Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-360/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-01-19Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
1A-104-360/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35359-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
A. T.
Nukentėjusysis
D. B.
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-360/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35359-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 2.1.15.1.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Irenai Baguckienei (nuotoliniu būdu),nuteistojo A. T. gynėjai advokatei I. G. (nuotoliniu būdu),nukentėjusiojo D. B. atstovui advokatui Tomui Leščinskui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. ir jo gynėjos advokatės I. G. bei nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato T. Leščinsko apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-01-19 nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, jį atliekant Marijampolė pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš A. T. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 45,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam D. B. priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, taip pat iš A. T. nukentėjusiajam D. B. priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. T. nuteistas už tai, kad 2019-08-18, apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini) , įvažiavime į namo kiemą, būdamas recidyvistu, konflikto su nukentėjusiuoju D. B. metu, tyčia rankomis į krūtinę pastūmė D. B., po ko tyčia delnu 2 kartus sudavė D. B. į galvos sritį, taip D. B. padarė galvos sumušimą (konstatuotas patinimas kairio smilkinio srityje ties ausimi), kas nukentėjusiajam D. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis A. T. ir jo gynėja advokatė I. G. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir paskirtą realią arešto bausmę atidėti BK 75 straipsnio 1 dalies tvarka, pripažįstant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, o netenkinus šio prašymo, paskirti griežtesnę 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą 1 metams ir pripažįstant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis asmens elgesys.

2.1. Nurodo, kad nepagrįstai teismas nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Inkriminuoto nusikaltimo nebūtų padaręs, jei nukentėjusysis pats nebūtų išprovokavęs savo žinutėmis, o taip pat ir savo veiksmais. Byloje liudytojai A. S. ir A. T. patvirtino, kad nukentėjusysis pirmas spyrė. Dėl to prašytina pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

2.2. Apeliaciniame skunde manoma, kad paskirta bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad padarytas vienas, nesunkus nusikaltimas, kurį išprovokavo savo žinutėmis, žodžiais ir veiksmais (spyriu į kojos blauzdą) pats nukentėjusysis, atvykęs į jo, A. T., kiemą, yra per griežta ir neteisinga. A. T. yra jauno amžiaus, nemano, kad įkalinimo vieta padarytų teigiamą įtaką. Nors teistas, bet paskirtas bausmes atliko, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatoriaus mašinisto pareigose nuo 2019-12-06, todėl, paskyrus realią arešto bausmę, netektų darbo, o darbdavys - darbuotojo. Be to, kiekvieną mėnesį moka įmokas už lizingo būdu pirktą automobilį, dar reikės atlyginti ir priteistus civilinius ieškinius, dirbdamas tai tikrai galėtų padaryti.

2.3. Teigiama, kad, nors ir buvo nukentėjusiojo išprovokuotas padaryti nusikaltimą, tačiau tikrai neteisina savęs dėl to ir labai gailisi, kad nesuvaldė savo elgesio. Mano, kad bausmės tikslai būtų pasiekti ir neskyrus realios arešto bausmės, o šios bausmės vykdymą atidėjus. Jeigu teismas nutartų, jog nėra pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymą, tuomet, prašytina, paskirti netgi griežtesnę bausmę, t. y. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams, kad tik galėtų išsaugoti darbą ir socialinius ryšius, ir įrodytų, jog gali vesti tinkamą gyvenimo būdą.

3. Nukentėjusiojo D. B. atstovas advokatas T. Leščinskas apeliaciniame skunde prašo nuteistajam A. T. paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą padidinti iki 500 Eur, o proceso išlaidas padidinti iki 700 Eur, taip pat priteisti D. B. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

3.1. Nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. A. T. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo veika - tyčinė ir baigta. Nusikaltimą jis padarė būdamas teistas penkis kartus, turėdamas neišnykusį teistumą ir pripažintas recidyvistu, kas yra laikoma asmenį sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, pažymėtina, kad paskutinį kartą jis buvo teistas taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. T. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų, jis iš esmės nėra ypač teigiama asmenybė. A. T. nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamas nusikaltimas nėra atsitiktinis, yra susiformavusios ir nagrinėjama nusikalstama veika yra sąmoningas tokio elgesio modelio pasirinkimas. Proceso metu nuteistasis keitė parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, jis nukentėjusiojo neatsiprašė ir žalos neatlygino. Akivaizdu, kad A. T. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo, jis negeba resocializuotis, neizoliuotas nuo visuomenės nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgus į nuteistojo jauną amžių, jo teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Vien ta aplinkybė, kad jis dirba, nėra besąlyginis pagrindas neskirti jam terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Aplinkybė, kad nuteistasis dirba, jam buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ši aplinkybė teigiamai motyvuos nuteistąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. darbas negali būti vertinamas kaip apsauginis A. T. nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys. Darbu nuteistasis galės užsiimti ir būdamas laisvės atėmimo įstaigoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, neišnykus teistumui jis vėl padarė tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, todėl yra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus - ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Nukentėjusiojo D. B. nuomone, šiuo atveju tik terminuota laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti minėtų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

3.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis mano, kad apylinkės teismas nevisapusiškai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, nepakankamai atsižvelgė į BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, neteisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, todėl šioje dalyje nuosprendis turi būti pakeistas. Konfliktą sukėlė nuteistasis, kuris be svaraus pagrindo užsipuolė nukentėjusįjį, kuris iš po bendravimo parvežė motinai vaiką. Negana suduotų smūgių, nuteistasis metė į nueinantį nukentėjusįjį akmenį, kas galėjo sukelti kur kas skaudesnes pasekmes, tačiau tik dėl laimingo atsitiktinumo jų pavyko išvengti, nes nuteistajam nepavyko į nukentėjusįjį pataikyti akmeniu. Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistojo A. T. veiksmais buvo padaryta žala vienam svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių - žmogaus sveikatai. Nukentėjusiajam buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Nors prieš nukentėjusįjį nusikalstama veika netruko ilgai, tačiau jam buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai ir gyvybiškai svarbų organą - galvą, todėl negali kilti abejonių, jog nuteistojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą. Net jei ant nukentėjusiojo veido nebuvo likę ženklių išorinių sužalojimų, tačiau pabrėžtina, jog nuteistojo nukentėjusiajam į veidą buvo tyčia suduoti mažiausiai du smūgiai, t. y., į vizualiai matomą kūno sritį, kas akivaizdžiai sukėlė D. B. nepatogumų tiek pačiam, tiek bendraujant su kitais asmenimis. Specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai - patinimas kairio smilkinio srityje ties ausimi tik patvirtina, jog nuteistojo naudotas fizinis smurtas buvo ganėtinai intensyvus. Dėl šių sužalojimų - galvos skausmo, nukentėjusysis kreipėsi į medikus, o tai neabejotinai patvirtina faktą, kad suduoti smūgiai buvo stiprūs, sukėlę ne trumpalaikį fizinį skausmą. Nukentėjusysis patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą, sukrėtimą, stresą, jautėsi pažemintas, dėl patirto smurto sumažėjo jo darbingumas, bendravimo galimybės, buvo pažeistas jo orumas ir garbė. Svarbu ir tai, kad teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 150 eurų iki 1500 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas užtikrina protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Šiuo nagrinėjamu atveju neturtinė žala nėra tokia nežymi, kad būtų galima skirti minimaliai teismų praktiką atitinkantį dydį.

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kuris sumažintas nuo patirtų 700 Eur iki 300 Eur. Nors byla nebuvo sudėtinga, o nagrinėjami klausimai nenauji, tačiau nukentėjusiojo advokatui reikėjo susipažinti su byla, pasiruošti gynybai, rengti civilinį ieškinį, dalyvauti teismo posėdžiuose, daryti byloje esančių įrodymų apibendrinimus ir išsakyti nukentėjusiojo teisinę poziciją. D. B. 700 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos ir nelaikytinos akivaizdžiai per didelėmis, todėl turėjo būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. T.. Baudžiamajame procese, nagrinėjant bylą teisme, svarbiausia yra išspręsti reiškiamo kaltinimo pagrįstumą ar nepagrįstumą, o civiliniai ieškiniai nagrinėjami tik tai išsprendus. Baudžiamajame procese nukentėjusiojo atstovas ne tik ruošia ieškinio pareiškimą, bet teikia konsultacijas, susijusias su kaltinimu, proceso eiga ir pan. Nagrinėjamu atveju, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, buvo pilnai patenkintas pagrindinis nukentėjusiojo reikalavimas pripažinti A. T. kaltu ir jį nubausti, todėl tai, kad teismas jo reikalavimus dėl ieškinio tenkino tik iš dalies, nėra vada mažinti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl šių aplinkybių nukentėjusysis sprendžia, kad jis turi teisę į visišką patirtų 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o jų dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusiojo D. B. atstovas advokatas T. Leščinskas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo A. T. ir jo gynėjos advokatės I. G. apeliacinį skundą atmesti.

5. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo ir jo gynėjos advokatės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Nuteistojo ir jo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde prašoma pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, atidėti arešto bausmės vykdymą arba, paskyrus griežtesnę 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti metams. Kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, bylos medžiaga, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo bausmės individualizavimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje.

7. Remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti. Taigi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme teigė, kad jau seniai nesutaria su nukentėjusiuoju, pats nuėjo prie kelio, kaip nurodo, išsiaiškinti dėl žinučių, kai D. B. parvežė sugyventinės A. S. dukrą namo, tarp A. T. ir D. B. kilo žodinis konfliktas. Taigi dar iki susitikimo nuteistasis jau buvo nusiteikęs priešiškai prieš D. B., kaip nurodė, ėjo aiškintis. Pasak nuteistojo, jam D. B. įspyręs į kairės kojos blauzdą ir jis pastūmė nukentėjusįjį į krūtinę nuo savęs. Tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, A. T. dar sudavė du kartus nukentėjusiajam į galvos sritį, kas ir sukėlė D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip matyti jau ir iš paties A. T. paaiškinimų bei nustatytų aplinkybių, nuteistasis ne tik pastūmė nukentėjusįjį, teisindamasis, jog taip pasielgė dėl spyrio jam, tačiau dar ir trenkė D. B. į galvą. Kita vertus, apie nukentėjusiojo spyrį užsimena tik pats nuteistasis bei jam palankūs liudytojai (A. S., A. T.), kurie būdami A. T. artimi asmenys, gali būti neobjektyvūs pasakodami įvykio aplinkybes. Todėl bylos duomenų visuma neduoda pakankamo pagrindo pripažinti, jog A. T. veiksmus įtakojo nukentėjusiojo veiksmai ir tai reikėtų pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

9. Kita nuteistojo ir jo gynėjos advokatės apeliacinio skundo dalis susijusi su prašymu neskirti realaus bausmės atlikimo. Su bausme susijusį prašymą pateikia ir nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde, prašydamas nuteistajam paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kolegija nemano, jog A. T. nagrinėjamu atveju buvo paskirta per švelni ar per griežta bausmė.

10. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas privalo, remdamasis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą, vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir paskirti tokią bausmę, kuri padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, paveiktų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė privalo būti individualizuota, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, ją skiriant turi būti vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų tarpusavio santykis, atsižvelgiama į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sprendžia, jog aptartos nuostatos nepažeistos, o A. T. bausmė individualizuota tinkamai, sprendimas pakankamai motyvuotas ir abejonių nekelia.

11. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. T., atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir, parinkęs jam vieną griežtesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių, nustatė artimą vidurkiui jo terminą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino, jog padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog A. T. nusikalto būdamas recidyvistas. Taip pat skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę bei charakterizuojančius duomenis, atkreiptas dėmesys, kad A. T. jauno amžiaus, tačiau jau teistas, nagrinėjamą nusikaltimą padarė jau vykdomos bausmės (laisvės apribojimo) metu. Priimant A. T. ankstesnius nuosprendžius, jam jau buvo skirtos tiek švelnesnės bausmės rūšys, tiek ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, atidedant anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nepaisant to, nuteistasis vėl nusikalto. Todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. T. realią arešto bausmę. Apeliacinių skundų argumentai tiek dėl A. T. turimo darbo, prisiimtų finansinių įsipareigojimų, tiek ir dėl to, jog nuteistajam turėtų būti skirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui bei sunkinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Skirdamas A. T. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinių skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta ar aiškiai per švelnia nėra pagrindo.

12. Nukentėjusiojo atstovo advokato skunde prašoma priteistą neturtinę žalą padidinti iki prašytos priteisti 500 Eur sumos. Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, pripažįsta jį protingu bei proporcingu, atitinkančiu kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teisingumo bei sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, sprendimą išsamiai motyvavo ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo šiems motyvams nepritarti. Tai, jog nukentėjusysis nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nereiškia, jog jis nepagrįstas.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam, įvertino, jog A. T. nusikalstama veika nukentėjusiajam D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, tyčia suduota du kartus nekentusiajam į galvos sritį, taiga pripažinta, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kita vertus, skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys, kad ir nukentėjusiojo elgesys nebuvo pavyzdingas, jo pokalbis su A. T. buvo abipusiai nepagarbus, įžeidžiantis, ir į tai visiškai pagrįstai atsižvelgta nustatant patirtos neturtinės žalos dydį.

14. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo A. T. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, argumentuotai, įsigilinus į faktines bylos aplinkybes, BK 140 straipsnyje saugomų vertybių svarbą, laikydamasis Civiliniame kodekse įtvirtintų neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijų, nustatė šios žalos dydį. Kolegija papildomai pastebi ir tai, jog nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo D. B. liks ilgalaikių padarinių, kurie įtakotų pastarojo gyvenimo kokybę, didelė turtinė žala nepadaryta.

15. Taigi pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino patirtos neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl keisti nuosprendį nukentėjusiojo atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16. Nukentėjusiojo atstovo advokato skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kuris buvo sumažintas nuo patirtų 700 Eur iki priteistų 300 Eur. Skundžiamame nuosprendyje bylinėjimosi išlaidų klausimas išsamiai, remiantis teismų praktika bei bylos aplinkybėmis, aptartas, kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Kaip matyti, apylinkės teismas, nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, įvertino visumą šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, tarp kurių bylos sudėtingumas, apimtis, nagrinėjimo trukmė, atstovo advokato dalyvavimas tik teisminiame nagrinėjime, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

17. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma D. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Išlaidos nepriteistinos, kadangi apeliacinis skundas atmetamas.

18. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei priteisto neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. T. ir jo gynėjos advokatės I. G. bei nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė