- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- ATP-767-255/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02491-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingu už teisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą nustatyta tvarka, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iki 2013 m. gruodžio 16 d. nesumokėjo už 2013 m. lapkričio mėnesį priskaičiuotų 18126,95 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, iki 2014 m. sausio 15 d. nesumokėjo už 2013 m. gruodžio mėnesį priskaičiuotų 18929,88 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, iki 2014 m. vasario 17 d. nesumokėjo už 2014 m. sausio mėnesį priskaičiuotų 16632,68 Lt VSD įmokų už apdraustuosius, iki 2014 m. kovo 17 d. nesumokėjo už 2014 m. vasario mėnesį priskaičiuotų 15376,49 Lt VSD įmokų už apdraustuosius, iki 2014 m. balandžio 15 d. nesumokėjo už 2014 m. kovo mėnesį priskaičiuotų 17065,47 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, iki 2014 m. gegužės 15 d. nesumokėjo už 2014 m. balandžio mėnesį priskaičiuotų 17130,33 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) skolingas 111240,45 Lt VSD įmokų už apdraustuosius, 1626,99 Lt delspinigių.
2014 m. birželio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos G. K. nutarimu J. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda - 1750 Lt dydžio bauda.
2014 m. birželio 16 d. J. G. padavė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl 2014 m. birželio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos G. K. nutarimo panaikinimo, tačiau 2014 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi J. G. skundas atmestas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti arba paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą. Skunde nurodo, kad teismas visiškai neįsigilino ir nebandė išsamiai nustatyti bei įvertinti visų reikšmingų aplinkybių dėl administracinio teisės pažeidimo įvykdymo ir dėl jo kaltės būvimo, o tai reiškia, kad teismas pažeidė ATPK 257 straipsnio bei 284 straipsnio nuostatas, taip pat pažeidė bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Dėl šių aplinkybių jis nesutinka, kad Institucija ir teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, kadangi administracinio teisės pažeidimo teisena buvo tik formali ir tik siekiant kuo greičiau nubausti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs teismų
dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas
bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas,
ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis
trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių
aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės
bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-926/2010).
Šalies argumentai
J. G. nurodo, kad iš esmės pripažįsta, kad VSD įmokos turėjo būti mokamos, tačiau pažymėti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dar 2013 m. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad 2013 m. lapkričio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau tai neatitinka tiesos, nes 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis buvo panaikinta ir byla nagrinėta iš naujo, o Klaipėdos apygardos teismas tik 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylą, tačiau ši nutartis įsiteisėjo tik 2014 m. rugpjūčio 29 d.. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą pagal visus vykdomuosius dokumentus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto, uždraudė pradėti vykdyti naujus išieškojimus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto, taip pat taikyti bet kokius kreditorių apribojimus iš UAB (duomenys neskelbtini). Nors teismas leido naudotis iš veiklos gaunamomis lėšomis einamosioms įmokoms lėšas kaupiant vienoje iš bendrovės sąskaitų, tačiau teismo nurodytoje sąskaitoje esančių lėšų nepakako vykdyti būtiniausius veiklai privalomus mokėjimus ir dėl areštuotų kitų sąskaitų, ir dėl sunkios bendrovės finansinės padėties. Nesumokėtų įmokų, t. y. skolos ir delspinigių išieškojimas ir mokėjimas buvo apribotas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios leido vykdyti tik einamąsias įmokas. Tačiau nei Institucija, nei teismas visiškai nesigilino į priežastis kodėl UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo skolos – valstybinio socialinio draudimo įmokų, taip pat visiškai nevertino, ar būtent jis atsakingas už laikotarpiu nuo 2013 m, lapkričio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir delspinigius laikotarpiu, kai galiojo laikinosios apsaugos priemonės.
Skunde nurodoma, kad bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau stengėsi atstatyti bendrovės mokumą, padengti įsiskolinimus ir dirbti toliau. Jis, kaip bendrovės direktorius, siekė kompleksiškai spręsti atsiradusius bendrovės finansinius sunkumus bei mažinti pradelstų įsipareigojimų sumas, įskolinimas pagal galimybes buvo mažinamas. Mano, kad esant tokiai situacijai yra pagrindas konstatuoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo įmokų nesumokėjo dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios, nes bendrovė tiesiog neturėjo pakankamai lėšų, o vykdomi buvo būtiniausi atsiskaitymai, kurių neatlikus bendrovė galėjo bankrutuoti. Mano, kad nei Institucija, nei teismas nesurinko jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog bendrovė turėjo galimybę sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau jos buvo nesumokėtos dėl jo kaip direktoriaus kalto veikimo. Tai reiškia, jog nenustačius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, jam nepagrįstai inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
J. G. skunde taip pat nurodo, kad jeigu apeliacinis teismas ir pripažintų, jog jis padarė ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tuomet atkreipia teismo dėmesį, kad tiek Institucija skirdama, tiek teismas palikdamas administracinę nuobaudą pažeidė ATPK numatytas bendrąsias administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Už ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą yra numatyta bauda nuo 500 Lt iki 3000 Lt. Jam buvo paskirta 1750,00 litų bauda, teismas su šio dydžio bauda sutiko, nurodydamas, kad buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Mano, kad teismas visiškai nevertino padaryto pažeidimo pobūdžio ir jo pasekmių bei padarymo aplinkybių. Tuo metu bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, buvo siekiama atkurti mokumą bei kreiptasi į teismą dėl bendrovės restruktūrizavimo, o valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo dengiamos pagal bendrovės išgales. Šios aplinkybės turėjo būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis bei įvertintos individualizuojant nuobaudos skyrimą, tai yra parenkant skirtinos baudos dydį. Bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje, mokėti delspinigius jau yra finansinis nubaudimas. Jeigu visgi būtų nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis, tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. skirti jam švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali nuobauda, tai yra įspėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į J. G. apeliacinį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktorius V. Anužis teigia, kad byloje ginčo dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais nėra. Apeliantas pirmosios instancijos teismui grįsdamas savo kaltės nebuvimą, akcentavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius priimdamas 2014 m. birželio 10 d. nutarimą pažeidė ATPK 257, 284 straipsnių nuostatas, neištyrė aplinkybių apie tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. sustabdytas išieškojimas pagal visus vykdomuosius dokumentus, uždrausta pradėti vykdyti naujus išieškojimus, uždrausta taikyti bet kokius kreditorių apribojimus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamos, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės komercinei veikla reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiasi apeliantas, sustabdytas išieškojimas pagal visus vykdomuosius dokumentus, uždrausta pradėti vykdyti naujus išieškojimus, uždrausta taikyti bet kokius kreditorių apribojimus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto, tačiau iš UAB (duomenys neskelbtini) veiklos gaunamas lėšas leista naudoti einamosioms įmokoms mokėti, lėšas kaupiant sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, todėl atmestinas pareiškėjo teiginys, kad dėl minėtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo jis negali būti kaltinamas ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalies pažeidimu. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pritaikytos anksčiau minėtos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), karia palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria atsisakyta iškelti UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylą, priėmimo. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. gegužės 15 d., už kurį J. G. skirta 1750,00 Lt bauda, J. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, galėjo ir privalėjo mokėti einamąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas įstatymuos numatytais terminais. UAB (duomenys neskelbtini) turi pareigą tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui, o vien tai, kad jis kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, nėra pagrindo stabdyti visų jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą kreditoriams.
Atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį, teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Mano, kad apeliantas, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, skunde apeliacinės instancijos teismui nurodo naują aplinkybę - tai, kad teismo nurodytoje sąskaitoje esančių lėšų nepakako vykdyti būtiniausius veiklai privalomus mokėjimus dėl areštuotų kitų sąskaitų ir dėl sunkios bendrovės finansinės padėties. Pažymi tai, kad J. G. jokių įrodymų patvirtinančių, kad lėšų bendrovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, nepakako einamųjų mokėjimų vykdymui, nėra pateikęs, nors pirmosios instancijos teismas posėdžio metu klausė, ar pareiškėjas pageidauja į bylą pateikti papildomus įrodymus. Priešingai, pareiškėjo skunde apeliacinės instancijos teismui nurodyta, kad nors bendrovė neturėjo pakankamai lėšų, buvo vykdomi būtiniausi atsiskaitymai, kurių neatlikus bendrovė galėjo bankrutuoti. Iš esmės tai reiškia, kad pareiškėjas pripažįsta, jog lėšų, iš kurių turėjo būti mokamos einamosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, sąskaitoje buvo, tačiau valstybinio socialinio draudimo įmokos nebuvo mokamos, nes buvo vykdomi kiti atsiskaitymai. Dėl to, nėra pagrindo konstatuoti, kad J. G. veikoje nėra vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento – kaltės. Nurodo, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundo, mano, kad priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog J. G. kaltė padarius ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. G., būdamas atsakingu už teisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą nustatyta tvarka, už 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nesumokėjo 111240,45 Lt VSD įmokų už apdraustuosius ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje.
ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis numato, kad Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, socialinio draudimo pranešimų ar kitų dokumentų, reikalingų draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti, pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo išmokai skirti, įrašymas į asmenims išduodamas pažymas ar kitus dokumentus, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.
Kaip matyti iš J. G. apeliacinio skundo turinio, apeliantas iš esmės neneigia pažeidęs Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarką, tačiau yra įsitikinęs, kad jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes pareigos tinkamai mokėti privalomus mokesčius įvykdyti negalėjo dėl UAB (duomenys neskelbtini) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl sunkios įmonės finansinės padėties.
Dėl apeliaciniame skunde pateiktų argumentų apie UAB (duomenys neskelbtini) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės išsamiai pasisakė Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams ir jų nekartoja, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi palikta nepakeista, UAB (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios pasaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas pagal visus vykdomuosius dokumentus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto, uždrausta pradėti vykdyti naujus išieškojimus, uždrausta taikyti bet kokius kreditorių apribojimus iš UAB (duomenys neskelbtini) turto - nesudarė kliūčių vykdyti įmonės komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas. Minėtoje nutartyje leista naudoti iš UAB (duomenys neskelbtini) veiklos gaunamas lėšas einamosioms įmokoms, lėšas kaupiant sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudarė kliūčių UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimams sumokėti visas einamąsias sąskaitas. Dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. G. turėjo pareigą mokėti visus privalomus mokėjimus į Valstybės biudžetą, tarp jų ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl sunkios UAB (duomenys neskelbtini) finansinės padėties, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad finansiniai įmonės sunkumai yra pakankamai rimta aplinkybė turinti įtakos įmonės tinkamam mokumui. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad J. G. vis dėlto nesiėmė visų įmanomų priemonių tinkamai įvykdyti prievolę - tinkamai ir laiku mokėti socialinio draudimo įmokas. Jis pats nutarė, kad neprivalo mokėti socialinio draudimo įmokų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB (duomenys neskelbtini), įmonėje esančias lėšas naudojo kitiems atsiskaitymams, visiškai šios pozicijos nederinęs su Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus atsakingais darbuotojais, negavęs jų sutikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 61 punktą, Fondo valdyba gali atidėti draudėjams socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo Fondui sumokėjimą iki vienerių metų. Taisyklių 61.1. punkte numatyta, kad draudėjams, mokantiems socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti atidėtas minėtųjų įmokų įsiskolinimo Fondui sumokėjimas, jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą; 61.2. punkte numatyta, kad dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, turinčią pagerinti draudėjo finansinę būklę, ir įsiskolinimo grąžinimo grafiką, taip pat paskutinio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė R. Ž. teismo posėdyje Klaipėdos miesto apylinkės teisme taip pat nurodė, kad jeigu įmonėje trūksta lėšų, galima kreiptis dėl įmokų atidėjimo sutarties sudarymo, jei įmonė turi finansinių sunkumų, tai yra galimybių nepriskaičiuoti socialinių įmokų apdraustiesiems. J. G. tokių veiksmų nesiėmė, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl įmokų atidėjimo nesikreipė, apygardos teismui nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys, kurie leistų tikėti apelianto skunde nurodytomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš J. G. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovės R. Ž. paaiškinimų, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl įmokų mokėjimo atidėjimo buvo kreiptasi tik po skundžiamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nutarimo priėmimo.
Įvertinus byloje esančią medžiagą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. G., vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, kadangi laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, tuo padarydamas ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Nustačius, kad J. G. pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį, J. G. prašo jam taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos yriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).
ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šį pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 500 Lt iki 3000 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nutarimu J. G. buvo skirta 1750 Lt bauda, t. y. sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti bauda. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, mano, jog byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. J. G. apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Konstatuotina, kad J. G. skunde nurodytos aplinkybės, kad socialinio draudimo įmokos nebuvo mokamos dėl sunkios įmonės finansinės padėties, nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas J. G. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Jokių J. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skiriant nuobaudą buvo tinkamai įvertinas padaryto pažeidimo pobūdis ir J. G. asmenybė, todėl jam pagrįstai skirta ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti bauda. Skiriant mažesnę negu ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis), nes administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad J. G. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.