- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- eA-1639-552/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03000-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- N. H. F. F., A. N. H. H., H. I. K. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. H. F. F., A. N. H. H., A. N. H. H., A. N. H. H., H. I. K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. H. F. F., A. N. H. H., A. N. H. H., A. N. H. H., H. I. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai N. H. F. F. (toliau – ir pareiškėjas), H. I. K. K. (toliau – ir pareiškėja ) bei jų nepilnamečiai vaikai A. N. H. H., A. N. H. H., A. N. H. H. (toliau – visi kartu ir pareiškėjai, prieglobsčio prašytojai,) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21M34470 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K‑1610 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Jie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, (duomenys neskelbtini) autonominio regiono (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas N. H. F. F. nurodė, kad jam dėl grasinimų teko uždaryti parduotuvę ir jei ją atidarytų – jį nužudytų, teigė, jog (duomenys neskelbtini) vidaus pagalba dėl galimo persekiojimo nesinaudojo. Pareiškėja H. I. K. K. teigė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sunku gyventi, juos naikina (duomenys neskelbtini) kovotojai, todėl pareiškėja bijo gyventi kilmės šalyje. Pareiškėjai nurodė patiriamą smurtą dėl tautinių mažumų genocido priežasčių, juos buvo grasinta nužudyti. Migracijos departamentas turėjo sudaryti prieglobsčio prašytojam teisę būti išklausytiems.
2.2. Pareiškėjų vertinimu, tai, jog jie dar nespėjo patirti individualių grasinimų ar kitokio smurto, nepaneigė potencialios grėsmės. Egzistuoja reali grėsmė pareiškėjų gyvybei ir sveikatai, todėl jiems turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, atsakovas netinkamai įvertino aplinkybes.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjai teigė, jog juos persekioja (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m., uždarius savo parduotuvę (duomenys neskelbtini) meiste, pareiškėjai nesulaukė grasinimų. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjų pateiktą bei Migracijos departamento surinktą, informaciją apie kilmės valstybę, nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytojus, todėl pareiškėjams, grįžus į kilmės šalį, nekiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovas teigė, kad pareiškėjų pateikta informacija iš esmės susijusi tik su bendra situacija kilmės šalyje, o duomenų apie tai, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šiuo metu grėstų realus persekiojimas – atsakovas nerado. Atsakovas pareiškėjų deklaruojamą baimę vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta, taigi ir „visiškai pagrįstos baimės“ nuostata nebuvo įvykdyta, todėl atsakovas sprendė, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.
3.2. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės, jiems kilmės valstybėje negresia kankinimai arba mirties bausmė, todėl jie neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjų kilmės šalyje, (duomenys neskelbtini) mieste, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju atsakovas nenustatė, todėl sprendė, kad pareiškėjai neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
3.3. Nors pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjams gresia pavojus ar persekiojimas. Esant poreikiui, pareiškėjas ir pareiškėja galėtų susirasti darbą (duomenys neskelbtini) ir saugiai ten gyventi. Atsakovas surinko ir išanalizavo visą aktualią kilmės valstybės informaciją, įskaitant ir EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini).
3.4. Pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, todėl spręstina, kad prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 ir 4 punktus, juos išdėstė taip: „3. Uždrausti asmenims H. I. K. K. ir N. H. F. F. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti asmenis H. I. K. K. ir N. H. F. F. į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
5. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas 2021 m. birželio 28 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, nurodė, kad jo žmona turi sveikatos sutrikimų, atliktos 5 operacijos ir reikia dar vienos, turi 3 vaikus. Pareiškėjas pažymėjo, jog yra iš (duomenys neskelbtini), pabėgo dėl (duomenys neskelbtini) keliamos grėsmės, nes jis yra (duomenys neskelbtini), o jam ir jo šeimai grasina susidorojimu, teigė, kad pas jį buvo atėję (duomenys neskelbtini) kariškiai, grasino nužudyti, todėl jam teko uždaryti parduotuvę ir išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2021 m. birželio 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, nurodė, jog yra ištekėjusi, bijo (duomenys neskelbtini) gresiančio pavojaus, yra (duomenys neskelbtini).
5.2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į Įrako Respubliką, uždrausti pilnamečiams pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir įvesti H. I. K. K. ir N. H. F. F. į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams. Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento Sprendimu, jį apskundė, Migracijos departamento Komisija pareiškėjų skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, įvertinęs Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatas, Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V‑131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, pareiškėjų pasakojimus ir apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog jis yra (duomenys neskelbtini), jam ir jo šeimai grasino susidorojimu, buvo atėję (duomenys neskelbtini) kariškiai, todėl uždarė parduotuvę ir išvyko iš kilmės valstybės, o pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad ji yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jai grasina.
8. Teismas pažymėjo, jog 2021 m. spalio 19 d. antrinės apklausos metu pareiškėjai nurodė, kad kilmės valstybėje nesaugu, nes 2014 m. (duomenys neskelbtini) atvyko pas (duomenys neskelbtini), grobė mergaites. Pareiškėja teigė, jog jai asmeniškai (duomenys neskelbtini) negrasino, po 2014 m. ji išvyko į kitą vietą, į policiją nesikreipė. Pareiškėjas akcentavo, jog yra j(duomenys neskelbtini), turėjo parduotuvę, kurią 2019 m. suniokojo (duomenys neskelbtini) gyventojai dėl to, kad pareiškėjas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas minėto incidento metu taip pat buvo sumuštas, tačiau į policiją nesikreipė. Po šio įvykio pareiškėjui niekas negrasino, bet (duomenys neskelbtini) vis tiek pavojinga gyventi, nes jis (duomenys neskelbtini).
9. Teismo vertinimu, Migracijos departamento atliktas tyrimas buvo išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, analizuoti jų nurodyti argumentai, atsižvelgta į pareiškėjų asmenybę bei į jų kilmės valstybę, be kita ko, teismas, remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. gairių informacija, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, tačiau ne visi asmenys susiduria su tokio lygio rizika. Pareiškėjų gyvenamajame rajone dauguma gyvenančių – (duomenys neskelbtini), duomenų apie (duomenys neskelbtini) aktyvumą nebuvo. Teismas pažymėjo, jog nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei, (duomenys neskelbtini) nevaldo (duomenys neskelbtini) miesto. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai patys nurodė, jog nuo 2019 m. jiems niekas negrasino. Pareiškėjams grėsmė buvo kilusi 2019 m. dėl to, jog parduotuvėje jie prekiavo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) netoleruojamas (duomenys neskelbtini) vartojimas ir prekyba dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo. Teismas, be kita ko, nurodė, kad konfliktas su nevalstybiniu subjektu nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo ir nėra pagrindas pabėgėlio statuso suteikimui, pareiškėjai galėjo kreiptis pagalbos į vietos policiją, tačiau to nepadarė. Teismas sprendė, jog pareiškėjų baimė grindžiama išimtinai jų pačių subjektyviu situacijos suvokimu, nelaikytina visiškai pagrįsta ir neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjų pasakojimą apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tikėjimo žmonėms, pažymėjo, kad vien bendra informacija nesudarė pagrindo vertinti tai kaip persekiojimo kilmės valstybėje. Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjų kilmės valstybę, įvertino jų padėtį kilmės šalyje, nurodytas aplinkybes. Atsakovo gauta informacija yra iš skirtingų patikimų šaltinių. Be kita ko, patys pareiškėjai nurodė, kad kilmės valstybėje nuo 2019 m. jokių grasinimų nepatyrė. (duomenys neskelbtini) padėtis (duomenys neskelbtini) pastaruoju metu pagerėjusi, jiems teikiama įvairi pagalba, jų bendruomenė įstatymu pripažinta kaip religinė grupė, turi juridines teises. Teismas pažymėjo, jog byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjams kyla beatodairiška grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ar grėstų kitos neigiamos pasekmės, jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimų kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.
11. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamento Komisija turi teisę nerengti žodinio posėdžio, pareiškėjai buvo išklausyti apklausų Migracijos departamente metu ir teismo posėdyje, todėl pareiškėjų teisė būti išklausytiems buvo užtikrinta.
12. Teismas nurodė, kad nors ir nustatyta, jog pareiškėjai kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau Migracijos departamento nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismas sprendė, jog pareiškėjams proporcinga uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tuo pačiu teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jų išsiuntimo, keičiant šį laikotarpį iki 2 metų. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalis, o likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
III.
13. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjai taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.
14. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Atsakovas subjektyvių prielaidų pagrindu nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtino, jog pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjų savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis, bei kurios yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose. (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, todėl pareiškėjams negali būti saugu valstybėje, kurioje nuolat vyksta ginkluoti incidentai ir puolimai.
14.2. Pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), tam, kad jie jaustųsi persekiojami ir jiems grėstų persekiojimo rizika, neprivaloma, jog jie konkrečiai įvardytų persekiotoją. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupės patirtimi, todėl pareiškėjų išsakyta baimė grįžti į savo kilmės šalį yra pagrįsta, (duomenys neskelbtini) yra susidūrę su prievarta ir genocidu, jie patiria diskriminaciją, (duomenys neskelbtini) vis dar gan aktyviai veikia ir kontroliuoja pogrindinę veiklą (duomenys neskelbtini), rengia išpuolius.
14.3. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjų kilmės šalį, neatliko gilesnės analizės. Atsakovo pateikti bendri duomenys neatspindi pareiškėjų kilmės valstybės realijų, todėl pareiškėjams prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių bei neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės neįrodo, jog pareiškėjams kilmės šalyje dėl asmens individualių savybių kiltų reali grėsmė, ar jie būtų persekiojami. Migracijos departamentas akcentuoja, jog pareiškėjų gyvenamojoje vietoje, remiantis EPPB 2021 m. gairėmis, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu atsakovas, be kita ko atsižvelgęs ir į tai, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), nenustatė, (duomenys neskelbtini) jokių teritorijų (duomenys neskelbtini) nebekontroliuoja. Atsakovas taip pat pažymi, jog buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o EPPB 2021 m. gairės apie padėtį (duomenys neskelbtini) yra aktualus ir patikimas šaltinis, be kita ko, atsakovas rėmėsi ir kitais patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 21M34470, kuriuo nuspręsta pareiškėjams nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjai skunde taip pat prašė panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K‑1610 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausyti.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
20. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjams atvykti, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki 2 metų.
22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjų kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjams galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.
23. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjų skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.???
24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
25. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios, Be kita ko, šiomis nuostatomis įgyvendinama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.
26. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
27. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
28. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
29. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu inter alia prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
30. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė tuo, kad jie yra (duomenys neskelbtini), o jiems kilmės šalyje kyla grėsmė, be kita ko, pareiškėjui teko dėl grasinimų uždaryti parduotuvę 2019 m.. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą; be kita ko, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), į kitas aktualias aplinkybes. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjai gyveno provincijoje, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nedetalizavo jiems individualiai gresiančios grėsmės gyvybei – pateikė viešą informaciją, kad 2014 m. (duomenys neskelbtini) vykdė genocidą, tačiau apie dabartinį laikotarpį teigė, kad asmeniškai persekiojimo, grasinimų nuo 2019 m. (kai pareiškėjas pardavė parduotuvę) nepatyrė. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjai dėl jiems kilusios grėsmės – t. y. ir suniokotos parduotuvės, sužeisto pareiškėjo – į vietos policiją dėl pagalbos nesikreipė. Išskyrus aplinkybę, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad pareiškėjams egzistuoja individualus pavojus dėl beatodairiško smurto, be to, pareiškėjai gyvena vietovėje, kurioje dauguma gyventojų yra (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjų paaiškinimai nėra įtikinami, nes: 1) nuo 2014 m. genocido ir nuo 2019 m. parduotuvės suniokojimo iki išvykimo iš kilmės valstybės praėjo nemažas laiko tarpas; 2) nuo 2017 m. buvo paskelbta apie (duomenys neskelbtini) pralaimėjimą; 3) nors (duomenys neskelbtini) ir toliau veikia kaip sukilėlių grupė, tačiau jų veikla pastaruoju metu apima atsitiktinius išpuolius. Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjai teigia, kad atsakovas nevertino jo nurodytų aplinkybių, su šiuo argumentu teismas neturi pagrindo sutikti – pareiškėjai, iš esmės, atsakovui dėstė bendro pobūdžio argumentus dėl bendros situacijos šalyje (dėl netinkamo elgesio su (duomenys neskelbtini)), jų nesiedami su individualia situacija, nepateikdami konkrečių pavyzdžių, kada būtent pareiškėjai susidūrė su grėsme, apart 2019 m. incidento su parduotuve, dėl kurio, kaip jau buvo minėta, pareiškėjai niekur nesikreipė. Taigi manytina, kad pareiškėjai nepagrindė „pagrįstos baimės“ kriterijaus. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) grėsmė nėra visiškai išnykusi, atsakovas aptarė sprendime, įvertinęs situaciją pareiškėjų kilmės šalyje. Be to, Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjai priklauso padidintos rizikos asmenų grupei (kaip (duomenys neskelbtini)), tačiau pagrįstai pabrėžė, kad tokiu atveju kiekviena grėsmė (kiekvienas individualus atvejis) turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į paminėtus kriterijus. Šių argumentų kontekste pabrėžtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009). Atsižvelgiant, be kita ko, į Migracijos departamento pateiktą medžiagą bei į EPPB ataskaitą, pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis ginkluotas konfliktas, tačiau, kaip matyti iš 2021 m. EPPB ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi atsakovas Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjai grėsmę sieja, be kita ko, su bendra situacija jų kilmės šalyje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pažymėtina, kad pareiškėjai apklausos metu nenurodė, jog nuo 2019 m., kai uždarė parduotuvę, būtų tiesiogiai susidūrę su persekiojimu ar kitais neigiamais veiksmais. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento surinktą medžiagą, pareiškėjų teiktus paaiškinimus, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjams dėl jų priklausymo (duomenys neskelbtini), negresia individualus persekiojimas ir susidorojimas, o pareiškėjų deklaruojama baimė patirti persekiojimą yra hipotetinio pobūdžio, nepatvirtinta ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjų nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
33. Įvertinus Migracijos departamento Sprendimo turinį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Migracijos departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija (pvz., (duomenys neskelbtini) įstatymais, tarptautinių organizacijų surinktais duomenimis) ir pareiškėjų situaciją įvertino individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjų kilmės valstybę buvo tinkamai išnagrinėti ir atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų. Be to, pareiškėjai nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių duomenų, kurie paneigtų Migracijos departamento padarytas išvadas.
34. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų N. H. F. F., A. N. H. H., A. N. H. H., A. N. H. H., H. I. K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.