Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. T. ir jo atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. K., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 2009-02-20 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 25str.2d.,300str.1d.,25str.2d.,178str.1d. paskiriant galutinę subendrintą bausmę-1430Lt baudą, paskirtoji bauda sumokėta, teistas 2012-11-16 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 284str.1d. 520Lt bauda, bauda sumokėta, teistas 2014-02-20 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 284str.1d. 260Lt bauda, bauda sumokėta, kaltinamas dėl L. T. nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138str.1d., teismas,-

Aprašomoji dalis

nustat ė:

K. K. 2015m.rugpjūčio 1d. apie 17val.30min. Jurbarko mieste, Giedriaus-Giedraičio g.2 esančiame automobilių servise, tyčia sudavė ranka du smūgius ranka L. T. į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, ir sudavė ranka ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinę, dėl ko L. T. lūžo penktas šonkaulis ir tuo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis K. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015m.rugpjūčio 1d.nusprendė sudrausminti L. T., nes šis chuliganiškai vairuoja automobilį. Popietę nuvažiavo į autoservisą, kur dirba nukentėjusysis. L. T. buvo darbo vietoje. K. K. pasakė nukentėjusiajam dėl netinkamo automobilio vairavimo ir du kartus ranka sudavė jam į dešinę ausį. Smūgių į krūtinę L. T. nesudavė ir sulaužyti šonkaulio nukentėjusiajam negalėjo. Tuo incidentas ir pasibaigė. K. K. taip pat parodė, kad autoserviso patalpose incidento metu kitų asmenų nebuvo.

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo su kaltinamuoju K. K. matosi, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė vietą, kur sudavė smūgius į veidą L. T. ir šie parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo L. T., liudytojų G. S., L. D. parodymais.(b.l.78-80)

Nukentėjusysis L. T. parodė, kad 2015m. rugpjūčio 1d. jis dirbo savo autoservise. Autoservise taip pat buvo G. S., kuris autoserviso patalpose remontavo savo automobilį. Prieš darbo pabaigą, L. T. sėdo į suremontuotą automobilį BMW ir juo važiavo tikrindamas, kaip važiuoja sutvarkytas automobilis. L. T. pripažįsta, jog automobiliu galėjo važiuoti kiek per greitai ir kelti triukšmą, nes automobilis buvo be išmetimo vamzdžio. Kai L. T. sugrįžo į autoservisą, atvažiavo iš matymo pažįstamas vyras, kurio pavardę sužinojo tik po kelių dienų, jog tai K. K.. Kaltinamasis įėjo į garažą ir pradėjo reikšti priekaištus, kodėl L. T. nesaugiai važinėja automobiliu. Po to kaltinamasis ranka sudavė keletą smūgių į krūtinę. K. K. galėjo suduoti smūgius ir į veidą, nes praėjus kuriam laikui po incidento, L. T. pajuto skausmą žande. Mušimo metu kaltinamasis šaukė, jog L. T. sutvarkys. Nukentėjusysis išsigandęs nesigynė, nes incidentas įvyko greitai. Po to K. K. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tuo metu į įvykio vietą atvažiavo nukentėjusiojo sūnus J. T.. Nukentėjusiajam skaudėjo sumuštas vietas, todėl jis tą patį vakarą kreipėsi į Jurbarko ligoninę. Į policiją tuo metu nesikreipė, nes galvojo, jog skausmas praeis. Nukentėjusįjį ištyrė, lūžių nenustatė ir L. T. grįžo namo. Skausmas nesiliovė, todėl L. T. po kelių dienų nuvyko į Kauną, nes Jurbarke ekspertas tuo metu atostogavo. Kaune nukentėjusįjį vėl ištyrė medikai, apžiūrėjo ekspertė, kuri nustatė patirtus sužalojimus. L. T. kategoriškai patvirtino, jog visus sužalojimus jam padarė K. K. 2015m. rugpjūčio 1d. pavakare, kai nukentėjusįjį sumušė autoserviso patalpose.

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiuoju L. T. protokolo matosi, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė vietą, kur jis stovėjo, kai jį sumušė kaltinamasis K. K. ir šie parodymai iš esmės sutapo su liudytojo G. S. parodymais.(b.l.67-69)

Liudytojas G. S. parodė, kad 2015m. rugpjūčio 1d.jis buvo atvykęs į autoservisą, esantį Jurbarko mieste, Giedraičio-Giedriaus gatvėje paremontuoti savo automobilio. Pavakare autoserviso meistras L. T. sėdo į sutvarkytą BMW ir nuvažiavo šį automobilį išbandyti. Netrukus sugrįžo. G. S. plovėsi rankas pagalbinėse patalpose, kai išgirdo triukšmą. Išėjęs pamatė, kad iš matymo pažįstamas vyras, kurio pavardė paaiškėjo vėliau, jog tai K. K., sudavė tris smūgius ranka nukentėjusiajam į krūtinę priekaištaudamas L. T. dėl to, jog šis nesaugiai važinėja automobiliu. Incidentas truko ne daugiau kaip pusantros minutės. Po to kaltinamasis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. L. T. pasakė, jog nesuprato, dėl ko visa tai įvyko. Nukentėjusysis skundėsi skausmu krūtinėje.

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje su liudytoju G. S. protokolo matosi, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė vietą, kur stovėjo nukentėjusysis L. T., kai jį sumušė K. K. ir šie parodymais iš esmės sutapo su nukentėjusiojo parodymais.(b.l.70-73)

Liudytojas J. T., nukentėjusiojo sūnus, parodė, kad 2015m. rugpjūčio 1d. pavakare atvažiavo į tėvo darbovietę. Atvažiuodamas prasilenkė su automobiliu „Peugeot“, kurį vairavo iš matymo matytas vyras. Liudytojas sutiko tėvą, kuris buvo susiėmęs rankomis krūtinę ir papasakojo, jog jį sumušė automobiliu „Peugeot“ nuvažiavęs vyras. Liudytojas parvežė nukentėjusįjį namo. Skausmas nesiliovė ir liudytojas nuvežė tėvą vakare į Jurbarko ligoninę, kur buvo atliktas tyrimas ir suteikta pagalba. Po tyrimo tėvas liudytojui pasakė, jog lūžių medikai nerado. Sekantį rytą J. T. išvyko į Vilnių.

Liudytoja L. D. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name priešais automobilių servisą. 2015m. rugpjūčio 1d. pavakare buvo namuose ji telefonu nufilmavo į servisą parvažiuojantį automobilį. Šis automobilis važiavo dideliu greičiu, pavojingai manevravo. Paskui šį automobilį atvažiavo K. K. vairuojamas automobilis „Peugeot“. Liudytoja matė, būdama keliasdešimties metrų atstumu nuo autoserviso, kaip K. K. autoserviso patalpose, priėjęs prie serviso darbuotojo, sudavė jam du kartus į veidą. Kitų asmenų autoserviso patalpose liudytoja nematė. Netrukus K. K. grįžo prie savo automobilio ir nuvažiavo. Liudytoja taip pat parodė, kad iš tos vietos, kur ji stebėjo vykusį konfliktą, jai nebuvo matomos visos autoserviso patalpos, o į patalpų vidų ji įėjusi nebuvo.

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje su liudytoja L. D. protokolo matosi, kad parodymų patikrinimo vietoje metu ji parodė, kur buvo, kai atvyko prie autoserviso K. K. vairuojamas automobilis, kurioje vietoje buvo K. K., kai sudavė smūgius į veidą serviso darbuotojui ir šie parodymai iš esmės sutapo su kaltinamojo K. K., nukentėjusiojo L. T., liudytojo G. S. parodymais apie konflikto vietą.(b.l.74-77)

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr.G2145/15(02) matosi, kad L. T. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinio penkto šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, galimai tiriamojo nurodytu laiku, tai yra 2015-08-01. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio penkto šonkaulio lūžio L. T. sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui.(b.l.7)

Iš byloje esančio VšĮ Jurbarko ligoninės įdėtinio lapo matosi, kad L. T. 2015-08-01 atvykęs į priėmimo skyrių, medikams nurodė, jog jis patyrė smurtinę traumą.(b.l.8)

Teismo posėdžio metu S. B., dirbanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos eksperte, teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji prisimenanti, kaip apžiūrai atvyko L. T.. Jis apžiūros metu pateikė išrašą iš Jurbarko ligoninės priėmimo skyriaus. Specialistei buvo žinoma, kad apžiūros metu Jurbarko ligoninės priėmimo skyriuje nebuvo pastebėtas L. T. šonkaulio lūžis. S. B. paaiškino, jog šonkaulių lūžiams yra būdinga, jog jie pastebimi tik praėjus kuriam laikui. S. B. teismo posėdžio metu peržiūrėjusi Jurbarko ligoninėje priėmimo skyriuje 2015-08-01 atliktą L. T. radiologinį tyrimą, patvirtino, jog akivaizdžių požymių apie L. T. šonkaulio lūžį nestebima, tačiau specialistei nekelia abejonių, jog nukentėjusiajam šonkaulis lūžo 2015-08-01, nes tai patvirtina 2015-08-04 atliktos apžiūros metu nustatyti objektyvūs tyrimo duomenys: L. T. krūtinės ląstos kairėje raktikaulio vidurio linijoje žemiau spenelio 2cm diametro, krūtinės ląstos dešinėje ties krūtinkaulio kraštu spenelio lygyje 4*3cm, žemiau pastarosios 3*3cm neintensyvios violetinės spalvos su žalsvais pakraščiais poodinės kraujosruvos. 2015-08-04 Kauno klinikos asmens ambulatorinio gydymo kortelėje užfiksuotas L. T. dešinės pusės penkto šonkaulio priekinio galo lūžimas, krūtinės sumušimas.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis K. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigė ir pripažino, jog L. T. sudavė ranka tik du smūgius į veidą, dėl ko kaltinamojo nuomone šonkaulis lūžti negalėjo, teismas tokį kaltinamojo aiškinimą vertina kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką dėl šių priežasčių: 1. Nukentėjusysis L. T. nuosekliai, nuo tyrimo pradžios nurodė, jog 2015-08-01 jam smūgius į krūtinę sudavė kaltinamasis K. K. ir šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas G. S. matęs šį įvykį. Tiesa, kaltinamasis K. K. parodė, jog incidento su L. T. metu autoservise jokių asmenų nebuvo, o liudytojas G. S. meluoja matęs įvykį, norėdamas padėti savo draugui L. T.. Liudytoja L. D. taip pat parodė, kad įvykio metu ji mačiusi tik kaltinamąjį K. K. ir nukentėjusįjį L. T.. Tačiau iš byloje esančių duomenų matosi, jog autoserviso patalpos, kuriame įvyko konfliktas tarp L. T. ir K. K. yra pakankamai didelės, jos yra sujungtos su kitomis patalpomis ir G. S. liudytoja L. D. neturėjo galimybės pamatyti, nes į autoserviso patalpas įėjusi nebuvo( tai akivaizdžiai patvirtina prie bylos medžiagos pateikta 2015-08-01 CD su vaizdo įrašu, kurį pateikė pati liudytoja L. D.). Be to tą aplinkybę, jog G. S. buvo įvykio vietoje, patvirtino ir liudytojas J. T. iš karto po įvykio atvažiavęs į įvykio vietą ir sutikęs G. S.. Liudytojas J. T. taip pat patvirtino, jog jo tėvas, nukentėjusysis L. T., buvo susiėmęs už krūtinės ir skundėsi krūtinės skausmu.2.Nukentėjusiojo L. T., liudytojų G. S., J. T. parodymus patvirtina ir byloje esantys objektyvūs duomenys, tai yra specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad L. T. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinio penkto šonkaulio lūžis ir tai galėjo būti padaryta 2015-08-01. Tiesa, kaltinamojo nuomone, L. T. šonkaulis galėjo būti sulaužytas ne 2015-08-01 17val.30min., o vėliau, nes 2015-08-01 Jurbarko ligoninėje atlikus apžiūrą jokių šonkaulio lūžių nenustatyta, o be to pats L. T. prieš 2015-08-01 23val.35min. apžiūrą nurodė, kad sužalotas buvo prieš dvi valandas iki apžiūros, tai yra 2015-08-01 21val.35min. Tačiau šį K. K. aiškinimą paneigė specialistė S. B. teismo posėdžio metu nurodžiusi, jog 2015-08-01 atlikus L. T. apžiūrą Jurbarko ligoninėje nukentėjusiojo lūžių nesimatė, nes tai yra būdinga šonkaulių lūžiams, kurie paprastai išryškėja tik praėjus kelioms dienoms po patirtos traumos. 2015-08-04 atlikus L. T. apžiūrą Kaune, šonkaulio lūžis buvo nustatytas, o esančios pas L. T. ties krūtinkaulio kraštu neintensyvios violetinės spalvos su žalsvais pakraščiais poodinės kraujosruvos tik patvirtino, jog šonkaulis L. T. sulaužytas 2015-08-01. Ta aplinkybė, kad 2015-08-01 23val.35min.Jurbarko ligoninėje atliekant L. T. apžiūrą, jis nurodė, jog sužalojimą patyrė maždaug prieš dvi valandas, nepaneigia, jog sužalojimą nukentėjusiajam padarė K. K., nes visiškai natūralu, jog nukentėjusysis, patyręs smurtą, buvo streso būsenoje ir tuo metu jam buvo visiškai nesvarbu, ar smurtą jis patyrė 17val.30min., ar 21val.35min. Tai, kad L. T. 2015-08-01 buvo sužalotas apie 17val.30min. patvirtino ir liudytojas J. T., nurodęs, jog tai jis nuvežė tėvą į ligoninę, o šis po patirto smurto autoservise buvo namuose. Teismui nekelia abejonių, jog kaltinamasis K. K. tyčia nesunkiai sutrikdė L. T. sveikatą, o kaltinamojo padarytoji nusikalstama veika, pakeitus kaltinimą teisme, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138str.1d.-tyčinis sužalojimas žmogaus, dėl ko jam nesunkai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas K. K. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę ( anksčiau buvo teistas už padarytas tyčines nusikalstamas veikas, baustas už padarytus administracinius teisės pažeidimus, dirba), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių ir mano, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtinas.

Civilinis ieškovas L. T. byloje pareiškė 2199Eur20ct ieškinį turtinei ir 2000Eur neturtinei žalai atlyginti ir prašo šias pinigų sumas priteisti iš K. K.. Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka, nes pagal nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138str.1d., be to proceso metu buvo patikslintas kaltinimas K. K. atsisakant kaltinimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto BK 284str.1d., o civilinis ieškinys patikslintas nebuvo ir todėl civilinio ieškinio išnagrinėti nėra galimybės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283str.1d. sakoma, kad „ jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą“. Nustatyta, kad padaryta nusikalstama veika K. K. tyčia nesunkiai sutrikdė L. T. sveikatą, todėl padarytąją turtinę ir neturtinę žalą civiliniam ieškovui atlyginti privalo kaltinamasis. Ta aplinkybė, kad teisme buvo pakeistas kaltinimas ir iš kaltinimo pašalinta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284str.1d.-viešosios tvarkos pažeidimas- sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, nekliudo teismui to padaryti, nes civilinis ieškinys pareikštas dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o toks kaltinimas K. K. buvo pareikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pakeitus kaltinimą teisme. Iš byloje esančių duomenų matosi, kad civilinis ieškovas L. T. dirba pagal verslo liudijimą remontuodamas automobilius ir dėl patirto sveikatos sutrikdymo darbinės veiklos negalėjo vykdyti 2015m. rugpjūčio mėnesį. Kokias pajamas vykdydamas darbinę veiklą būtų gavęs L. T. šiuo laikotarpiu, tiksliai nustatyti negalima. Civilinis ieškovas negautų pajamų dydį įvertino 2185Eur59ct, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių negautų pajamų dydį 2015m.rugpjūčio mėnesį civilinis ieškovas nepateikė, todėl teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą, vadovaujasi vidutinio darbo užmokesčio dydžiu 2015 metais, kuris pagal pateiktus statistinius duomenis yra 735Eur10ct ir šią pinigų sumą bei 13Eur61ct, kuriuos L. T. sumokėjo už medicininę apžiūrą, viso 748Eur71ct priteisia iš K. K. civiliniam ieškovui turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Akivaizdu, jog civilinis ieškovas L. T. dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, tai yra negalėjo kurį laiką dirbti. Tiesa, civilinis ieškovas dėl šio sužalojimo nebuvo gydomas stacionariai, galėjo laisvai judėti, bendrauti, todėl civilinio ieškovo patirtą neturtinę žalą vertina 1600Eur, likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. L. T. teismui pateikė 500Eur kvitą, kuriuos jis sumokėjo advokatui už suteiktas teisines paslaugas, todėl šios išlaidos taip pat priteistinos iš kaltinamojo K. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305str.,307str., teismas,-

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo L. T., numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138str.1d. ir paskirti bausmę-(1) vienerius metus (9) devynis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75str.1d.,2d.8p., bausmės vykdymą atidėti (1) vieniems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš K. K., a.k(duomenys neskelbtini) L. T.,a.k(duomenys neskelbtini) (748Eur71ct) septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 71ct turtinei ir (1600Eur) tūkstantį šešis šimtus eurų neturtinei žalai atlyginti, viso (2348Eur71ct) du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 71ct. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš K. K.,a.k(duomenys neskelbtini) L. T.,a.k(duomenys neskelbtini) (500Eur) penkis šimtus eurų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.