Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Šilalės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja R. M. P. (buvusi pavardė Z.), gimusi (duomenys neskelbtini), yra V. (V.) Z. (buvusi pavardė L.), gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. Z. dukra. Be pareiškėjos V. Z. ir M. Z. susilaukė dar vienos dukters – D.B. V., gimusios (duomenys neskelbtini). Ji mirė (duomenys neskelbtini). V. Z. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis M. Z. – (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo turto registre V. Z. vardu įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasarinė, unikalus (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad dar iki mamos mirties ja visapusiškai rūpinosi, kadangi gyveno šalimais, jų namus skyrė 400 metrų atstumas. Šią aplinkybę patvirtina Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. kovo 4 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėja R. M. P. slaugė ir palaidojo savo mamą V. Z., iki mirties rūpinosi jos kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Šilalės rajono notarų biuro 2023 m. gegužės 18 d. liudijimo bei išrašo iš Testamentų registro duomenimis, po V. Z. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nei pareiškėja, nei jos sesuo nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl mamos palikimo priėmimo, palikėjos palikimas priimtas nebuvo. Pareiškėja nurodė, kad į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių stokos.

5. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

6. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

7. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

9. R. M. P. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau R. M. P. po palikėjos motinos V. Z. mirties, palikimą faktiškai priėmė. R. M. P. po motinos mirties faktiškai valdė jai nuosavybės teise priklausiusį kilnojamą ir nekilnojamą turtą – iki 2020 m. kartu su sutuoktiniu ūkininkavo, o mamos sodybą naudojo ūkio padargams ir įrankiams laikyti, pasiėmė mamos paliktus buities daiktus, naudojosi sodybos vaismedžiais, iki šiol naudojasi ir prižiūri likusią sodybą, sutvarko aplinką, prižiūri likusius vaismedžius, ketina išsipirkti po sodybinį sklypą iš valstybės. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo pareiškėja rinko duomenis apie mamos sodybą, gavo Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1980-1990 m. ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo 1991-2002 (duomenys neskelbtini), ūkinių knygų ištraukų kopijas apie mamos turėtus pastatus, šiuos dokumentus pateikė VĮ „Registrų centras“, ko pasekoje turtas buvo įregistruotas.

10. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

11. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. P. po motinos V. Z. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po motinos V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.