Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės, paskirtos 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. sausio 17 d., 2017 m. vasario 1 d. ir 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiais, nustatyta galutine subendrinta ir neatlikta bausme, t. y. prie likusios neatliktos bausmės dalies – 3 (trijų) mėnesių ir 26 (dvidešimt šešių) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti 3 (trys) mėnesiai šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių 26 (dvidešimt šešių) dienų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 13 d. 14.21 val. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose, teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl melagingų parodymų davimo, teismui davė melagingus parodymus, t. y. nurodė, kad atsimena, jog pareigūnas N. T. buvo atėjęs į jo ir R. L. kamerą, iš kurios jie su R. L. išėjo, buvo kartu lauke ir poilsio kambaryje, matė poilsio kambaryje R. L. ir pareigūną N. T., o po to R. L. buvo sužeistas, ir šiais parodymais paneigė savo 2018 m. gegužės 4 d. 14.29 val. liudytojo apklausos metu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui E. K. duotus parodymus, kuriais išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi teismas, kad apie konfliktinę situaciją tarp pareigūno N. T. ir nuteistojo R. L. jis nieko nežino, tos dienos įvykių nepamena.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. S. veika pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nustatęs, kad nusikalstamą veiką A. S. padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo metu, bausmių bendrinimui teismas taikė BK 64 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra keliami. Nuosprendis ginčijamas tik dėl paskirtos bausmės, prašoma ją švelninti. Taip pat keliamas klausimas dėl bausmių bendrinimo.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Išanalizavus baudžiamąją bylą teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytą nusikaltimą, skiriamą bausmę motyvavo. Buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos stadija (nusikaltimas baigtas). Atsižvelgta į tai, kad byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nuteistasis vis tik nepripažino nurodydamas priešingas, negu nustatyta byloje, aplinkybes (kad tiesą sakė teisme, o ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus davė įtakotas pareigūno), į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nuosprendyje įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, sudarantys pagrindą pripažinti, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės (laisvės apribojimas, terminuotas laisvės atėmimas), taip pat ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas taikant BK 92 straipsnio nuostatas, teigiamos įtakos jos elgesio pokyčiams neturėjo – A. S. anksčiau už tyčinius nusikaltimus teistas dvylika kartų, paskutinę nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais skirtos subendrintos bausmės, turėdamas neišnykusį teistumą, yra baustas administracine tvarka, bausmės atlikimo metu tinkamu elgesiu taip pat nepasižymi, yra charakterizuojamas neigiamai (baustas 31 kartą, nuobaudos galioja, neskatintas, nedirba, padarė administracinius nusižengimus, vengia dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse).

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma nuosprendyje buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Už padarytą nusikaltimą A. S. nors ir buvo paskirta griežčiausios rūšies BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės trukmė nors ir esant iš esmės neigiamai nuteistojo charakteristikai, nustatyta mažesnė, negu šios bausmės rūšies vidurkis. A. S. paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Dar labiau švelninti bausmę trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą) ar taikant BK 75 straipsnyje įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esant aukščiau paminėtiems neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojantiems duomenims, rodantiems, kad ne tik švelnesnės rūšies, bet ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės nebuvo veiksmingos, nėra pagrindo.

9. Teismo posėdyje nuteistasis tvirtino, kad pasimokė iš klaidų, daugiau toks elgesys nebesikartos, tačiau tokie apelianto teiginiai aukščiau aptartų aplinkybių kontekste laikytini deklaratyviais. Nuteistajam, kaip minėta, šis teistumas nėra pirmas. Jam ne kartą jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas suteikiant galimybę pasitaisyti, tačiau nuteistasis savo elgesio, gyvenimo būdo keisti nesistengė, išvadų nepadarė, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vėl nusikalto, yra baustas už administracinius nusižengimus, padarytus bausmės atlikimo metu. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam taikytos bausmės jokios įtakos pozityviems elgesio pokyčiams neturėjo, keisti savo gyvenimo būdą nuteistasis nesistengia ir kartu paneigia švelnesnės, negu laisvės atėmimas, bausmės taikymo galimybę.

10. Nuteistasis A. S., nors ir neprašė išteisinti, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta už nieką, prašė kviesti liudytoją E. K., pataisos namuose atlikusį jo apklausą. Dėl liudytojo E. K. kvietimo į teismo posėdį ir jo apklausos buvo priimta 2020 m. rugsėjo 9 d. protokolinė nutartis, kuria šis prašymas atmestas. Minėtas liudytojas buvo apklaustas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvaujant tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui, teisė užduoti šiam liudytojui klausimus suvaržyta nebuvo. Kaip liudytojas apklaustas E. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nors ir neatsimena, kokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė A. S., tačiau patvirtino, kad į apklausos protokolą yra įrašoma tai, ką asmuo pasakoja, pats nieko nekuria, liudytojui jokiais būdais nesiūloma duoti atitinkamus parodymus, prieš duodant parodymus liudytojas įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Šie liudytojo E. K. paprodymai jokiais kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti, liudytojo suinteresuotumas byloje nenustatytas. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad A. S. buvo įtakojamas duoti atitinkamus parodymus. Visos šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje yra aptartos ir įvertintos, dėl liudytojo E. K. parodymų, kaip įrodymo, patikimumo motyvuotai pasisakyta, šio liudytojo parodymai įvertinti kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, teismo pagrįstai pripažintų pakankamais A. S. kaltei pagrįsti, kontekste. Vertinamu atveju nei dėl A. S. kaltės įrodytumo, nei dėl jo padaryto nusikaltimo kvalifikavimo teisingumo, jokių pagrįstų abejonių nekyla.

11. Nors apeliantas skunde teigia, kad teisėja buvo šališka, kuo pasireiškė jos šališkumas, vis tik nenurodė. Byloje surinktų įrodymų bei faktinių aplinkybių vertinimas kitaip, negu juos vertina nuteistasis, apeliantą netenkinančios bausmės paskyrimas, savaime neįrodo, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, o jokios kitos aplinkybės, teikiančios pagrindą suabejoti teismo nešališkumu, nėra nustatytos.

12. Bausmių bendrinimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu pažymima, kad nuteistajam A. S. nusikalstamą veiką padarius bausmės atlikimo metu, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę su neatlikta bausme bendrino taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...> teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausme subendrina jas visiškai (prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas visą neatliktos bausmės dalį) ar iš dalies (prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas neatliktos bausmės dalį) sudėdamas. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles ir taikydamas dalinį bausmių bendrinimo būdą, netinkamai taikė šio BK straipsnio 3 dalį. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jei neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną A. S. neatliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį, buvo 3 mėnesiai ir 26 dienos, t. y. nebuvo didesnė, negu 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Todėl apylinkės teismas vertinamu atveju prie 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės turėjo pridėti nuteistojo neatliktos 3 mėnesių 26 dienų bausmės dalį. Teisėjų kolegija, nors ir nustačiusi BK 64 straipsnio 3 dalies taikymo klaidą, ją ištaisyti apeliacinėje instancijoje vis tik neturi galimybės – prie 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus A. S. neatliktos 3 mėnesių 26 dienų bausmės dalį, kuri negalėtų būti mažesnė, kaip 3 mėnesiai (BK 64 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis), galutinė bausmė būtų didesnė, negu paskirta skundžiamu nuosprendžiu, o tokia situacija byloje nesant nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais paduoto apeliacinio skundo nėra galima (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padaryto nusikaltimo, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl dar labiau švelninti trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą, skiriant kitos rūšies bausmę ar taikant BK 75 straipsnyje reglamentuotą bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo. Aptartų su nuteistojo asmenybe susijusių aplinkybių, rodančių jo polinkį nusikalsti, visuma neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nuteistojo skundas dėl bausmės švelninimo atmetamas, kaip nepagrįstas. Nors nustatyta, kad bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio 3 dalį, esant šios nutarties 11 punkte aptartoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.