Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, kaltinamajam R. Č., gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č. (R. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas: 2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, dviejų metų laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Č. vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t.y. R. Č., būdamas nuteistas 2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2014-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, dvejiems metams laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuo 2014-05-08 iki 2014-10-13, kol buvo sulaikytas, slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, bei 2014-10-13 VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centre, esančiame Taikos pr. 46, Klaipėdos m., siekė išvengti sulaikymo.

Kaltinamasis R. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau šis nuosprendis buvo pakeistas 2014-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, ir jam buvo paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė. Šį teismo sprendimą jis skundė kasacine tvarka, tačiau jo skundas buvo atmestas. Iki sulaikymo niekur nebuvo išvykęs. Kartu su kasaciniu skundu buvo padavęs prašymą dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymo sustabdymo. Šis prašymas buvo taip pat atmestas. Kadangi jis nėra teisininkas, neturėjo tam būtinų teisinių žinių, todėl ir neprisistatė į policijos komisariatą dėl bausmės atlikimo. Tikėjosi, kad teismas, išnagrinėjęs jo skundą, nuspręs kitaip. Taip pat nurodė, kad turėjo sveikatos problemų - nugaros traumą bei stuburo išvaržą, gydėsi ambulatoriškai. Kelis kartus per savaitę lankydavosi procedūrose, lankė fizioterapiją, mankštas gydymo įstaigoje. Prašė atlikti operaciją, kuri buvo planuojama 2014-10-15. 2014-10-13 jis atvyko VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą, kur jam turėjo būti atlikti tyrimai, tačiau jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jam buvo žinoma, kad teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, ir, kad teismo nuosprendžio vykdymas nebuvo sustabdytas. Suvokia, kad privalėjo atlikti bausmę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, ir prašo teismo paskirti kuo mažesnę bausmę.

2014-07-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro asmenų paieškos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2014-05-08 Lietuvos apliaciniam teismui pakeitus Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-10 nuosprendį ir paskyrus R. Č. dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, pastarojo jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), rasti nepavyko, policijos pareigūnams kaltinamojo kaimynas nurodė, jog R. Č. čia nebegyvena. R. Č. dalyvavo teismo posėdyje, kur jam buvo išaiškintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarka, jo teisės ir pareigos, tačiau R. Č. savo pareigų nevykdo, vengia atlikti laisvės atėmimo bausmę (b. l. 1).

2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. Č. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (b. l. 7-29).

2014-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-10 nuosprendis pakeistas, ir nuteistajam R. Č. pagal BK 260 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose (b. l. 30-71).

2014-05-26 Klaipėdos apygardos teismo patvarkymas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo patvirtina, kad 2014-05-08 įsiteisėjęs 2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-08 nuosprendžiu, dėl nuteistojo R. Č., pateiktas vykdyti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 72-73).

2014-10-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro asmenų paieškos skyriaus viršininko R. G. raštu nustatyta, kad 2014-10-13 R. Č. sulaikytas Klaipėdoje, bei uždarytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 118).

2014-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas patvirtina, kad R. Č. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas administracine nuobauda – bauda, už tai, kad jis 2014-10-13, apie 13.20 val., viešoje vietoje – Jūrininkų sveikatos priežiūros centre VŠĮ, Taikos pr. 46, Klaipėdos m., nevykdė teisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro asmenų paieškos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K., ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo A. S. (A. S.) reikalavimų vykti į policijos įstaigą, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-10 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-08 nuosprendžiu, bei 2014-05-26 Klaipėdos apygardos teismo patvarkymą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo, jėga priešinosi policijos pareigūnams, stumdėsi bei grumėsi (b. l. 89-90).

BK 242 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę. Pagal teismų praktiką ši nusikalstama veika yra formali, todėl laikoma baigta nuo to momento, kai nuteistasis atlieka veiksmus, rodančius, kad jis vengia atlikti paskirtą bausmę, pvz., slepiasi, pakeičia išvaizdą, išvyksta į kitą vietovę, nedeklaruoja gyvenamosios vietos ir pan. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Veikos pagal BK 242 straipsnį kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiais veiksmais nuteistasis vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pats vengimo terminas nusako nuteisto asmens tyčinius veiksmus – elgesio pasirinkimą.

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra įrodyta visiškai. Iš ištirtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. Č. buvo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą 2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, bei jį pakeitusį 2014-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, nes kaltinamasis dalyvavo teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apieliacinės instancijos teismuose, kur jam buvo išaiškintos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarka, be kita ko, kaltinamajam buvo žinoma ir apie tai, kad jo atžvilgiu priimti teismo nuosprendžiai yra įsiteisėję, ir jų vykdymas nebuvo sustabdytas. Šias aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino ir pats kaltinamasis. Be to, kaltinamojo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų V. P., A. K. parodymai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, bei kiti byloje esantys įrodymai. Anksčiau aptarta įrodomoji bylos medžiaga leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis, žinodamas ir suprasdamas savo pareigą atlikti laisvės atėmimo bausmę, vengė ją atlikti.

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jo pateiktus įrodymus bei byloje esančius įrodymus (Sodros pateiktą pažymą apie turimą nedarbingumą (b. l. 103-104), medicininių dokumentų išrašus (b. l. 133-136), bei kt.) apie tai, kad R. Č. gydėsi, ir dėl sveikatos būklės negalėjo prisistatyti policijos pareigūnams dėl jam paskirtos bausmės atlikimo, daro išvadą, kad šie kaltinamojo nurodyti argumentai, bei jo pateikti įrodymai nepaneigia jo kaltės padarius BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. vengus atlikti paskirtą bausmę, bei nesudaro pagrindo kaltinamajam ignoruoti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir išvengti bausmės atlikimo, juolab, kad šio teismo nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu. Taigi, teismo vertinimu jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių kaltinamasis nebūtų galėjęs atvykti atlikti laisvės atėmimo bausmės, nenustatyta. Kaltinamasis suprato, kad juo atžvilgiu yra įsiteisėjęs 2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, bei jį pakeitęs 2014-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, ir, kad jis privalo atlikti laisvės atėmimo bausmę, tuo tikslu prisistatyti į policijos įstaigą, tačiau sąmoningai stengėsi išvengti bausmės atlikimo, slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų, jo nebuvo įmanoma surasti gyvenamosios vietos adresu, kuri sutampa su jo deklaruota gyvenamąja vieta, kaltinamojo kaimynai policijos pareigūnams nurodė, kad R. Č. šiuo adresu nebegyvena, be kita ko, jo sulaikymo metu, pareigūnams nurodžius, jog jis ieškomas bausmės atlikimui, pastarasis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų vykti į policijos įstaigą, aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, taip siekdamas išvengti sulaikymo. Toks kaltinamojo elgesys rodo jį veikus tiesiogine tyčia ir savo veika realizavus BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis R. Č. padarė baigtą nesunkų nusikaltimą teisingumui, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis dirbo, turi šeimą.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, būdą, jos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į nustatytą lengviančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. Č. paskyrus BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 61 straipsnio reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Toks baudos dydis yra realus ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė jam skirti mažesnę baudą, nei prokurorės pasiūlytoji, tačiau, pažymėtina, jog kaltinamojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik, kad bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Kaltinamojo bei jo gynėjo nurodytos aplinkybės, kad paskirtą bausmę – baudą, tektų sumokėti kaltinamojo artimiesiems, nes pastarasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo paskirti, mažesnį, nei prokurorės siūlytą, baudos dydį, nes, visų pirma, kaltinamasis privalėjo įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš nusikalsdamas, o antra, teismas pažymi, kad už kaltinamojo padarytą nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta iki 500 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skiriama galutinė bausmė – bauda, mažinama vienu trečdaliu.

Kadangi nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje, R. Č. padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2014-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, tai vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, 2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2014-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, ir šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos visiško sudėjimo būdu, t.y. prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa 2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2014-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalis.

Atsižvelgiant į tai, kad R. Č. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skirtina kardomoji priemonė – suėmimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Č. (R. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 6 MGL (225,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę – baudą, sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. paskirti galutinę bausmę – 4 MGL (150,60 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2014-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, t.y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės - 4 MGL (150, 60 Eur) dydžio baudos, pridėti visą 2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2014-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir R. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 4 MGL (150,60 Eur) dydžio baudą ir 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius ir 6 (dienas) laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

R. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM (įmonės kodas 188659752), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB (įmokos kodas 6801) ir banko kvitą (-us) būtina pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinę (211 kabinetas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.