Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-1998-823/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
e2-1998-823/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00519-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Adatas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1998-823/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00519-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adatas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Adatas“. Nurodė, kad bendrovės mokestinė nepriemoka 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo 30 173,12 Eur, bendrovė jokio turto neturėjo, per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB ,,Adatas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad skolos VMI atsiradimas atsakovei yra nežinomas ir nesuprantamas. Atsakovės akcininkas ir vadovas nuo 2009 m. iki 2013 m. atliko laisvės atėmimo bausmę, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, sustabdė savo kaip bendrovės direktoriaus veiklą, likdamas tik bendrovės akcininku, bendrovė ir toliau jokios veiklos nevykdė. Nors pareiškėja nurodo, kad skola atsirado 2007 metais, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreiptasi tik 2018 m., t. y. praėjus daugiau nei 11 metų nuo skolos atsiradimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovei UAB „Adatas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Lausona“.

4. Teismas nurodė, kad, remiantis atsakovės 2006 m. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 1 674,58 Eur vertės turto, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 37,94 Eur, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 30 173,12 Eur, iš atsakovės išieškoma 160 204,03 Eur dydžio skola kitiems kreditoriams. Atsakovė pripažino, kad jokio turto neturi ir veiklos nevykdo. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Adatas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pareiškėja tik konstatavo, kad buvo surašytas patikros aktas, tačiau nepateikė įrodymų, iš ko susidarė baudos dydis, kodėl ji buvo paskirta, nepateikė delspinigių apskaičiavimo lentelės, nėra aišku, kodėl apskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis. Teikdama ieškinį pareiškėja praleido 5 metų senaties terminą priverstinės skolos išieškojimui, delspinigiai apskaičiuoti pažeidžiant 180 kalendorinių dienų terminą.

5.2. Teismo nustatyta 160 204,03 Eur skola kitiems kreditoriams yra pagrista tik prielaidomis ir neatspindi tikrovės, nes: išieškoma 113 238,86 Eur suma UAB „Statesa“ naudai yra skola bendrovei, kurios nuo 2012 m. sausio 3 d. nėra bei nėra teisių perėmėjos į šią skolą; išieškoma 3 644,38 Eur suma UAB „Antkona“ naudai yra skola bendrovei, kurios nuo 2014 m. vasario 7 d. nėra bei nėra teisių perėmėjos į šią skolą; išieškoma 976,67 Eur suma UAB „Imeros prekyba“ naudai yra skola bendrovei, kurios nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nėra bei nėra teisių perėmėjos į šią skolą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo buvo aiškiai nurodyta, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2018 m. rugsėjo 7 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 30 173,12 Eur bei paaiškinta, kad UAB „Adatas“ mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2007 m. kovo, balandžio mėnesius. UAB „Adatas“ mokesčių administratoriui teikė šio mokesčio deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. 14 817,25 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 7 408,77 Eur pridėtinės vertės mokesčio baudos, 7 913,55 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių nepriemoka susidarė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) 2011 m. kovo 14 d. priėmus sprendimą Nr. AC2-7 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Šio sprendimo kopija buvo pateikta kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

6.2. Klaipėdos apskrities VMI 2011 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. AC2-7 dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra įsiteisėjęs, todėl jame nurodytos mokesčio, baudų ir delspinigių sumos negali būti kvestionuojamos. Pareiškėja neturi pareigos pakartotinai įrodinėti mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, dar kartą pagrįsti įsiteisėjusiu sprendimu apskaičiuotas mokesčio, baudos ar delspinigių sumas. Jei apeliantė nesutiko su Klaipėdos apskrities VMI 2011 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. AC2-7 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, ji galėjo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo IX skyriaus nustatyta tvarka inicijuoti mokestinį ginčą.

6.3. Pareiškėja kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, įrodinėdama UAB ,,Adatas“ turimas skolas kitiems kreditoriams, pateikė Antstolių informacinės sistemos išrašą, kuris patvirtina, kad įvairios antstolių kontoros vykdo išieškojimą iš UAB „Adatas“ kitų kreditorių – UAB „Statresa“, R. T., UAB „Doka Lietuva“, UAB Algrima“, UAB „Antkona“, R. Š., UAB „Imeros prekyba“, UAB „Beltranza“ – naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Bankroto byla bendrovei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ji atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) kreditoriams ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

9. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016). Be to, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovei, nesutinkančiai su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tenka procesinė pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius jos mokumą, galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka ir įstatymų leidėjo valią, įtvirtintą ĮBĮ, kurio 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota įmonės vadovo pareiga teismui pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, t. y. visus duomenis, reikšmingus sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo apibrėžimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1628-370/2017).

10. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės duomenis, kai jie neteikiami ir bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui arba teismui pateikti duomenys kelia abejonių, atsakovo mokumo klausimas sprendžiamas pagal paskutinius teismo turimus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1304/2012, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 1036/2012, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-938/2012, 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1405/2010). Šioje byloje atsakovė neteikė pirmosios instancijos teismui duomenų apie aktualią jos finansinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie atsakovės nemokumą sprendė ir bankroto bylą jai iškėlė pagal teismo turimus ir prieinamus surinkti duomenis. Pažymėtina, kad ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui.

11. Byloje nustatyta, kad, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjos mokestinė nepriemoka buvo 30 173,12 Eur. UAB „Adatas“ mokestinė nepriemoka susidarė pareiškėjai atitinkamų Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų ir jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2007 m. kovo, balandžio mėnesius. UAB „Adatas“ mokesčių administratoriui teikė šio mokesčio deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. 14 817,25 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 7 408,77 Eur pridėtinės vertės mokesčio baudos, 7 913,55 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių nepriemoka susidarė Klaipėdos apskrities VMI 2011 m. kovo 14 d. priėmus sprendimą Nr. AC2-7 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Šis aktas apeliantės įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčijamas. Į bylą taip pat pateiktas Antstolių informacinės sistemos išrašas, kuriame nurodyta, kad įvairios antstolių kontoros vykdo išieškojimą iš UAB „Adatas“ kitų kreditorių – UAB „Statresa“, R. T., UAB „Doka Lietuva“, UAB Algrima“, UAB „Antkona“, R. Š., UAB „Imeros prekyba“, UAB „Beltranza“ – naudai.

12. Apeliantė, nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės neginčija savo nemokumo, o tik nurodo, kad pareiškėjos nurodyti jos įsipareigojimai kreditoriams nėra tikslūs ar pagrįsti. Tačiau teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas negali ir neprivalo nustatyti tikslaus visų įmonės įsiskolinimų dydžio, tikslių kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų dydžio, išspręsti ginčijamų reikalavimų ar jų dalių pagrįstumo. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies bei 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą dėl įmonės nemokumo, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (IBĮ 26 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-114/2010). Pažymėtina ir tai, kad pagal ĮBĮ 27 straipsnio nuostatas, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus, bendrovei iškelta bankroto byla yra nutraukiama.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė