- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-379-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00649-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl dalies Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių dalies civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. D., juo prašė priteisti iš atsakovo: 3900 Eur negrąžintą kreditą; 422,90 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 149,85 Eur administravimo mokestį; 366,71 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 26 procentų negautas pajamas nuo negrąžinto kredito sumos (3900 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 4 d.); 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) nuo negrąžinto kredito sumos (3900 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2024 m. kovo 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo V. D.: 3900 Eur negrąžintą kreditą; 422,90 Eur mokėjimo palūkanas, priskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 149,85 Eur administravimo mokestį; 366,71 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 26 procentų negautas pajamas nuo negrąžinto kredito sumos (3900 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 3 d.); 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4839,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 213,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
3. Teismas nurodė, kad tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 1 dalis).
4. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatė, kad tarp pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir atsakovo V. D. 2020 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-ykmp62rn, pagal kurią BnP Finance, UAB, suteikė 3900 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą su 2412 Eur palūkanomis (taikant 26 procentų metinę palūkanų normą), 1404 Eur sutarties administravimo mokesčiu grąžinti per 48 mėnesius. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į 2020 m. liepos 22 d. siųstą raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą nereagavo, todėl BnP Finance, UAB, vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. vienašališkai nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 pagrindu BnP Finance, UAB, nuo 2020 m. kovo 3 d. perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovei UAB „Legal Balance“. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs iš sutarties kylančias prievoles, būtų pareiškęs pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos ar netesybų priskaičiavimo, byloje nėra. Pradinė kreditorė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito dalies negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Kredito sutarties terminas nėra pasibaigęs. Tačiau, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusioji šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą, arba sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, arba esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Kredito davėjas turi teisę nutraukti sutartį, kai mokėjimas yra uždelstas daugiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų bendros kredito sumos bei ši suma nebuvo sumokėta per dvi savaites nuo papildomo pranešimo įteikimo kredito gavėjui (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnis). Atsakovui – kredito gavėjui buvo išsiųstas pranešimas dėl sutarties nutraukimo. Konstatuotina, kad pradinė kreditorė, vienašališkai nutraukdama kredito sutartį, sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ir kredito sutarties sąlygų nepažeidė. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101–6.110 straipsniai, nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 3900 Eur negrąžintą kreditą, 422,90 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, ir 149,85 Eur administravimo mokestį yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 366,71 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos bei 26 procentų negautas pajamas nuo negrąžinto kredito sumos (3900 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 3 d.). Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutraukęs vartojimo kredito sutartį dėl to, kad atsakovas jos tinkamai nevykdė, kreditorius nuo sutarties nutraukimo momento įgijo teisę reikalauti visų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, t. y. reikalauti sumokėti visą negautų pajamų (nuostolių) sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šis ieškinio reikalavimas yra tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 366,71 Eur negautos pajamos (nuostoliai) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos bei 26 procentų negautos pajamos nuo negrąžinto kredito sumos (3900 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 3 d.). Taip pat terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje patenkinama bendra 4839,46 Eur ieškinio reikalavimo suma, tokia, kokią ir buvo prašoma priteisti ieškiniu, o netenkinamas reikalavimas, kuris į žyminio mokesčio skaičiavimą nėra įtraukiamas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 109 Eur žyminio mokesčio. Priėmus sprendimą už akių buvo atmestas vienas ieškovės ieškinio reikalavimas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 86 procentai patirtų teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 104,06 Eur, iš viso – 213,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė papildomai prašo priteisti iš atsakovo 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2024 m. kovo 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, jog kreditorius gali reikalauti negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų tik iki sutarties termino pasibaigimo dienos, nes negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų teisėtų lūkesčių interesą, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2024 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetamas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių dalį dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2) pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 230 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 3) kitą Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys yra nepagrįstos ir neteisėtos, nes priimtos nepagrįstai iškraipant aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neatsižvelgus į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką bei kitas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Antra, Lietuvos banko finansų priežiūros institucijos yra išaiškinta, jog ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir joms netaikytini jokie Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Ieškovė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Trečia, ieškovei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Teismas mano, kad jeigu 2024 m. kovo 3 d. atsakovas vis dar nebus grąžinęs vartojimo kredito sumos ieškovei, tai ieškovė pajamų vis dar negaus (patirs nuostolių), tačiau, jeigu 2024 m. kovo 4 d. atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos vartojimo kredito sumos, ieškovė jau neva negautų pajamų (nuostolių) nebepatirs. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta. Ieškovė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o ieškovė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų. Ieškovės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu neįvyktų stebuklas ir atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Pavyzdžiui, jeigu sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, termino pabaigos dieną (2024 m. kovo 3 d.) įvyktų teismo sprendime preziumuojamas stebuklas ir atsakovas grąžintų visą vartojimo kredito sumą arba tai padarytų dešimt dienų prieš, penkiomis dienomis po ir t. t., tai bet kokiu atveju negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią vartojimo kredito sumą, kurios ieškovė negali atgauti, perskolinti ir iš jos perskolinimo gauti realių pajamų. Todėl būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne su sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, termino pabaiga teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą. Viena vertus, toks reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti ieškovės negautų pajamų (patirtų nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui ieškovei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Taigi yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei priteistinos negautos pajamos, apskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 3 d.) procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę apskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos ir apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti ieškovei praėjus dienai, metams, dvejiems nuo kreipimosi į teismą dienos. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurią sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Dėl nurodytos normos būtina atkreipti dėmesį į du svarbius aspektus: 1) pirma, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma skirta vartojimo kredito sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas; 2) antra, kad ieškovės negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad sutartis yra nutraukta, geranoriškai yra pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Jeigu atsakovas visą vartojimo kredito sumą grąžins iki 2021 m. vasario 11 d., tai tik iki 2021 m. vasario 11 d. apskaičiuotas negautas pajamas (nuostolius) ir privalės sumokėti ieškovei ir t. t. Ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 26 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė ieškovė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Kadangi sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, ieškovė patirs nuostolių, kurie pasireiškia ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą ieškovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ieškovė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis. Žyminis mokestis nuo tokio tipo pareikštų terminuotų reikalavimų yra neskaičiuotinas. Savo esme pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtiną faktą, kad ieškovė negauna pajamų (patiria nuostolius), kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau ieškovė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu ir du reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) formuluoja procentine išraiška. Taigi, ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir priteistini visa apimtimi iš atsakovo.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Remiantis šia pozicija bei nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 230 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos teisme.
11. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių dalis, kurie teismas nusprendė: 1) netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo; 2) proporcingai sumažinti bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, naujausią apeliacinių teismų praktiką ir kt. dėl negautų pajamų (nuostolių) ir jų skaičiavimo tvarkos už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis būtų pasibaigusi, taip pat tuo, kad, nepagrįstai netenkinus dalies reikalavimo, tai turėjo įtakos proporcingam bylinėjimosi išlaidų sumažinimui.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės BnP Finance, UAB, ir atsakovo V. D. 2020 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-ykmp62rn, pagal kurią BnP Finance, UAB, suteikė 3900 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą su 2412 Eur palūkanomis (taikant 26 procentų metinę palūkanų normą), 1404 Eur sutarties administravimo mokesčiu grąžinti per 48 mėnesius.
17. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į 2020 m. liepos 22 d. siųstą raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą nereagavo, todėl BnP Finance, UAB, vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. vienašališkai nutraukė.
18. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 pagrindu BnP Finance, UAB, nuo 2020 m. kovo 3 d. perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovei UAB „Legal Balance“.
19. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs iš sutarties kylančias prievoles, būtų pareiškęs pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos ar netesybų priskaičiavimo, byloje nėra.
Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos
20. Šioje byloje ieškovė ieškinyje prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, (2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška ir (3) nuo
Sutarties įvykdymo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat procentine išraiška.
21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jos prašomas negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuojamas taikant Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. kovo 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų.
22. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 26 proc. dydžio metinės palūkanos.
23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti aptariamo ieškovės reikalavimo, nes:
23.1. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos šalių sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovės prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi ieškovei nutraukus sutartį.
23.2. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, ieškovė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 proc. metinėmis palūkanomis.
23.3. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
23.4. Taigi šioje byloje įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
23.5. Apeliantė nepateikė jokių finansinių dokumentų dėl negautų pajamų dydžio, patirtų nuostolių dėl negrąžintos atsakovo 3900 Eur pagrindinės skolos sumos, įmonės pelno ar turto sumažėjimo, lėšų kitiems potencialiems klientams skolinimo trūkumo ir kt. Ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad, negavusi iš atsakovo jos negrąžintos kredito dalies, ji buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Vien tik sutarties tekstas ir atsakovės įsipareigojimas mokėti ginčo palūkanas nelaikytinas pakankamu įrodymu dėl negautų pajamų dydžio. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).
23.6. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, ieškovei yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad ji būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (26 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.
24. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. kovo 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.