Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą dėl M. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Siekiant nustatyti mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI prie FM atliko Bendrovės operatyvų patikrinimą. Patikrinimas pradėtas 2016-12-01, tikrintas laikotarpis nuo 2016-01-01 iki 2016-10-31, piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktus kasos apskaitos dokumentus, banko sąskaitų išrašus, atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo dokumentus, įmonių debitorinių ir kreditorinių skolų apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-10-31, įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal kasos apyvartos žiniaraštį likutis kasoje 2016-01-01 buvo 4,37 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-10-31 kasoje užpajamuota 25897,00 Eur, išlaiduota iš kasos 25900,00 Eur, iš jų 25900,00 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims. Likutis 2016-10-31 buvo 1,37 Eur. Iš pateikto atskaitingo asmens avansinės apyskaitos nustatyta, kad tikrinamo laikotarpio pradžiai atskaitingo asmens skola buvo 0,00 Eur, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-10-31 iš Bendrovės kasos išmokėta 25900,00 Eur. Atskaitingas asmuo per tikrinamą laikotarpį išleido 32678,66 Eur, iš jų 2197,72 Eur atsiskaitymui su tiekėjais už prekes ir paslaugas, 19619,46 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 10806,00 Eur sumokėta Sodrai. Laikotarpio pabaigai bendrovė skolinga atskaitingam asmeniui 6778,66 Eur.

Išanalizavus pateiktus AB Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis 5,38 Eur, įplaukos 19300,00 Eur, išlaidos 19302,71 Eur, iš jų: 4155,67 Eur sumokėta Sodrai, 11569,27 Eur nurašyta pagal VMI prie FM nurodymus, 3436,73 Eur nurašyta pagal antstolio vykdomuosius dokumentus, 141,04 Eur bankui sumokėti komisiniai mokesčiai. Lėšų likutis 2016-10-31 2,68 Eur. Išanalizavus pateiktus „Swedbank“ AB, banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis 0,00 Eur, įplaukos 0,00 Eur, išlaidos 0,00 Eur, likutis 2016-10-31 0,00 Eur.

Išnagrinėjus pateiktus bankų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, kasos bei atskaitingo asmens avansinių apyskaitų dokumentus per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-10-31 nustatyta, kad Bendrovės pajamos 45197,00 Eur, išlaidos 51981,37 Eur, iš jų: 2197,72 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas - (4,2 % nuo visos išlaidų sumos: per laikotarpį nuo 2016-05-01 - 2016-10-31 apmokėta už j prekes ir paslaugas AB „Energijos skirstymo operatorius“: 2016-06-22- 400,00 Eur, 2016-08-19 - 460,00 Eur), 19619,46 Eur išmokėta darbo užmokesčio darbuotojams (37,7 % nuo visos išlaidų sumos), 11569,27 Eur sumokėta VMI prie FM (22,3 % nuo visos išlaidų sumos). 14961,67 Eur sumokėta Sodrai (28,8 % nuo visos išlaidų sumos), 3436,73 Eur sumokėta antstoliui pagal vykdomuosius raštus (6,6 % nuo visos išlaidų sumos).

Iš operatyvaus patikrinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybė buvo teikiama ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ str. reikalavimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. M., žinodamas apie Bendrovės finansine padėti bei įsipareigojimus VMI, pažeisdamas CK 6.930¹ str. numatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas, taip padarė ANK 120 str. numatytą nusižengimą (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas). Be to, dėl M. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (direktoriaus), neteisėtų veiksmų, pažeidžiant LR CK 6.390¹ straipsnio reikalavimus, kreditoriui VMI prie LR FM atsirado 4.766,00 Eur dydžio žala (nuostoliai) už kuriuos atsakingas M. M..

Žalos dydis nustatytas iš 2017-03-20 esamos 7097,05 Eur mokestinės nepriemokos atėmus mokestinę nepriemoką susidariusią po 2016-10-31 operatyvaus patikrinimo pabaigos (2.300,00 Eur PVM už 2016 m. 11,12 mėn. ir 2017 m. 01 mėn., 31,05 Eur PVM delspinigiai).

Teismo posėdyje pareiškėjo – VMI prie FM atstovas nedalyvavo, gautas rašytinis prašymas administracinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. teisme pripažino savo kaltę dėl pareiškime nurodyto administracinio kaltinimo jam ir paaiškino, kad valstybės biudžetui įmonė neturėjo galimybių pilnai sumokėti visų mokesčių dėl sunkios finansinės padėties, bendrovė teikė pirmenybę tiekėjams, kad nesustotų įmonės veikla, buvo mokami minimalūs atlyginimai darbuotojams, kad juos išlaikyti įmonėje. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi, prašė skirti minimalią baudą, kurios mokėjimą išdėstyti dalimis laikotarpiui iki dviejų metų, dėl jo sunkios turtinės padėties.

M. M. įgaliotas atstovas advokatas Romanas Lupeika palaikė prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, prašė teismo netenkinti pareiškimo dalies dėl 4350 Eur nuostolių priteisimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, kadangi 2017-03-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, o kreditorius – VMI reikšti tokį reikalavimą nebeturi pagrindo.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjas prašo M. M. paskirti nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 str. 2 d., kuriame numatyta atsakomybė įmonių vadovams už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. M. kaltę, be jo paties kaltės pripažinimo, patvirtina pareiškėjo pateikti operatyvaus patikrinimo metu surinkti duomenys: M. M. kaltės pripažinimas savo pasiaiškinime (b.l. 12-13); operatyvaus patikrinimo metu surinkti rašytiniai duomenys apie Bendrovės pateiktus bankų sąskaitų išrašus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos, avanso apyskaitos ir balanso – mokėjimo duomenys (b.l. 14-64, 71-73).

Surinktų ir ištirtų duomenų visuma visiškai įrodo M. M. kaltę, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 1 d., 81 str. 1 d. nuostatas, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, skirdamas Bendrovės lėšų didžiąją dalį atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne atsiskaitymams su VMI prie FM, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, kurioje numatytas pirmumas atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, negu atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ar pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, kai juridinis asmuo neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl jo neteisėta veika buvo pažeistos kreditoriaus – VMI prie FM teisės.

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ir neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau ATPK). Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai: Administracinių nusižengimų kodekse nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors Administracinių teisės pažeidimų kodekse buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos; kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų); už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai, 7 straipsnis).

Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. (Kreditorių teisių pažeidimas). 1 d. Įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. 2 d. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus pažeidimus užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro su nušalinimu nuo darbo (pareigų).

Lietuvos Respublikos ANK 120 str. (Kreditorių teisių pažeidimas). 1 d. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 2 d. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-27 nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-249-404/2016, M. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d. ir jam paskirta 1.448 Eur bauda. Nagrinėjamu atveju M. M. padarė naują pažeidimą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-10-31, kai 2016-07-19 jau buvo įsiteisėjęs minėtas nutarimas, todėl laikytina, kad M. M. pažeidimas yra padarytas pakartotinai.

Kaip matyti iš nurodytų duomenų dėl M. M. padaryto pažeidimo, ANK yra nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK, todėl M. M. veika perkvalifikuojama iš ATPK 50⁶ str. 2 d. į ANK 120 str. 2 d.

Administracinių teisės pažeidimų dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 str. nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. M. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 str.).

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 str., kuriame nurodomas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Dėl nuostolių atlyginimo. Pagal ANK 664 str. 2 d. nuostatas, tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 str. 1 d. yra numatyta situacija, kai nusižengimu padarytos žalos dydis yra aiškus. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.249 str. 1 dalyje pateikiamą žalos ir nuostolių sampratą, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Deliktinė civilinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių atlyginimu (CK 6.245 str. 4 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad M. M. nesilaikė CK 6.390¹ straipsnyje nurodytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, dėl to padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 str. 1 d. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos yra pagrindas daryti ir kitą išvadą, jog dėl M. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (direktoriaus), neteisėtų veiksmų, pažeidžiant CK 6.390¹ straipsnio reikalavimus, kreditoriui VMI prie LR FM atsirado 4.766,00 Eur žala (nuostoliai), už kuriuos atsakingas M. M.. Kadangi tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, dėl nuostolių susidarymo kaltas M. M., todėl pareiga atlyginti nuostolius atsiranda M. M..

Kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-28 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Atveika“, įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. JA007, pavedė administratoriui nedelsiant atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 3 ir 4 punktuose, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus bendrovei per 45 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, dėl nuostolių atlyginimo VMI prie FM turi kreiptis į bankroto administratorių, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo netenkintinas.

Dėl baudos išdėstymo. Pagal ANK 675 str. 2 d. nuostatas, teismas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.

M. M. įgaliotas atstovas advokatas Romanas Lupeika teismui pateikė - T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimų patvirtintas kopijas, kuriuose vaikų tėvai įrašyti M. M. ir V. K., VSDFV Mažeikių skyriaus pažymą apie M. M. valstybinį socialinį draudimą, kad per 2017 metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gegužės 17 d. draudžiamos pajamos sudaro 3605,01 Eur, įmokėta valstybinio socialinio draudimo įmokų 1448,49 Eur, VĮ Registrų centras duomenis, kad M. M. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas areštuotas antstolės Ilonos Girdenienės.

Teismo manymu, šių duomenų pakanka pripažinti, kad M. M. materialinė padėtis nėra gera, todėl, atsižvelgiant į tai, kad skiriama minimali bauda už jo padarytą administracinį nusižengimą, bauda išdėstytina vienerių metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 675 str. 2 d.,

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 str. 2 d., ir jam paskirti administracinę nuobaudą - baudą 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų).

Paskirtos 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui tokia tvarka – kiekvieną mėnesį nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, kiekvieną mėnesį nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, mokėti lygiomis dalimis po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Netenkinti pareiškėjo VMI prie LR FM reikalavimo dėl 4.766,00 Eur nuostolių atlyginimo. Pasiūlyti kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.