- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2YT-7974-736/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00373-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė O
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Algimantas Brigadierius, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant pareiškėjui V. S., jos atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,
viešame teismo posėdyje ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: notarė O. O. ir A. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad vieno kambario butas, (duomenys neskelbtini), yra asmeninė N. J., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama N. J.. Po jos mirties liko vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). V. S. kreipėsi į notarę dėl po mamos mirties likusio turto paveldėjimo. 2017 metų balandžio 24 dieną Kėdainių rajono antrojo notaro biuro notarė O. O. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodoma, kad jam po mamos mirties atitenka ½ dalis buto/patalpos su rūsiu, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Liudijime nurodyta, kad į ½ dalį turto mirusios sutuoktiniui A. J. nuosavybės teisės liudijimas neišduotas. N. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. J., (duomenys neskelbtini). Santuoka galiojo iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki N. J. mirties. Jokių kitų duomenų apie santuoką gauti nepavyko, kaip nurodė VĮ Registrų centro Gyventojų registras Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie asmens A. J., kuriam asmens kodas nėra suteiktas, deklaruotą gyvenamąją vietą, pilietybę ir mirtį nėra. A. J. buvo kariškis, tarnavo (duomenys neskelbtini) dislokuotame Sovietų Sąjungos kariniame dalinyje. Kadangi duomenų apie N. J. ir A. J. santuoką gyventojų registre nėra, tikėtina, kad jų santuoka buvo registruota ne Lietuvoje. A. J., išvedus sovietų kariuomenę, iš Lietuvos išvyko, todėl duomenų apie jį gyventojų registre nėra. (duomenys neskelbtini) N. J., būdama santuokoje su A. J., pagimdė sūnų V. S.. Gimusio vaiko tėvu buvo įrašytas M. S.. M. S. pripažino, kad yra vaiko tėvas, todėl tėvu buvo įrašytas jis, o ne A. J.. Pagal turimą informaciją žinoma, kad N. J. dar prieš V. S. gimimą gyveno su M. S., nors santuokos su A. J. nenutraukė. N. J. (duomenys neskelbtini) sudarė mainų sutartį (duomenys neskelbtini), kuria įsigijo nuosavybėn vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). Pagal turimą informaciją šiame bute visą laiką ji gyveno su sūnumi V. S. ir vaiko tėvu M. S.. Išduodama V. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarė O. O. vadovavosi turima informacija, kad N. J. mirties dieną buvo santuokoje su A. J.. Vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, notarė nurodė, kad V. S. paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas į ½ dalį buto. Kita ½ dalis turėtų priklausyti A. J., kaip N. J. sutuoktiniui, pergyvenusiam palikėją (kitą sutuoktinį). Teisiškai V. S. paveldėjo ½ vieno kambario buto, tačiau faktiškai jis valdo visą butą. A. J. niekada bute (duomenys neskelbtini), negyveno, pagal įstatymą kaip N. J. sutuoktiniui jam priklausančios buto dalies nuosavybės dokumentų nesusitvarkė, į notarą niekada nesikreipė, nėra jokių duomenų, kad jis norėtų tvarkytis nuosavybės dokumentus, todėl ½ buto dalis taip ir liko registruota V. S. mirusios mamos vardu. Tuo tarpu V. S., nors jam priklauso tiktai ½ dalis vieno kambario buto, faktiškai visą laiką valdo visą butą. V. S. yra neįgalus, todėl nuo (duomenys neskelbtini) gyvena Kėdainių socialinės globos namuose. Globos namuose jis apgyvendintas Neįgaliųjų reikalų departamento 2015 metų gruodžio 28 dienos siuntimu Nr. SG-746.
Juridinį faktą reikia nustatyti, kadangi ½ buto dalis nėra paveldėta, niekas dėl buto dalies paveldėjimo nesikreipė. Nėra kitų galimybių sutvarkyti ½ dalies buto teisinį statusą, nustatyti tos buto dalies šeimininką. Papildomai posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad mama, dirbdama (duomenys neskelbtini), gavo 2-jų kambarių butą, tačiau dėl didelių mokesčių jį išsikeitė į mažesnį, 1-no kambario butą, kuriame gyveno ji, pareiškėjas ir jo tėvas M. S.. Pareiškėjo duomenimis, kur gyvena tėvas, jis nežino, su juo nebendrauja, bute niekas negyvena ir yra neprižiūrimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotam asmeniui A. J. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, o notarė O. O. atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašo pareiškimą tenkinti.
Liudytoja J. M. patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad su pareiškėju ir kitais (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų darbuotojais lankėsi (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kuris atrodė negyvenamas ir labai apleistas.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo tėvai yra M. S. ir N. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodoma, kad V. S. po mamos mirties atitenka ½ dalis buto/patalpos su rūsiu, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; kita ½ buto dalis taip ir liko registruota V. S. mirusios mamos N. J. vardu. Bylos duomenimis, A. J. niekada bute (duomenys neskelbtini), negyveno, buto dalies nuosavybės dokumentų nesusitvarkė, į notarą niekada nesikreipė, nėra jokių duomenų, kad jis norėtų tvarkytis nuosavybės dokumentus.
Pareiškėjo paaiškinimas, kad jo mama, dirbdama (duomenys neskelbtini) gavo 2-jų kambarių butą, tačiau dėl didelių mokesčių jį išsikeitė į mažesnį, 1-no kambario butą, kuriame gyveno ji, pareiškėjas ir jo tėvas M. S., nenuginčytas. Be to, kaip matyti iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimo (civ. byla Nr. e2-223-188/2017), pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį iš pareiškėjo, kaip iš viso, o ne dalies, buto savininko priteista skola už energijos tiekimą.
CK 3.89 straipsnis reglamentuoja asmeninę sutuoktinių nuosavybę. Minėto straipsnio l dalies 7 punkte įtvirtinta, kad asmeninė nuosavybė yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį, turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Buto įsigijimo metu galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (22 straipsnio I dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o
ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 -02-07 nutartis Nr. 3K-3-30/2011).
Pareiškėjo paaiškinimas, kad jo mama, dirbdama cukraus fabrike gavo 2-jų kambarių butą, tačiau dėl didelių mokesčių jį išsikeitė į mažesnį, 1-no kambario butą, kuriame gyveno ji, pareiškėjas ir jo tėvas M. S., nenuginčytas. Be to, kaip matyti iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimo (civ. byla Nr. e2-223-188/2017), pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį iš pareiškėjo, kaip iš viso, o ne dalies, buto savininko priteista skola už energijos tiekimą.
CK 3.89 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, todėl vertintina ir tai, kad VĮ Registrų centre N. J. nekilnojamasis turtas išimtinai buvo įregistruotas tik vienintelės savininkės N. J. vardu, tai, kad A. J. nebuvo minėtame bute deklaruotas ir jame niekada negyveno.
Išanalizavus ir įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas; nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad vieno kambario butas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra N. J., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 7 p, 2 d., CPK 444 str. 2 d. 9 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad vieno kambario butas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra N. J., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.