Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato įgaliotojo atstovo apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo D. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 164 str. 3 d. 50 Lt bauda,

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 163⁶ str. 1 d. D. D. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nubausta pagal ATPK 164 str. 3 d. už tai, kad 2013-05-09 apie 22.50 val. M. J. gamybinėje-prekybinėje įmonėje „Astra“ adresu Šviesos g. 26, Elektrėnai, dirbdama barmene, pardavė pirkėjui V. K. du butelius alkoholinių gėrimų už 30 Lt neatidarytoje pakuotėje, kuriuos V. K. išsinešė už M. J. gamybinės-prekybinės įmonės „Astra“ teritorijos. Tokiais savo veiksmais D. D. pažeidė LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p.

Taip pat D. D. buvo surašytas 2013-06-13 administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 163⁶ str. 1 d. dėl to, kad ji, paėmusi iš pirkėjo V. K. pinigus už parduotas prekes, gautų 30 Lt kasos aparatu neužregistravo, kasos kvito pirkėjui neišdavė ir tokiais veiksmais pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2011-02-22 įsakymu Nr. VA-25 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32.2 p., 32.6 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato įgaliotasis atstovas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013-07-04 nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo Trakų rajono apylinkės teisme.

Apeliantas nesutinka su teismo išdėstyta pozicija dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo D. D. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 163 ⁶ str. 1 d. Nurodo, kad apylinkės teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių - teismo posėdyje neapklausė liudytojo V. K. bei policijos pareigūnų, kurie matė pastarąjį, nešiną alkoholiniais gėrimais, o rėmėsi tik rašytiniais bylos įrodymais. Teismo išvados, jog V. K. pirkimas buvo užregistruotas kasos aparatu, o kvito jis galėjo nepaimti pats, neparemtos įrodymais. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į byloje esantį G. J. paaiškinimą, kad 2013-05-09 apie 22.50 val. jis buvo atvykęs į įmonę „Astra“, kurioje buvo nemažai klientų, todėl būtų galima teigti, kad 22.52 val. kavinėje apsipirko kitas ten buvęs klientas, o V. K. atsiskaitymas įmonėje nebuvo užregistruotas. Šios versijos teismas netyrė. Nurodo, kad rašytiniai įrodymai negali būti prilyginami liudytojų parodymams.

Teigia, jog, bylą nagrinėjant teisme, nepagrįstai nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, kuris vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Nesant teismo posėdžio protokolui, nėra aišku, ar į teismo posėdį buvo kviečiami liudytojai, dėl kokių priežasčių jie neatvyko ir pan.

Nurodo, kad teismo sprendimas dėl nurodytų priežasčių negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, o, priimdamas nutarimą, kuriuo D. D. dėl vieno pažeidimo buvo nubausta, o kitoje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio, rėmėsi tik rašytiniais įrodymais.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad, įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas administracinio teisės pažeidimo, inkriminuoto D. D., aplinkybes bei surinktų įrodymų visumą, nesurinkta pakankamai duomenų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163⁶ str. 1 d., įvykio. Teismas atsižvelgė į D. D. poziciją, kuri savo kaltę dėl kvito neišdavimo V. K. neigė bei pateikė kasos aparato juostą, kurioje užfiksuota 2013-05-09 22.52 val. atlikta kasos operacija 30 Lt sumai. Kartu teismas nurodė, kad iš V. K. paaiškinimo iškart po įvykio (b.l. 7) bei policijos pareigūnų S. G. ir R. I. tarnybinių pranešimų (b.l. 5,6) matyti, kad V. K. teigė, jog kvito neturėjo, jis jam nebuvo išduotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstas Institucijos apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, o iš prieštaringų duomenų dėl kvito padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad kvito nepasiėmė pats V. K..

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas turėjo išnagrinėti visus byloje reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus bei pašalinti prieštaravimus tarp jų. Tačiau skundžiamas nutarimas yra iš esmės nemotyvuotas. Apylinkės teismas nutarime tik deklaratyviai išvardijo, kokie įrodymai patvirtina D. D. nekaltumą, tačiau jų neanalizavo ir nevertino, taip pažeisdamas ATPK 286 str. reikalavimus. Teismo posėdyje nebuvo apklaustas V. K., su kuriuo betarpiškai susiję D. D. veiksmai, dėl kurių jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o taip pat policijos pareigūnai, taip iš esmės nebuvo betarpiškai patikrinta apeliantės pateikta įvykio versija. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtą aplinkybę, pažymi, kad vien tik rašytiniai, pažeidimą galinčio patvirtinti asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos ATPK 273 str.) ir jų nepakeičia. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. garantuoja asmeniui teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2475/2010, N62-3061/2010, N575-326/2012).

Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad, nors ATPK 285 str. numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, kad, bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1333/2007, N575-326/2012). Šiuo atveju byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl nėra aišku, kokius paaiškinimus davė ir prašymus teikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar D. D. veiksmuose yra inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163⁶ str. 1 d., sudėtis, ar jos nėra. Atsižvelgiant į tai, kad, nors Institucijos apeliacinio skundo argumentai yra susiję su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria D. D. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 163⁶ str. 1 d., kartu keliamas klausimas dėl procesinių pažeidimų, nagrinėjant bylą, Trakų rajono apylinkės teismo 2013-07-04 nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato įgaliotojo atstovo apeliacinį skundą.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.