Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-348/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-12-21Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-20
Bylos Nr.
1A-215-348/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45156-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Rimas Švirinas, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
K. K.
Nukentėjusysis
L. T.
Advokatai
Donatas Ramanauskas, Vilija Kavaliauskienė
Kategorijos

Teisėjas Saulius Mikšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-348/2016;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45156-2015-2;

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei, I. V., dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, nuteistajam K. K., jo gynėjai advokatei Vilijai Kavaliauskienei, nukentėjusiojo L. T. atstovui advokatui Donatui Ramanauskui, teismo medicinos ekspertei S. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš K. K. priteista L. T. 748,71 Eur turtinei ir 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad 2015-08-01 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), esančiame automobilių servise, tyčia sudavė du smūgius ranka L. T. į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, ir sudavė ranka ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinę, dėl ko L. T. lūžo V šonkaulis ir tuo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, panaikinti 2015-12-21 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl prieštaravimų esančių medicininiuose dokumentuose. Apeliantas pažymi, kad 2015-08-01 23:31 val. atliktas radiologinis tyrimas dešinės pusės V šonkaulio lūžio neparodė. Taip pat VšĮ Jurbarko ligoninės gydytojas apžiūrėjęs nukentėjusįjį nekonstatavo net menkiausių kraujosruvų bei labai aiškiai konstatavo, kad šonkaulių lūžimų nėra. Šią aplinkybę patvirtino ir ekspertė S. B..

Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas specialisto išvada, kuri buvo ginčijama. Be to, tyrimas atliktas ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavedimu, o L. T. asmeniniu prašymu. Nors tyrimas buvo atliktas remiantis 2015-08-10 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų SPS kopija, tačiau teismas šių dokumentų neišreikalavo iš gydymo įstaigos ir nepašalino esančių prieštaravimų.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad gydymo įstaigoje L. T. jį pažiūrint 23.35 val. nurodė, kad įvykis buvo prieš dvi valandas. Iš to seka, jog L. T. galėjo dalyvauti ir kitame įvykyje, nei nurodyta kaltinime. Skunde pažymima ir tai, kad nukentėjusysis L. T. skirtingu laiku skirtingoms institucijoms nurodė skirtingą jam suduotų smūgių skaičių, kas verčia abejoti jo parodymais.

Apelianto nuomone, pakeitus kaltinimą teisme, teismas nevertino civilinio ieškinio apimties. Žala buvo siejama su jo veiksmais pagal pradinį kaltinimą, o tai nėra priežastinio ryšio tarp inkriminuojamos veikos ir atsiradusios žalos pagal nukentėjusiojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. K. ir jo gynėja advokatė Vilija Kavaliauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, o prokurorė Toma Laurinaitienė ir nukentėjusiojo L. T. atstovas advokatas Donatas Ramanauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmos instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš bylos duomenų ir apeliacinio skundo motyvų matyti, jog nuteistasis K. K. neneigia, kad sudavė du smūgius ranka L. T. į veidą, tačiau nepripažįsta sudavęs smūgius L. T. į krūtinę, nuo kurių L. T. atsirado poodinės kraujosruvos ir lūžo V šonkaulis. Taigi nuteistasis savo kaltės dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažįsta ir apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau vien tai, kad K. K. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Pažymima, jog pirmos instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nors K. K. nepripažįsta, kad sudavė ranka ne mažiau kaip tris smūgius L. T. į krūtinę, dėl ko lūžo V šonkaulis, tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Nukentėjusysis L. T. parodė, kad K. K. jam ranka sudavė keletą smūgių į krūtinę, galėjo suduoti smūgius ir į veidą. Nukentėjusiajam skaudėjo sumuštas vietas, todėl jis tą patį vakarą kreipėsi į Jurbarko ligoninę. Kadangi skausmas nesiliovė, todėl L. T. po kelių dienų nuvyko į Kauną, kur nustatė patirtus sužalojimus. Visa tai patvirtino liudytojas G. S., kuris parodė, kad iš matymo pažįstamas vyras, kurio pavardė paaiškėjo vėliau, jog tai K. K., sudavė tris smūgius ranka nukentėjusiajam į krūtinę, priekaištaudamas L. T. dėl to, jog šis nesaugiai važinėja automobiliu. Liudytojas J. T. taip pat patvirtino nurodytas aplinkybes ir parodė, kad sutiko tėvą, kuris buvo susiėmęs rankomis krūtinę ir papasakojo, jog jį sumušė automobiliu „Peugeot“ nuvažiavęs vyras. Liudytojas parvežė nukentėjusįjį namo. Skausmas nesiliovė ir liudytojas vakare nuvežė tėvą į Jurbarko ligoninę. Visas šias aplinkybes patvirtina ir objektyvieji bylos duomenys. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2145/15(02) nustatyta, kad L. T. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinio V šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, galimai tiriamojo nurodytu laiku, tai yra 2015-08-01. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio V šonkaulio lūžio L. T. sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Taigi visa tai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog K. K. nesunkiai sutrikdė L. T. sveikatą.

Apeliaciniame skunde K. K. akcentuoja, kad 2015-08-01 23:31 val. atliktas radiologinis tyrimas dešinės pusės V šonkaulio lūžio neparodė, o VšĮ Jurbarko ligoninės gydytojas aiškiai konstatavo, kad šonkaulių lūžimų nėra. Šiame kontekste pažymima, kad siekiant pašalinti prieštaravimus medicininiuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas ir buvo išreikalauta rentgeno nuotrauka iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir apklausiama ekspertė S. B.. Ekspertė S. B. apeliacinės instancijos teisme, peržiūrėjusi rentgeno nuotrauką, parodė, kad matė V šonkaulio lūžį kairėje pusėje. Paaiškino, jog dažnai pirminio radiologinio tyrimo metu nepamato lūžio, nes vyksta uždegiminis procesas, po to išryškėja lūžgalių kraštai ir yra labiau matomi. Be to, šonkaulio priekinis galas pereina į kremzlę, o jungtys su krūtinkauliu yra kremzlinės, todėl labai sunku pamatyti lūžį. Tai, kad iš karto po įvykio nesimatė šonkaulio lūžio, nereiškia, kad jo nebuvo, nes vystosi uždegiminė reakcija. Asmuo kreipėsi po kelių valandų, tuo metu dar tik prasideda uždegimas, kuris įsibėgėja po keleto dienų. Taigi ekspertė patvirtino savo išvadą, išskyrus tai, kad buvo lūžimas ne dešinėje, o kairėje pusėje. Parodė, kad gydytojai suklydo užrašydami lūžio puses, tačiau paaiškino, jog tai sveikatos sutrikdymo mąsto nekeičia.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog L. T., jį apžiūrint 23.35 val. nurodė, kad įvykis buvo prieš dvi valandas. Iš to seka, jog L. T. galėjo dalyvauti ir kitame įvykyje, nei nurodyta kaltinime. Tačiau kaip pagrįstai pažymėjo pirmos instancijos teismas, visiškai natūralu, jog nukentėjusysis, patyręs smurtą, buvo streso būsenoje ir tuo metu jam buvo visiškai nesvarbu, ar smurtą jis patyrė 17 val. 30min., ar 21val. 35min. Be to, liudytojas J. T. parodė, jog jis nuvežė tėvą į ligoninę, o šis po patirto smurto autoservise buvo namuose. Taigi versija, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti kito įvykio metu, laikoma niekuo nepagrįsta ir prieštaraujančia byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Nuteistasis taip pat nesutinka su jam priteistu civiliu ieškiniu ir teigia, kad civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Skunde nurodoma, kad civilinis ieškinys nebuvo tikslinamas patikslinus kaltinimą, jis apima civilinę atsakomybę kaltininkui padarius tiek viešosios tvarkos pažeidimą, tiek nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl apeliantui yra visiškai aišku, kad neatitinka patikslinto kaltinimo ir jame nurodytų aplinkybių. Žala siejama su K. K. veiksmais pagal pradinį kaltinimą, o tai nėra priežastinio ryšio tarp inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka, nes jie nepagrįsti. Kaip matyti iš nuosprendžio, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir turtinės žalos priteisimo buvo sumažintas. Teismas išsamiai ištyrė visas civilinių ieškinių dydžio aplinkybes, nurodė priežastis dėl kurių civilinius ieškinius mažino. Iš nuosprendžio matyti, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo buvo sumažintas, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nepateikė rašytinių duomenų apie darbinių pajamų dydį bei į teismų praktiką, priteisiant už neturtinę žalą. Teisiamajame posėdyje pakeistas kaltinimas neturėjo įtakos civilinio ieškinio dydžiui, nes civilinis ieškinys pateiktas dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o toks kaltinimas buvo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tai, kad buvo atsisakyta nuo kaltinimo pagal BK 284 str. 1d., civilinio ieškinio dydžiui įtakos neturi, nes LR CK 6.283 str. 1d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Iš to seka, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos buvo priteistas už nukentėjusiojo sužalojimą, kuris kvalifikuojamas pagal LR BK 138 str. 1d., jo dydis nustatytas teisingai.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese paliekamas nenagrinėtu, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Tuo tarpu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 255 str. 2 d. kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad L. T. lūžo penktas šonkaulis. Pakeistame kaltinime nurodyta, kad K. K. kaltinamas padaręs nukentėjusiajam dešinio V šonkaulio lūžimą, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad L. T. lūžo V kairės pusės šonkaulis. Ši aplinkybė ištaisyta, tačiau ji nei veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui jokios įtakos neturi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, nei kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, jos nepripažįstamos esminėmis BPK 255, 256 str. prasme ir teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Esant tokiom aplinkybėm, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dėl K. K. suduotų smūgių L. T. lūžo V kairės pusės šonkaulis.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo L. T. atstovas advokatas Donatas Ramanauskas pateikė proceso išlaidas patvirtinančius rašytinius dokumentus, t. y. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį 400 Eur atstovavimo išlaidas (b. l. 188). Teismo posėdžio metu prašė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, nukentėjusysis, siekdamas apginti savo pažeistas teises naudojosi kvalifikuotomis teisinėmis paslaugomis, advokatas atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdyje, akivaizdu, kad patirtos tam tikros darbo ir laiko sąnaudos. Dėl to nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme turi būti atlygintos. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, kad patirtos 400 Eur išlaidos yra proporcingos proceso trukmei ir bylos sudėtingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš nuteistojo K. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo K. K. nukentėjusiajam L. T. 400 Eur advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti apeliacinės instancijos teisme.

Nustatyti, kad nuo K. K. suduotų smūgių L. T. lūžo V kairės pusės šonkaulis.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai Albinas AntanaitisRimas Švirinas