Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Raimondai Žilakauskytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl J. G., gimusio 1972 (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, skundo dėl 2014 m. birželio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (2.41) 7-33-8 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus vyriausioji specialistė S. K. 2014-05-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad J. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingu už teisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą nustatyta tvarka, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d., 14 str. 2 d. reikalavimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iki 2013 m. gruodžio 16 d. nesumokėjo už 2013 m. lapkričio mėnesį priskaičiuotų 18126,95 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, iki 2014 m. sausio 15 d. nesumokėjo už 2013 m. gruodžio mėnesį priskaičiuotų 18929,88 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, iki 2014 m. vasario 17 d. nesumokėjo už 2014 m. sausio mėnesį priskaičiuotų 16632,68 Lt VSD įmokų už apdraustuosius, iki 2014 m. kovo 17 d. nesumokėjo už 2014 m. vasario mėnesį priskaičiuotų 15376,49 Lt VSD įmokų už apdraustuosius, iki 2014 m. balandžio 15 d. nesumokėjo už 2014 m. kovo mėnesį priskaičiuotų 17065,47 Lt VSD įmokų už apdraustuosius, iki 2014 m. gegužės 15 d. nesumokėjo už 2014 m. balandžio mėnesį priskaičiuotų 17130,33 Lt VSD įmokų už apdraustuosius. VSDFV Klaipėdos skyriui draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) skolingas 111240,45 Lt VSD įmokų už apdraustuosius, 1626,99 Lt delspinigių.

2014-06-10 nutarimu J. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ str. 1 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda - 1750,00 Lt dydžio bauda.

Teisme gautas J. G. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti 2014-06-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nutarimą, nurodo, kad Institucija skundžiamu nutarimu skirdama 1.750,00Lt baudą neįsigilino į priskaičiuotų įmokų nesumokėjimo aplinkybes. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Institucija skyrusi nuobaudą ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas pažeidė, nes neištyrė aplinkybių, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikė laikinąsias apsaugos priemones, t.y. teismas sustabdė išieškojimą pagal visus vykdomuosius dokumentus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto, uždraudė pradėti vykdyti naujus išieškojimus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto, uždraudė taikyti bet kokius kreditorių apribojimus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto. Laikinosios apsaugos priemonės riboja visų kreditorių, įskaitant VSDFV teises vykdyti bet kokius išieškojimus. Darytina išvada, kad jo, J. G., veikoje nėra ATPK 188⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Bylos nagrinėjimo teisme metu J. G. patvirtino savo skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) iškelta restruktūrizavimo byla, Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas išieškojimas pagal visus vykdomuosius dokumentus iš UAB „Resota“ turto, uždrausta pradėti vykdyti naujus išieškojimus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto, uždrausta taikyti bet kokius kreditorių apribojimus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto. Dėl to VSD įmokų nemokėjo, visos bendrovės piniginės lėšos yra areštuotos. Bendrovė neturėjo galimybių šių įmokų mokėti. Šiuo metu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi sudaromas susitarimas dėl skolos mokėjimo dalimis. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti laikotarpiu bendrovės darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - IRĮ) 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamos, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Įstatymas numato, kad restruktūrizuojamos įmonės prievolės turi būti vykdomos tik iš tų restruktūrizuojamos įmonės sąskaitų, kurias nurodo teismas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Teismas turi pareigą užtikrinti, kad nebūtų kliūčių IRĮ nustatytų restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimų mokėti visas einamąsias įmokas įgyvendinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-30 nutartimi, kuria remiasi pareiškėjas, iš UAB (duomenys neskelbtini) veiklos gaunamas lėšas leista naudoti einamosioms įmokoms mokėti, lėšas kaupiant sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke.

Teisme Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė prašė teismo skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad J. G. dalį skolos sumokėjo, liko nesumokėta 2014 m. vasario – balandžio mėn. VSD įmokų. Tik po skundžiamo nutarimo priėmimo bendrovė kreipėsi dėl skolos atidėjimo sutarties sudarymo, šiai dienai minėta sutartis nėra sudaryta.

J. G. skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.).

Susipažinus su bylos medžiaga darytina išvada, jog padarytas teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁶ straipsnio 1 dalį – valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimas, kadangi nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. G., būdamas atsakingu už teisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą nustatyta tvarka, už 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. VSDFV Klaipėdos skyriui nesumokėjo 111240,45 Lt VSD įmokų už apdraustuosius. Šią aplinkybę patvirtina J. G. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (2.41) 7-33-8 duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas, Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos F4, institucijos surašiusios skundžiamą nutarimą atstovės paaiškinimai bei kita bylos medžiaga. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. kaltės nepripažino, nurodė, kad jo vadovaujamai bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo iškelta restruktūrizavimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra iš UAB (duomenys neskelbtini) turto sustabdyti bet kokie išieškojimai, uždrausta pradėti vykdyti naujus išieškojimus, tame tarpe ir VSDF naudai. Todėl remiantis šia nutartimi, jokių įmokų VSDF naudai mokėti neprivalėjo.

Iš teismų informacinės LITEKO sistemos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. G. pareiškimą atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-26 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta restruktūrizavimo byla.

Teismas atsižvelgia ir tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 2 d. numatyta, kad jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamos, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Remiantis Įstatymo nuostatomis, restruktūrizuojamos įmonės prievolės vykdomos tik iš tų restruktūrizuojamos įmonės sąskaitų, kurias nurodo teismas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai.

Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. paaiškinimus, kad bendrovė VSD įmokų mokėti neprivalėjo dėl Klaipėdos apygardos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, vertina kritiškai, laiko juos gynybine J. G. pozicija, siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-30 nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-22 nutartimi palikta nepakeista, UAB (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios pasaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas pagal visus vykdomuosius dokumentus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto, uždrausta pradėti vykdyti naujus išieškojimus, uždrausta taikyti bet kokius kreditorių apribojimus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto, leista naudoti iš UAB (duomenys neskelbtini) veiklos gaunamas lėšas einamosioms įmokoms, lėšas kaupiant sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke.

Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. G. turėjo pareigą mokėti visus privalomus mokėjimus į Valstybės biudžetą, tarp jų ir VSD įmokas. J. G. kaltė įrodyta anksčiau paminėtų įrodymų visuma.

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str.

J. G. veika pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁶ str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁶ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – piniginė bauda, lygi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁶ str. 1 d. sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 4 d., 291 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. skundą atmesti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (2.41) 7-33-8 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.