Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vykdant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pavedimą (duomenys neskelbtini) atliktas MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos patikrinimas adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu atliktas kontrolinis prekės pirkimas, kurio metu Kauno apskrities mokesčių inspekcijos darbuotoja pas dirbančią veikos vykdymo vietoje R. K. nusipirko medaus ir puodelį juodos kavos už 5,00 Eur. R. K. 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuo 12.00 val. iki 15.20 val. vykdė pardavėjos funkcijas, buvo pardavusi prekių už 49,00 Eur, darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove R. M. nesudariusi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie įdarbinimą nepranešta. Patikrinimo metu 15.20 val. į veiklos vykdymo vietą atvyko R. M., kuri už pirktas prekes Kauno apskrities mokesčių inspekcijos darbuotojai išrašė sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), pateikė aukščiau minėto adreso komercinės paskirties žemės sklypo panaudos sutartį, medaus ir jo gaminių įsigijimą patvirtinančius dokumentus. R. M. pateikė įgaliojimą, kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. M. įgalioja R. M. kaip darbuotoją sudaryti sutartis bendrijos vardu, tvarkyti bendrijos kasos dokumentus. R. M. taip pat vykdo pardavėjo funkcijas. Rašytinės darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove R. M. nesudariusi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie įdarbinimą nepranešta. Tuo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. M., nesudariusi su R. K. ir R. M. rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo R. M. administracinio nusižengimo protokole esančiame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. jos darbo vietoje dirba mama R. M., kadangi jai buvo pablogėjusi sveikatai, o mamai atsiradus reikalų, paprašė, kad darbo vietoje paprekiautų jos sesuo R. K.. Minėtoms moteris jokio atlyginio nemoka. Jeigu padarė pažeidimą gailisi, ateityje klaidų nekartos (b. l. 1).

2020 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. paaiškino, kad yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuo 2018 m. spalio 15 – 17 d. R. M. yra jos motina. R. K. yra mamos sesuo. Užsiima prekyba. Tą dieną turėjo pati prekiauti, bet buvo pasijutusi blogai ir neatvyko į darbą. Prašė, kad mama padirbtų, bet mamai atsirado reikalų, ji paprašė, kad sesuo pabūtų darbo vietoje ir nesitikėjo, kad užtruks ilgiau. Mamai buvo surašiusi įgaliojimą, kad ji galėtų pasirašyti sutartis, galėtų prekiauti ir pan. R. M. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu kaip ir pardavėja. Buvo įdarbinusi ją, pas ją dirbo jaunimas, kai juos išdarbino, gal netyčia ir mamą išdarbino, nežino, pati nesigilino į dokumentus. Jaunimas 2018 m. Visą laiką tvarkyti įdarbinimus padėdavo brolis, ji pati visko nežino. Turi problemų su atmintimi, jos sveikata yra prasta, serga (duomenys neskelbtini), leidžia vaistus. Serga ir gydosi jau šeši metai. Jau trys metai tokia prasta sveikata. Žino, kad turi būti sudaryta darbo sutartis. Darbo sutarčių apskaita, registru ir pan. daugiau užsiima jos mama. Ji daugiau apie tai išmanė.

2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ja užeina silpnumo priepuoliai dėl ligos. Tada pirmą kartą buvo suleidę skystį, kad metastazes naikinti ir jai sukėlė alerginę reakciją, nes pavalgė ir buvo ištinusi, mėtė dėmėmis, kelias dienas taip vyko, tuo metu. Vėmė, pykino ir nepajėgė dirbti. Smulkmeniškai nežino ką reik daryti norint įdarbinti žmogaus. Tą dieną pagal dokumentus mama nebuvo įdarbinta, pati įsivaizdavo, kad ji yra įdarbinta.

Liudytoja apklausta R. M. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu parodė, kad R. M. mama. Rugpjūčio 11 d. 15.00 val. ji dirbo (duomenys neskelbtini). K. R. sveikata dėl ligos buvo pablogėjusi tą dieną į darbą nuvažiavo ji. Tuo metu (duomenys neskelbtini) sesuo buvo ir ji atvyko iki jos. Sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijoje dėl atsiskaitymo reikia pas finansininkę nueiti. Kadangi sesuo buvo pas ją, paprašė jos pabūti ir nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkyti reikalaus. Jau išėjus iš kabineto paskambino sesuo R., kad yra mokesčių inspekcija. Pateikė inspektoriui dokumentus, kuriuos vietoje turėjo. MB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu savininkė yra R.. MB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo oficialiai, bet kadangi yra labai sunkioje padėtyje ne tik dėl sveikatos, bet ir versle, o R. tapo direktore, nes ji atitiko Europos Sąjungos standartus, kad galima pasinaudoti arba lengvatine paskola, ji įvykio metu nebuvo įdarbinta. Be to Sodroj buvo skola, kurios nebuvo pajėgę susimokėti ir negalėjo įdarbinti. Neįdarbinta nuo 2020 m. sausio 20 d. Visą laiką faktiškai prekiauja arba R., arba ji. Dirbo pagal įgaliojimą. Dirbo kada R. negalėdavo. Antra diena po chemijos buvo R., ji vėmė, pykino, būdavo temsta akyse, ne visada nuo savo kambario iki vonios nueina.

Liudytoja apklausta R. K. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. Atvažiavo aplankyti sesers R. M. ir R. M. ir sužinojo, kad R. pasijutus blogai, ji neatvyko, prekyvietėj buvo R. ir bekalbant ji sužinojo, kad jai reikia jai išeiti ir paprašė, kad pabūtų kol sugrįš. Susitarimo konkrečiai nebuvo. Paprašė, jeigu kas ateis, kad aptarnautų. Bebūnant atėjo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, atliko kontrolinį pirkimą ir prisistatė. R. negalėjo būti darbo vietoje, nes geria chemiją ir jai buvo bloga, pykino, ėjo pas gydytoją, tik kurią dieną ėjo pas gydytoją tiksliai nežino. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė yra R. M., žino iš sesers ir girdėjo kai pildė dokumentus. Pardavėjo funkcijas atlieka pati R., gal jos būna kartu, ji nežino. Nesidomi MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, tik papuolė tuo momentu ir tiek.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas A. S. (toliau – Institucijos atstovas) nurodė, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad R. K. ir R. M. dirbo, bet su jomis darbo sutarys nesudarytos, VSDFV teritoriniam skyriui apie jų darbą nepranešta. Iš esmės kaltę pripažįsta, ginčo dėl nusižengimo nėra. Sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinančios yra dvi, tai, kad kaltę pripažįsta bei tai, jog turi neįgalumą, skiriama bauda neturėtų viršyti sankcijoje nematyto vidurkio.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad R. M. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, be jos prisipažinimo, visiškai įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais:

Valstybinės darbo inspekcijos 220 m. rugpjūčio 19 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Vykdant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pavedimą, atliktas MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos (lauko prekyba) patikrinimas, adresu (duomenys neskelbtini). MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. M.. Patikrinimo metu atliktas kontrolinis prekės pirkimas, kurio metu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja pas dirba veiklos vykdymo vietoje pardavėją R. K. ((duomenys neskelbtini)) nusipirko medaus ir puodelį juodos kavos už 5,00 Eur. Patikrinimo metu dirbusi R. K. darbo sutarties nepateikė, darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove R. M. nesudariusi. Patikrinimo metu iš R. K. paimtas paaiškinimas, kuriame ji nurodė, prekybą medaus gaminiais, kava, ledais, gaiviaisiais gėrimais vykdyti jos paprašė R. M., kuri yra įgaliota vadovės R. M. vykdyti šią prekybą. R. M. yra jos sesuo. Prekybą vykdo nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 12.00 val. iki 15.20 val., pardavė prekių už 49,40 Eur. Patikrinimo metu į veiklos vykdymo vietą atvyko R. M., kuri už pirktas prekes išrašė sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), pateikė aukščiau minėto adreso, kuriame vykdoma prekyba, komercinės paskirties žemės sklypo panaudos sutartį, įgaliojimą, kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. M. įgalioja R. M. kaip darbuotoją sudaryti sutartis bendrijos vardu, tvarkyti bendrijos kasos dokumentus, tačiau darbo sutarties patikrinimo metu R. M. nepateikė, t. y. darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini) vadove R. M. nesudariusi. R. M. savo paaiškinime nurodė, kad nuo 12.00 val. iki 15,20 val. prekiavo jos sesuo R. K., kadangi ji derino atsiskaitymus už prekes su (duomenys neskelbtini), šioje prekyvietėje vietoje įprastai prekiauja R. M., jai nesant prekiauja R. M.. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad R. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2019 m. gegužės 4 d. R. M. savo paaiškinime nurodė, kad jos darbo vietoje 2020 m. rugpjūčio 11 d. dirbo mama R. M., kadangi R. buvo pablogėjusi sveikata, o mamai atsiradus reikalų, ji paprašė, kad darbo vietoje paprekiautų jos sesuo R. K., minėtoms moterims jokio atlygio nemoka, padariau pažeidimą gailisi, ateityje tokių klaidų nepasikartos. Patikrinimo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. M. pateikė operacijų registravimo žurnalą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. Pagal pateikto žurnalo duomenis nustatyta, kad gautos pajamos iš vykdomos veiklos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. sudarė 3 252,00 Eur, tuo pačiu laikotarpiu patirtos sąnaudos sudarė 2 619,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. gavo 9 321,91 Eur, patyrė 5 250,75 Eur. Minėtas gautas pajamas sudaro ir prekyba maisto produktais, kuri vykdoma adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 2 – 3).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. faktų fiksavimo pažymoje nurodyta, kad buvo patikrinta MB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad patikrinimo metu veiklos vykdymo vietoje lauko prekyboje atliktas kontrolinis prekių pirkimas, kurio metu pirkta medaus ir puodelis juodos kavos už 5,00 Eur. Veikos vykdymo vietoje dirbanti darbuotoja R. K. iš pirkėjos pinigus už prekes paėmė, sąskaitos-faktūros neišrašė. Atėjus kasininkei – sąskaitą-faktūrą išrašė pirkėjui paprašius. Patikrinimo metu nustatyta, kad R. K. MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. Paprekiauti produktais jos paprašė sesuo R. M., kuri įgaliota MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. M. vykdyti prekybą. Patikrinimo metu R. K. buvo prekiavusi 49,40 Eur nuo 12.00 val. iki 15.20 val. atvykus kasininkei, t. y. įgaliotam asmeniui, R. M. pateikė komercinės apskrities žemės sklypo panaudos sutartį, medaus ir jo gaminių įsigijimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 4 – 6).

2020 m. rugpjūčio 11 d. R. M. paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. Mokesčių inspekcijos patikrinimo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ lauko prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), prekiavo R. K.. Ji prekiavo nuo 12.00 val., nes ji buvo išėjusi į AB Birštono sanatoriją „Versmė“ suderinti dėl atsiskaitymo už prekes. Šioje vietoje įprastai prekiauja R. M. – įmonės direktorė, jai nesant prekiauja ji R. M.. R. K. atlygio nebus, ji yra sesuo (b. l. 7).

2020 m. rugpjūčio 11 d. R. K. paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. vykdė prekybą ledais, kava, medaus produktais ir suvenyrais, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos prekės, kuriomis prekiavo, priklauso R. M.. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Mokesčių inspekcijos darbuotojai pardavė prekių už 5,00 Eur. Ji yra R. M. sesuo, kuri yra įgaliota R. M. vykdyti šią prekybą, Atvyko aplankyti R. M. ir jai atsiradus svarbių reikalų, ji paprašė paprekiauti. Prekiavo nuo 12.00 val. ik iki patikrinimo 15.30 val. Šiuo laiku suprekiavo 49,40 Eur. R. M. nėra įdarbinta, už šį dirbtą laiko atlygio negaus (b. l. 8).

2020 m. rugpjūčio 19 d. R. M. paaiškinime nurodyta, kad tikrinant mokesčių inspektoriui 2020 m. rugpjūčio 11 d. jai buvo pablogėjusi sveikata, savo darbo vietoje leido dirbti savo mamai R. M.. Kadangi ji turėjo darbo reikalų (duomenys neskelbtini), mama paprašė, kad darbo vietoje pabūtų mamos sesuo R. K., kuri dirbo nuo 12.00 val. iki 15.20 val. minėtoms moterims jokio atlygio nemoka (b. l. 9).

VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuo 2018 m. spalio 19 d. yra R. M. (b. l. 20).

Iš Sodra duomenų sistemos išrašo matyti, jog R. K. MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įdarbinta, R. M. buvo įdarbinta iki 2019 m. gegužės 11 d. (b. l. 19).

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes; protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką; ar nusižengimas atitinka kvalifikaciją. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, apibrėžiančias nelegalaus darbo sampratą.

DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl nelegalaus darbo, nurodė, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad asmuo pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigoja atlikti fizinis asmuo (DK 21 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M., liudytojų R. M. ir R. K. parodymus bei administracinio nusižengimo byloje surinktus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus pirmiau išvadintus bei aprašytus rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog R. M., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, leido dirbti nelegaliai savo vykdomoje veikoje – lauko prekyboje, adresu (duomenys neskelbtini), R. M. ir R. K., kurios atliko pardavėjų funkcijas – R. K. pardavė prekes, o R. M. išrašė sąskaitą-faktūrą bei vykdė pardavėjos funkcijas. Nurodytas aplinkybes patvirtino tiek pati R. M., tiek liudytojomis apklaustos R. M. bei R. K.. N. R. M. nurodė, jog dirbo pagal įgaliojimą, pateiktas įgaliojimas, kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. M. įgaliojo R. M. pasirašyti visas su įmonės veiklas susijusias sutartis, jų pakeitimus ir priedus, kasos dokumentus, tačiau įstatymai nenumato galimybės samdyti darbuotojus, juos įgaliojant atlikti darbines funkcijas pagal įgaliojimą, tačiau nesudarius su jais darbo sutarties bei apie tai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nelegalaus darbo sąvoką bei požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kur numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą <...>.

R. M. leido R. M. ir R. K. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jomis nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. R. M., būdama darbuotųjų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad jos vykdomojoje veikloje darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 ir dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šie R. M. neteisėti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta skirti nuobaudą nuo 1 000,00 iki 5 000,00 Eur. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad R. M. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, administracine tvarka nėra bausta (b. l. 10), pareiškėja nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, nuo pat pradžios ir viso jos nagrinėjamo metu prisipažino padariusi šį administracinį nusižengimą, išsamiai nurodė jo padarymo aplinkybes, pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau konstatuotos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – R. M. pripažino padariusi šį administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl to, R. M. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 25 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). R. M. yra neįgali, jai nustatytas 40 procentų darbingumas (b. l. 43), jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pažeidėja yra kritiška savo elgesiui, faktiškai padarytas pažeidimas nėra itin šiurkštus, realiai žala valstybei padaryta nedidelė, praktika leisti dirbti R. M. yra ne vienkartinė, dėl to, įvertinus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalios baudos dydį, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti R. M., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus mažesnį nuobaudos dydį nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

R. M. išaiškinama, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 100,00 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.