Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos administravimo departamento administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus atstovams Mariui Pankevičiui, Martynai Statulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024-12-04 nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2024-12-04 nutarimu (toliau – Nutarimas) A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, neįvykdė Institucijos reikalavimų, Institucija 2024-09-05 kreipėsi el. paštu ir 2024-09-09 registruotu laišku (2024-09-05 raštas reg. Nr. (11.25E)-SAS3-435 „Dėl neplaninio patikrinimo (DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ) (toliau - Raštas) į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką A. V., kad per 10 darbo dienų nuo Rašto gavimo būtų pateikti dokumentai ir informacija neplaniniam patikrinimui atlikti. Raštas įteiktas adresatui el. paštu 2024-09-05 ir registruota siunta 2024-09-09. Suėjus Rašte nurodytam terminui (2024-09-24) duomenys negauti, todėl Institucija 2024-09-25 kreipėsi el. paštu į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką A. V. su nurodymu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pateikti Institucijai dokumentus ir paaiškinimą, dėl kokių priežasčių dokumentai nebuvo pateikti. Suėjus Institucijos nurodytam terminui (2024-10-03) Institucijos prašomi duomenys ir informacija nepateikti. Nutarimu A. V. paskirta administracinė nuobauda – 390 eurų bauda (b. l. 8-9).

A. V. skundu prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti. Nurodo, kad jis jokio administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi Institucija reikalavimas A. V. pateikti informaciją buvo neteisėtas, nes A. V. (toliau – pareiškėjas), kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko, įgaliojimai pasibaigė 2017-05-29. Nurodė, kad šią aplinkybę pati savivaldybė pripažino savo 2024-08-22 rašte Nr. „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėjo kadencija baigėsi daugiau nei prieš 7 metus. Institucijos rašte aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo, kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos pirmininko, kadencija baigėsi 2017-05-29. Tokiu atveju pareiškėjas neturėjo jokių teisių ir pareigų veikti kaip pirmininkas. Kadangi pareiškėjas nėra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, jam negali būti taikomi reikalavimai, kurie pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punktą skirti bendrijos pirmininkui. Institucijos reikalavimai bei pateikti duomenys buvo neteisėti, nes jie buvo skirti asmeniui, kuris neturėjo bendrijos pirmininko statuso ir atitinkamų pareigų (b. l. 4-5).

Institucija atsiliepimu prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti. Nurodo, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. V., nepateikęs duomenų ir informacijos neplaniniam patikrinimui, pažeidė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSB įstatymas) 14 straipsnio 6 dalies 13 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalį. Kadangi už bendrijos veiklos organizavimą ir darbo sutarčių sudarytą su darbuotojais atsakingas bendrijos pirmininkas, darytina išvada, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta buhalterė, su kuria darbo sutartį turėjo sudaryti Bendrijos pirmininkas, galimai „administravimo mokestis“ yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko darbo užmokestis. Atkreipė dėmesį, kad Statinių administravimo skyriui inicijavus DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organo veiklos neplaninį patikrinimą, bendrijos pirmininkas nepateikė informacijos ir duomenų, kad jis atsistatydino, kad iki kadencijos pabaigos organizavo visuotinį bendrijos narių susirinkimą dėl naujo bendrijos pirmininko išrinkimo. Institucija nurodo, jog A. V., kaip ir nurodyta Juridinių asmenų registre, yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. Kadangi Registre duomenys apie valdymo organus nepakeisti, o pagal Taisyklių 4 punktą, [...] informacija apie valdytojus gaunama iš Juridinių asmenų registro [...] bei darė išvadą, kad kol Registre duomenys apie bendrijos pirmininką ir/ar valdybą nepakeisti, tol duomenys yra teisingi. Todėl Statinių administravimo skyrius 2023-08-24 raštu Nr. (11.25E)-SAS3-359, 2024-02-28 raštu Nr. (11.25E)-SAS3-90 ir 2024-07-11 raštu Nr. (11.25E)-SAS3-367 ragino DNSB „(duomenys neskelbtini)“ neatidėliotinai sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą arba vykdyti balsavimą raštu dėl bendrijos valdymo organų (bendrijos pirmininko ir valdybos narių) išrinkimo naujai kadencijai. Raštu pateikti Statinių administravimo skyriui apie naujai kadencijai išrinktą pirmininką ir valdybą arba priežastis, dėl kurių jie neišrenkami ir kada kokių veiksmų planuojama imtis, kad jie būtų išrinkti, tačiau informacija nepateikta. Per 7 metus ir 7 mėnesius, kai 2017 m. gegužės 29 d. pasibaigė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko kadencija, A. V. tyčia nesiėmė tinkamų priemonių, kad bendrija DNSB įstatymo nustatyta tvarka išrinktų naują vadovą arba jis pats, baigęs kadenciją, atsistatydintų. Skunde klaidinamas teismas, kad jo, kaip Bendrijos pirmininko, įgaliojimai pasibaigė 2017 m. gegužės 29 d., todėl jis nėra atsakingas už duomenų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, todėl administracinio nusižengimo nepadarė. A. V. 7 metus ir 7 mėnesius nesiimdamas priemonių, kad Bendrija išsirinktų naują pirmininką arba jis pats, baigęs kadenciją, atsistatydintų, atliko DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas. Taip pat pažymėjo, kad Pareiškėjas nenurodė savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, kad jis neatlieka Bendrijos pirmininko pareigų. Atvirkščiai, 2024 m. spalio 22 d. 10 val. A. V. dalyvavo kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas Institucijos patalpose „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo svarstomas jo atsakomybės klausimas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. 2024 m. spalio 23 d. iš Bendrijos el. pašto adreso, kuris nurodytas Registre prie DNSB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų, atsiuntė Institucijai laišką išreikšdamas savo požiūrį į protokolo turinį. Daro išvadą, kad A. V. vis dar eina DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas, todėl yra atsakingas už duomenų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims ( b. l. 69-74).

Teismo posėdžio metu A. V. parodė, kad Institucija, žinodama, kad jis nebeina pirmininko pareigų, visaip jį provokavo, siuntė laiškus į asmeninį el. paštą bei telefoną, nors žinojo ir matė, kad jo kadencija yra pasibaigusi. Jis nebuvo įdarbintas bendrijoje, neturėjo pasirašęs darbo sutarties. Jis įkūrė DNSB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo pirmininko kadencija jau yra pasibaigusi. Pirmininku tapo, kai jį išrinko bendrijos nariai, pasibaigus kadencijai, jis perspėjo bendrijos narius, kad ieškotųsi naujo pirmininko, nurodė, kad pirmininko pareigų nebeis. Šiuo metu bendrijos reikalus tvarko buhalterė, bendrija gyvuoja be pirmininko. Nurodytas el. paštas, kuriuo buvo siunčiami dokumentai bei kuris nurodytas registruose, yra jo asmeninis, kadencijos pradžioje jis galėjo pateikti savo el. pašto adresą. Pirmininkas renkamas 3 metų laikotarpiui, pasibaigus laikotarpiui, įgaliojimai pasibaigia, todėl jo kadencija baigėsi ir jis netenka pirmininko įgaliojimų. Bendrijoje darbuotojai yra tik finansininkė – J. K.. Jai pavedimų jokių neduoda. Ji yra ir bendrijos narė, ir finansininkė.

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pažįstą A. V., jie yra vieno namo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, gyventojai. Jų ryšiai susiję per DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Ji buhaltere bendrijoje yra nuo jos susikūrimo dienos, nuo 2011 m. Ankščiau jai vadovavo pirmininkas A. V., o dabar jo nebėra kaip pirmininko. Ji ir bendru sutarimu su laiptinės gyventojais nutaria, kokie bus atliekami darbai, susikūrė gyventojai savo planą, pasirašė parašais ir įgyvendino darbus, kuriuos suplanavo. A. V. nebeina pirmininko pareigų, tačiau nuo kada, tiksliai neprisimena. Bendrijos vadovo nėra, ji veda bendrijos finansus, ji žino savo pareigas, jog reikia apmokėti sąskaitas, paskirstyti gyventojams už darbus sąskaitas, suveda buhalterinius duomenis. A. V. kadencija galėjo pasibaigti ir 2017 m. Kaip daugiabučių narių bendrija ataskaitų neprivalo teikti Registrų centrui, todėl neteikė. Po A. V. kadencijos pabaigos nebuvo išrinktas kitas pirmininkas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinant jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. Šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendrijos pirmininko rinkimų tvarka, taip pat ir įgaliojimų laikas - bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Galiausiai, šio straipsnio 9 dalis reglamentuoja bendrijos pirmininko įgaliojimų pabaigą ir iš to kylančias pasekmes, kur reglamentuojama, kad iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba gavęs bendrijos pirmininko rašytinį pranešimą apie atsistatydinimą iš pareigų visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nėra pradėta bendrijos likvidavimo procedūra, bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis) turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.70 straipsnį, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Likvidavus bendriją, šio administratoriaus veikla gali būti pratęsiama pagal CK 4.84 straipsnio nuostatas. Aptariamų administracinio nusižengimo bylos kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Bendrijos įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą reguliavimą, kuris numato, kad kai bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų arba bendrijos pirmininko kadencija yra pasibaigusi, bendrijos valdyba skiria vieną iš savo narių laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti bendrijos pirmininko pareigas.

VĮ „Registrų centras“ 2024-12-16 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad pirmininko A. V. įgaliojimų pradžia nuo 2013-12-12 (b. l. 10-12). Vadovaujantis pirmiau aptarta Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, A. V. kaip Bendrijos pirmininko kadencija pasibaigė, praėjus trejų metų laikotarpiui nuo jo įgaliojimų pradžios. Jokių kitų įrašų apie naujo Bendrijos pirmininko išrinkimą ar ankstesniojo perrinkimą nėra (b. l. 10-12).

Analogiškai šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtina ir pats A. V., kartu nurodydamas, kad daugiau jis pirmininku nebuvo, o jo įgaliojimai yra seniai pasibaigę. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tokią nurodytą aplinkybę. Liudytoja J. K., kuri yra Bendrijos narė ir buhalterė, taip pat patvirtino, kad A. V. nebėra pirmininkas, jis jai jokių nurodymų neduoda, Bendrijoje dirba tik ji - veda buhalterinę apskaitą. Bendrija gyvuoja be pirmininko, bendrijos nariai patys pasitvirtina darbų eigą bei įgyvendina bendru sutarimu patvirtintus darbų planus.

Institucijos nurodytos aplinkybės, kad A. V. reagavo į jo el. laiškus, nereiškia, kad jam yra suteikti įgaliojimai veikti kaip pirmininkui. Tai, kad pradėta administracinių nusižengimų teisena ir kaip nurodo Institucija, kad 2024 m. spalio 22 d. 10 val. A. V. dalyvavo kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas Institucijos patalpose, ši aplinkybė niekaip nepatvirtina ir tuo labiau nepreziumuoja A. V. kaip pirmininko įgaliojimų, nes pati teisena negali būti kaltės įrodymu.

Šiuo konkrečiu atveju ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme pareiga vykdyti reikalavimus kyla ne bet kokiam fiziniam asmeniui ar Bendrijos nariui, o Bendrijos pirmininkui. Pareiga įrodyti, jog A. V. yra bendrijos pirmininkas, tenka Institucijai. Tačiau byloje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog pastarasis tebėra bendrijos pirmininkas. Tai, kad nėra išviešinti duomenys apie A. V. pirmininko įgaliojimų pabaigą, ši aplinkybė nesuponuoja išvados ir neįgalioja jo veikti kaip Bendrijos pirmininką. Kadangi A. V. nėra subjektas ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme, todėl Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 565¹ str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024-12-04 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. V. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.