Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-10-26 · Civilinė byla Nr. e2-8513-637/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-26
Bylos Nr.
e2-8513-637/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Hadrovska
Ieškovas
I. R.
Atsakovas
J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8513-637/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05341-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Hadrovska,sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei,dalyvaujant ieškovei I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui J. R. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė I. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ūkininkė. J. R. buvo priimtas į darbą, pradėjo dirbti 2020 m. balandžio 20 d., o 2020 m. gegužės 21 d. J. R. buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kai dėl jo neapdairumo buvo išbarstyti ant kelio grūdai. 2020 m. gegužės 22 d. J. R. į darbą, neinformavęs darbdavio, neatvyko, todėl jam fiksuojamos pravaikštos. Darbuotojo atleisti nėra galimybės, nes jis buvo atsiuntęs prašymą paštu atleisti jį atbuline data, be to, jis tebėra negražinęs jam išduotas darbo priemones.

2. Atsakovas J. R. dalyvavo pirmame teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas, atsakovui išreiškus norą samdytis advokatą bei teismui nustačius privalomą ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, nes į kitą teismo posėdį jis nebeatvyko, duomenų apie jį atstovaujantį advokatą teismui nepateikė (CPK 234 straipsnis, 246 straipsnis). Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad jis su ieškiniu nesutinka, be to darbo ginčų komisija skaičiavo tik 8 valandas per dieną, o jis kasdien dirbo viršvalandžius ir kelis šeštadienius, dirbdavo net be pietų pertraukos. Taip pat jam nebuvo atlygintos kelionės išlaidos. Kadangi darbdavys vengė atsiskaityti už darbą, pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, prašymo darbdavys nepriėmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (Darbo kodekso – toliau „DK“- 32 straipsnio 1 dalis).

4. Šalis sieja darbo teisiniai santykiai pagal 2020 m. birželio 17 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 36 (toliau – „Darbo sutartis“), kuri nėra nutraukta.

5. 2020 m. birželio 1 d. atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčo komisiją (toliau – DGK) su prašymu dėl nesumokėto darbo užmokesčio. 2020 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-4019 DGK darbuotojo J. R. prašymą dėl darbo užmokesčio išieškojimo patenkino, nuspręsdama išieškoti ne J. R. prašomus 1700 Eur, o ieškovo žiniaraščiais pagrįstą neišmokėtą darbo užmokestį – 880,76 Eur (atskaičius mokesčius) už laikotarpį nuo 2020-04-20 iki 2020-05-31.

6. Ieškovė nesutinka su DGK išvada, prašo teismo pakeisti darbo ginčų komisijos sprendimu apskaičiuotą sumą vietoje 880,76 Eur, privalomą išmokėti darbuotojui J. R. sumą pakeisti į 628,33 Eur sumą pagal faktiškai jo išdirbtą laiką.

7. Darbo sutarties 1.2; 1.3 punktai nustato, kad J. R. priimtas į I. R. ūkį vairuotoju – mechanizatoriumi, mokant 760 eurų darbo užmokestį pagal faktiškai išdirbtas valandas ir suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestį mokant vieną kartą per mėnesį, iki sekančio mėnesio 25 d. Darbuotojo darbo pradžia 2020 m. balandžio 20 d. (Darbo sutarties 7 punktas).

8. DK 146 straipsnis įtvirtina, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo,- kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

9. Nors šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo sutarta, kad darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį, iki sekančio mėnesio 25 d., tačiau ieškovė ir liudytoju byloje apklausta buhaltere dirbanti N. A. patvirtino, kad atsakovui darbo užmokestis nėra išmokėtas. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovo nurodytoje sąskaitoje yra klaida, kad atsakovo negalima rasti, ginčo nagrinėjimui neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad atsakovas buvo atvykęs į pirmąjį teismo posėdį. Jame nedalyvavo pati ieškovė, kaip ir nedalyvavo DGK posėdyje. Ieškovė nepagrindė kodėl neturėjo galimybės atsiskaityti su atsakovu net už balandžio mėnesį. Darbdavio pareiga yra sumokėti darbo užmokestį. Tai, kad galbūt atsakovas yra darbdaviui negrąžinęs darbo priemonių, tos pareigos nepanaikina. Pažymėtina, kad tai savo sprendimu išaiškino ir DGK. Kad tai supranta ir darbdavys, teismo posėdžio metu patvirtino ir pati I. R..

10. Tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl to kokią sumą ieškovė turi išmokėti atsakovui už ginčo laikotarpį, t.y. nuo 2020-04-20 iki 2020-05-31.

11. DGK nusprendė, kad ieškovė privalo išmokėti atsakovui 880,76 Eur (atskaičius mokesčius) pagal paties darbdavio pateiktus įrodymus – žiniaraščius, kuriuose ši suma yra priskaičiuota.

12. Iš byloje ištirtų priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių nustatyta, kad darbdavys už 2020 m. balandžio mėnesį paskaičiavo, kad J. R. priklauso išmokėti 252,43 Eur, o už gegužės mėnesį 628,33 Eur (252,43+628,33=880,76). Tačiau teismo posėdžio metu liudytoja apklausta buhaltere dirbanti N. A. paliudijo teismui, kad dėl naudojamos buhalterinės programos priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiuose sumuojama ir praeito mėnesio neišmokėta suma, todėl J. R. priklauso išmokėti už balandžio ir gegužės mėnesius 628,33 Eur. Liudytojos parodymus patvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai, iš kurių nustatyta, kad už balandžio mėnesį J. R. priskaičiuotas darbo užmokestis yra 325,71 Eur, atskaičius mokėjimus VSDF mokėtina suma 252,43 Eur. Už 2020 m. gegužės mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis yra 532 Eur, išskaičius GPM ir VSDF, mokėtina suma 375,90 Eur. Taigi bendra neišmokėta atsakovui darbo užmokesčio suma yra 628,33 Eur (252,43+375,90). Neišmokėto darbo užmokesčio dydį patvirtina ir darbdavio teikta pažyma VSDF apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, apdraustųjų VSD įmokas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Darbo laiko ir apskaitos žiniaraščiai už balandžio ir gegužės mėnesius patvirtina ir ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo dirbtų valandų ir dienų skaičiaus. Atsakovas jokių įrodymų apie tai, kad jis dirbo viršvalandžius, šeštadieniais ar, kad buvo sulygta ir dėl kelionės išlaidų kompensavimo – nepateikė. Šias atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes paneigė ir liudytoju apklaustas tiesioginis J. R. darbų vadovas A. L..

13. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

14. Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus.

15. Pažymėtina, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėdamas bylą nustatė privalomą paties darbdavio dalyvavimą, teismo iniciatyva buvo apklausti liudytojais A. L. ir N. A., pareikalauti ir darbdavio papildomai pateikti įrodymai. Taigi įvertinus visus byloje ištirtus įrodymus darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad privalo atsakovui išmokėti ne 880,76 Eur, o 628,33 Eur neišmokėto darbo užmokesčio.

16. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2011).

17. Pažymėtina, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, darbuotojui išmokami delspinigiai (DK 147 straipsnio 1 dalis).

18. Byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011). Tačiau kadangi byloje yra nagrinėjamas ne darbuotojo reikalavimas, į teismą su ieškiniu kreipėsi darbdavys, darytina išvada, kad nagrinėjamo ieškinio pagrindu teismas neprivalo savo iniciatyva išeiti už pareikšto ieškinio ribų. Pažymėtina, kad darbdavys, turėdamas darbuotojo prašymą atleisti iš darbo, privalo jį išspręsti vadovaujantis DK 54-55 straipsniu („Darbdaviui sutinkant, darbo sutartis gali būti nutraukta nuo bet kurios pareiškime nurodytos datos“ – Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020), arba esant įstatyme numatytiems pagrindams taikyti kitas atleidimo iš darbo sąlygas, bet nelaikyti neišspręstu darbo sutarties nutraukimo klausimo.

Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo

19. Teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 231 straipsnio 4, 7 dalys). Duomenų, kad ieškovė yra įvykdžiusi darbo ginčų komisijos sprendimą nėra, nors pažymėtina, kad DGK sprendimo dalis buvo skubaus vykdymo ir ieškovė neturėjo teisinio pagrindo jo nevykdyti (DK 230 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

20. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistina 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 414 straipsniu, 259, 260, 263, 268, 270, 271 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Teismas nusprendžia:

ieškovės I. R. ieškinį patenkinti.

Priteisti iš I. R. ūkio (kodas 8778112), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), atsakovui J. R. 628,33 Eur (šeši šimtai dvidešimt aštuoni eurai 33 centai) (mokesčiai išskaityti) neišmokėto darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2020-04-20 iki 2020-05-31.

2020 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-4019, teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijai.

Teisėja Audra Hadrovska