Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2017-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-332/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-07-20Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-11-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-09
Bylos Nr.
1A-299-332/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15714-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-332/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15714-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.9.8.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,gynėjui advokatui Modestui Švažui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virginijaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-20 nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. Š. paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas L. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-04-02 15.50 val. iki 2017-04-03 11.10 val., t. y. 1 para.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo L. Š. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bei 68 straipsniu, L. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) audiomagnetolą „Sony“ su nuimamu priekiu – nustatyta, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam jų savininkui R. M. neribotai jo nuosavybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. nuteistas už tai, kad jis 2017-04-02, apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), apie 500 m iki sankryžos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 % (promilių) etilo alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Kulikauskas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-20 nuosprendį pakeisti:

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-20 nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir L. Š. paskirti galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, L. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto, t. y. automobilio „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nepagrįsto baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo - netaikymo bei paskirtos bausmės nesubendrinimo su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, t. y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 328 str. 1 p.). Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai pripažino L. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsniu parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, tačiau nepaskirdamas baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo (Lietuvos Respublikos BK 72 str.) - netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliantas pažymi, kad byloje esančių duomenų pagrindu neginčytinai nustatyta, kad L. Š. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, vairuodamas automobilį „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyse numatytos nusikalstamos veikos, priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų. Akivaizdu, kad be transporto priemonės L. Š. objektyviai nebūtų galėjęs atlikti jam inkriminuotų veiksmų ir šiame kontekste automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri buvo tiesiogiai panaudota šiai nusikalstamai veikai padaryti.

Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad nagrinėjamu atveju nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis nepriklausė kaltininkui ir, kad tikrasis jo savininkas nežinojo apie jos panaudojimą nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau, prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai nevertino ir nesprendė dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo iš kaltininko. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltininkui, o trečiam asmeniui, dėl ko pagrįstai neturėtų būti konfiskuojamas, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš nuteistojo L. Š. konfiskuotina šio turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-18 teismų praktikos, taikant turto konfiskavimą, apžvalgoje Nr. AB-32-1 yra nurodęs, jog turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Įstatyme nurodytais atvejais turto vertės konfiskavimo (Lietuvos Respublikos BK 72 str. 5 d.) taikymas yra privalomas. Be to, konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato ar jų vertės konfiskavimo tikslai - kai asmuo panaudoja konkretų turtą nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės pasekmės panaudoto turto arba jo vertės atžvilgiu. Konfiskavimo netaikymas tokiais atvejais formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Transporto priemonė, kurią vairavo L. Š., priklausanti trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, būtina konfiskuoti minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad teismas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą L. Š. paskyręs laisvės atėmimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę pagrįstai sumažinęs vienu trečdaliu ir L. Š. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitydamas L. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-04-02 15.50 val. iki 2017-04-03 11.10 val., t. y. 1 parą, nepagrįstai paskirtos galutinės bausmės nesubendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Apeliantas teigia, kad L. Š. iki 2017-07-20 nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendžiu, jam paskiriant galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. L. Š. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-02-22 nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs 3 mėn. 22 dienų laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu pagal 2016-04-05 teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos data laikytina 2017-06-13. Nusikalstamą veiką, dėl kurios skundžiamu 2017-07-20 nuosprendžiu jis teismo pripažintas kaltu, jis padarė 2017-04-02, tai yra neatlikęs visos ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Todėl šiuo atveju teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir paskirtas bausmes subendrinti. Atsižvelgiant į ankstesnių nuosprendžiu atliktos bausmės dalį, subendrinant bausmes taikytinas dalinis bausmių sudėjimas, prie nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį (Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d.).

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – subendrinti L. Š. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir iš L. Š. konfiskuoti automobilio „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Nuteistojo L. Š. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – subendrinti L. Š. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau iš jo nekonfiskuoti automobilio „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kulikausko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-20 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl L. Š. kaltės, prokuroras taip pat sutinka su nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, tačiau nesutinka su parinktų baudžiamojo poveikio priemonių apimtimi, t. y. nurodo, kad L. Š. nepagrįstai netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nekonfiskuota jo vairuoto automobilio „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančio R. M.), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma, taip pat mano, kad teismas nepagrįstai nesubendrino L. Š. paskirtos bausmės su Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta, bausme.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko L. Š. buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72 straipsniuose.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatęs, jog L. Š. įvykio metu vairavo ne jam priklausančią transporto priemonę, o transporto priemonės savininkas R. M. nedavė ir nežinojo, kad jo automobilį būdamas neblaivus vairuos L. Š., padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju automobilis su paimtais jo priklausiniais nekonfiskuotinas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas net nesprendė klausimo dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Pažymėtina, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutikti su apylinkės teismo sprendimu netaikyti nuteistajam L. Š. konfiskavimo nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju L. Š. vairavo automobilį „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 % (promilių) etilo alkoholio (26 b. l.). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės L. Š. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, jei byloje nagrinėjamo įvykio metu vairuota transporto priemonė – automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nuosavybės teise priklausiusi nuteistajam L. Š., ją privalomai reikėtų konfiskuoti. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju susidariusi situacija yra sudėtingesnė, nes automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrasis savininkas yra R. M. (33 b. l.). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuspręsta automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam jo savininkui R. M. neribotai jo nuosavybei.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenys patvirtina, kad R. M. apie tai, kad L. Š. naudosis automobiliu būdamas neblaivus, nežinojo. Todėl susidarius tokiai situacijai, galima vertinti tik konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą. Pateiktame apeliaciniame skunde šis klausimas ir yra keliamas, prašoma iš L. Š. konfiskuoti automobilio „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroro pateiktoji VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos nustatymo patvirtina, kad automobilio „VOLVO V40“, pirma registracija 1999 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1450 Eur, todėl ši suma išieškotina iš nuteistojo L. Š.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, išieškant konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu prokuroras taip pat prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-20 nuosprendžiu L. Š. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir L. Š. paskirti galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis prokuroro prašymas netenkintinas.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsniu, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju subendrinus dviem nuosprendžiais L. Š. paskirtas bausmes, galutinė bausmė gali padidėti, ir tokiu būdu būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Be to, tai yra klausimas, susijęs su nuosprendžio vykdymu, jis išsprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui subendrinus dviem nuosprendžiais L. Š. paskirtas bausmes, būtų suvaržyta nuteistojo teisė apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausią nuosprendį priėmusiam teismui (Lietuvos Respublikos BPK 347 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-20 nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, L. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš L. Š. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą - 1450 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė