2018-12-04 Panevėžio apylinkės teismo preliminarų sprendimą pakeisti.

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB Šiaulių bankui, buveinės adresas - Tilžės g.149, Šiauliai, juridinio asmens kodas 112025254, solidariai iš atsakovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 524,83 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 83 ct) skolos, 5 proc. procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui AB Šiaulių bankui, buveinės adresas - Tilžės g.149, Šiauliai, juridinio asmens kodas 112025254, iš atsakovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 316,70 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 70 ct.) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 11,41 Eur (vienuolika eurų 41 ct.) iš kiekvieno, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo galima skųsti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.