Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-1069/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-01-19Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-19
Bylos Nr.
1-7-1069/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35359-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Kaltinamasis
A. T.
Nukentėjusysis
D. B.
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-7-1069/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35359-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 19 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant Redai Vingienei,dalyvaujant prokurorei L. I. B.,kaltinamajam A. T.,nukentėjusiajam D. B. ir jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011-02-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams;

2. 2013-08-08 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui;

3. 2014-04-07 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 90 parų areštu;

4. 2015-06-22 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5. 2019-02-19 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų ir 2019-05-30 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. T. 2019-08-18, apie 18.15 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), įvažiavime į namo kiemą, būdamas recidyvistu, konflikto su nukentėjusiuoju D. B. metu, tyčia rankomis per krūtinę pastūmė D. B., po ko tyčia delnu 2 kartus sudavė D. B. į galvos sritį, taip D. B. padarė galvos sumušimą (konstatuotas patinimas kairio smilkinio srityje ties ausimi), kas nukentėjusiajam D. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. parodė, kad 2019-08-18 nuo ryto D. B. rašė žinutes, kad jis esąs bailys, kad išeitų ant kelio išsiaiškinti kai vakare atvažiuos. Jau senai su juo nesutaria. Jie nėra draugai, tik pažįstami. D. B. atvyko pas jį ir pakvietė išeiti iš kiemo. Buvo ir naktį atvažiavęs į namus, kitą kartą draugus atsiunčia. Nuėjo prie kelio kai D. B. parvežė sugyventinės A. S. dukrą namo. D. B. yra A. S. dukros tėvas. Teismo yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka ir jis gali ją pasiimti kas antrą savaitgalį. Jis pakvietė D. B. prie kelio išsiaiškinti, norėjo, kad baigtųsi tos žinutės. Tuomet D. B. įspyrė jam į koją, o jis šį pastūmė į krūtinę nuo savęs. D. B. pradėjo garsiai šaukti. D. B. jam įspyrė į kairės kojos blauzdą ir atsitraukė toliau. Spyrį jam į koją turėjo matyti tėtis, nes jis buvo prie gyvulių ir turbūt A. S. jeigu ji buvo atsisukusi, o ar matė mama nežino. D. B. buvo įdėjęs į maišiuką kažką dukrai, tai jam jį išplėšė iš rankų ir maišelis suplyšo. Su vaikų teisėmis buvo sutarta, kad D. B. nevežtų daiktų pas juos, tie daiktai dukros kurie yra pas jį turi ten ir būti. Jų neatsiklausęs, D. B. buvo nupirkęs ir įdėjęs gyvą šuniuką. To konflikto metu šuniuką padėjo ant mašinos dangčio. Po to pašūkavo ir nuėjo. Smūgių į veidą nesudavė. Dėl ko atsirado patinimai D. B. smilkinyje nežino, gal jis specialiai norėjo taip padaryti, buvo liudytojas mašinos gale. Jie policijos nelaukė ir pasišalino iš kiemo. Laukė policijos už miškelio, kad nebūtų matyti. Konfliktą matė jo tėtis, kuris buvo už mašinos, mama ir draugė. Vaikas konflikto metu buvo šalia, neišsigando, nes visko gal nematė, tuo metu ėjo link mamos. D. B. žinutėje rašė padarysiąs taip, kad jį pasodintų. Prašė tyrėjos iš karto prijungti prie bylos tas žinutes, tačiau ji sakė, kad tai nesusiję su byla. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, pasakė, kad pastūmė D. B., kai šis jam įspyrė. Nepripažino, kad sudavė jam smūgių, tokios pozicijos laikėsi ikiteisminio tyrimo metu ir tokios pozicijos laikosi dabar. Kai jį išsikvietė tyrėja jis pasakė, kad nelabai turi laiko, pasakė, kad pasilieka prie tų pačių parodymų. Ji atvažiavusi liepė pasirašyti, kadangi jis neturėjo laiko skaityti, tai pasirašė. Visas konfliktas buvo prie mašinos, o toliau paėjus buvo tik žodinis konfliktas. Tyrėjai nesakė, kad buvo susinervinęs dėl jo rašytų žinučių. Kokius veiksmus matė A. S. nežino. Tyrėja ne taip užrašė jo parodymus ir nesutikimą bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-22 yra teisingi. Kitos apklausos nebuvo, jis pasakė, kad pasilieka prie ankstesnių parodymų ir neturi laiko, nes ilgos darbo valandos, vėluoja į darbą. Tada tyrėja sakė užvažiuoti pasirašyti, nes reikia užbaigti bylą. Atėjo pasirašyti, o tyrėja pasakė, kad jau viskas. D. B. jam įspyrė, todėl ji jį pastūmė nuo savęs, todėl moterys sakė „baik, baik ne prie vaiko“, galvojo, kad jis gins save ir šeimą. Kai D. B. spyrė jam į koją jie stovėjo apie pusę metrų nuo mašinos. Mama parėjo iš kiemo, ji nuo automobilio buvo 20-30 metrų atstumu. Tėtis buvo šone automobilio apie 20-30 metrų atstumu. J. R. sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės. Nuo D. B. atvažiavimo pas juos iki konflikto praėjo apie minutę. Atvykusi policija jo nerado, nes policijos laukė apie valandą laiko. Policijai paskambinus pasakė, kad tuoj grįš. Nei D. B. nei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nepripažįsta, kadangi ne jis sudavė smūgius D. B.. Nukentėjusiojo prašoma ieškinio suma per didelė. Mano, kad siūloma jam bausmė per didelė, nes jis buvo išprovokuotas, D. B. pats atvažiavo pas jį į namus, o ne jis pas nukentėjusįjį.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. parodė, kad jo vaiko mama tuo metu gyveno su kaltinamuoju. Jis turėjo 18 val. pristatyti savo dukrą mamai. Dukra, kuriai 4 metai, užsiožiavo, todėl turėjo prižadėti jai nupirkti ledų. Nusipirkę ledų atvyko į sodybą, kur tuo metu gyveno dukters mama A. S.. Sustojo prie sodybos ir ėjo link dukters mamos, kur šalia buvo ir A. T.. Pastarasis pradėjo pulti ant jo, kam jis vaikui nupirko ledų. A. T. jį pastūmė, o po to trenkė iš rankos du kartus į veidą. Išplėšė maišelį su ledais iš rankų ir numetė į pievą. Kai jis ėjo link mašinos, draugas sakė, kad kaltinamasis metė į jį iš akmens, bet nepataikė. Nuėjęs prie automobilio paskambino policijai. Konflikto metu buvo jo dukra, A. S., kaltinamojo mama ir po kelių minučių atėjo kaltinamojo tėvas. A. S. konflikto metu buvo per metrą nuo jo, A. T. mama atėjo konfliktui įsibėgėjus, jau po suduotų smūgių, A. T. tėvas atėjo po konflikto, kai jis buvo prie mašinos. Jo draugas J. R. sėdėjo mašinoje. Kiekvienu vaiko grąžinimo atveju, sulaukdavo puldinėjimų, todėl pasiėmė draugą, kad jis būtų kaip liudytojas jeigu kas įvyktų. Suduotus smūgius matė J. R., A. S. ir jo dukra. Kai jam buvo suduoti smūgiai A. S. sakė A. T. „tik ne prie vaiko“. Garso įrašą darė iš karto išlipus iš mašinos, kad galėtų save apginti. Po įvykio iškvietė policiją ir po iškvietimo bendravo su kaltinamojo mama ir kaltinamuoju. Pas medikus vyko davęs parodymus pareigūnams. Su kaltinamuoju po įvykio nebendravo. Prašo patenkinti civilinį ieškinį, kurį grindžia tuo, kad buvo pažeminimas savo vaiko akivaizdoje, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Po suduotų smūgių jam skaudėjo skruostą, buvo lengvas smegenų sutrenkimas, gal dešinės pusės tiksliai neprisimena. Kaltinamasis jam siūlė ateiti į kiemą pasikalbėti, o ne jis jam. Jis sakė kai paleis vaiką, tada pasikalbėsiąs. Jis nėjo į kiemą. Prieš įvykį buvo po traumos nedarbingas apie puse metų. Kaltinamojo smūgiai nedarbingumo neįtakojo. Dukra nešėsi šuniuką, norėjo parodyti jį mamai, tada jis jai iškrito iš rankų. Šuniukas po to atsirado ant jo mašinos kapoto. Tai jo tėvų šuniukas. Tai nebuvo dovana dukrai. Jis smūgių kaltinamajam nesudavė, su koja nespyrė. Konfliktas įvyko 8 metrai nuo mašinos prie keliuko, tai dar nebuvo kiemas. Į kiemą nesibrovė. Buvo pasakyta, kad į kiemą nevažiuotų, nes kartą jam įvažiavus kaltinamasis išbėgo į kiemą ir įspyrė į jo mašiną. Nakties metu nebuvo atvykęs pas kaltinamąjį.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. R. parodė, kad su D. B. atvyko į A. T. gyvenamąją vietą, nes jis parvežė savo dukrą namo. D. B. išlipo iš mašinos su savo dukra ir ėjo link A. T. ir A. S.. Susitiko visi už 10 metrų nuo mašinos. A. S., A. T. ir D. B. pradėjo ginčytis. Ką tiksliai jie vienas kitam sakė negirdėjo. Po to A. T. kibo į atlapus D. B., pradėjo stumdytis. Tada A. T. sudavė smūgius į veidą D. B.. Mergaitė ir A. S. viską matė, mergaitė išsigando, nes pradėjo verkti. Du smūgius tikrai matė, kad buvo suduoti A. T. D. B.. Matė kaip D. B. buvo raudona smūgių vieta - kairė veido pusė. Jis sėdėjo automobilio gale, nes D. B. dukra sėdėjo priekyje. Kad būtų kas nors, kam nors įspyrę, nematė. Po smūgių jie baigė ginčytis, A. T. paleido akmenį, o jam būnant prie mašinos dar kartą metė į jo pusę akmenį, kuris praskrido jam pro šoną. Kai A. T. priėjo prie mašinos matė kaip paėmė nuo mašinos šuniuką ir metė jį ant priekinio lango. Po to jie išvažiavo, o D. B. išsikvietė policiją. Įvykio vietoje buvo A. T. tėtis ir mama. A. T. tėvas buvo prie mašinos kairės pusės. Kažkurio momentu buvo atėjusi jo mama. Tėtis buvo pora metrų nuo mašinos, o mama buvo priėjusi prie pat įvykio metu, tik kada tiksliai nežino. Smūgiai D. B. buvo suduoti 10 metrų nuo mašinos priekio. Ar A. T. tėvas galėjo matyti konfliktą nežino, tik pamatė jį, kad priėjo, nusisuko ir nuėjo, o mama atėjo iš priekio ir galėjo matyti konfliktą. Jis sėdėjo mašinoje ir nebuvo išlipęs iš jos, viskas labai greitai įvyko, todėl ir nelipo lauk. A. T. tėvas nuėjo link pievos turbūt jau po smūgių. Po to kai susiginčijo A. S. ir jos dukra nuėjo į kambarį. A. S. ir jos dukra turėjo matyti smūgius, nes viskas greitai įvyko. Kodėl prie automobilio atėjo A. T. nežino, dėl jų išankstinio susitikimo nieko nežinojo. Važiavo su D. B., nes jis pasiūlė pasivažinėti.

5. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad D. B. tą dieną su J. R. parvežė jai dukrą. Dukrai 5 metai, D. B. bendrauja su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką. D. B. rašinėjo žinutės A. T., kvietė išeiti ant kelio pasikalbėti. Kodėl jis tokias žinutes rašinėja nežino, jie jau nesutaria nuo mokyklos laikų. Kai ji pradėjo gyventi su A. T., būdavo iš D. B. grasinimai, kad jeigu A. T. gyvens su ja, tai iš jos atims vaiką. Ji ėjo su A. T., nes D. B. norėjo su juo pasikalbėti. Kelias rašytas žinutes A. T. ji matė. Kai ji pasiėmė dukrą, kuri buvo prie mašinos, pamatė kaip D. B. koja įspyrė A. T. į koją, su kuria koja įspyrė nepamena. Į kurią koją ir į kurią vietą pataikė negali pasakyti. Tada A. T. jį pastūmė, lyg su viena ranka, tiksliai neatsimena, nes jai svarbu buvo kuo greičiau pasiimti vaiką. Tada D. B. pradėjo garsiai šaukti, kodėl tu čia mušiesi. Ji pasiėmė vaiką ir nuėjo namo, nes jai D. B. grasina dėl vaiko. Nematė ar buvo suduoti smūgiai. Ar stipriai įspyrė į koją nežino, bet A. T. negriuvo nuo spyrio. Jai vienai nedrąsu buvo eiti pasiimti vaiko, nes D. B. yra agresyvus. Po įvykio sužinojo, kad mašinoje buvo J. R.. Priekinis automobilio langas nebuvo tamsintas. Tuo metu D. B. vaikiškos automobilinės kėdutės dar neturėjo. Konflikto metu ar kažkas sėdėjo mašinoje nematė. Kai ji ėjo į kiemą atėjo A. T. mama, o kada tėtis atėjo nežino. Mergaitė neverkė, bet buvo išsigandusi. Ji negalėjo matyti konflikto, nes ji buvo priešais ją, ji ją prisiglaudė ir jos nuėjo namo. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė dėl spyrio, nutylėjo, nes bijojo D. B.. Neseniai gavo iš jo žinutę, kad per teismus atims iš jos vaiką.

6. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. T. parodė, kad gyvena kartu su sūnumi A. T.. Jis parėjo iš ganyklos nuo gyvulių ir atėjo ant kelio kur buvo D. B. ir A. T.. Jie abu aiškinosi santykius. D. B. įspyrė sūnui į koją, o sūnus pastūmė jį lyg su abiem rankomis, tiksliai nežino. Jis nuo jų buvo kelių metrų atstumu. Ką jie kalbėjo nežino. Jis parėjo į D. B. nugarą. Jie toliau ginčijosi, tada jis pastovėjo kelias minutes ir nuėjo. Ar jie vienas kitam puolė į atlapus nematė. Jis ten buvo tris minutes. Konflikto metu buvo jo sūnus ir D. B., ar kas dar buvo nežino, tik stovėjo mašina ant kelio. Tas įvykis jo nenustebino, nes tai ne pirmas toks D. B. atvykimas. Buvo atvykęs D. B. ne kartą pas juos, naktį su draugais ir kažkuris iš jo draugų metė alaus skardinę į jo žmoną. Visas konfliktas vyksta dėl vaiko. Iš po to įvykio ryte, buvo subadytos visos A. T. automobilio padangos. Nesikreipė į policiją. Kitą kartą buvo atvykę penkiese. Tą dieną D. B. buvo atvykęs ne vienas, kažkas sėdėjo mašinos gale, matė per mašinos langą, tik nežino kas. Būdavo, kad D. B. vaiką atveždavo neblaivus. Kur įvykio metu buvo A. S. nežinau, mergaitės lyg ten irgi nebuvo. Greičiausiai spyris nebuvo stiprus. Kur buvo tuo metu žmona nežino. Jam kažkas lyg pasakė, kad D. B. iškvietė policiją. Gal jis policiją išsikvietė ir po pastūmimo.

7. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. T. parodė, kad D. B. su jos sūnumi prie mašinos apsistumdė, kilo triukšmas. Kas buvo už automobilio vairo nematė. D. B. atvežė savo dukrą A. S.. Jie su sūnumi gyvena visi kartu. Sodyba apsodinta gyvatvore, todėl ji iš pradžių išgirdo triukšmą, kai atėjo jie rėkė vienas ant kito, o A. S. ėjo link namų. Ar A. S. nešė dukrą nematė. Ką rėkė vienas ant kito nežino. Smūgių ji nematė. Matė kaip sūnus vijo iš namų D. B., sakė važiuok iš čia, mano, kad sūnus pastūmė jį, nes reikėjo tokį žmogų išprašyti iš namų. Sūnus norėjo su akmeniu pagąsdinti, kad mes į D. B. mašiną, bet akmenį numetė į šoną. Ant kapoto buvo šviesus kačiukas, kieno jis buvo nežino. Pastūmimo metu buvo apie 2 metrus nuo sūnaus už jo nugaros. Jie panašiau nuo mašinos buvo apie 1 - 2 metrus. Sūnui tą dieną jis rašė žinutes, kvietė išeiti pasikalbėti, išsiaiškinti. Jos sūnus nėra agresyvus. Sūnus tą dieną buvo blaivus. D. B. išvažiavo laukti policijos ant kelio, o sūnus išvažiavo su reikalais. Buvo atsisakiusi liudyti, nes buvo po stomatologo procedūrų su ištrauktais dantimis ir nenorėjo važinėtis.

8. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. L. parodė, kad apklausos metu buvo fiksuojami kaltinamojo pasakyti žodžiai, surašytas apklausos protokolas. Akistatos protokolus pildė taip pat ji. Kaltinamojo parodymų pakeitimas buvo antros apklausos metu ir parodymai buvo užfiksuoti apklausos protokole, pateikiant galutinį įtarimą. Paskutinėje apklausoje jis pats pasakojo jai apie įvykį, taip pat ji jo dar klausinėjo. 2019-11-07 A. T. laikėsi pirmos apklausos parodymų ir dar papildomai nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam į veidą. Trumpa paskutinė apklausa, nes kiek papasakojo tiek ir užfiksavo. Apklausos protokolą garsiai perskaitė, davė susipažinti, jis susipažino ir pasirašė, kad susipažino ir perskaitė. Savo nuomonės neįrašė į protokolą. Jokių asmeniškumų prieš kaltinamąjį neturi. Davė susipažinti ir pirmąjį apklausos protokolą, nes turėjo pasirašyti po juo. Visada pasirašoma ant protokolo priedo, o ne ant protokolo, tokia yra darbo praktika. Paskutinės apklausos metu, pateikė galutinį įtarimą ir vykdė kaltinamojo apklausą, kurios metu jis viską paaiškino.

Kiti byloje surinkti duomenys

9. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. T. apklaustas 2019-08-22 savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad po D. B. spyrio jam į kairę koją, jis D. B. pastūmė, tačiau jokių smūgių nesudavė. Tokių parodymų jis laikėsi ir 2019-08-26 akistatų su nukentėjusiuoju D. B., liudytoju J. R. metu. Tačiau 2019-11-07 apklausos metu A. T. parodė, kad po D. B. spyrio jam į koją, jis pastūmė pastarąjį ir jiems paėjus kokius penkis metrus kiemo link, sudavė delnu D. B. į skuostą. Mano, kad dviejų smūgių jam negalėjo suduoti. Tėvai, L. T. ir A. T., prie jų priėjo jau po pastūmimo ir smūgio sudavimo.

10. Nukentėjusysis D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-18, apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į namo kiemą tarp jo ir A. T. kilo žodinis konfliktas. Tada A. T. rankomis pastūmė jį per krūtinę, po to du kartus delnu sudavė per galvos sritį. Abu smūgiai pataikė į kaklo ir skruosto dalį. Papildomos apklausos metu patikslino, kad abu smūgiai jam buvo suduoti į kairės pusės skruosto ir ausies sritis. Smūgiai jam sukėlė fizinį skausmą, ties ausimi buvo paraudimas.

11. Akistatos tarp nukentėjusiojo D. B. ir įtariamojo A. T. metu, nukentėjusysis D. B. patvirtino, kad konflikto metu A. T. jį pastūmė ir sudavė delnu du kartus į veido sritį.

12. Akistatos tarp nukentėjusiojo D. B. ir liudytojo A. T. metu, nukentėjusysis D. B. patvirtino savo parodymus, kad įtariamasis A. T. jį pastūmė, po to sudavė du kartus per veidą. Parodė, kad jis nesutinka su liudytojo A. T. parodymais, nes liudytojo A. T. nurodytoje vietoje, prie automobilio jie tik apsižodžiavo, smūgiai jam buvo suduoti nuėjus apie 10 metrų nuo automobilio.

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019-09-24 išvadoje Nr. G 1606/2019 (03) nurodyta, kad D. B. dėl galvos sumušimo (konstatuoto patinimo kairio smilkinio srityje ties ausimi) padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo gautis suduodant ranka (kumščiu, delnu) – mažiausiai vienu poveikiu iš kairės pusės.

14. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. R. parodė, kad 2019-08-18, apie 18 val., su draugu D. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) Jis liko sėdėti automobilio galinėje sėdynėje, o D. B. su dukra išėjo. Pro priekinį automobilio langą matė, jog kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. T. pripuolė prie D. B. ir šį pastūmė, po to sudavė šiam į kairę galvos pusę. Kairėje pusėje ant D. B. kaklo ir ausies buvo paraudimai.

15. Akistatos su įtariamuoju A. T. metu, liudytojas J. R. patvirtino savo parodymus, kad A. T. pastūmė D. B. ir sudavė ranka du kartus į veidą.

16. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. R. patvirtino apklausos metu duotus parodymus, parodė vietas, kur įvykio metu buvo jis, įtariamasis A. T., liudytojas A. T.. Nustatyta, kad nuo vietos, kur buvo J. R. iki vietos, kur vyko konfliktas yra 8 m. atstumas. Pagal jo parodymus, liudytojas A. T. nuo įvykio vietos buvo 13 metrų atstumu.

17. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. S. parodė, kad 2019-08-18, po pietų, buvęs sugyventinis D. B. į namus parvežė dukrą. A. T. sukonfliktavo su D. B.. Kilusio konflikto metu A. T. rankomis pastūmė D. B., tačiau šis nenugriuvo. Kadangi nenorėjo, kad dukra matytų konfliktą, todėl su ja nuėjo į namus. Tuo metu atėjo L. T.. Ką ji matė, ji nežino.

18. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. T. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn., tarp sūnaus A. T. ir jo draugės A. S. buvusio sugyventinio D. B. įvyko konfliktas. Konfliktas vyko 1 metro atstumu nuo automobilio, kuriuo buvo atvykęs D. B.. Konflikto metu įvykio vietoje buvo jo žmona L. T.. Jis buvo apie 20 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Matė kaip D. B. įspyrė jo sūnui A. T. į koją. Po spyrio A. T. pastūmė D. B. per krūtinės sritį ir jie toliau ginčijosi. A. T. jokių smūgių nesudavė D. B.. Policiją D. B. kvietė iškart po pastūmimo.

19. Akistatos su nukentėjusiuoju D. B. metu, liudytojas A. T. pasiliko prie savo parodymų.

20. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. T., įtariamojo A. T. mama, atsisakė duoti parodymus.

21. 2019-08-18 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei jo prieduose – fotolentelėse užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – įvažiavimas į gyvenamojo namo kiemą, esantis (duomenys neskelbtini).

22. Apžiūrėta D. B. pateikta skaitmeninė laikmena su garso įrašu, kurį D. B. nurodė įrašęs įvykio metu, nurodė apie smurtinius A. T. veiksmus.

23. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2019-08-18, 18.21 val., D. B. pranešė, jog atvežus vaiką pas mamą, kieme jį užpuolė buvusios žmonos sugyventinis, kuris ranka kelis kartus trenkė per veidą.

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

24. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

25. Kaltinamasis A. T. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2019-08-18, apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini) (įvažiavimo į namo kiemą teritorojoje) konfliktavo su nukentėjusiuoju D. B., tačiau kategoriškai neigė vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, o suteikto paskutiniojo žodžio metu nurodė, kad tiesiog gynėsi. Nežiūrint į tai jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai.

26. Faktą, kad tarp kaltinamojo A. T. ir nukentėjusiojo D. B. (pastarajam po pabendravimo atvežus savo dukrą su kaltinamuoju kartu gyvenančiai A. S.) kilo žodinis konfliktas patvirtino visi teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai (t. y., A. S., J. R., L. T. ir A. T.). Nors dalis liudytojų parodė, kad nematė kaltinamojo smūgių, suduotų nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau vien jų parodymai kaltinamojo kaltės nešalina. Smurto prieš D. B. panaudojimo faktą patvirtina kiti įrodymai, kurie taip pat leidžia įsitikinti visa įvykių seka. Tokiais duomenimis laikytini nuoseklūs paties nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo, akistatos su kaltinamuoju metu bei teisiamajame posėdyje. Be to, bylos svarstymui pateiktas nukentėjusiojo padarytas garso įrašas, kuriame užfiksuotas vykstantis konfliktas, balsai, raminantys kaltinamąjį bei pagalbos kvietimo faktas (t. 1, b. l. 15-19). 2019-08-18 smurto vartojimo faktą taip pat patvirtina byloje esantys BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis nedelsiant po įvykusio konflikto kvietėsi pagalbos dėl prieš jį pavartoto smurto (smūgių į veidą sudavimo) (t. 1, b. l. 26-28). Byloje pateiktas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019-09-24 išvados Nr. G 1606/2019 (03) patvirtinančios, kad D. B. dėl galvos sumušimo (konstatuoto patinimo kairio smilkinio srityje ties ausimi) padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas galėjo gautis suduodant ranka (kumščiu, delnu) – mažiausiai vienu poveikiu iš kairės pusės (t. 1, b. l. 61).

27. Taigi, aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais, kurie vienas kitą atitinka ir papildo, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis 2019-08-18, apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), įvažiavime į namo kiemą, konfliktuodamas su nukentėjusiuoju, rankomis per krūtinę jį pastūmė ir tyčia delnu du kartus sudavė į galvos sritį, taip padarydamas galvos sumušimą, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinime inkriminuoti A. T. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

28. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas pavojingas žmogaus sveikatai, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia.

29. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. T. yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau jau teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 2-41), yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 159-162), į priklausomybės ligų centro ir psichikos ligų bei sutrikimų įskaitas nėra įrašytas, nuolat palaiko darbo teisinius santykius (yra pozityviai užimtas) (t. 1, b. l. 155-156), pastaruoju metu dirba (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 179). Tačiau kaip matyti ankstesniais teismų nuosprendžiais kaltinamajam buvo skiriamos tiek švelnesnės bausmės, tiek laisvės atėmimas (atidedant bausmės vykdymą), tačiau akivaizdu, kad taikytos bausmės jo elgesio nepakeitė, nes laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu (bausmė atlikta 2020-12-10) A. T. vėl nusikalto, kas tik patvirtina, jog švelnesnėmis nei prokurorės pasiūlyta trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmė, baudžiamojo proceso tikslai jo atžvilgiu negali būti pasiekti.

30. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, kurio dydis nustatytinas artimam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

31. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 63-64) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

32. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, prie bylos medžiagos prijungtas garso įrašas paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Dėl civilinių ieškinių

33. BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Visų pirma, tokia savo teise byloje pasinaudojo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 45,78 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, susijusios su nukentėjusiojo D. B. gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. 1, b. l. 144-146).

34. D. B. gydymo išlaidas, kurias patyrė teritorinė ligonių kasa, patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad VšĮ Šilutės ligoninė priėmimo-skubios pagalbos bei radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) paskaugoms iš viso skyrė 45,78 Eur sumą. Taigi A. T. žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarė nusikalstama veika, todėl ją privalo atlyginti visa apimtimi (CK 6.263, 6. 283 straipsniai). Tokiu atveju Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš A. T. priteistinas 45,78 Eur padarytos žalos atlyginimas.

35. Antra, teisme priimtas nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys (t. 2, b. l. 111), kuriuo pastarasis prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad jis dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų (galvos sumušimo) patyrė skausmą ir baimę, neigiamas emocijas, be to, įvykį matė mažametis vaikas, kas taip pat sukėlė didelį diskomfortą nukentėjusiajam.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Reikalavimo civiliame ieškinyje suformulavimas, o tuo pačiu ir patirtos neturtinės žalos įsivertinimas yra žalą patyrusio asmens išimtinė teisė. Patirtos žalos piniginę išraišką nukentėjusysis įvertina individualiai, pagal savo vidinių išgyvenimų lygį ir trukmę, todėl reikalavimo dydis nėra ribojamas. Kita vertus, užtikrindamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimą, įvertinęs civilinio ieškinio bei jame nurodomų neigiamų išgyvenimų pagrįstumą, kilusias pasekmes, remdamasis įrodymais ir suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, atsižvelgęs į žalą padariusio asmens kaltę ir jo turtinę padėtį, galutinį sprendimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, bet kuriuo atveju priima teismas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. T. nusikalstama veika nukentėjusiajam D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis tyčia delnu sudavė du kartus nekentusiajam į galvos sritį. Pagal byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiajam buvo konstatuotas patinimais kairiojo smilkinio srityje ties ausimi. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kita vertus, bylos nagrinėjimu metu nukentėjusiojo akcentuojama aplinkybė, kad smurtiniai veiksmai buvo atlikti mažamečio vaiko akivaizdoje, kas taip pat lėmė papildomos nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus, buvo paneigta liudytojų parodymais. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai parodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs žodinis konfliktas, aplinkybę, kad jų pokalbis abipusiai buvo nepagarbus, įžeidžiantis patvirtina ir paties nukentėjusiojo pateiktas garso įrašas (t. 1, b. l. 15-19), o kaltinamojo pateikta jo ir nukentėjusiojo susirašinėjimo medžiaga, leidžia spręsti apie įvykusio konflikto kontekstą ir paties nukentėjusiojo provokuojančias frazes, skatinančias aiškintis tarpusavio santykius (t. 2, b. l. 149-168), kas taip pat, teismo vertinimu, turi įtakos neturtinės žalos dydžiui.

38. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Būtent tokia suma, teismo vertinimu, atitiktų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

39. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo už neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo – tenkintinas.

Dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato pagalbai apmokėti

40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios ir CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

41. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis už jo atstovavimą teisme patyrė 700 Eur išlaidų (t. 2, b. l. 112-113).

42. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

43. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę ir kt., konstatuotina, kad nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip aiškiai per didelės. Advokato parengtas civilinis ieškinys nėra didelės apimties (1 lapas), jame nėra analizuojami ir keliami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Atsižvelgtina ir į tai, kad dalis reikalavimų, kurie buvo keliami nukentėjusiojo atstovo rengtame civiliniame ieškinyje, nebuvo patenkinti. Taigi su nepagrįstais reikalavimais susijusių išlaidų našta negali būti perkeliama kaltinamajam, kadangi tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo. Advokatas dalyvavo tik teisminio nagrinėjimo metu vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose.

44. Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, baudžiamosios bylos sudėtingumą, advokato nukentėjusiajam teikiamų paslaugų apimtį ir rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiajam priteistinų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, dydis yra mažinamas iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę A. T. paskirti atlikti Marijampolės pataisos namuose (J. Biliūno g. 14, Kybartai).

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783981) pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. T. 45,78 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir septyniasdešimt aštuonis euro centus) turtinei žalai atlyginti, sumokant ją į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti D. B. iš kaltinamojo A. T. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiajam D. B. 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismui.

Teisėja Lina Nainienė