- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2-1170-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00073-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Romeina“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-449-267-2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Romeina“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcine bendrovė (toliau – UAB) „Romeina“, atstovaujama bankroto (nemokumo) administratorės mažosios bendrijos „Legreta“, remdamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – ir JANĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo E. Š. priteisti 32 833,58 Eur žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi Šiaulių apygardos teisme iškeltą civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Romeina“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo perdavė nagrinėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
3. Teismas nurodė, kad bylų, kurios iškeliamos pagal bankrutavusios įmonės pareikštus reikalavimus, teismingumas turi tam tikrų ypatumų. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
4. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nereglamentuojamas naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumas, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020).
5. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2020 m. balandį, o bankroto byla ieškovei iškelta dar 2018 m. rugsėjo 28 d., teismas darė išvadą, jog ieškinys šiuo atveju turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK įtvirtintas teismingumo taisykles, o ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. tai yra pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė BUAB „Romeina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. Iš pateikto ieškinio dalyko ir pagrindo matyti, kad keliamas klausimas ne dėl nemokumo bylos, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino JANĮ 15 straipsnio 2 dalį.
6.2. Bankrutuojančių įmonių bylų nagrinėjimas pagal bendrąsias CPK įtvirtintas teismingumo taisykles ne tik neatitiktų JANĮ tikslo sudaryti sąlygas veiksmingam nemokumo procesui, neužtikrintų bankroto proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, bet ir neįgyvendintų įstatymų leidėjo tikslo užtikrinti išsamios informacijos apie juridinį asmenį sukaupimą bei analizę viename teisme.
6.3. Įstatymų leidėjas nesukūrė konkrečios normos, kurioje būtų nustatytos bankrutavusios įmonės reiškiamų ieškinių teismingumo taisyklės, tačiau reglamentavo bylų, inicijuotų iki nemokumo bylos iškėlimo, teismingumą. Atsižvelgiant į tai, kad panaši situacija JANĮ yra reglamentuota, turėtų būti taikoma įstatymo analogija. Taikydamas analogiją, teismas išspręstų įstatymo nepakankamumo ir neapibrėžtumo problemą.
6.4. Jeigu teismas netaikytų įstatymo analogijos ir neišplėstų JANĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo srities, o bankrutavusios įmonės ieškiniai būtų nagrinėjami pagal bendrąsias CPK įtvirtintas teismingumo taisykles, tai neatitiktų pamatinių teisingumo ir protingumo principų bei sąlygotų bankroto proceso koncentracijos, operatyvumo ekonomiškumo principų ir bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesų pažeidimą. Taip pat neatitiktų tikrųjų įstatymo leidėjo ketinimų.
6.5. Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nereglamentuojamas tik naujai pradėtų ginčų teismingumas, todėl bankrutavusių įmonių ieškiniai turi būti paduodami pagal bendrąsias CPK įtvirtintas teismingumo taisykles, teisinio argumentavimo požiūriu yra nepagrįsta, todėl ja neturėtų būti vadovaujamasi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria byla pagal bankrutavusios įmonės ieškinį dėl žalos atlyginimo perduota pagal teismingumą nagrinėti apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.
10. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ir civilines bylas dėl bankroto bei restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto (4 punktas).
11. Bendrosios bylų teritorinio teismingumo taisyklės yra išdėstytos CPK 29–33 straipsniuose. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrojo pobūdžio taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, o tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30–33 straipsniuose nustatyti atvejai, kai bylos teismingumas gali būti nustatomas ieškovo pasirinkimu ar šalių susitarimu, taip pat nustatytos išimtinio teismingumo taisyklės ir taisyklės, vadovaujantis kuriomis yra sprendžiamas kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumo klausimas.
12. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
13. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
14. Nagrinėjamu atveju aktualus JANĮ 29 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
15. Aiškindamas minėtas JANĮ nuostatas, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nereglamentuojamas naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumas, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles, t. y. nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo įmonei, o nauji ginčai, kai reikalavimus reiškia bankrutavusi įmonė, nagrinėjami pagal bendrąsias teismingumo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020; 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1021-781/2020; 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1013-798/2020).
16. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliantės skunde pateiktais samprotavimais apie įstatymo leidėjo tikruosius ketinimus, įstatymo analogijos taikymą ir apeliantės nuomone, kad šiuo atveju neturėtų būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020, kuria skundžiamoje nutartyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pateiktu išaiškinimu, jog JANĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji teismingumo taisyklė netaikytina nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams. Pastebėtina, kad tokios pozicijos, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020, Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikėsi bei toliau laikosi ir kitose faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose.
17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB „Romeina“ bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d. Tuo tarpu civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Romeina“, atstovaujamos bankroto (nemokumo) administratorės, ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui E. Š. pradėta (priimtas ieškinys Šiaulių apygardos teisme) 2020 m. balandžio 8 d., t. y. po daugiau nei vienerių metų ir šešių mėnesių po bankroto bylos iškėlimo. Dėl to BUAB „Romeina“ ieškinys teismui turėjo būti teikiamas ne vadovaujantis JANĮ 29 straipsnio 1 dalimi, o, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK įtvirtintas bendrąsias teismingumo taisykles.
18. Ieškovės BUAB „Romeina“ pareikšto ieškinio suma yra 32 833,58 Eur. Tokios civilinės bylos dėl žalos atlyginimo, kurių ieškinio suma nėra didesnė kaip 40 000 Eur, teismingos apylinkės teismui (CPK 26, 27, 28 straipsniai) pasirinktinai pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba pagal ieškovės (BUAB „Romeina“) buveinės vietą (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 6 dalis).
19. Atsakovo E. Š. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o BUAB „Romeina“ buveinės adresas Gedimino g. 9-29, Mažeikiai, todėl, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinys teismingas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.