Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25895-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012 m. gruodžio 12 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2. 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

3. 2019 m. gegužės 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi bausmė subendrinta su 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu neatliktos bausmės dalimi jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 mėnesiams 5 dienoms. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. 2020 m. vasario 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams;

5. 2020 m. birželio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

6. 2022 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 60 parų areštą. Bausmę atlikti baigė 2022 m. lapkričio 17 d.;

7. 2024 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, areštu 30 parų. 2024 m. rugsėjo 4 d. bausmę atliko; teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Taip pat nurodė, kad 2024 m. liepos 7 d., apie 19 val. jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Namuose išgėrė daugiau nei vieną butelį alaus, 6 laipsnių stiprumo. Namuose buvo jo tėvas P. G., kuris namuose irgi gėrė alkoholį, bet ne su juo. Apie 19 val. jis buvo tėvų kambaryje, kur tėvas, gulėdamas lovoje, žiūrėjo televizorių. Jis irgi žiūrėjo televizorių. Tėvas, kaip visada, pradėjo jį įžeidinėti. Tėvas visą laiką jį ir jo brolį pravardžiuoja, vadina necenzūriniais žodžiais. Tėvas tiesiog guli lovoj ir įžeidinėja, vadindamas homoseksualu. Jis labai susinervino, jį labai įžeidė tėvo pasakymas, ir jis priėjo prie tėvo, gulinčio lovoje, ir sudavė jam per veidą kaire ranka. Jam atrodo, kad sudavė vieną kartą, negali pasakyti. Sudavė kumščiu. Tėvas po jo suduotų smūgių nieko jam nesakė. Jis iš karto nuėjo į savo kambarį ir atsigulė miegoti. Po kiek laiko pas jį į namus atėjo policijos pareigūnai, kurie išvedė jį iš namų į tarnybinį automobilį. Jam buvo patikrintas girtumas, nustatė 1,81 promilę, paskui išvežė į Vilniaus areštinę. Jis gailisi, kad sudavė tėvui per veidą, kad sukėlė jam skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis P. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 7 d., apie 19 val., jam būnant savo namuose (duomenys neskelbtini), gulint miegamajame kambaryje lovoje ir žiūrint televizorių, prie jo priėjo kartu gyvenantis neblaivus sūnus P. G. ir pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, nes tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Po šių žodžių sūnus priėjo prie jo ir trenkė kairės rankos kumščiu keturis kartus jam į veidą, t. y. į dešinės pusės skruostą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po suduotų smūgių sūnus nuėjo į kambarį ir atsigulė į savo lovą. Su sūnumi nesivėlė į konfliktą ir nieko jam nesakė, tačiau paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) ir paprašė pagalbos. Netrukus atvyko policijos ekipažas, išsiaiškinęs aplinkybes, sulaikė prieš jį smurtavusį sūnų P. G., taip pat iškvietė medikus, nes skaudėjo veido sritį. Atvykę ir apžiūrėję medikai nustatė veido sumušimą. Sūnus prieš jį smurtauja nebe pirmą kartą, anksčiau buvo kviesta policija dėl smurto. Dėl kūno sužalojimo masto nustatymo pas specialistus nevyks, civilinio ieškinio neteiks.

2024 m. liepos 7 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas P. G., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad tarp jo ir sūnaus P. G. (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu sūnus P. G. keturis kartus kairės rankos kumščiu jam trenkė į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą.

2024 m. liepos 16 d. liudytojas Evaldas Juzėnas parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK) tyrėju, reaguoja į įvykius. 2024 m. liepos 7 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Daumantu Vaitkūnu. Apie 22 val. gavo Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur tarp tėvo P. G. ir sūnaus P. G. kilo konfliktas. Nuvykę į vietą rado atvykusį Vilniaus patrulių ekipažą, kurie savo tarnybiniame automobilyje jau buvo sulaikę P. G.. Užėjęs į namus rado lovoje gulintį tėvą P. G., kuris paaiškino, kad P. G. jam sudavė kumščiu į veidą keturis kartus. Matė, kad P. G. veidas paraudęs, nosies kuprelė apibrozdinta, priėmė sprendimą iškviesti greitąją medicinos pagalbą. P. G. neprieštaravo, tačiau atvykus greitosios pagalbos medikams, atsisakė būti apžiūrimas. Dėl smurto artimoje aplinkoje pradėjo ikiteisminį tyrimą, laikinai sulaikytą P. G. perdavė Vilniaus ekipažui, kuris P. G. pristatė į Vilniaus areštinę.

2024 m. liepos 9 d. įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta, nufotografuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje daiktų ar pėdsakų, turinčių reikšmės bylai, nerasta. Užfiksuota, kad įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis.

2024 m. liepos 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio Ernesto Karpič tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 7 d. patruliavo kartu su vyr. patruliu A. Katilovič. Apie 19.28 val. radijo ryšio priemone buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus pranešėjo sūnus puola muštis, trukdo ilsėtis. Mažamečių nėra, greitosios medicinos pagalbos nereikia. Atvykus į įvykio vietą, namuose, svetainės kambaryje rado ant lovos gulintį akivaizdžiai neblaivų asmenį, iš kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba asmens buvo nerišli, mintys sunkiai dėstomos, kaip paaiškėjo tai buvo pranešėjas P. G., kuris paaiškino, kad jo sūnus P. G., kuris taip pat yra neblaivus, gulint P. G. lovoje, ne mažiau nei keturis kartus (tiksliai nenurodė), kaire ranka tyčia smūgiavo į veido sritį, dėl ko pastarajam dešinės pusės skruosto srityje buvo sukeltas sužalojimas ir atsirado minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva ir sukeltas fizinis skausmas. Nuėjus pabendrauti su P. G., šis paaiškino, kad susipyko su tėvu, dėl to, kad šis jį pavadino necenzūriniu žodžiu, po ko šis tėvui vieną kartą iš kairės rankos sudavė į veido sritį. P. G. buvo nustatytas 1,75 promilės neblaivumas, P. G. buvo nustatytas 1,81 promilės girtumas. P. G. faktinis sulaikymo laikas 21.00 val. Toliau aiškintis aplinkybių į įvykio vietą atvyko V4075 ekipažas. P. G. buvo sulaikytas.

2024 m. liepos 7 d. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-01-04 P. G. 2024 m. liepos 7 d. 20.19 val. nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, P. G. 2024 m. liepos 7 d. 20.20 val. nustatytas 1,75 promilės neblaivumas.

2024 m. liepos 7 d. Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenimis, 2024 m. liepos 7 d., 19.30 val. P. G. prisistatęs asmuo kvietė pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad neblaivus sūnus puola muštis.

2024 m. liepos 8 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92290269133, skambučio pradžia – 2024 m. liepos 7 d. 19 val. 28 min. 35 sek.)“, kuriame girdima, kaip P. G. praneša, kad jį puola neblaivus sūnus, pasako, kad greitosios nereikia. Nurodo adresą.

2024 m. rugsėjo 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas tyrėjo Evaldo Juzėno „Body“ kameros vaizdo įrašas „PSS-20240707-213638UTC+0300“, kuriame užfiksuota, kaip kambaryje lovoje gulintis P. G. tyrėjui pasako, kur jam sudavė sūnus: „ir čia, ir čia“, tyrėjas patikslina, kad į skruostą, klausia, kiek kartų, P. G. nurodo: „keturis, penkis, nu, neskaičiavau.“ Pasako, kad trenkė kumščiu. Į tyrėjo klausimą, ar sukėlė jam fizinį skausmą, P. G. atsako, kad dar jaučia. Vėliau tyrėjas apibendrina: „apie pusę aštuonių, būnant jums namuose, susiginčijot su sūnum, ane, kažką pasakėt jam. Kilo žodinis konfliktas šioks toks, kaip suprantu. Ir tada šitas atėjęs, nieko nesakęs keturis kartus rankos kumščiu trenkė jum į veidą, taip? Sukėlė fizinį skausmą, taip?.“ P. G. atsako: „taip“.

2024 m. liepos 7 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad P. G. teigia, kad jam nereikia pagalbos, greitąją medicinos pagalbą iškvietė policija.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis P. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui P. G. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam P. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, turi neišnykusį teistumą, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis. P. G. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, paskiriant bausmės dydį nežymiai didesnį nei numatytos bausmės vidurkį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, P. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į P. G. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. liepos 7 d. 21.00 val. iki 2024 m. liepos 9 d. 16.55 val., t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į kaltinamojo P. G. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjos Žanetos Ladygaitės 2024 m. liepos 9 d. nutartimi P. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant P. G. laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d.: gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo P. G., nesiartinti prie nukentėjusiojo P. G. arčiau nei 50 m atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju P. G., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimu P. G. pakeista kardomoji priemonė, paskiriant rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant įtariamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos: (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose: (duomenys neskelbtini), nebendrauti bei neieškoti ryšių su P. G..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimu P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, naikintina.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti P. G. paskirtą arešto bausmę vienu trečdaliu ir laikyti jį nuteistu 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti P. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. liepos 7 d. 21.00 val. iki 2024 m. liepos 9 d. 16.55 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti 1 (vienai) arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti P. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 4 (keturių) mėnesių išklausant visą šių programų kursą.

P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. G. sulaikymo dienos.

1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

5. Išaiškinti kaltinamajam, kad įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu – info@kaunoti.lt, tel. (8 663) 60132.