- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- 1-93-973/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49905-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- D. L.
- Nukentėjusysis
- D. O., D. S.
- Advokatai
- Vytautas Agintas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas.
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. L. 2020 m. liepos 11 d., apie 01.30 val., viešoje vietoje, prie pastato J. Basanavičiaus g. 45, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. S. dėl chuliganiškų paskatų, t. y. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam D. S. į veido sritį, tokiais veiksmais D. S. padarydamas nosies kairės pusės muštinę žaizdą, nosies kaulų lūžimą su deformacija, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis 2021 m. birželio 21 d., apie 00.50 val., viešoje vietoje, ties terasa „Genys“, Ronžės g. 5, Palangoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu – tyčia suduodami bendrai ne mažiau dvidešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sumušė nukentėjusįjį D. O. – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bendrais tyčiniais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiajam D. O. padarė galvos muštinę žaizdą viršugalvio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl padarytų veikų gailėjosi. Dėl pirmojo epizodo, kuris įvyko 2020 m. liepos 11 d. paaiškino, kad su draugais atėjo į naktinį klubą „Šachmatinė“, buvo išgėręs. Iš nukentėjusiojo D. S. išgirdo negražius žodžius, todėl išėjo paskui jį į lauką ir vieną kartą sudavė jam smūgį. Nurodė, kad trenkė iš chuliganiškų paskatų. Dėl antrojo epizodo, kuris įvyko 2021 m. birželio 21 d., paaiškino, kad kurį laiką prieš įvykį tarp jo bei D. O. ir jo draugų, buvo įvykęs konfliktas, kurio metu kaltinamasis buvo sumuštas. 2021 m. birželio 21 d. D. L. eidamas pro parduotuvę „Rimi“, iš tolo pamatė D. O. ir pradėjo link jo bėgti, o pribėgęs – mušti. Nurodė, kad viskas vyko labai greit, jis sudavė vieną smūgį į galvos sritį, tuomet D. O. nukrito. D. L. tęsė savo veiksmus – mušė D. O. gulintį, bandė trenkti į galvą, tačiau nukentėjusysis dengėsi rankomis, todėl nežino ar jam pataikė. Galėjo būti, kad ir spyrė. Po įvykio D. L. pabėgo, kad niekas jo nepamatytų. Teisiamojo posėdžio metu D. L. atsiprašė D. O. Kaltinamasis savo elgesį vertina blogai ir padarė išvadas. Mano, kad savo elgesio nesugeba valdyti dėl alkoholio vartojimo, todėl jo atsisakė, pradėjo lankytis pas psichologą. Kaltinamasis yra Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentas, mokosi labai gerai, įstojo į valstybės finansuojamą vietą ir gauna stipendiją. Šiuo metu nedirba, tačiau vasarą planuoja pradėti dirbti.
Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
D. L., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. liepos 10 d., apie 21 val., į Palangą atvyko su draugais, vartojo alkoholį. Po vidurnakčio nutarė eiti į naktinį klubą „Šachmatinė“. Įėjus į naktinio klubo vidų, kalbėjosi su iš matymo pažįstamu vaikinu. Pro šalį praėjo nepažįstami vaikinai ir vienas jų (D. S.) pasakė: „žiūrėk, duchas eina į vidų“. D. S. išėjo į lauką. Tokie išsakyti žodžiai įžeidė ir supykdė, todėl ėjo D. S. iš paskos į lauką. Išėjęs į lauką, sudavė kumščiu D. S. kartą į veido sritį, po ko jis nukrito ant žemės. Neatsimena tiksliai kas vyko toliau, buvo neblaivus (II t., 160 – 161, 180).
Nukentėjusysis D. S. parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. su draugais nuėjo į naktinį klubą „Šachmatinė“. Pabuvę naktiniame klube, išėjo iš klubo norėdami nueiti į kitą vietą. Išėjęs pamatė, kad iš to pačio klubo išėjo ir kita jaunų vyrų kompanija, kurie, priėję iš už nugaros, kumščiu sudavė kartą į nosies sritį. Po smūgio nukrito ant žemės. Draugas R. aiškino, jog matė, kad sudavė D. L. Su nepažįstamais vyriškiais nekonfliktavo, nekalbėjo. Nežino dėl ko buvo sumuštas (I t., b. l. 1 – 3).
Specialisto išvadoje Nr. G 1375/2020 (03) konstatuota, kad D. S. nustatyta: nosies kairės pusės muštinė žaizda, nosies kaulų lūžimas su deformacija. Nosies kaulų lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 114).
Liudytojas R. J. parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. naktį su draugais lankėsi naktiniame klube „Šachmatinė“. Išeidinėdami prasilenkė su kompanija, tačiau jokio konflikto nebuvo. Kaip suprato, jo (R. J.) kompanijos merginos su jaunesniais vaikinukais buvo bendraklasiai. Su D. S. buvo kartu visą laiką. Išėjo paskutinis, buvo blaivus ir jokio konflikto nebuvo. Ėjo nuo „Šachmatinės“ išėjimo link J. Basanavičiaus g. Kompanija kažkodėl atsekė iš paskos. Apsisukinėjo pasižiūrėti kur kiti, D. tuo pačiu metu taip pat atsisukinėjo ir jam (D. S.) į nosį trenkė D. L., draugas parkrito (I t., b. l. 65 – 66, 72 – 73).
Liudytoja K. Č. parodė, kad 2020 m. liepos 11 d., naktį su draugais lankėsi klube „Šachmatinė“. Išėjus iš klubo, susitiko su vaikinais, kurių vienas – buvęs jos klasiokas D. L. – lauke trenkė D. S., šis pargriuvo. Prieš tai su minėtais asmenimis nebuvo susitikę. Klubo viduje nebuvo jokio konflikto, ji visada buvo su draugais (tarp kurių buvo D. S.). D. S. jokių smurtinių veiksmų neatliko, nes nespėjo net sureaguoti, kaip jį užpuolė (I t., b. l. 161, 168).
Liudytojas R. B. parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. vakare su draugais D. L., R. P., G. L. ir R. B. atvyko į Palangą, užsibuvo iki nakties, vartojo alkoholį. 2020 m. liepos 11 d., naktį visi užėjo į vieną iš barų J. Basanavičiaus gatvėje. Nusipirko bilietus, nuėjo prie rūbinės. Besirengiant praėjo nepažįstama jaunuolių kompanija, buvo ir merginų. Vienas iš jaunuolių pasakė: „čia tie duchai, lopai“. Nėra tikras ar pažodžiui cituoja, bet žodį „duchai“ tikrai pasakė. Neatsimena ar kuris nors iš draugų žodžiu būtų konfliktavęs. Nepažįstamų jaunuolių kompanija išėjo į lauką, jiems iš paskos išėjo D. L. (I t., b. l. 172 – 173).
Liudytojas G. D. parodė, kad su draugais R. J., D. S. nuėjo į naktinį klubą „Šachmatinė“. Išėjęs iš klubo, išgirdo smūgį ir pamatė, kad D. S. tiesiog „išjungė“. D. trenkė D. Išeidamas iš klubo jis (G. D.) pasisveikino su D. Iš klubo išėjo su visais draugais, jokio konflikto nebuvo, jis (G. D.) vienintelis pasisveikino su D. Išėjus į lauką, D. sušuko: „ė, duchas“, jis (G. D.) su draugais atsisuko, D. pradėjo pulti ant D. sakydamas: „kaip tu mane pavadinai, ką tu darai“ ir priėjęs iš karto smūgiavo (I t., b. l. 190).
D. L., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo, nurodė, kad kaltu prisipažįsta ir parodė, kad 2021 m. birželio 21 d., po vidurnakčio, su draugais buvo Palangoje. Stoviniuojant prie „Rimi“ Vytauto g., prie baro „Genys“ terasos, pamatė, kad iš terasos išėjo iš matymo matytas vaikinas, prieš dieną ar dvi buvo konfliktas tarp jų. Draugams pasakė „o žiūrėkit ilgaplaukis“ ir vienas nubėgo link jo. Pribėgęs, trenkė jam kartą kumščiu į galvos sritį, vaikinas nukrito ant žemės. Nukritusiam ranka sudavė dar tris smūgius į galvos sritį. Nežino ar visus smūgius pataikė į galvą, nes vaikinas rankomis dengėsi veidą ir galvą, galėjo pataikyti ir į rankas. Vaikino nespardė, sudavė tris smūgius kumščiu. Jau buvo trenkęs pirmą smūgį vaikinui, kai pribėgo kiti draugai. Nei vienas iš draugų nespyrė gulinčiam vaikinui, tik pribėgo ir iš karto visi nubėgo link Ronžės gatvės (II t., b. l. 171 – 172, 180 – 181).
Nukentėjusysis D. O. parodė, kad su draugais buvo terasoje „Genys“, Ronžės g. 5, Palangoje, prie stalo buvo apie 10 asmenų. Pats alkoholio nevartojo. Apie 00.50 val. išėjo iš terasos į žvyrkelį, kuris veda į minėtą terasą iš Ronžės gatvės. Bendraujant telefonu, maždaug po kokių dviejų minučių, būnant nusisukus nugara į terasos pusę, išgirdo bėgančius žingsnius iš „Rimi“ parduotuvės pusės. Nespėjus atsisukti, kažkas trenkė į dešinę ausį (prie ausies laikė telefoną). Trenkus į dešinę ausį, iš rankų iškrito telefonas, nuo smūgio krito ant žemės, susiėmė už galvos iš inercijos. Krisdamas matė galbūt tris asmenis, siluetus, tai buvo vaikinai. Vienas jų buvo D. L., su juo teko anksčiau susidurti. Parkritęs, užsidengė galvą rankomis, kojas priglaudė prie krūtinės, bandė susiriesti į kamuolį. Minėti asmenys pradėjo spardyti. Spardė ne vienas, o keli, galėjo visi trys arba netgi daugiau. Jie spardė visur – į galvos sritį, į kojas, nugarą, rankas, į užpakalinę kūno dalį. Į priekinę kūno dalį nepataikė, nes kojas buvo prispaudęs prie krūtinės. Taip pat nepataikė ir į veido sritį, kadangi buvo užsidengęs rankomis. Spyrė apie 20 – 25 smūgius. Negali nurodyti ar buvo suduota rankomis. Dėl smūgių juto skausmą. Nukritęs iš karto pradėjo šaukti: „chebra padėkit“, šaukė kokius 5 kartus. Šaukiant, jie staigiai paliko gulintį ir nubėgo minėtu žvyrkeliu link Ronžės gatvės. Kol jie nubėginėjo, atsistojo ir matė, kad nubėga penki asmenys. Galvojo, kad ranka lūžusi, nes buvo didelis skausmas (ranka buvo imobilizuota į gipsą), buvo mėlynės nugaroje, kojose (I t., b. l. 41, II t., 9 – 11, 16 – 17).
Specialisto išvadoje Nr. G 886/2021 (03) konstatuota, kad D. O. nustatyta galvos muštinė žaizda viršugalvio srityje. Dešinio alkūnkaulio lūžis nepatvirtintas rentgenologiškai. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (II t., b. l. 66 – 68).
Liudytoja V. K. parodė, kad 2021 m. birželio 21 d. su draugais sėdėjo terasoje „Genys“. Apie 00.30 val. prie kompanijos po darbo prisijungė ir D. O., kurį vadina „(duomenys neskelbtini)“. Apie 1 val. išgirdo kažkokius garsus, kaip pliaukštelėjimo ir pasigirdo žmogaus balsas, kuris lyg šaukėsi pagalbos, suprato, kad kažkas vyksta negero skersgatvyje už medinės terasos sienelės. Pasakė: „kur (duomenys neskelbtini)“ ir greitu žingsniu ėjo link minėtos medinės sienelės, nes pagalvojo, kad pagalbos šauktis gali „(duomenys neskelbtini)“. Prie terasos įėjimo, kurios yra be durų, pamatė pareinantį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo kraujuotas, svirduliavo. Pro tarpą, kur nėra sienelės, pamatė, kad prabėgo 3 – 4 asmenys, gal ir daugiau (II t., b. l. 94 – 95).
Liudytojas R. B. parodė, kad 2021 m. birželio mėn. buvo Palangoje su draugais D. L., P. Š., G. L. ir S. Š. Apie 1 val., buvo už „Rimi“ parduotuvės, sprendė ar eiti į netoli esančią terasą „Genys“. D. staiga pradėjo eiti link terasos pusės. Jam paėjus šiek tiek į priekį, pradėjo eiti iš jo paskos. Kadangi D. L. užėjo už kampo, už statybinės tvoros, jo nebematė, tik išgirdo garsus, primenančius muštynes, nes kažkas kažką šaukė. Išgirdęs garsus, kartu su draugais pradėjo bėgti link tos pusės iš kur sklido garsas. Matė, kad nepažįstamas vaikinas guli ant žemės, užsiėmęs rankomis už galvos. Nematė ką darė D., tačiau, prieš atbėgant, mažiausiai du kartus girdėjo smūgius, trenkimo garsą. Kai pamatė gulintį vaikiną, D. buvo atsitraukęs nuo šio apie metro atstumu, stovėjo šalia minėto vaikino. Jiems pribėgus, kelias sekundes stabtelėjo šalia gulinčio vaikino. Visi draugai buvo šalia. Stabtelėjus kelioms sekundėms, visi pradėjo bėgti link Ronžės gatvės. Bėgo, nes suprato, kad D. trenkė tam vaikinui (II t., b. l. 106 – 107).
Liudytojas P. Š. 2021 biržėlio mėnesį, su S. Š., G. L., D. L. ir R. B. buvo Palangoje. Ėjo link parduotuvės „Rimi“, Vytauto gatvėje. Priėjus minėtą parduotuvę, D. pradėjo bėgti į priekį, kur yra skersgatvis už „Rimi“ parduotuvės, jis nubėgo į tamsą. Po kokių 4 – 5 sekundžių visi taip pat pradėjo bėgti į tą pusę. Bėgant priekyje pamatė gulintį vaikiną, o šalia jo – D. D. stojosi nuo gulinčio vaikino, nežino ar jis ten pritūpęs ar pasilenkęs buvo. Keldamasis D. pasakė „bėgam“ ir visi bėgo D. iš paskos. Vėliau D. pasakojo, kad vaikinui trenkė vieną ar du kartus. Pats ir draugai vaikino nemušė (II t., b. l. 112 – 113).
Liudytojas S. Š. parodė, kad su G. L., D. L., R. B. ir P. Š. buvo Palangoje. Einant pro „Rimi“ parduotuvę, nieko nesakęs D. pradėjo bėgti į priekį ir pasuko į dešinę už kažkokios tvoros. Tada dar pora žingsnių paėjo į priekį ir P. pasakė bėgti paskui „(duomenys neskelbtini)“. Bėgant ir pasukus už minėtos tvoros, pamatė ant žemės gulintį vaikiną, o šalia jo – stovintį D. Vaikinas šaukė: „chebra padėkite“. Porą sekundžių stabtelėjo ir visi pradėjo bėgti link gatvės. Vėliau D. pasakė, kad minėtam vaikinui „suleido porą bankių“ (II t., b. l. 118 – 119).
Liudytojas G. L. parodė, kad su D. L., P. Š., R. B. ir S. buvo Palangoje. Sėdėjo kavinėje terasa „Genys“ už Rimi parduotuvės. Prie kito staliuko sėdėjo kompanija asmenų. Iš draugų pokalbio suprato, kad prie to kito staliuko sėdi asmenys, su kuriais draugai buvo sukonfliktavę. Pasėdėjus kavinėje, išėjo ir nuėjo skersgatviu link „Rimi“ parduotuvės. Stovėjo prie minėtos parduotuvės skersgatvio. Stovint, D. kažką pasakė ir nubėgo į tą pusę, kur yra kavinė – terasa, kur ir sėdėjo prieš tai. Toje pusėje kur nubėgo D., matė kito asmens siluetą. Po kokių 30 sekundžių, taip pat visi pradėjo bėgti kur nubėgo D., nes jo nebesimatė, užbėgo už kampo. Bėgant, priekyje pamatė D., su juo buvo dar vienas vaikinas, atrodė lyg stumdėsi tarpusavyje. Pribėgęs su kitais draugais, pamatė, kad ant žemės guli vaikinas, D. stovėjo šalia jo. Tik pribėgus prie D. ir minėto vaikino, jie iš karto visi toliau bėgo (II t., b. l. 128 – 129).
Kaltinamasis D. L. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą 59,28 Eur ir 432,35 Eur žalą atlygino, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ieškinių atsisakė (I t., b. l. 133 – 134; II t., b. l. 90 – 91).
Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo
BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas objektyviai gali pasireikšti tiek žmogaus susargdinimu, tiek žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Veikai pagal BK 138 straipsnį kvalifikuoti, be kita ko, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Kaltininko veika, t. y. atitinkamas poveikis nukentėjusiajam, turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, be bendrųjų BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, papildomai būtina nustatyti motyvą – kaltininko chuliganiškas paskatas.
Vadinasi, byloje turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos motyvo, t. y. vertinama, ar kaltinamasis veikė iš chuliganiškų paskatų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019 ir kt.).
Aukščiau aptarti įrodymai – liudytojų, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo ikiteisiminio tyrimo metu duoti parodymai, kaltinamojo teisiamajame posėdyje duoti parodymai, specialisto išvada, patvirtina, kad kaltinamasis D. L. tyčia viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį D. S., t. y. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam D. S. į veido sritį ir tokiais savo veiksmais padarė jam kairės pusės muštinę žaizdą, nosies kaulų lūžimą su deformacija, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino, nurodė, kad būnant naktiniame klube „Šachmatinė“, D. S. jį negražiai pavadino, todėl išėjo paskui jį į lauką ir vieną kartą sudavė jam smūgį. Pats nukentėjusysis neigė jį kažkaip pavadinęs, tiesiog papasakojo, kad išeinant iš klubo „Šachmatinė“, išėjo ir kita jaunų vyrų kompanija, kurie priėję iš už nugaros, kumščiu jam sudavė kartą į nosies sritį. Po smūgio jis nukrito, su jais nekonfliktavo ir nekalbėjo, nežino, kodėl buvo sumuštas. Taigi įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo elgesys nuketėjusiojo atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinį požiūrį į juos. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog jo paskatos buvo chuliganiškos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų kaltinamajam inkriminuotas tinkamai, todėl tokia D. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo
BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 straipsnyje, turi būti padaryta viešoje vietoje. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. LR BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką (sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, panika). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-3-489/2018).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. L., būdamas viešoje vietoje, ties terasa „Genys“, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu – tyčia suduodami bendrai ne mažiau dvidešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sumušė nukentėjusįjį D. O. Kaltinamasis D. L. prisipažino padaręs šią veiką ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iš tolo pamatė D. O., su kuriuo prieš kurį laiką buvo įvykęs konfliktas, todėl pribėgo ir pradėjo jį mušti. Mano, jog taip pasielgė dėl keršto. Taigi savo veiksmais D. L. D. O. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą.
Teismui nustačius, kad kaltinamasis D. L. būdamas viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant ir girdint kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusįjį D. O. bei sukėlė jam fizinį skausmą, todėl tokia D. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl skirtinų bausmių
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bausmės skyrimo ypatumais. D. L. padarė dvi nusikalstamas veikas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 284 straipsnis), kurių viena priskiriama prie apysunkių, o kita prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina ta, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys į padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. D. L. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas ne kartą, įskaitant ir dėl alkoholio vartojimo nesulaukus tam tikro amžiaus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, susijusią su KET pažeidimu, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis. Be to, praeityje jis jau buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas 2020 m. sausio 13 d. D. L. atžvilgiu buvo nutrauktas pagal BK 38 straipsnio 1 dalį (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė papildomus jį charakterizuojančius duomenis. 2022 m. sausio 18 d. psichologės – psichoterapeutės R. K. rašte nurodoma, kad D. L. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. lanko psichologines – psichoterapines konsultacijas. Kaltinamajam yra taikomi Kognityvinės elgesio terapijos bei egzistencinės psichoterapijos intervencijos ir metodai. Kryptingai dirbama siekiant įsisąmoninti į savo veiksmų priežastinius ryšius su esamais ir jau susiklosčiusiais gyvenimo įvykiais bei aplinkybėmis. Taip pat byloje pateiktas kaltinamojo motinos S. L. raštas, kurioje ji charakterizuoja kaltinamąjį – nurodė, kad sūnus turėjo išgyventi skaudžias skyrybas, dėl to labai išgyveno, matė blogą elgesį šeimoje. Jis yra jautrus, uždaras, tačiau užjaučiantis, geras. Jo psichologinė būsena yra bloga. Taip pat byloje pateikti kaltinamojo mokymosi rezultatai.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, vadovaujantis BK 55 straipsniu, kaltinamajam už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, o už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam 1 (vienerių) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamajame kodekse už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos ir švelnesnės bausmių rūšys, tačiau atsižvelgiant į D. L. asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas, teismo vertinimu paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Be to, D. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas kartą jau buvo nutrauktas, kai kaltininkas susitaikė su nukentėjusiuoju.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirti D. L. 2 (dvejų) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam D. L. skirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl kaltinamojo asmenybės – kaltinamasis yra jauno amžiaus, pripažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi, ėmėsi priemonių nusikalstamų veikų pasekmėms sušvelninti – kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų. Supratęs, kad turi bėdų su alkoholio vartojimu bei savo elgesiu, po nusikalstamų veikų kreipėsi į specialistus (psichologę), kur jau keletą mėnesių reguliariai lankosi, nebevartoja alkoholio. Taip pat studijuoja Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, gauna stipendiją, jo mokymosi rezultatai yra ganėtinai neblogi. Ateityje planuoja išvykti į užsienį dirbti. Teismo nuomone visos šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad bausmės kaltinamajam paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir kaltinamajam D. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų laikotarpiui.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, skirdamas šio straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, kaltinamojo ganėtinai jauną amžių, asmenybę, siekiant pataisyti kaltinamąjį, teismo nuomone nėra tikslinga kaltinamajam skirti intensyvios priežiūros, tačiau tikslinga kaltinamąjį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu įpareigoti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (smurtinį elgesį keičiančioje), vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, įpareigoti visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, teismas sprendžia, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas D. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte.
Pagal BK 71 straipsnį teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi kaltinamasis D. L. padarė smurtinį nusikaltimą, drausminio ir prevencijos tikslais, vadovaujantis BK 71 straipsniu, tikslinga skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę ir sprendžiant dėl jos dydžio svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamasis D. L. yra studentas ir šiuo metu nedirba, todėl neturi pajamų, tačiau kaip teisiamajame posėdyje nurodė – vasarą planuoja ieškoti darbo. Kaltinamąjį šiuo metu išlaiko jo motina, nes išlaikymo iš tėvo kaltinamasis beveik negauna. Be to, kaltinamojo motina be jo išlaiko dar du vaikus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti minimalaus dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t. y. 10 MGL (500 Eur), ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamajam D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę 1 metų ir 6 mėnesių terminui.
D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę 1 metų laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir D. L. skirti 2 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajam D. L. skirti 1 metų ir 4 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, įpareigojant D. L. dalyvauti elgesio pataisos programoje (smurtinį elgesį keičiančioje), ją įvykdant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, D. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.