Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. J., A. S., A. T., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatyta terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė (b. l. 29 – 30).

10. Civilinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. T. yra A. T. sūnus (b. l. 6, 19). V. T. su J. T. turėjo keturis vaikus V. T., O. J., A. S., R. K. ir A. T. (b. l. 18, 19). J. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), mirė santuokoje su A. T. (b. l. 18). Po jos mirties liko A. T. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,4700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15 – 16), 0,1400 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1), kurie įgyti esant santuokoje (b. l. 10) ir buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Po J. T. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 21). J. T. turėjo keturis vaikus V. T., O. J., A. S., R. K. ir A. T. (b. l. 40). A. T. faktiniu valdymu perėmė sutuoktinei J. T. priklausiusį turtą. Pareiškėjas, pagrįsdamas šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus. Liudijime nurodyta, kad V. T. paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). J. T. mirė taip pat (duomenys neskelbtini) ( b. l. 12). Pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžia ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateikti paaiškinimai, kad tėvas A. T. iš karto po motinos J. T. mirties perėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti (t. 1, b. l. 49, 50, 51, 52).

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

3. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

4. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

5. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. A. T. palikimą priėmė sūnus V. T. (b. l. 20), po J. T. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po J. T. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jos sutuoktinis ir vaikai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ji kitų įpėdinių neturėjo. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. P. V. T. nurodo, jog A. T. po sutuoktinės mirties toliau gyveno ir iki mirties gyveno jiems bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausančiame name, rūpinosi ir naudojosi statiniais ir žemės sklypais, naudojosi visu likusiu turtu, atliko remontą, augino gyvulius ir paukščius, apsodino žemę daržovėmis, rūpinosi sutuoktinės laidotuvėmis, prižiūrėjo jos kapavietę, turtą laikė savo turtu, t. y. jis priėmė mirusiosios palikimą iš kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes.

6. Taigi, nors A. T. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (nesant testamentinių įpėdinių, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, jos vaikams per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus) laikoma, kad A. T. po sutuoktinės J. T. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

7. Iš pareiškėjo V. T. priteisiamos 18,49 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,49 Eur (aštuoniolika eurų ir keturiasdešimt devynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.