- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-02
- Bylos Nr.
- e2-132-617/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00040-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Algirdas Misevičius
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. M. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovės S. M. 8000 € dydžio netesybas; 2) 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) uždrausti atsakovei S. M. naudoti, perduoti bet kokiems tretiesiems asmenims, skelbti informaciją, kuri yra ieškovo komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie ieškovo klientus, jų kontaktinę informaciją, sudaromų ir sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją ir įpareigoti atsakovę juos sunaikinti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovė G.Petrikienė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Nurodė, kad atsakovė dirbo AB „Lietuvos draudimas“, į tiesiogines atsakovės funkcijas įėjo darbas su klientais: draudimo sutarčių sudarymas, atnaujinimas, darbas su duomenų bazėmis – klientų kontaktinių duomenų suvedimas, atnaujinimas, draudimo pasiūlymų teikimas, klientų poreikių aiškinimasis ir naujų klientų paieška. Siekiant užtikrinti kad minėtos darbinės funkcijos būtų atliekamos laikantis teisės aktų ir ieškovo nustatytų vidaus tvarkų, atsakovė, jai įsidarbinus, buvo supažindinta su asmens duomenų apsaugos tvarka ir ieškovo komercinių paslapčių sąrašu, kurias atsakovė turėjo pareigą žinoti ir jomis vadovautis. Asmens duomenų apsaugos tvarkoje, susipažinimą su kuria atsakovė yra patvirtinusi, nurodyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtai darbo ieškovei metu ir negali būti perduodami be pagrindo trečiosioms šalims. Komercinių paslapčių sąrašas, su kuriuo atsakovė yra susipažinusi ir tai patvirtinusi, yra nurodyta, kas ieškovei turi komercinės paslapties statusą ( sąrašo 18, 42 punktai ), tai: draudimo pasiūlymai, visa su draudimo sutarčių sudarymo administravimu susijusi informacija, nesvarbu ar pačių klientų pateikta ar darbuotojo surinkta, draudėjų sąrašai, duomenys, asmens duomenų bazės ar jų dalys. Komercinių paslapčių sąraše taip pat nurodyta, kad komercinės paslapties atskleidimas, t. y. visų paminėtų duomenų pranešimas konkuruojančiai bendrovei, panaudojimas savo asmeniniais ar kitų asmenų tikslais yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas už kurio padarymą yra taikoma griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo. Su atsakove buvo sudaryta konfidencialumo sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovo komercinės paslaptys, klientų asmens duomenys yra konfidenciali informacija, ir ją galima naudoti tik tuo tikslu, kuriuo ji yra gauta, t. y. ieškovo naudai ir interesais ir ši informacija jokia forma negali būti išsinešta, atskleista ir bet kokioje laikmenoje ir turi būti sunaikinta ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną. Šių pareigų pažeidimas yra griežtai baudžiamas. Pagal konfidencialumo sutartį už kiekvieną pažeidimą nustatyta 1000 € dydžio bauda, nepaisant to ar panaudojant išsineštą informaciją pavyko pasiekti rezultatą ar ne, t. y. baudžiamas neteisėtas informacijos pasisavinimas. Pateiktos aštuonių garso įrašų stenogramos, iš kurių matyti, kad atsakovė jau dirbdama konkuruojančioje draudimo bendrovėje, t. y. 2021 m. spalio – lapkričio mėn. skambino būtent ieškovo klientams, panaudodama būtent ieškovui priklausančią konfidencialią informaciją - komercinę paslaptį sudarančius duomenis ir tuos duomenis panaudojo konkuruojančios bendrovės naudai. Garso įrašų stenogramos patvirtina, kad atsakovė savo iniciatyva kontaktavo su ieškovo klientais tiek siųsdama jiems laiškus gyvenamosios vietos adresu, tiek skambindama jų kontaktiniais telefonų numeriais, inicijuodama su ieškovo klientais sutarties atnaujinimą jau konkuruojančioje bendrovėje. Tai, kad pati atsakovė inicijavo kontaktą konkuruojančioje bendrovėje patvirtina visi garso įrašuose kalbinti ieškovės klientai. Iš pokalbių stenogramų matyti, kad kalbinti klientai su atsakove nepalaikė glaudaus, artimo ryšio, taip kaip teigiama atsiliepime, kadangi ne iš karto atsiminė atsakovės vardo ir nežinojo kokioje draudimo bendrovėje atsakovė dirbo. Tai, kad atsakovė su ieškovės klientais susisiekė tam tikru konkrečiu metu, t. y. tikslingai, manoma, kad atsakovė pasisavino ir konkurento naudai panaudojo ieškovės informaciją. Garso įrašų stenogramos patvirtina, kad ieškovo klientai atrinkti tikslingai, su jais susisiekta tokiu metu, kol ieškovės atstovai dar nespėjo atnaujinti draudimo sutarčių, siūlytos palankesnės draudimo sutarčių sąlygos. Tai, kad iš aštuonių ieškovo klientų, kurių pokalbių garso įrašų stenogramos yra pateiktos, ne visi sudarė draudimo sutartis su konkuruojančia bendrove ar su ieškove, reikšmės nagrinėjamam ieškiniui neturi. Ieškovės komercinių paslapčių sąraše, konfidencialumo sutartyje aiškiai nurodyta, kad draudžiama įmonės komercinę paslaptį išsinešti bet kokioje laikmenoje ir naudoti ne ieškovės interesais arba perduoti konkurentui. Pasisavinti klientų vardai, pavardės, kontaktiniai duomenys, kadangi buvo tikslingai kreipiamasi į konkrečius asmenis. Atsakovei buvo žinoma šių asmenų draudimo sutarties rūšis, nes susisiekė dėl būsto draudimo sutarčių, kurios buvo sudarytos su ieškovu, ir buvo kreiptasi dėl būsto draudimo sutarčių atnaujinimo jau su konkuruojančia bendrove. Buvo žinoma ir visa draudimo objekto informacija, t. y. būstų duomenis, kvadratūra ir kt., tai labai aiškiai patvirtina garso stenogramos ( 1 stenograma ). Manoma, kad buvo pasisavinta ir draudimo sutarties kaina, kadangi atsakovei susisiekiant su klientais buvo siūlomos palankesnės sąlygos, žinant kokios sąlygos buvo ir kaina, kaip viena svarbiausių draudimo sutarties sąlygų, turi esminę reikšmę klientui priimant sprendimą sukuria bendrove sudaryti ar atnaujinti būsto draudimo sutartį. Atsakovė žinojo draudimo sutarčių galiojimo terminus, ir tai svarbi aplinkybė šio ieškinio kontekste, kadangi žinant šią informaciją yra galimybė susisiekti su ieškovo klientais iki sutarčių termino pabaigos ir sutartis su klientais atnaujinti jau su ieškovu konkuruojančioje bendrovėje. Atsakovė žinojo ir išsinešė ieškovei svarbią informaciją, t. y. sutarčių sudarymo specifiškumą, būtent kokias terminais, periodiškumu sudaromos draudimo sutartys, šias žinias galėjo panaudoti konkuruojančios bendrovės naudai. Atsakovė, žinodama šią informaciją, galėjo ieškovo klientams paskambinti iki tai padarys ieškovo atstovai. Už komercinės paslapties pažeidimą nustatytos netesybos - bauda 1000 €. Tai ar buvo sudaryta draudimo sutartis su konkuruojančia bendrovė ar ne, parodo tik tai, ar pavyko pasiekti norimo rezultato, ar ne, tačiau visiškai nepaneigia to fakto, kad informacija buvo išsinešta kažkokioje laikmenoje ir neteisėtai panaudota konkuruojančios bendrovės naudai, tokiu būdu padarytas konfidencialumo sutarties pažeidimas. Kartu su konfidencialumo sutarties pažeidimu atsakovė padarė ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimą, kadangi ieškovė sutarčių įvykdymo tikslais gautus duomenis, be klientų žinios ir sutikimo, neturėdama teisėto pagrindo, panaudojo konkuruojančios bendrovės naudai. Ieškinys pagrįstas su ieškiniu pateiktais įrodymais, pateiktos pokalbių stenogramos patvirtina, kad nelestina konfidencialios informacijos panaudojimą, tai patvirtinat aštuoni tarpusavyje nesusiję, skirtingose vietovėse gyvenantys asmenys, kurių pateiktos pokalbių stenogramos. Netikėti asmenų, kurių pokalbio stenogramos pateiktos, žodžiais nėra pagrindo. Atsakovės turima konfidenciali informacija bet kokioje laikmenoje turi būti grąžinta ieškovui. Prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas R.Navickas palaikė ieškinį ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad ieškinio reikalavimai susijęs su tuo, kad dirbdama konkuruojančioje bendrovėje atsakovė panaudojo jos turimus ieškovei priklausančius duomenis priešingai ieškovės interesams. Atsakovė pasisavinti duomenis galėjo padarydama įrašus ranka, nufotografuoti, įsiminti, tačiau tolimesnė eiga rodo, kad ieškovei priklausančiais duomenimis buvo naudotasi, ką patvirtina skambučių stenogramos. Atsakovė žinojo kokia yra situacija su sutartimis ir skambino klientams. Neturi reikšmės, ar kitoje draudimo bendrovėje buvo sudarytos ar nebuvo sudarytos draudimo sutartys, pakanka fakto, kad atsakovė duomenis panaudojo. Atsakovė pateikė duomenis, kad „Ergo“ nebuvo sudarytos draudimo sutartys ( gyvybės draudimo ), tačiau atsakovė minėtoje bendrovėje nedirbo. Atsakovė nėra nuginčijusi pateiktų garso įrašų tikrumo, iš kurių matome, kad atsakovė pati kontaktavo su draudėjais, pati siūlė sudaryti sutartis. Atsakovė neneigia, kad kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ klientus siūlydama sudaryti sutartis. Faktų seka parodo, kad duomenis buvo pasisavinti ir buvo panaudoti tolimesnėje darbinėje veikloje
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovė S. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jokių ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ duomenų neišsinešė, dirbdama AB „Ergo“ draudimo bendrovėje jokių AB „Lietuvos draudimas“ duomenų nepanaudojo ir kadangi jokios ieškovo informacijos neišsinešė, neturi ir nepanaudojo, todėl su ieškovo prašymu įpareigoti sunaikinti kažkokią informaciją nesutinka. Paaiškino, kad AB „Lietuvos draudimas“ dirbo septynerius metus, neketino nutraukti darbo santykių, patiko dirbti draudimo agente, tačiau nepasisekė su vadove, iš darbo buvo atleista 2020-10-01 per tris darbo dienas. Darbo santykiai nutrūko dėl to, kad pastebėjusi jog AB „Lietuvos draudimas“ padalinio vadovė N. S. daro neleistinus veiksmus, kreipėsi į aukštesnę vadovybę dėl ko tiesioginei vadovei buvo paskirta drausminė nuobauda. Nuo tada prasidėjo nesutarimai ir įtampa darbe, buvo panaikinta skatinimo priemonė – nuolaidų paketas, perskirstytos lokacijos, sumažintas administruojamų sutarčių skaičius. Sutinka, kad galėjo skambinti ieškinyje nurodytiems asmenims, tačiau per septynis darbo draudime metus, natūraliai sutikus žmogų jau tiesiog žinai ką žmogus draudžia, jei draudžia, kokios sutartys baigiasi ir kada. Būdavo, kad pokalbių metu, pasakydavo kur šiuo metu dirba, pasiūlydavo esant reikalui kreiptis, tačiau jokių duomenų neieškojo, ir ieškovo nurodytų asmenų duomenų neturi. Su ieškovo nurodytais asmenimis galėjo bendrauti, t. y. asmenims patiems paprašius paskambinti, paskambindavo. Jai dirbant AB „Lietuvos draudimas“, draudimo sutartyse, kurias sudarydavo, būdavo nurodytas jos asmeninis telefono numeris, ir klientai patys skambindavo jai jau nedirbant bendrovėje. Nutraukus darbo santykius su AB „Lietuvos draudimas“, turėjo vienerių metų nekonkuravimo sutartį, ir sutarties sąžiningai laikėsi. Per vienerius metus, kai dėl nekonkuravimo sutarties negalėjo dirbti tokias pačias paslaugas teikiančioje bendrovėje, buvo buvusių klientų, kurie skambino, teiravosi, buvo klientų, kuriuos nukreipdavo pas savo buvusią kolegę AB „Lietuvos draudimas“, tačiau ieškovo atstovai to nemini. Iš stenogramose nurodytų asmenų yra keli asmenys, kurie paprašė, kad su jais susisiektų, tai tada su jais susisiekė. Jos turėto portfelio ( draudikų sąrašo ) asmenys, dažniausiai kaime gyvenantys žmonės, juos sutikus mieste, pokalbio metu paklausdavo kur dabar ji ( S. M. ) dirba, kai nedirbo, sakė, kad nedirba, įsidarbinus AB „Ergo“ pasakydavo, kad dirba AB „Ergo“ draudimas. Asmenys, kurie ieškojo draudimo paslaugų padiktuodavo savo telefono numerį, arba užeidavo į ofisą ( AB „Ergo“ ). Asmeniui atėjus į AB „Ergo“ ofisą, net nepagalvojo, kad negalėtų asmeniui suteikti konsultacijos. Mano, kad pokalbiai, kurių stenogramos yra pateiktos, vyko darbo AB „Ergo“ bendrovėje metu, stenogramose nurodyti asmenys, kurie juos susitikus papašė paskambinti, ji ir paskambino. AB „Ergo“ įsidarbino 2021-10-04, t. y. praėjus nekonkuravimo sutartyje nustatytam vienerių metų draudimui dirbti konkuruojančioje bendrovėje. Sąžiningai laikėsi nekonkuravimo sutartyje nustatytų sąlygų, nekonkuravimo sutartis buvo atlygintinė. AB „Ergo“ draudimo kompanija, kurioje dirbo, yra įsikūrusi Švenčionyse virš komunalinio ūkio, į kurį žmonės ateina sumokėti už komunalines paslaugas ir matydami, kad dirba AB „Ergo“ užeidavo į AB „Ergo“ ofisą. AB „Ergo“ draudimo kompanija turi savo duomenų bazę, žmonės draudžiasi įvairiose draudimo kompanijose ir vienas asmuo gali sudaryti vieną sutartį vienoje kompanijoje, kitą – kitoje, ir be asmens sutikimo nei vieno asmens duomenų nenaudojo. Asmenų duomenų apsaugos pažeidimų nepadarė, kadangi tiek dirbant AB „Lietuvos draudimas“, tiek AB „Ergo“ be asmens sutikimo negali naudoti asmens duomenų ir tokių duomenų be asmenų sutikimo nenaudojo. AB „Lietuvos draudimas“ atsiuntė pretenziją dėl 8000 € netesybų sumokėjimo. AB „Lietuvos draudimas“ atsiųstoje pretenzijoje nurodyta, kad nenustatyta, kad būtų pasisavinti duomenys. Prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas A.Misevičius palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais ir pagrindais, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas nei teisine nei faktine prasme, ieškovas nenurodė ir byloje nėra konkretaus įrodymo, patvirtinančio ieškovo nurodytas aplinkybes. Atsakovė kaltinama neteisėtu duomenų pasisavinimu, išsinešimu ir perdavimu konkurentui. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas būtina įrodyti neteisėtą duomenų pasisavinimo faktą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra įrodytos, netesybos negalimos jei šalis neįrodė kokie duomenys buvo pasisavinti, nepateikė pasisavinimo faktą pagrindžiančių duomenų ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Ieškinys deklaratyvus, nagrinėjamos tik prielaidos, nėra aišku ką atsakovė turėtų konkrečiai sunaikinti. Ieškovas savo reikalavimą grindžia prielaidomis, kad atsakovė galimai išsirašė, fotografavo duomenis, tačiau tai tik niekuo nepagrįsti spėjimai. Jeigu tokie duomenys būtų buvę, jie būtų į bylą pateikti, kadangi informacinės technologijos leidžia nustatyti skaitmeninės informacijos kopijavimo, pasisavinimo faktus. Byloje nėra nei vieno įrodymo. Stenogramos nėra įrodymas, kuriuo galima remtis, nes byloje nebuvo galimybės įsitikinti, kad stenogramose užfiksuoti duomenis yra tikri, nebuvo galimybės apsiklausti stenogramose nurodytų asmenų, užduoti jiems klausimus, pasitikslinti dėl galimai jiems iki įrašų darytos įtakos ir pan. Jeigu ieškovas norėjo remtis šiomis stenogramomis, ieškovas turėjo teikti prašymą dėl stenogramose nurodytų asmenų apklausos, tačiau tokio prašymo ieškovas nereiškė ir nevykdė savo įrodinėjimo pareigos bei nepagrindė savo reikalavimo. Gindamasi nuo pateikto reikalavimo atsakovė atsiliepimu nurodė, kad jokių duomenų nepasisavino ir nenaudojo, ir pirma nesikreipė į asmenis dėl draudimo paslaugų jiems suteikimo. Ieškovo turimų klientų dinamika konkrečiu atveju buvo neigiama, „nubyrėjimas“ 20 proc. ir tai niekaip negali būti siejama su kažkokiais netinkamais atsakovės veiksmais. Atsakovė nurodė, kad žmonės patys atvykdavo, patys kreipdavosi dėl draudimo paslaugų teikimo, nei atsakovė inicijavo pokalbius, nei paėmė, nei panaudojo kažkokius duomenis. Draudimo sutartys nebuvo sudarytos, atsakovė negavo jokios naudos. Ieškinio reikalavimai nėra sukonkretinti, nėra aiškūs ir tikslūs, nėra nurodyti kokie duomenys turėtų būti sunaikinti, nėra nurodyta kokias duomenimis atsakovė neva disponuoja, kad prašoma uždrausti ja disponuoja, todėl tokie reikalavimai turi būti atmesti. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš ieškovo atstovų, atsakovės, jos atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-12 iki 2020-10-01 ieškovą AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovę S. M. siejo darbo santykiai. Atsakovė S. M. nuo 2015-01-12 dirbo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ Privačių klientų departamento (duomenys neskelbtinbi) jaunesniąja draudimo konsultante ( 2015-01-07 darbo sutartis Nr. 13 ), nuo 2018-04-16 – draudimo konsultante ( 2018-04-16 darbo sutartis Nr. 963 ), 2020-10-01 darbo sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2015-01-13 S. M. elektroniniu būdu ( el. paštu ) patvirtino, kad susipažino su: „< ... > Valdybos patvirtintais AB LD Komercinių paslapčių sąrašu 2011-09-28 Nr. 81; Įrangos ir informacijos tinkamo naudojimo politika 2014-04-15 Nr. 1-036, Asmens duomenų apsaugos tvarka < ... >.“ 2017-01-17 AB „Lietuvos draudimas“ ir S. M. pasirašė konfidencialumo sutartį. Atsakovė S. M. nuo 2021-10-04 iki 2021-12-14 dirbo Ergo Insurance SE Lietuvos filiale ( Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 2022-05-05 pažyma ).
Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad atsakovė pasisavino ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir panaudojo ją savanaudiškais komerciniais tikslais, t. y. dirbdama su ieškovu konkuruojančioje bendrovėje ( AB „Ergo“ ) aštuoniems ieškovo klientams telefonu siūlė sudaryti draudimo sutartis kitoje draudimo bendrovėje. Savo reikalavimą ieškovas grindžia pateiktomis telefoninių pokalbių stenogramomis, 2022-08-03 pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovė S. M., dirbdama pas ieškovą draudimo konsultante, sudarė draudimo sutartis ieškovo naudai su septyniais asmenimis, kurių vardai ir pavardės sutampa su ieškovo pateiktų pokalbių telefonu stenogramose nurodytais asmenų vardais ir pavardėmis.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko visiškai. Nurodė, kad su dalimi ieškinyje nurodytų asmenų bendravo tų asmenų iniciatyva ir jų prašymu suteikė konsultaciją perskambinusi jų nurodytais telefono numeriais, pateikė 2022-05-06 pažymą, kad Ergo Life Insurance SE nebuvo sudarytos gyvybės draudimo sutartys su užklausose nurodytasis asmenimis.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau ir – CK ) 1.116 straipsnio 1 dalį, komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalį, komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi ( plačiai žinoma ), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija. Komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas (CK 1.116 straipsnio 3 dalis ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama ( pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt. ). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi ( pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt. ). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau, kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 ). Šis suskirstymas reikšmingas nustatant įstatymo, o ne sutarties pagrindu darbuotojo kylančią informacijos neatskleidimo pareigą ( Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 158 ).
Pagal Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų: 1) neteisėtai gavo komercinę paslaptį; 2) pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties; 3) pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbo funkcijoms vykdyti atsakovė turėjo kaupti, išsaugoti ieškovo informacinėse sistemose informaciją apie klientus ir jų draudimo poreikius, klientų kontaktinius duomenis ( asmenų vardai, pavardės, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ), klientų sudarytų draudimo sutartis (draudimo sutarčių rūšys, sąlygos, apdraustas turtas ar turtiniai interesai, sudarymo ir atnaujinimo datos ir pan. ), taip pat, ir naudotis iki tol ieškovės sukaupta informacija apie klientus. Ieškovas nurodė, kad detalus sąrašas informacijos, kuri laikoma ieškovo komercine paslaptimi buvo patvirtintas 2011-09-28 ieškovo valdybos sprendimu Nr. 81 ( Priedas Nr. 1 ). Iš ieškovės komercinių paslapčių sąrašo matyti, kad bendrovės komercinių paslapčių sąrašas apima informaciją, kuri pagal „jautrumą“ skirstoma į: 1) įmonės konfidencialią informaciją – tai slapčiausia organizacijos informacija, kurios atskleidimas gali rimtai ir neigiamai paveikti RSA. Ši kategorija apima tik mažą organizacijos informacijos dalį, ji apima duomenis ir sandorius, kurie patenka į vietos priežiūros nurodymus, įskaitant įstatymus, susijusius su informacijos apsauga; darbuotojų veiklos duomenis; organizacijų susijungimo ir įsigijimo dokumentus, vidinio audito ataskaitas, kompiuterių slaptažodžius ir pan. ( sąraše žymėjimas – K ); 2) tik įmonės naudojimui – įprastiniuose verslo procesuose naudojami duomenys. Didžioji dalis organizacijos duomenų yra priskiriami šiai kategorijai. Prieigai prie šių duomenų reikalingas vartotojo patvirtinimas. Galimi šie tik įmonės naudojimui skirtų duomenų pavyzdžiai – politikos, personalo, klientų, skundų duomenys, projektų dokumentacija ir bendrųjų sąskaitų duomenys ( sąraše žymėjimas – T ). Komercinių paslapčių sąrašo draudimo pasiūlymai ir informacija, susijusi su sutarties sudarymu bei jos administravimu, pateikta draudėjo ir surinkta AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojų – įskaitant, bet neapsiribojant draudėjų sąrašais, draudėjų asmeniniais duomenimis ir kita sietina informacija – bei laikoma bet kokioje laikmenoje ( sąrašo 18 punktas, tik įmonės naudojimui ( T ); bet kurios AB „Lietuvos draudimas“ duomenų bazės ( klientų, sutarčių, draudimo išmokų, personalo, darbo užmokesčio, priklausomų tarpinių, VIS ir kt. ), bazių dalys, bazių ar jų dalių kopijos bet kurioje laikmenoje ar spausdintame pavidale ( sąrašo 42 punktas, įmonės konfidenciali informacija ( K ). Su šiuo sąrašu atsakovė buvo supažindinta 2015-01-13.
Tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir S. M. 2017-01-17 sudarytoje konfidencialumo sutartyje numatyta, kad darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas bendrovėje sužino konfidencialios informacijos apie bendrovę ir jos klientus, tvarko asmens duomenis bei įgyja žinias bei įgūdžius, kurie lemia bendrovės konkurencinį pranašumą bei išskirtinumą rinkoje palyginti su kitomis toje pačioje srityje veikiančiomis konkuruojančiomis bendrovėmis. Pagal konfidencialumo sutartį, Konfidenciali informacija reiškia ( sutarties 1. Punktas ): asmens duomenų paslaptis ( 1.1.1. p. ); bendrovės komercinė paslaptis ( 1.1.2. p. ); naujos idėjos, know-how, techniniai pavyzdžiai, prekių ženklai ( 1.1.3. p. ); bet kokia kita informacija, kuria disponuoja darbdavys ar kuri yra darbdavio biuruose, jei jos atskleidimas gali sukelti neigiamą poveikį darbdavio, jo klientų ar darbuotojų veiklai ir reputacijai ( 1.1.4. p. ); bet kokia kita informacija, kuri turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ( 1.1.5. p. ); konfidencialiai informacijai nepriskiriama informacija, kuri jos paskelbimo metu darbuotojui buvo viešai prieinama visuomenei arba tapo viešai prieinama ne dėl darbdavio veiklos ( 1.1.6. p. ). Sutarties 2.1.1 p. darbdavys įsipareigojo patikėti darbuotojui komercinę paslaptį ( jei ši paslaptis yra reikalinga pareiginėms funkcijoms atlikti ar pavestai užduočiai įgyvendinti ). Darbuotojas 2.2. p. įsipareigojo tvarkyti asmens duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, lokaliais dokumentais, reglamentuojančiais patikėtas konfidencialios informacijos tvarkymo funkcijas ( 2.2.1. p.); gauti ir naudoti konfidencialią informaciją tik tam tikslui ar tik ta apimtimi, kuriam ji buvo patikėta ir būtina tinkamam darbuotojo darbo funkcijų įvykdymui ( 2.2.3. p. ); laikyti konfidencialią informaciją paslaptyje, jos neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti jokiomis komunikacijos priemonėmis ar informacijos laikmenomis tretiesiems asmenims ( 2.2.4. p. ); neišnešti informacijos šaltinių ( laikmenų, atspausdintų dokumentų ), kuriuose yra konfidencialios informacijos ar nuorodų į ją už darbo vietos ribų, įskaitant konfidencialios informacijos perdavimą žodžiu ir raštu, elektroniniu paštu, komunikacijos ar kitomis priemonėmis tretiesiems asmenims, įskaitant tokios informacijos siuntimą į savo asmeninį ar trečiųjų asmenų elektroninį paštą bei įkėlimą į internetą ( informacijos laikmenų išnešimas/išsiuntimas iš darbo vietos, taip pat konfidencialios informacijos tvarkymas ir naudojimas už įmonės ribų ar nuotoliniu būdu galimas tik bendrovės pavestų darbų vykdymo tikslais bei apimtimi ir tik tinkamai užtikrinus jų saugumą); nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojant žinoma konfidencialia informacija ir/ar asmens duomenimis be bendrovės raštiško leidimo ir/ar tų asmenų sutikimo. Sutarties 3. punkte nustatyta šalių atsakomybė. Darbuotojas, neįvykdęs šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų ar juos įvykdęs netinkamai privalo sumokėti bendrovei už kiekvieną pažeidimą 1000 € baudą < ... >.
Kaip jau minėta, ieškovas teiginius, kad atsakovė pasisavino komercinę paslaptį sudarančią ieškovo informaciją – sutarčių kainą, klientų kontaktinis duomenis, ir juos panaudojo dirbdama su ieškovu konkuruojančioje bendrovėje ( AB „Ergo“ ) savanaudiškais komerciniais tikslais, grindžia aštuonių ieškovo klientų telefoninių pokalbių stenogramomis.
Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo ( rungimosi ) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka ( CPK 12 ir 178 straipsniai ). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje ( šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis ), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas ( CPK 179 straipsnio 1 dalis ). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais ( specialiais ) atvejais suteikia teismui tokią teisę ( CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan. ). Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt. ).
Ieškovas pateikė 2022-08-03 pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovė S. M., dirbdama draudimo konsultante, sudarė draudimo sutartis ieškovo naudai su septyniais asmenimis, kurių vardai ir pavardės sutampa su ieškovo pateiktų pokalbių telefonų stenogramose nurodytais asmenų vardais ir pavardėmis. Iš ieškovo pateiktų telefoninių pokalbių stenogramų matyti, kad 2021-10-21 ( 1 įrašas ), 2021-10-30 ( 2 įrašas ), 2021-11-03 ( 3 įrašas ), 2021-11-05 ( 4 ir 5 įrašai ), 2021-11-15 ( 6 įrašas ), 2021-11-16 ( 7 įrašas ) ir 2021-10-19 ( 8 įrašas ) užfiksuoti ieškovo darbuotojos ( stenogramose nurodyta – konsultantė ) ir aštuonių asmenų pokalbiai telefonu. Pokalbių telefonu stenogramų turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pokalbių telefonu stenogramose užfiksuoti ieškovo darbuotojos pokalbiai telefonu su kaip galima manyti, esamais ir/ar buvusiais ieškovo klientais dėl draudimo sutarčių sudarymo ir/ar atnaujinimo, ne atsakovės S. M. pokalbiai su ieškovo klientų pokalbiai. Antra, yra pagrindo išvadai, kad ieškovo darbuotojos ir stenogramose nurodytų asmenų pokalbiai telefonu vyko po to kai atsakovė S. M. jau buvo nutraukusi darbinius santykius su ieškovu ( 2020-10-01 ) ir dirbo su ieškovu konkuruojančioje bendrovėje – Ergo. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovė. Tačiau iš pateiktų stenogramų nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai su stenogramose nurodytais asmenimis atsakovė galimai bendravo, apie kokias sutartis buvo kalbama ( iš stenogramų nėra aišku apie kokią draudimo sutarties rūšį kalbama ( gyvybės, būsto, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ar kt., nauja sutartis ar sudarytos atnaujinimas ir kt. ), todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė ieškovo klientams skambino tikslingai, t. y. iki draudimo sutarčių galiojimo pabaigos, ir tokiu būdu žinodama ieškovo klientų sudarytų sutarčių terminus ir sutarties kainą pažeidė konfidencialumo įsipareigojimą. Be to, iš pateiktų pokalbių stenogramų nėra galimybės patvirtinti stenogramose nurodytų asmenų tapatybės, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad stenogramose užfiksuoti būtent nurodytų asmenų pokalbiai, ir nėra galimybės nustatyti tikslaus ieškovo klientų ir asmens, dalyje stenogramų nurodyto kaip „Solveiga“ pokalbių turinio.
Pažymėtina ir tai, kad duomenų apie atsakovės darbo drausmės pažeidimus, susijusius su ieškovo komercinių paslapčių sąrašo ar bendrovės įrangos ir informacijos tinkamo naudojimo politikos pažeidimais, darbo pas ieškovą laikotarpiu ( 2015-01-12 iki 2020-10-01 ), byloje nėra, ieškovo ir atsakovės darbo santykiai 2020-10-01 nutraukti šalių susitarimu ( Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnio 1 dalis ), todėl ieškovo atstovės teiginiai, kad komercinių paslapčių sąrašo pažeidimai priskirtini prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, nagrinėjamu atveju laikytini teisiškai nereikšmingais, kadangi duomenų, jog atsakovė būtų šiurkščiai pažeidusi darbo drausmę byloje nėra.
Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovė neturėdama teisėto pagrindo tvarkė ieškovės klientų duomenis ( fizinių asmenų duomenų bazes ) ir taip pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus ( toliau – BDAR ), tačiau ieškovė nenurodė kokį BDAR straipsnį, kokiais neteisėtais veiksmais pažeidė atsakovė, ir byloje tokių duomenų nėra. Kaip jau minėta, teismas Konfidencialumo sutarties, kurioje numatyta ir atsakomybė už asmens duomenų paslapties pažeidimą, nenustatė, kitų duomenų, kurių pagrindų, galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė neturėdama teisėto pagrindo, t. y. po darbo santykių su ieškove nutraukimo, tvarkė ieškovės klientų duomenis – ieškovo turimas fizinių asmenų duomenų bazes, byloje nėra.
Šalys nurodė, kad ieškovas su atsakove buvo sudaręs vienerių metų nekonkuravimo sutartį. Ginčo nėra, kad atsakovė nekonkuravimo sutartyje numatyto draudimo vienerius metus dirbti su ieškovu konkuruojančioje bendrovėje nepažeidė. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį, tiek teismo posėdyje duodama paaiškinimus teigė, kad konfidencialumo sutarties nepažeidė, su stenogramose nurodytais asmenimis bendravo tų asmenų iniciatyva. Ieškovo atstovai stenogramose nurodytų asmenų teisme apklausti apie stenogramose užfiksuotų pokalbių turinį neprašė, kitų duomenų, kurių pagrindų galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė neteisėtai pasisavino ieškovo duomenis, juos išsinešė, ir/ar perdavė konkurentui ir taip pažeidė konfidencialumo sutarties nuostatas byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė jog atsakovė pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties.
Priklausomai nuo faktinių aplinkybių, asmenims, pažeidusiems CK, Konkurencijos įstatyme ir Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme nustatytą draudimą atskleisti, įgyti, naudoti informaciją, sudarančią kito subjekto komercinę paslaptį, gali būti taikoma ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė. Jų taikymui būtina nustatyti visas sutartinės ir (ar) deliktinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, todėl nesant vienai iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, teismas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas ieškinio netenkino. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovės S. M. interesus atstovavo advokatas A.Misevičius ( advokatų profesinė bendrija „MJM Legal“ ). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1331 € dydžio, pagrįstos į bylą pateiktas duomenimis ( sąskaitos faktūros, jų apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai ), turėtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio patvirtinimo” ( 1R-77 2015-03-19 redakcija ) rekomenduojamų dydžių, todėl teismui ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovei S. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos 1331 € dydžio.
Teismas turėjo su procesinių dokumentų įteikimu, susijusias išlaidas – 13,28 € dydžio, kurios viršija 5 € sumą ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ), todėl jos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ S. M. 1331 € ( vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną € ) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 13,28 € ( trylika € 28 ct ) su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.