Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. N1-88-336/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-20
Bylos Nr.
N1-88-336/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
V. M., A. M., A. L.
Atsakovas
J. S., D. S. Kėdainių
Kaltinamasis
E. S., V. Š., T. G., A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.N1-88-336/2011Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00830-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1; 1.1.8.10.1; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1; 2.1.14;
2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 20 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė,sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,

gynėjams adv. Raimundui Gargasui, adv. Rimai Šmigelskytei, adv. Ignui Meškauskui ir adv. Ninai Frolovičevai,

nukentėjusiems V. M., A. M. ir A. L.,nukentėjusio A. M. atstovui adv. Antanui Jarašiui,

kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą ir civ. atsakovams J. S., D. S.

Kėdainių r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Inai Aleksandravičei ir Loretai Krylaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284str.1d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p.(2010-08-28 viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų)

V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dek. ten pat, neteistas, 2010-04-30 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas vadovaujantis BK 38str.

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos 284str.1d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p.( 2010-08-28 viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų);

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis nuo 2011-04-27 D. L. įmonėje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini); 2010-04-30 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas vadovaujantis BK 38str.

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284str.1d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. ( 2010-08-28 viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų)

T. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-04-15 pagal BK 181str. 1d. –l/a 1m. taikytas Bk 75str.1d.2d. 7p. l/a bausmės vykdymas atidėtas 1m. laikotarpiui, įpareigotas be institucijos , prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą , sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284str.1d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. ( 2010-08-28 viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų)

A. S. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284str.1d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. ( 2010-08-28 viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji V. Š., E. S., T. G., A. S. ir E. S. 2010 m. rugpjūčio 28 d, apie 20,10 val. veikdami kartu, viešoje vietoje prie garažų, esančių prie (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, V. Š., T. G. ir A. S. padarė nukentėjusiam V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei visi 5 kaltinamieji dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą t.y. :

V. Š. prikibo prie V. M., stovinčio prie A. L. priklausančio automobilio „VW Passat“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), bei rankoje turėtu alaus buteliu užsimojęs trenkė jam į galvą, tačiau pastarajam pasitraukus pataikė į priekinį automobilio „VW Passat“ 250 litų vertės stiklą, tuo jį nepataisomai sugadindamas, po ko kumščiu trenkė V. M. vieną kartą į galvą ir jį parvertęs ant žemės, po to kartu su T. G. ir A. S. sudavė kumščiais ir kojomis ne daugiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, kaltinamieji V. Š., T. G. ir A. S. tęsdami savo chuliganiškus veiksmus veikdami kartu ir su kaltinamaisiais E. S. ir E. S. užpuolė V. M. ginti atėjusį jo tėvą A. M. ir veikdami kartu, plūsdamiesi necenzūriniais žodžiais, sudavė kumščiais, įspyrė, sudavė lazdomis A. M. į įvairias kūno vietas ne daugiau 30 smūgių, tuo bendrais veiksmais A. M. padarydami krūtinės ląstos ir pilvo sumušimą, dešinės pusės 8-to ir 10-to šonkaulių lūžimus, lydimus dešinio plaučio ir pasieninės krūtinplėvės pažeidimų, poodines kraujosruvas ir nubrozdijimus kaktos ir viršugalvio srityje, poodines kraujosruvas dešinio žasto, abiejų alkūnių srityse, poodines kraujosruvas ir nubrozdijimus dešinės plaštakos nugarėlėje, nubrozdinimą kairiojo dilbio srityje, poodines kraujosruvas nugaros, abiejų šlaunų ir kairės pėdos nugarėlės srityse, tai yra dėl chuliganiškų paskatų padarė A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2010-04-30 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu E. S. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 284str. 1d. t.y. , kad jis veikdamas kartu su A. U., ir V. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2009 m. gruodžio 27 d. apie 12.40 val., viešoje vietoje - ant kelio, esančio šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini) įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, A. U. ir E. S. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o V. Š. trikdė visuomenės rimtį ir tvarką tai yra: A. U. dėl chuliganiškų paskatų necenzūriniais žodžiais išplūdo keliu ėjusį V. L. bei kumščiu smogė jam vieną kartą į galvą, o sugriebęs jį už striukės, dar du kartus kumščiu smogė į galvą, bei keturis kartus įspyrė V. L. į kairįjį šoną, vieną kartą spyrė į kairę plaštaką, ir ne daugiau kaip 5 kartus - į kairę koją, be to, vieną kartą kumščiu smogė ten buvusiam A. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, o V. L. dėl užsitęsusio gydymo, trukusio ilgiau nei 10 dienų, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimų bei kairės rankos V-to piršto tiesiamosios sausgyslės pakenkimo ilgam sutrikdė jo sveikatą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kartu su E. S. nusivijo V. L. iki A. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir čia abu kumščiais daužė šio buto duris. Kaltinamasis E. S. po to, kai A. U. panaudojo fizinį smurtą prieš keliu ėjusį V. L., sugriebė nukentėjusį V. L. už rankos ir tempė link automobilio „VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo V. Š., o V. L. išsilaisvinus ir pabėgus nuo užpuolimo į A. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis, kartu su A. U. nusivijo jį įkandin ir kumščiais abu daužė minėto buto duris, o V. L. grįžus prie parduotuvės „A“, jis ir V. Š. plūdo jį necenzūriniais žodžiais, vaikė, vieną kartą kumščiu smogė V. L. į galvą sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamasis V. Š. po to, kai A. U. ir E. S. panaudojo fizinį smurtą prieš V. L. jis išplūdo pastarąjį necenzūriniais žodžiais, vaikė V. L. bandė jam suduoti smūgius, tačiau nepataikė, nes nukentėjusysis jų išvengdavo ( prijungtos baudž. bylos b.l.75-82, t.2).

Kaltinamieji V. Š., E. S., T. G., A. S. kaltu padarę nusikaltimus prisipažino iš dalies; kaltinamasis E. S. kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino visiškai.

Kaltinamasis E. S. parodė, kad 2010-08-28 apie 20 val. su bendrakaltinamaisiais E. S., V. Š., T. G., A. S. atvažiavo automobiliu Toyota Celica, kurį vairavo kaltinamasis V. Š., prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), važiavo susitikti su panelėmis, neplanavo jokio nusikaltimo. Nurodė, kad važiuodami prie garažo pamatė stovinčius šalia mašinos VW Passat nukentėjusius V. M., A. M. ir A. L.. V. Š. pasiūlė sustoti prie jų pasiaiškinti su V. M., kurį jis atpažino iš išvaizdos. Pirmas iš a/m išlipo V. Š., po to E. S. ir po to jie trise. Prie pat nukentėjusiojo V. M. pirmas priėjo V. Š. ir paklausė, ar jis dalyvavo praeitą savaitgalį vykusiame konflikte su jo draugu, jie su V. M. jokio piktumo neturėjo. Nurodė, kad V. M. atsakė, kad buvo, tuomet V. Š. trenkė jam kumščiu vieną kartą į veidą. V. Š. butelio rankose neturėjo. Po smūgio nukentėjęs parkrito. Tuomet prie nukentėjusiojo priėjo A. S., matė, kaip vieną kartą nukentėjusiam įspyrė, kas dar spardė nematė. Kokius veiksmus atliko T. G. nematė. Nurodė, kad V. M. nuo V. Š. smūgio nukritus ant žemės, jį buvo apstoję V. Š., A. S., T. G., jis ir E. S. stovėjo netoliese. Jis pats nukentėjusiajam V. M. nieko nedarė. Nurodė, kad jis nematė kas daužė nukentėjusio automobilio langą, jo nuomone niekas jo nedaužė. Konfliktas tęsėsi apie 2 min., nukentėjęs Vilius atsistojo ir pabėgo. Po to atėjo A. M. ginti sūnaus. A. M. trenkė metaliniu vamzdžiu E. S. per nugarą, V. Š. atėmė vamzdį iš A. M.. Tuo metu nukentėjusiojo A. L. nebuvo, jis buvo pabėgęs. Tuomet nukentėjęs A. M. nuėjo į garažą paimti kito vamzdžio, kurį iš jo atėmė E. S.. Po to E. S. už drabužių suėmęs A. M. pargriovė, tuomet jis pribėgo prie gulinčio A. M. ir 2 kartus jam įspyrė dešine koja į jo dešinę ar kairę šlaunį ir į nugaros sritį prie peties. Ką tuo metu darė kiti kaltinamieji nematė. Nukentėjęs A. M. atsistojo ir su E. S. koliojosi tuomet E. S. jį dar kartą pargriovė, E. S. paėmęs jį grubiai už rūbų trenkė į žemę. Kad nukentėjusiam A. M. būtų sudavę kaltinamieji V. Š., T. G., A. S., nematė. Nurodė, kad kas ką darė po to kai nukentėjusįjį antrą kartą E. S. pervertė ant žemės, nepamena, nukentėjęs bandė atsistoti ir pabėgti. Nurodė, kad įvykio metu visi koliojosi necenzūriniais žodžiais, nukentėjusieji irgi keikėsi. Nurodė, kad jokių strypų, lazdų jie su savimi neturėjo. Nurodė, kad civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio, kiek teismas priteis, tiek ir atlygins.

Kaltinamasis V. Š. parodė, kad 2010-08-28 apie 20 val. jo vairuojamu a/m Toyota Celica, priklausančiu E. S., važinėjo po miestą, ieškojo panelių. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodami atsitiktinai pamatė prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), stovinčius prie automobilio tris asmenis. Nurodė, kad jam kilo mintis prie jų privažiuoti, nes prieš savaitę buvo incidentas, t. y. muštynės tarp lančiūnaviečių, žinojo, kad tame incidente dalyvavo ir V. M., norėjo su juo išsiaiškinti dėl ko sumuštas buvo jo draugas. Nurodė, kad privažiavus prie jų pirmas iš a/m išlipo jis, po to visi kiti kaltinamieji. Jis pirmas priėjo prie V. M., kuris stovėjo atsirėmęs į automobilio variklio dangtį, ir jo paklausė, ar jis dalyvavo incidente. Nurodė, kad jis rankoje butelio neturėjo. Nukentėjusiam atsakius, kad dalyvavo, trenkė vieną kartą jam į veidą, po ko jis nugriuvo per automobilio variklio dangtį ant žemės. Po to buvo sumaištis, nepastebėjo kuris iš kaltinamųjų nukentėjusiam įspyrė, tuomet jis antrą kartą nukentėjusiam trenkė į veidą ir išgirdo duslų garsą, vamzdžiu E. S. buvo trenkta per nugarą. Buvo dar keli smūgiai suduoti V. M., tačiau nepastebėjo kuris iš kaltinamųjų sudavė V. M., nes jis pats buvo pasilenkęs, nematė, tačiau visi kaltinamieji buvo šalia gulinčio ant žemės V. M.. Nurodė, kad kuomet antrą kartą trenkė V. M., atsisukęs pamatė, kad jam iš vamzdžio nori trenkti A. M., buvo užsimojęs vamzdžiu, todėl jis vamzdį sugriebė ir iš jo atėmė. Po ko A. M. nubėgęs į garažą pasiėmė antrą vamzdį. Nurodė, kad jie lazdų neturėjo. A. M. ėjo link jo su vamzdžiu. Jis atsistūmė nuo jo rankomis su kitu vamzdžiu. Tuomet E. S. A. M. sugriebė už krūtinės ir jį pastūmė, po ko nukentėjęs pargriuvo. Pargriuvusį nukentėjusįjį mušė E. S., spyrė jam kelis kartus. Nukentėjęs bandė keltis, tuomet dar kartą jį pastūmė E. S., po ko nukentėjęs vėl pargriuvo. Antrą kartą nugriuvus nukentėjusiajam ant žemės, kas jį mušė nežino, nes jis ėjo link mašinos, pasidėti vamzdį. Po minutės kaltinamieji grįžo link mašinos. Antrą kartą iš A. M. vamzdį rodos atėmė E. S.. Nurodė, kad jis A. M. nesudavė nei vieno smūgio. Su vamzdžiu jis nuo A. M. atsistūmė gal į pilvą, gal į krūtinę, kad nukentėjęs prie jo neprieitų, kuomet jis buvo užsimojęs vamzdžiu. Nurodė, kad jie visi plūdosi necenzūriniais žodžiais. Nurodė, kad įvykio metu jokios merginos nepastebėjo, kur buvo nukentėjęs A. L. nematė. Nurodė, kad jis civilinį ieškinį nukentėjusio A. L. pripažįsta iš dalies, t.y. dėl automobilio variklio dangčio ir apdailos grotelių, nes griūdamas nukentėjęs galėjo jį apgadinti. Nepripažįsta ieškinio dalyje dėl automobilio priekinio stiklo suskaldymo, viso pripažįsta ieškinį 500 Lt sumoje.

Kaltinamasis E. S. parodė, kad 2010-08-28 apie 20 val. su bendrakaltinamaisiais E. S., V. Š., T. G., A. S. atvažiavo jam priklausančiu automobiliu Toyota Celica, kurį vairavo kaltinamasis V. Š., prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis automobilio nevairavo, nes prieš tai buvo išgėręs butelį alaus, apsvaigęs nesijautė. Nurodė, kad jis važiavo pas pažįstamą panelę į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad važiuojant pro garažus, V. Š. pamatė prie garažo stovintį automobilį ir vaikiną, kuris prieš savaitę dalyvavo kažkokiame konflikte. Važiuojant automobilyje V. Š. nekalbėjo apie tą konfliktą. Garažai yra apie 10 m nuo pagrindinio kelio. Nurodė, kad pirmas iš automobilio išlipo V. Š. ir nuėjo prie V. M., kuris stovėjo prie a/m. Po to išlipo iš a/m ir jie visi. Rankoje V. Š. nieko neturėjo. V. Š. priėjęs prie V. M. paklausė, ar šis dalyvavo incidente, V. M. atsakius, jog dalyvavo, V. Š. ranka jam trenkė į veido sritį. Nuo smūgio V. M. nugriuvo ant žemės. Šalia nugriuvusio V. M. buvo V. Š., A. S. ir T. G.. Kas mušė ir kaip mušė gulintį nukentėjusįjį nepastebėjo, nes jie buvo nukentėjusįjį apstoję, kažką tai darė, bet ką nepastebėjo. Visi plūdosi necenzūriniais žodžiais. Kaip V. Š. nukentėjusiam trenkė antrą kartą nematė. Nurodė, kad tuomet jam iš nugaros priėjo A. M. ir trenkė vamzdžiu per nugarą. V. Š. atėmė iš A. M. vamzdį, o jis A. M. paėmęs už krūtinės pastūmė, po ko jis nukrito ant žemės. Jam nukritus E. S. jam porą kartų įspyrė, į kurią vietą nepastebėjo, nurodė, kad iš E. S. žodžių žino, kad jis spyrė gulinčiam A. M.. Tuomet atsikėlęs A. M. nuėjęs į garažą pasiėmė kitą vamzdį, tuomet jis atėmė iš jo vamzdį ir vėl paėmęs A. M. už krūtinės pastūmė, po ko jis nukrito ant žemės, kas jį nukritus mušė, nepastebėjo. Nurodė, kad jis nukentėjusiojo nespardė. Nurodė, kad nuo jo pastūmimų nukentėjusiajam negalėjo lūžti šonkauliai, galėjo tik nusibrozdinti. Nurodė, kad jis savo kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad du kartus pastūmė A. M.. Nurodė, kad civ. ieškinį pripažįsta iš dalies.

Kaltinamasis T. G. parodė, kad 2010-08-28 apie 20 val. su bendrakaltinamaisiais E. S., V. Š., E. S., A. S. a/m Toyota Celica, kurį vairavo kaltinamasis V. Š., važinėjo po (duomenys neskelbtini), po to važiavo į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), sustojo, nes V. Š. pasakė, kad prieš savaitę buvo kažkoks konfliktas, jis tai pasakė privažiavus prie garažų. Išlipus iš a/m V. Š. priėjęs prie V. M. paklausė, ar šis dalyvavo incidente prieš savaitę. V. M. atsakius, jog dalyvavo, V. Š. ranka jam trenkė vieną kartą į veido sritį. Nuo smūgio V. M. per automobilio variklio dangtį nušliuožė ir parkrito ant žemės. Nurodė, kad jis gulinčio nukentėjusiojo nemušė, nukentėjęs meluoja, jis V. M. pažinojo. Nurodė, kad jis nematė, kas V. M. gulintį mušė. Po to atėjo V. M. tėvas ir vamzdžiu trenkė E. S. per nugarą. Tai pamatęs jis paėmė ant žemės gulintį pagalį, pagalys nebuvo iš mašinos, ir juo vieną kartą sudavė A. M. per kojas. V. Š. atėmė vamzdį iš A. M., V. Š. A. M. nesudavė. Nurodė, kad nematė, kaip A. M. atsinešė iš garažo antrą vamzdį. Matė, kaip E. S. porą kartų pastūmė A. M., daugiau nieko nematė, kas sumušė A. M. nežino. Nurodė, kad jie visi įvykio metu plūdosi necenzūriniais žodžiais, tiek jie, tiek nukentėjusieji. Nurodė, kad jis merginos įvykio metu iš viso nematė, o A. L. išsigandęs pabėgo. Nurodė, kad a/m niekas nedaužė, negirdėjo jokio stiklo dužimo garso. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad jis iš E. S. a/m, iš vairuotojo sėdynės šono išsiėmė savadarbę beisbolo lazdą, ir nukentėjusiam A. M. sudavė minėta lazda. Nurodė, kad dėl civ. ieškinio nieko negali pasakyti.

Kaltinamasis A. S. parodė, kad 2010-08-28 apie 20 val. su bendrakaltinamaisiais E. S., V. Š., E. S., T. G. važiavo a/m Toyota Celica, kurį vairavo kaltinamasis V. Š., į (duomenys neskelbtini), pas E. S. pažįstamą merginą, o jis su E. S., kuris yra jo pusbrolis, pasivažinėti. Nurodė, kad važiuojant V. Š. užsuko prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), pasakė, kad stovi ta pati mašina, kurią matė per konfliktą, vykusį prieš savaitę. Nurodė, kad privažiavus jie visi penki išlipo iš a/m ir V. Š. priėjęs pirmas prie V. M. paklausė, ar šis dalyvavo incidente prieš savaitę. V. M. atsakius, jog dalyvavo, V. Š. ranka jam trenkė kumščiu vieną kartą į veido sritį. Nuo smūgio V. M. užkrito ant automobilio variklio dangčio, nuo jo nuslydęs parkrito ant žemės. Tuomet jis pribėgo ir gulinčiam V. M. įspyrė 2-3 kartus į kairę ranką ir petį. T. G. stovėjo jam už nugaros, todėl nematė ar jis įspyrė nukentėjusiajam. Kiek kartų sudavė nukritusiam ant žemės V. M. kaltinamasis V. Š. nematė, nes pats buvo pasilenkęs spyrio metu. Automobilio variklio dangtis ir apdailos grotelės galėjo būti apgadintos, kuomet V. M. nuo V. Š. smūgio griuvo ant variklio dangčio ir juo nuslydo ant žemės. Nurodė, kad a/m priekinio stiklo niekas iš jų nedaužė, niekas jokio butelio neturėjo. Netrukus A. M. atėjo gelbėti sūnaus su vamzdžiu rankoje ir juo trenkė E. S. per nugarą. Nurodė, kad jis pats nematė kaip vamzdžiu buvo trenkta E. S. per nugarą, tačiau girdėjo kaip kažkas suriko, jog E. trenkė per nugarą. Tuomet jis atsisukęs pamatė kaip V. Š. atėmė vamzdį iš A. M., o E. S. sugriebęs A. M. už drabužių jį parvertė ant žemės. Kas mušė A. M. gulintį ant žemės nematė, tačiau šalia jo buvo T. G. ir E. S.. Tuomet A. M. atsistojęs nubėgo į garažą, iš kur pasiėmė dar vieną vamzdį. Vamzdį iš jo atėmė arba E. S., arba E. S., nes jie buvo šalia nukentėjusiojo. Vamzdis buvo atimtas ir numestas ant žemės. E. S. suėmė vėl A. M. už pečių, tuo momentu jis nusisuko, paėmęs tuos abu vamzdžius su V. Š. nunešė ir sudėjo į a/m Toyota Celica bagažinę, todėl kas sumušė A. M. nematė. Nurodė, kad pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš dalies teisingi, nurodė, kad jis matė kaip E. S. buvo užsimojęs ant A. M., tačiau ar sudavė jam nematė, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakęs, kad matė, jog S. sugriebęs „senį“ už drabužių, jam rankos kumščiu smogė ne daugiau 3 kartų į galvą bei tą „senį“ numetė ant žemės, galvoja, kad galėjo ką nors sumaišyti. Patvirtino, kad geriau įvykį prisiminė kuomet davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad civ. ieškinį kiek teismas priteis, tiek ir atlygins.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų :V. Š., E. S., T. G., A. S. prisipažino iš dalies padarius nusikaltimus; o kaltinamojo E. S. visiško prisipažinimo, jų kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjęs V. M. parodė, kad 2010-08-28 su draugu A. L. apie 20 val. grįžo iš žvejybos ir garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iškrovinėjo žvejybos įrangą. S., buvo automobilyje ir matė visą įvykį. Nurodė, kad A. L. vairavo a/m VW Passat, kuris iki įvykio nebuvo apgadintas. Garaže buvo jo tėvas A. M.. Bekraunant žvejybos įrangą, prie jų privažiavo sportinis mėlynos spalvos automobilis Toyota Celica, kurį vairavo A. S., jį atpažįsta, o šalia jo sėdėjo V. Š.. Sustojus a/m visi kaltinamieji iš jo išlipo, jis tuo metu buvo atsirėmęs į VW Passat priekinį dešinį sparną. A. L. į garažą nešė valtį, S. liko sėdėti a/m. Pirmas prie jo priėjo V. Š. ir paklausė, ar praeitą savaitę jis buvo aikštelėje. Nurodė, kad jis suprato, kad Š. klausė apie įvykusias ten muštynes, jis atsakė, jog buvo, tačiau jis muštynėse nedalyvavo. V. Š. rankoje turėjo alaus butelį, juo užsimojo jam į galvą, jis pasilenkė, kad išvengti smūgio, tuomet V. Š. buteliu pataikė į a/m lango kampą, nuo ko stiklas suaižėjo. Po to visi likusieji kaltinamieji priėjo prie jų, V. Š. vėl jam smogė kumščiu, jis nuo smūgio užkrito ant automobilio variklio dangčio ir persiretinęs per visą automobilį, nukrito už a/m ant žemės. Matė, kaip prie jo gulinčio iš karto pribėgo V. Š., T. G. ir A. S., pradėjo jį spardyti, jis užsidengė rankomis veidą, todėl tiksliai pasakyti kiek konkrečiai smūgių kuris jam sudavė, negali, tačiau galėjo būti suduota 10 smūgių ir daugiau į įvairias kūno vietas, pagrinde smūgiai buvo į galvą. Nurodė, kad išbėgo jo tėvas iš garažo su vamzdžiu rankoje jo ginti, vamzdžiu E. S. trenkė per nugarą. Tuomet visi atsitraukė nuo jo ir visi penki kaltinamieji puolė link tėvo, jis tuo metu užbėgo už jų mašinos. Matė kaip E. S. iš tėvo atėmė vamzdį, tuo metu tėvas nubėgo į garažą pasiimti kito vamzdžio. Pasiėmęs vamzdį mojavo juo tarpduryje, kad kaltinamieji negalėtų įeiti į garažą. Nurodė, kad T. G. tik atvažiavęs iš a/m išlipo turėdamas rankose beisbolo lazdą. Kuomet tėvas buvo užpultas kaltinamųjų jis matė, kaip vienas iš kaltinamųjų, negali tik įvardinti kuris, iš a/m bagažinės išiminėjo lazdas. Matė, kaip tėvas garažo tarpduryje gynėsi nuo kaltinamųjų vamzdžiu, jam iš rankų buvo ištrauktas vamzdis, tėvas bandė ištrūkti, pabėgti pro antrą garažą, tačiau jį už nugaros pagavo E. S., pervertė ant žemės, po ko prie jo pribėgo visi kiti kaltinamieji. Nurodė, kad jį dar bandė kažkas vytis, tuomet jis nubėgo už garažo kampo ir kaip buvo sumuštas tėvas nematė. Matė tik kaip pirmą kartą tėvą pervertė E. S., po to V. Š.. Nurodė, kad tėvas po įvykio atrodė baisiai, suplėšytais marškiniais, buvo praskelta galva, nubrozdinimai ant kūno, mėlynės. Buvo iškviesta greitoji pagalba, ligoninėje nustatė, kad sulaužyti šonkauliai. Nurodė, kad jis pats civ. ieškinio nereiškia. Nurodė, kad kaltinamieji buvo penkiese, jų išsigando, pasijuto pažemintas, buvo šokiruotas jų elgesio, nes užpuolė be jokios priežasties.

Nukentėjęs A. M. parodė, kad nukentėjęs V. M. – sūnus, o nukentėjęs A. L. sūnaus draugas. Nurodė, kad jis iš matymo pažinojo tik kaltinamuosius T. G. ir V. Š.. Nurodė, kad 2010-08-28 apie 20 val. jis buvo prie savo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ten yra garažų kompleksas. Nurodė, kad sūnus su draugu A. L. ir S. grįžo iš žvejybos, iš a/m prie garažo išiminėjo žvejybos įrangą. Tuo metu pamatė prie jų privažiuojantį mėlynos spalvos automobilį. Jo garažas nuo pagrindinio kelio apie 50-60 m atstumu, nuo pagrindinio kelio jo garažo nematyti, tačiau stovintį a/m prie garažo kaltinamieji galėjo matyti. Nurodė, kad kaltinamųjų a/m vairavo smulkaus sudėjimo kaltinamasis A. S., jį atpažįsta, šalia vairuotojo sėdėjo V. Š.. Nurodė, kad jis stovėjo tarpduryje garažo. Kaltinamieji išlipo iš a/m , V. Š. rankose turėjo Utenos alaus žalią butelį. T. G. iš a/m išlipo rankose turėdamas beisbolo lazdą, buvo odinėmis pirštinėmis nupjautais galais. Kiti buvo be lazdų. Pirmas prie sūnaus priėjo V. Š., klausė sūnaus, ar jis dalyvavo konflikte. Sūnus atsakė, kad buvo aikštelėje, tačiau konflikte nedalyvavo. Nurodė, kad jis nematė, kaip sūnui buvo suduotas smūgis, tačiau išgirdo duslų garsą į stiklą, ir pamatė kaip per variklio dangtį jau buvo permestas ir gulėjo ant žemės sūnus. Šalia gulinčio sūnaus stovėjo V. Š. ir kiti kaltinamieji ratu aplink sūnų. Nurodė, kad matė, kaip sūnui buteliu smogė V. Š., tačiau nepataikė, pataikė į a/m langą. Antrą smūgį jis mano, kad sūnui sudavė iš rankos V. Š., po to visi kaltinamieji gulintį sūnų buvo apstoję ratu. Jie mojavosi rankomis, visi keikėsi, tuomet jis įlėkė į garažą, susirado vamzdį, juo trenkė arčiausiai garažo stovėjusiam E. S. per nugarą. Nurodė, kad vamzdį jam ištraukė iš rankų rodos V. Š., tuomet jis iš garažo, pasiėmė kitą vamzdį ir juo mojavo, kad kaltinamieji negalėtų įeiti į garažą, nes jie su atimtu iš jo vamzdžiu brovėsi į garažo vidų, T. G. stovėjo tarpduryje su beisbolo lazda, kažkuris iš kaltinamųjų, ar V. Š., ar E. S. atėmė iš jo vėl vamzdį. Tuomet jis bėgo iš garažo, manė, gal spės nubėgti iki namo, tačiau nubėgus apie 10 metrų nuo garažo jį pagavo iš už nugaros sugriebė už megztinio kaltinamasis E. S.. Megztinis užsinėrė ant galvos, todėl jis nieko rankomis nebegalėjo padaryti, tuomet pajuto smūgius iš rankų į įvairias kūno vietas. Suprato, kad smūgiavo jam laikydamas už megztinio E. S.. Nuo smūgių buvo suklupęs, vėl atsikėlė, norėjo bėgti, tačiau buvo vėl E. S. pagautas. Vėl buvo suduoti smūgiai, ir pajuto, kad yra mušamas beisbolo lazda iš paskos bėgusio T. G.. Nurodė, kad jis nugriuvo nuo smūgių beisbolo lazda, tuomet pajuto, kad prie jo pribėgo visi kaltinamieji, keikėsi, mušė į įvairias kūno vietas, spardė, daužė beisbolo lazda. 3-4 vietose buvo praskelta galva, per veidą bėgo kraujas. Nurodė, kad girdėjo, kaip kažkuris iš jų sušuko, kad gali atvažiuoti „mentai“, jis pakėlė galvą ir matė, jog tikrai keturi kaltinamieji nueidinėjo nuo jo, o A. S. jau buvo šiek tiek toliau, apie 5 m nuo kitų kaltinamųjų, tikriausiai pirmas nuo jo atsitraukė, o visi keturi kiti kaltinamieji jam bėgo iš paskos link automobilio. Nurodė, kad ekspertas užfiksavo 14 smūgių jam suduotų, ir buvo sulaužyti du šonkauliai, tačiau tvirtina, kad jam į įvairias kūno vietas buvo suduota apie 30 smūgių, nors galėjo būti suduota ir daugiau, nes du mėnesius negalėjo net pasijudinti, pasikelti, buvo reikalinga kitų žmonių pagalba. Nurodė, kad jis reiškia byloje civilinį ieškinį dėl 1043,87 Lt turtinės žalos ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dalis turtinės žalos 300 Lt atlyginta. Turtinę žalą sudaro sugadinti, suplėšyti, sukruvinti rūbai, t. y. kelnės 100 Lt vertės, megztinis 100 Lt vertės, marškinėliai 50 Lt vertės, batai 100 Lt vertės. Ligoninėje gulėjo savaitę laiko, buvo išrašyti ir pagal receptus pirkti vaistai nuo skausmo, raminantys- 135 Lt, turėjo kelionės išlaidų, kurias sudaro 269, 81 Lt, du mėnesius važinėjo į ligoninę pratęsti nedarbingumą, daryti tyrimus, šviestis, teko važiuoti į vaistines. Ligoninėje reikėjo papildomai maisto, nes ligoninėje maitina nepakankamai, mažai, išlaidos 39 Lt, nors jų buvo daugiau, tačiau neturi čekių. Taip pat turtinę žalą sudaro ir 517,26 Lt negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jeigu būtų darbingas. Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro 15000 Lt, nes patyrė daug skausmo, depresiją, patyrė daug dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą. Buvo nedarbingas 2 mėnesius, bet dar 4 mėnesius negalėjo nei pakelti, nei panešti, ir šiuo metu jeigu reikia fiziškai ką nors dirbti, jaučia pasekmes. Nurodė, kad muštynių metu sūnaus draugas A. L. pabėgo, o mergina sėdėjo automobilyje, po to irgi pabėgo, kažkuris ją vijosi.

Nukentėjęs A. L. parodė, kad jis pažįsta iš matymo kaltinamuosius T. G. ir V. Š., kitų nepažįsta. Nurodė, kad 2010-08-28 su draugu V. M. ir S. apie 20 val. grįžo iš žvejybos į garažus, esančius (duomenys neskelbtini), kur iškrovė žvejybos įrangą. Garaže buvo A. M.. Nurodė, kad jis vairavo automobilį VW Passat, kuris iki įvykio nebuvo apgadintas. Nurodė, kad iškrovus iš automobilio žvejybos įrangą, stovėjo prie garažo ir kalbėjosi, S. sėdėjo automobilyje, prasidariusi langą. Prie jų privažiavo violetinės spalvos automobilis Toyota Celica, kurį vairavo kaltinamasis A. S., šalia jo priekinėje sėdinėje sėdėjo kaltinamasis V. Š.. Pirmas iš automobilio išlipo V. Š., po to A. S. ir po to visi kiti kaltinamieji iš galinės automobilio sėdynės. Ar kas turėjo lazdą rankose nepastebėjo. V. Š. priėjo prie V., klausė, ar jis buvo šeštadienį aikštelėje, V. atsakė, kad buvo. Tuomet V. Š. užsimojo į V. rankose turėtu alaus buteliu, tačiau nepataikė, o pataikė į automobilio priekinį stiklą, dėl ko stiklas suskilinėjo. Nurodė, kad jis nematė kaip buvo suduotas antras smūgis V., tik matė, jog jis nukrito ir jį apstojo visi penki kaltinamieji. Kas jį mušė tiksliai negali pasakyti, gulintį V. buvo apstoję visi penki kaltinamieji. V. tėvas A. M. nuėjo į garažą, iš garažo išėjo su vamzdžiu rankoje. Jis žiūrėjo į S., kuri buvo išlipusi iš a/m , o atsisukęs pamatė, kad vamzdis jau pas V. Š. rankose. A. M. vėl ėjo į garažą, tuomet V. Š. su vamzdžiu rankose ėjo link jo, pradėjo vytis, todėl jis pabėgo į netoliese esantį daugiabutį. Kaip buvo sumuštas A. M. nematė. Nurodė, kad kuomet A. M. su vamzdžiu rankose išėjo iš garažo, pamatė kaip T. G. iš automobilio Toyota Celica išsitraukė beisbolo lazdą, o po to dar A. S. rodos išiminėjo iš automobilio ir dalino pagalius. Nurodė, kad jis reiškia 900 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro automobilio stiklo, variklio dangčio ir grotelių apgadinimas. Automobilio priekinio stiklo kaina 250 Lt, jo įdėjimas 150 Lt, variklio dangčio remonto kaina 350 Lt, apdailos grotelių kaina su įdėjimu 150 Lt.; taip pat prašo priteisti 200 Lt už advokato pagalbą, minėtą civ. ieškinį prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š.. Nurodė, kad atlikus a/m remonto orientacinę sąmatą, a/m nėra suremontuotas, orientacinė remonto vertė yra 1712, 56 Lt, todėl likusioje dalyje dėl civ. ieškinio prašo pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl dydžio perduoti nagrinėti CPK tvarka.

Liudytoja S. U., parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. S., su juo kartu mokėsi, kaltinamuosius V. Š. ir E. S. pažįsta tik iš matymo, kitų kaltinamųjų nepažinojo. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Nurodė, kad 2010-08-28 ji, V. M. ir A. L., apie 20 val. A. L. vairuojamu a/m grįžo iš žvejybos prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kur iškrovė žvejybos įrangą. Garaže buvo V. M. tėvas A. M.. Vaikinai išiminėjo daiktus, ji sėdėjo a/m. Po 10 – 15 min. prie garažo privažiavo nepažįstama mašina, markės negali pasakyti, a/m vairavo tikrai A. S., šalia jo sėdėjo V. Š., o galinėje sėdinėje sėdėjo T. G., E. S. ir dar vienas kaltinamasis, kurio nepažinojo, atpažįsta kaltinamąjį E. S.. Pirmas iš automobilio išlipo V. Š., kuris rankoje turėjo alaus butelį žalia etikete. Paskui jį išlipo A. S.. V. Š. priėjęs prie V. M. pasiūlė alaus buteliu jam suduoti į galvą, klausinėjo apie kažkokias muštynes. V. Š. užsimojo buteliu V. į galvą, bet V. pasilenkė ir buteliu V. Š. pataikė į automobilio priekinį stiklą, kuris nuo smūgio suskilinėjo. Po to V. Š. iš kumščio sudavė V. į veido sritį, nuo smūgio V. persirito per automobilio variklio dangtį ir nukrito ant žemės. Jam nukritus pirmas prie jo pripuolė V. Š., spyrė vieną kartą Viliui į kūną, po to smogė ne mažiau 4 kartų iš kumščio į kūną. Prie Viliaus mušimo prisidėjo ir A. S. bei T. G., kiti du vaikinai stovėjo nuošalyje, V. M. nemušė. Nurodė, kad Vilių mušė trise, t. y. A. S., T. G. ir V. Š., mušė rankomis ir spardė. Viso V. galėjo būti suduota ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Nurodė, kad nematė, kad A. S. ir T. G. būtų sudavę V. smūgius beisbolo lazda. Tuo metu kai V. buvo mušamas, jis bandė atsistoti, dengėsi rankomis galvą, tačiau jam neleido, vis suduodavo smūgius. Tai pamatęs Viliaus tėvas įbėgo į garažą, išsinešė kažkokį metalinį vamzdį, kuriuo užsimojęs ėjo link V. Š., jis atėmė iš A. strypą, tuomet kaltinamieji išsidalino iš a/m vamzdžius, A. vėl ėjo į garažą , o ji taip pat su A. pradėjo eiti link daugiabučių namų. Š. juos vijosi, po to grįžo. Nurodė, kad ji matė, kaip visi penki kaltinamieji mušė A. M., mušė kumščiais, spardė, mušė strypais, į įvairias kūno vietas. Viso galėjo būti suduota ne mažiau 30 smūgių.

Iš byloje esančios 2010-08-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra, (duomenys neskelbtini) šalia garažų, rasta stovintis mėlynos spalvos a/m VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta automobilio suskaldytas priekinis stiklas, variklio dangtis purvinas, sugadinimų nepastebėta. Rasta a/m priekyje prie žibinto apgadinta apdailos detalės dalis, apgadintos kitos automobilio dalys. ( b.l. 5-11, t.1 ) .

Iš byloje esančio daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjęs A. L. pateikė a/m VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.113,t.1); A/m VW Passat apžiūrėtas apžiūros protokolu 2010-11-03, fiksuoti jame esantys pažeidimai – rasta suskilęs a/m priekinis stiklas, a/m variklio dangtis apgadintas, rasta dešinio sparno nubrozdijimas, rasta apgadinta a/m grotelių apdaila, rasta smulkių įbrėžimų ( b.l. 114-118,t.1), a/m pakvitavimu perduotas nukentėjusiam saugoti iki atskiro nurodymo (b.l.119,t.1);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto išvados 2010-08-31, Nr. G222/10(12) matyti, kad V. M. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva ir nubrozdijimas kairio paausio srityje. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kietų bukų daiktų poveikyje. Objektyviai užsifiksavę 1 smūgio požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Dėl patirtų sužalojimų padarytas V. M. nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat konstatuota, kad smūgių sudavimo metu V. M. buvo sukeltas fizinis skausmas (b. 1. 19-20, t.1 ).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto išvados 2010-08-31 Nr. G221/10(12) matyti, kad A. M. padaryti šie sužalojimai: krūtinės ląstos ir pilvo sumušimas, poodinės kraujosruvos ir nubrozdijimai kaktos ir viršugalvio srityje, poodinės kraujosruvos dešinio žasto, abiejų alkūnių srityse, poodinės kraujosruvos ir nubrozdijimas dešinės plaštakos nugarėlėje, nubrozdijimas kairio dilbio srityje, poodinės kraujosruvos nugaros, abiejų šlaunų ir kairės pėdos nugarėlės srityse. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku. Visi sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje, o tai galėjo gautis mušant kumščiais, spardant, mušant pagaliais, vamzdžiu ir panašiai. Objektyviai yra užsifiksavę 14 smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Dėl patirtų sužalojimų visumos, sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, todėl A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.65-66, t.1);

Iš byloje esančios papildomos specialisto išvados ( b.l. 69-71, t.1 ) matyti, kad be jau nurodytų ankstesnėje išvadoje sužalojimų, nustatyta, kad A. M. padaryti dešinės pusės 8-ojo ir 10-ojo šonkaulių lūžimai, lydimi dešinio plaučio ir pasieninės krūtinplėvės pažeidimų. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra taip, kaip specialisto išvadoje Nr. G221/10( 12) nurodyti visi kiti sužalojimai. Išvadoje nurodyti šonkaulių

lūžimai sveikatos sutrikdymo mastui jokios reikšmės neturi. A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš byloje esančių asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad V. M. atpažino asmenį Nr.4, t.y. V. Š., kuris alaus buteliu smogė jam ir jam pasilenkus nepataikė, bet pataikė į a/m stiklą ir stiklas suskilo, po to sudavė smūgį kumščiu į galvą, parvertė ant žemės, kartu su automobilio vairuotoju ir kitais jį spardė, buvo suduota ne mažiau 10 kartų (b.l. 21-23, t.1 ), atpažino asmenį Nr. 3, t.y. T. G., kuris spardė jį gulintį ant žemės ir kartu su V. Š. ir automobilio vairuotoju sudavė ne daugiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas ( b.l. 30-32, t.1 )

Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad nukentėjęs V. M. akistatos metu su V. Š. patvirtino savo duotus , parodymus dėl kaltinamojo smūgio buteliu, bei smurto vartojimo jo atžvilgiu (b.l.37-38, t. 1);

Iš byloje esančio asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs A. M. atpažino asmenį Nr. 2, t.y. V. Š., kuris išlipo iš automobilio „Toyota Celica“ priekinės keleivio sėdynės ir rankoje turėjo alaus butelį, kažką aiškinosi su jo sūnumi V. M., užvertė jį ant automobilio ir užsimojo smogti buteliu. Bei, kad kai jis metaliniu strypu vyriškiui sudavė į nugarą, pastarasis atsisukęs atėmė metalinį strypą, jį pasivijo, sudavė jam smūgius, į įvairias kūno vietas. V. Š., su kitais asmenimis jam sudavė apie 30 smūgių į įvairias kūno vietas (b.l.85-87, t.1);

Iš byloje esančio asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs A. M. atpažino asmenį Nr. 4, T. G., kuris kartu su kitais asmenimis buvo prie garažų ir dalyvavo muštynėse, jis turėjo beisbolo lazdą, stovėjo prieš jį, kai jis norėjo išeiti iš garažo. Vėliau kai jis bėgo, juto smūgius beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, nukrito ir toliau buvo mušamas, buvo apstotas jaunuolių. Kiek smūgių jam buvo suduota būtent šio vaikino, jis nežino, tačiau viso jam buvo suduota ne mažiau 30 kartų (b.l.94-96,t.1);

Iš byloje esančio asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs A. L. atpažino asmenį Nr.1, t.y. V. Š., kurio pravardė „ Č.“, kuris turėdamas rankoje alaus butelį buvo užsimojęs suduoti V. M., bet pataikė į jam priklausančio automobilio stiklą, jį suskaldė, turėdamas rankoje strypą jį ir draugę S. vijosi (b.l.104-106, t. 1)

Iš byloje esančio asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs A. L. atpažino asmenį Nr. 2, t.y. T. G., kurio pravardė „ B.“, pastarasis dalyvavo muštynėse, turėjo rankose beisbolo lazdą, tačiau ar sudavė smūgius, nurodyti negali (b.l.107-109, t.1);

Iš byloje esančių asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytoja S. U. atpažino asmenį Nr 2, t.y. V. Š., kuris atvažiavo kartu su A. S., vaikinu pravarde „b.“, bei kitais dviems nepažįstamais asmenimis, išlipo iš a/m keleivio priekinės sėdynės, turėjo pilną butelį alaus, priėjęs prie V. M. sukonfliktavo, užsimojo jam smogti buteliu, tačiau V. M. išsisukus nuo smūgio, buteliu smogė į a/m VW Passat priekinį stiklą ir jį suskaldė. V. M. nukrito ant žemės, tuomet jį mušė kartu su „bole“ ir A. S. ; taip pat nurodė, kad V. Š. atėmė iš A. M. strypą, po to su visais keturiais jaunuoliais mušė ant žemės gulinį A. M. (b.l. 126-128, t.1);

Iš byloje esančių asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytoja S. U. atpažino asmenį Nr 4, t.y. T. G., kuris yra pravarde „b.“ a/m atvažiavo kartu su „Č.“, A. S. ir kitais dviem nepažįstamais vaikinais, jis išlipo turėdamas rankoje beisbolo lazdą, buvo su sportinėmis pirštinėmis. T. G. su „Č.“ ir A. S. mušė ant žemės nuverstą V. M.. Matė, kaip T. G. su „Č.“, A. S. ir kitais dviem nepažįstamais vaikinais mušė ant žemės parkritusį A. M. (b.l.129-131, t.1);

Iš byloje esančios VI „Regitra“ pažymos matyti, kad „ Toyota Celica“, mėlynos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. S. (b.l.51, t.2);

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamieji padarė minėtus nusikaltimus. Nors kaltinamieji V. Š., E. S., T. G., A. S. kaltais padarę minėtus nusikaltimus prisipažino iš dalies, - tokie kaltinamųjų parodymai laikytini jų pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytus nusikaltimus. Nepilnametis kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai, t.y. jis aplinkybes apie savo padarytą nusikalstamą veiką išdėstė teisingai. Kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusių, liudytojų parodymais, ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Netikėti nukentėjusių parodymais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusių parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, atsižvelgiant į tai, kad prieš nukentėjusį A. M. smurtą vartojo net penki kaltinamieji, jis buvo šoko būsenoje, todėl natūralu, kad dėl stresinės būsenos jis galėjo neatsiminti kaltinamųjų atliekamų veiksmų sekos ir suklysti. Be to nukentėjusių parodymus patvirtina byloje teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos S. U. parodymai, t,y. minėtos liudytojos duoti parodymai bei nukentėjusių duoti parodymai papildo vieni kitus, netikėti minėtos liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, nes teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tarp kaltinamųjų ir liudytojos jokių asmeniškumų nebuvo, jie nepiktuoju, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamuosius.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad 2010-08-28 akivaizdžiai, viešoje vietoje, kaltinamieji demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, demonstravo, kad jie negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamųjų elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams, nesant jokio teisėto pagrindo, be rimtos dingsties, t.y. iš chuliganiškų paskatų – kaltinamieji veikė aiškiai negerbdami žmonių ir visuomenės, akivaizdžiai niekindami elementarias moralės ir elgesio normas. Neesant jokio teisėto pagrindo, iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kaltinamieji V. Š. prikibo prie V. M., stovinčio prie A. L. priklausančio a/m, bei rankoje turėtu alaus buteliu užsimojęs trenkė jam į galvą, tačiau pastarajam pasitraukus pataikė į priekinį a/m stiklą-250Lt vertės, jį nepataisomai sugadino, po ko kumščiu trenkė V. M. vieną kartą į galvą ir jį parvertęs ant žemės, po to kartu su T. G. ir A. S. sudavė kumščiais ir kojomis ne daugiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarė V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, kaltinamieji V. Š., T. G. ir A. S. tęsdami savo chuliganiškus veiksmus veikdami kartu ir su kaltinamaisiais E. S. ir E. S. užpuolė V. M. ginti atėjusį jo tėvą A. M. ir veikdami kartu, plūsdamiesi necenzūriniais žodžiais, sudavė kumščiais, įspyrė, sudavė lazdomis A. M. į įvairias kūno vietas ne daugiau 30 smūgių, tuo bendrais veiksmais A. M. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamųjų pavartoti necenzūriniai žodžiai buvo aiškiai nepadoraus turinio ir jų pavartojimo kontekste aiškiai žeidė nukentėjusį A. M., jo orumą, bei aplinkinius; bei kaltinamieji tyčia įžūliu elgesiu - pasireiškusio smurto prieš nukentėjusius panaudojimu bei turto gadinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nustatyta, kad kaltinamieji paminėtus veiksmus padarė viešoje vietoje – prie garažų, kaip nustatyta byloje ten yra garažų kompleksas, iš vienos pusės 10 garažų ir iš kitos, matant pašaliniams asmenims. Viešoji vieta, kurioje gali būti pažeista viešoji tvarka yra vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, t.y. gatvės, keliai, parkai ir kt. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-2-670/2002; Nr. 2K-249/2009). Nustatyta, kad kaltinamieji V. Š., T. G. ir A. S. naudojo smurtą bendrai nukentėjusio V. M. atžvilgiu, bei padarė bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad visi 5 kaltinamieji naudojo smurtą bendrai nukentėjusio A. M. atžvilgiu, bei padarė bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nuo visų 5 kaltinamųjų bendrai tyčia iš chuliganiškų paskatų pavartoto smurto buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiam A. M., kadangi dėl jam padarytų sužalojimų : krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, dešinės pusės 8-to ir 10-to šonkaulių lūžimo, lydimo dešinio plaučio ir pasieninės krūtinplėvės pažeidimų, poodines kraujosruvas ir nubrozdijimus kaktos ir viršugalvio srityje, poodines kraujosruvas dešinio žasto, abiejų alkūnių srityse, poodines kraujosruvas ir nubrozdijimus dešinės plaštakos nugarėlėje, nubrozdinimą kairiojo dilbio srityje, poodines kraujosruvas nugaros, abiejų šlaunų ir kairės pėdos nugarėlės srityse, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.65-66; 69-71, t.1). Neginčytinai nustatyta, kad minėtas viešos tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusius, bei turto sužalojimu. Byloje nustatyta, kad visi penki kaltinamieji viena veika pasikėsino į du objektus - kito asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji suvokė veikos pavojingumą - t.y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir numatė, kad dėl jų veikimo gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusio A. M. sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Minėtus veiksmus kaltinamieji padarė viešoje vietoje, elgėsi įžūliai – vartojo smurtą nukentėjusio A. M. atžvilgiu, iš chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kai kaltinamieji smurtą naudoja bendrai esant neapibrėžtai tyčiai, už kilusius padarinius atsako visi smurtą naudoję asmenys, nepriklausomai nuo asmeniškai suduotų smūgių skaičiaus ir padarytų sužalojimų pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-249/2009). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis V. Š. apgadino nukentėjusio A. L. a/m, bei, kad priekinio sugadinto stiklo vertė yra 250 Lt, tai patvirtino nukentėjęs, minėta žala atitinka ir orientacinei vertei nurodytai sąmatoje (222 Lt b.l. 104,t.3);

Kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka LR BK 284str.1d. ir BK 138str.2d.8p.

Kaltinamasis V. Š. charakterizuojamas iš Kėdainių r. savivaldybės administracijos, Vilainių sen. - teigiamai (b.l.33,t.2), iš UAB „ Relesta“ buvusios darbovietės -teigiamai (b.l.31,t.2) ; Kaltinamojo E. S. charakteristikoje iš Vilniaus r. savivaldybės administracijos, Bezdonių sen.- nurodyta, kad seniūnija duomenų neturi (b.l. 63 t.2); Kaltinamasis T. G. charakterizuojamas iš Kėdainių r. savivaldybės administracijos, Vilainių sen. - teigiamai (b.l.98,t.2); Kaltinamasis A. S. charakterizuojamas iš Kėdainių r. savivaldybės administracijos, Vilainių sen. - teigiamai (b.l.98,t.2), iš Kėdainių PRC – teigiamai (b.l.126, t.2); Kaltinamasis E. S. iš Kėdainių PRC – teigiamai (b.l.169, t.2).

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi t.y. jis aplinkybes apie savo padarytą nusikalstamą veiką išdėstė teisingai, kitų 4 kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė iš kaltinamųjų kaltinimų šalinti sunkinančią aplinkybę - bendrininkų grupę. Prokuroras kaltinamajame akte visiems kaltinamiesiems nurodė, kad jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje. Teismas daro išvadą, kad kaltinamieji veikė bendrai, tačiau veikė spontaniškai, pirmas pradėjo daryti nusikaltimą V. Š., jis naudojo smurtą V. M. atžvilgiu, po to prisidėjo kaltinamieji T. G. ir A. S., po to visi penki kaltinamieji vartojo smurtą A. M. atžvilgiu. Byloje nėra objektyvių neginčytinų įrodymų, kad kaltinamieji susitarė daryti nusikalstamą veiką, tęsti ar užbaigti. Teismas šios aplinkybės nepripažįsta sunkinančia, todėl iš kaltinamųjų kaltinimų- šalintina. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas pagal BK 284 str. 1 d., nesunkus ( LR BK 11str.3d.), kaltinamųjų padarytas nusikaltimas pagal BK 138 str. 2 d.8 p. apysunkis (BK 11str.4d.,) šie nusikaltimai padaryti iš idealiosios sutapties;

Kaltinamasis E. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l.165, t.2); jis Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b.l.164, t.2); kaltinamojo tėvų šeima nėra įrašyta į VTAS socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l.166 t.2); jis nebuvo įrašytas į Kauno a. VPK Kėdainių r. PK įskaitą, nebuvo registruotas policiją dominančių vaikų apskaitos kartotekoje (b.l.167, t.2); 2010-11-05 jis įrašytas į policijos komisariato įskaitą, jam užvesta priežiūros byla ir vykdoma jo elgesio kontrolė (b.l.168, t.2); jis mokosi (duomenys neskelbtini) - charakterizuojamas – teigiamai (b.l.169, t.2). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino, nuoširdžiai gailisi, t.y. jis aplinkybes apie savo padarytą nusikalstamą veiką išdėstė teisingai, žala atlyginta iš dalies ( E. S.); jis nebuvo nusikaltimo iniciatorius, priešingai, kaip nurodė liudytoja S. U., jis atliko mažiausiai nusikalstamų veiksmų, smurtą naudojo vieno nukentėjusio atžvilgiu. Jis yra jauno amžiaus, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu taip pat nepilnametis. Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93str.1d.3p.- kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą ir apysunkį nusikaltimą iš idealiosios sutapties, t.y jis teisiamas pirmą kartą- Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį as­muo lai­ko­mas pir­mą kar­tą pa­da­riu­siu nu­si­kals­ta­mą veiką, jei­gu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį ( LR Aukščiausiojo teismo baudž. byla Nr. 2K-P-85/2008); žala atlyginta iš dalies, jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą ir yra pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, nes jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, neigiamai vertina savo poelgius ir nori pasitaisyti, kaip nurodė jo atstovė pagal įstatymą, motina J. S. – sūnus klauso jos, gerbia jos autoritetą, bei nurodė, kad jis įsidarbins vasarą, kad atlygintų žalą nukentėjusiam. Teismas daro išvadą, kad atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės yra didesnė tikimybė, kad jis ateityje nedarys nusikaltimų, negu tuo atveju, kai jam būtų paskirta kriminalinė bausmė. Todėl sutinkamai su LR BK 93 str. 1 d. 3 p. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, byla nutrauktina – LR BPK 254 str. 5 d., kaltinamajam sutinkamai su LR BK 93 str. 2 d. , BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str.1d. 2 d. 1p. 2 p. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė- elgesio apribojimas, tęsti mokslą bei nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose – 5 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiojo teismo apžvalgoje „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos“, 2008-07-03, 12.2p. nurodyta, kad nuosprendžiu atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40, kt. straipsniai ) teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės t.y. pareikštą civ. ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina, arba jį atmeta (Teismų Praktika Nr.29, 498 psl.).

Kaltinamasis V. Š. neteistas, tačiau 2010-04-30 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 38str. , galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.24-26, t.2) , dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 27, t.2); šeimos neturi (b.l.34, t.2); jis Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabineto įskaitose, neregistruotas (b.l.23, t.2), turtinė žala nukentėjusiam A. M. atlyginta iš dalies (kaltinamojo E. S.),nukentėjusiam A. L. – turtinė žala neatlyginta, atsižvelgia į tai, kad jis buvo nusikaltimo iniciatorius, naudojo smurtą dviejų nukentėjusių atžvilgiu, sugadino nukentėjusio turtą. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už nusikaltimą numatytą LR BK 284str.1d. turi būti skiriama bausmė – areštas, už padarytą apysunkį nusikaltimą pagal BK 138str.2d.8p. turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti bausmes mažesnes už įstatyme numatytų bausmių vidurkį. Teismas atsižvelgęs į aukščiau išvardintas aplinkybes, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis kritiškai įvertino savo elgesį, prisipažino iš dalies padaręs nusikaltimus. Teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str.1d. 2 d. 1 p.7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, skirti įpareigojimus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo (nes baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, plenarinės sesijos nutartis 2K-P-6/2010).

Kaltinamasis E. S. 2010-04-30 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal BK 38str., baudž. byloje Nr. atnaujintas įrodymų tyrimas (b.l. 30-31, t.3). Teismas vadovaudamasis BK 38 str.4 d. nuostatomis laiko, kad kaltinamajam, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38str.1d. per vienerius metus padarius naujus tyčinius nusikaltimus, ankstesnis 2010-04-30 Kėdainių r. apylinkės teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr.2K-125/2006) , todėl teismas sprendžia bausmės paskyrimo klausimą ir už anksčiau padarytą veiką pagal LR BK 284str. 1d. ( 2009-12-27 viešos tvarkos pažeidimas). Jis baustas administracine tvarka (b.l.55-57 t.2), dirba D. L. įmonėje nuo 2011-04-27 (b.l. 69, 70, t.3); vedęs, turi dukrą Emiliją gim.2006-01-31 (b.l.62, t.2); Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabineto įskaitose, neregistruotas (b.l.54, t.2); nukentėjusiam A. M. turtinė žala atlyginta iš dalies, atlygino E. S. 300 Lt (b.l. 102,t.3 ); Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už nusikaltimą numatytą LR BK 284str.1d. ( 2009-12-27) turi būti skiriama bausmė – laisvės apribojimas, už nusikaltimą numatytą LR BK 284str.1d. ( 2010-08-28) turi būti skiriama bausmė – areštas, už padarytą apysunkį nusikaltimą pagal BK 138str.2d.8p. (2010-08-28) turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti bausmes mažesnes už įstatyme numatytų bausmių vidurkį. Teismas atsižvelgęs į aukščiau išvardintas aplinkybes, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis kritiškai įvertino savo elgesį, prisipažino iš dalies padaręs nusikaltimus. Teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str.1d. 2 d. 1 p.7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, skirti įpareigojimus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo (nes baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, plenarinės sesijos nutartis 2K-P-6/2010).

Kaltinamasis T. G. teistas vieną kartą 2011-04-15, šių nusikaltimų padarymo metu teistas nebuvo. Jam 2006-10-30 Kėdainių r. apylinkės teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiu BK 38str. tvarka (b.l.89-90, t.2); administracine tvarka nėra baustas (b.l.93, t.2) , nusikaltimų padarymo metu nedirbo (b.l. 95, t.2); nuo 2011-04-11 dirba (duomenys neskelbtini) (b.l.108,t.3) šeimos neturi (b.l.97, t.2); jis Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabineto įskaitose, neregistruotas (b.l.92, t.2), turtinė žala nukentėjusiam A. M. atlyginta iš dalies ( kaltinamojo E. S.); jis naudojo smurtą dviejų nukentėjusių atžvilgiu. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už nusikaltimą numatytą LR BK 284str.1d. turi būti skiriama bausmė – areštas, už padarytą apysunkį nusikaltimą pagal BK 138str.2d.8p. turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti bausmes mažesnes už įstatyme numatytų bausmių vidurkį. Teismas atsižvelgęs į aukščiau išvardintas aplinkybes, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis kritiškai įvertino savo elgesį, prisipažino iš dalies padaręs nusikaltimus. Teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str.1d. 2 d. 1 p.7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, skirti įpareigojimus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo (nes baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, plenarinės sesijos nutartis 2K-P-6/2010). Kaltinamajam sutinkamai su LR BK 63str. 1 d. 4 d. 9 d. paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2011-04-15 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamasis A. S. neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l.117-118, t.2); jis Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabineto įskaitose, neregistruotas (b.l.116, t.2); kaltinamojo tėvų šeima nėra įrašyta į VTAS socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l.120, t.2); jis nebuvo įrašytas Į Kauno a. VPK Kėdainių r. PK įskaitą, nebuvo registruotas policiją dominančių vaikų apskaitos kartotekoje (b.l.122, t.2); 2010-11-05 jis įrašytas į policijos komisariato įskaitą, jam užvesta priežiūros byla ir vykdoma jo elgesio kontrolė (b.l.123, t.2); jis mokosi (duomenys neskelbtini) - charakterizuojamas – teigiamai (b.l.126, t.2), kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino iš dalies, gailisi, žala atlyginta iš dalies ( kaltinamojo E. S.), jis naudojo smurtą 2-jų asmenų atžvilgiu, buvo vienas iš nusikaltimo iniciatorių, tačiau jis yra jauno amžiaus, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu pilnametis. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 91 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. LR BK 81 str. nurodyta, kad asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, taikomos BK XI skyriaus nuostatos. Teismas mano, kad vadovaujantis BK 80 str., 91 str. nuostatomis, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą pagal BK 284str.1d. skirtina – laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 138str.2d.8p. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi kitos rūšies bausmės nėra pakankamos kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Teismas daro išvadą, jog kaltinamajam turi būti skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis, tačiau realią laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis mokosi, todėl negalėdamas baigti mokslų jis praras vertybes, kurios sudaro jo gyvenimo pagrindą, jis gailisi padaręs nusikaltimą ir pažada ateityje nenusikalsti, pasak įstatyminės atstovės sūnus išvadas padarė, klauso jos, gerbia jos autoritetą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 92str. 1d.2d. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidedant. Sutinkamai su BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str. 1d. 2 d. 1 p., 2 p., kaltinamajam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus.

Nukentėjęs A. M. byloje yra pareiškęs civ. ieškinius: dėl turtinės žalos atlyginimo – 1043,87 Lt ir neturtinės žalos atlyginimo – 15 000 Lt sumai (b.l.51-53, t.1).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad A. M. civ. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo - 1043,87 Lt sumai yra pagrįstas, realus, įrodytas bylos medžiaga (b.l. 51-58,t.1), todėl tenkintinas pilnai priteistinas iš visų penkių kaltinamųjų solidariai, o nepilnamečiui kaltinamajam E. S. neturint turto subsidiariai iš jo tėvų ,t.y. kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą J. S. ir V. S..

Civ ieškinys pareikštas nukentėjusio A. M. dėl 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamiesiems.. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250str.2d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs A. M. patyrė fizinį skausmą, jam nusikaltimu kaltinamųjų veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiam buvo padaryta daugybiniai sužalojimai veido, rankų, kojų , nugaros ir krūtinės srityje, patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė pažeminimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusio gydimosi periodas buvo gan ilgas, jis gydėsi ligoninėje -7d, buvo gydymas ir ambulatoriškai, nedarbingas buvo nuo 2010-08-28 iki 2010-10-22, šiuo metu jis darbingas. Nustatyta, kad kaltinamieji V. Š., E. S. nuo 2011-04-27, T. G. nuo 2011-04-11 dirba, kaltinamieji E. S. (nepilnametis) ir A. S. ( šiuo metu pilnametis) – moksleiviai, savo turto ir pajamų neturi. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad visi kaltinamieji yra darbingi. Todėl, teismo nuomone, jų turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jų pačių, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamųjų turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3k-7-255/2005,Nr. 3k-3-511/2004). Nukentėjęs pareiškė civ. ieškinį dėl 1043,87Lt turtinės žalos. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ).Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamųjų solidariai - 6000 litų, o nepilnamečiui kaltinamajam E. S. neturint turto, subsidiariai iš jo tėvų ,t.y. kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą J. S. ir V. S., likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjęs A. L. byloje yra pareiškęs civ. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – 900 Lt sumai (b.l. 56, t. 3) prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š.. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis V. Š. yra atsakingas už nukentėjusiam A. L. padarytą turtinę žalą, nes nuo jo nusikalstamų veiksmų buvo apgadintas nukentėjusio a/m. Civ ieškinys pareikštas nukentėjusio tenkintinas iš dalies. Byloje nėra objektyvių neginčytinų įrodymų kokią žalą patyrė nukentėjęs. Pats nukentėjęs pateikė civ. ieškinį dėl 900 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l.56, t.3), patikslinto ieškinio nepateikė, nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žala yra didesnė ir civ. ieškinys didės, pateikė remonto orientacinę sąmatą – 1712,56 Lt sumai. Nukentėjęs nepateikė į teisiamąjį posėdį neginčytinų įrodymų apie žalos dydį, tačiau pats kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu pripažįsta 500 Lt turtinę žalą – už a/m variklio dangčio ir apdailos grotelių apgadinimą nurodo, kaip realią. Teismas daro išvadą, kad neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, nes nukentėjęs nepateikė įrodymų tiksliai kokia turtinė žala padaryta, nepateikė įrodymų ar minėtą a/m taisė pagal pateiktą sąmatą (b.l.103-107, t.3), kokia a/m likutinė vertė, byloje nėra pateikta tiksli remonto darbų vertė, – t.y. civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus bylos, o tai būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas. Teismas priteisdamas civ. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo negali vadovautis orientacinėmis, numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis ( LAT kasacinė byla Nr. 2K-22/2008). Esant minėtoms aplinkybėms, sutinkamai su LR BPK 115 str. 1d. 2 d. nukentėjusio civ. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, kurį pripažįsta pats kaltinamasis kaip realų ir pagrįstą t.y. 500 Lt, bei byloje išanalizuotų įrodymų visetu nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu buvo sugadintas a/m priekinis stiklas, kad sugadinto priekinio stiklo vertė yra 250 Lt patvirtino nukentėjęs, bei minėta žala yra artima orientacinei vertei nurodytai sąmatoje ( 222 Lt b.l.104, t.3), todėl vadovaujantis išdėstytu bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, priteistina civ. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. Š. nukentėjusio naudai - 750 Lt, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu, pripažįstama nukentėjusiam teisė į civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Sutinkamai su LR BPK 105 str. iš kaltinamųjų priteistina proceso išlaidų (pašto išlaidų), iš kiekvieno po 9,75 Lt, valstybei.

Sutinkamai su LR BPK 106 str.2d. iš kaltinamųjų priteistina proceso išlaidų, iš kiekvieno po 96,00 Lt, valstybei, už nukentėjusiam A. M. suteiktas advokato paslaugas kuris dalyvavo byloje, apmokėti (pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, b.l. 101,t.3).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje: du metaliniai strypai, saugomi Kauno a. VPK Kėdainių r. PK (b.l.138-139, t.1), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

A/m VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintą nukentėjusiam A. L. saugoti iki atskiro nurodymo (b.l.119, t.1), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiam A. L..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str. 302-303 str;.254str.5d.

nusprendė:

E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284str.1d. ir BK 138str.2d.8p.( 2010-08-28 viešos tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) pritaikius LR BK 93str. 1d.3p. atleisti ir sutinkamai su LR BPK 254 str. 5 d. bylą nutraukti. Sutinkamai su LR BK 93 str. 2 d. , BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str.1d. 2 d. 1p. 2 p. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė- elgesio apribojimas, tęsti mokslą bei nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose – 5 mėnesiams.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p.( 2010-08-28 viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų) ir nubausti jį:

pagal BK 284str.1d. - 40 parų arešto;pagal BK 138str.2d.8p. - laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir aštuoniems (8) mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d.1p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir aštuoniems (8) mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 1 p. 7 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti dviejų (2) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2012-01-15 atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p.( 2010-08-28 viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų) ir BK 284str.1d. ( 2009-12-27 viešos tvarkos pažeidimas) nubausti jį:

pagal BK 284str.1d. (2010-08-28) - 30 parų arešto;pagal BK 138str.2d.8p. – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir penkiems (5) mėnesiams.pagal BK 284str.1d. (2009-12-27) – laisvės apribojimu dešimt (10) mėnesių įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6val.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d.1p. paskirtas bausmes pagal BK 284str. 1d. ir BK 138str.2d.8p. ( 2010-08-28) subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir penkiems (5) mėnesiams. Sutinkamai su LR BK 63str. 1 d. 4 d. bei BK 65str. 1d.1p.b p.p. subendrintą bausmę, subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal BK 284 str. 1 d. ( 2009-12-27)- laisvės apribojimo bausmę pakeičiant laisvės atėmimu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir aštuoniems (8) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 1 p. 7 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti dviejų (2) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2012-01-15 atlyginti nukentėjusiam padarytą turtinę žalą. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2011-06-01 iki 2011-06-02.

Kardomąją priemonę, namų areštą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p.( 2010-08-28 viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų) ir nubausti jį:

pagal BK 284str.1d. - 30 parų arešto;pagal BK 138str.2d.8p. - laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d.1p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63str. 1 d. 4 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2011-04-15 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2011-04-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir devyniems (9) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 1 p. 7 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti dviejų (2) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2012-01-15 atlyginti nukentėjusiam padarytą turtinę žalą. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką pagal ankstesnį nuosprendį nuo 2011-03-27 iki 2011-03-29.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p.( 2010-08-28 viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų) ir nubausti jį:

pagal BK 284str.1d. - laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį mokytis pagal BK 138str.2d.8p. - laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir trims (3) mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d.1p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir trims (3) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92str. 1d.2d. BK 82str. 1d.5p. , BK 87str. 1d. 2d. 1p.2p. bausmės vykdymą atidėti (1) metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėnesiams , įpareigojant nuo 22val. iki 6 val. būti namuose ir tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš E. S., E. S., V. Š., T. G. ir A. S. proceso išlaidų ( pašto), iš kiekvieno po – 9,75 Lt, valstybei.

Priteisti iš E. S., E. S., V. Š., T. G. ir A. S. proceso išlaidų ( už advokato pagalbą nukentėjusiam) iš kiekvieno po – 96 Lt, valstybės naudai ( valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „ Swedbank“ banko k. 73000, įmokos kodas 5630);

Civ ieškinį pareikštą nukentėjusio A. M. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisti 1043,87 Lt iš nuteistųjų E. S., E. S., V. Š., T. G. ir A. S. solidariai, o nepilnamečiui kaltinamajam E. S. neturint turto, subsidiariai iš jo tėvų ,t.y. kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą J. S. ir V. S., nukentėjusio A. M. naudai.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio A. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistųjų E. S., E. S., V. Š., T. G. ir A. S. solidariai, o nepilnamečiui E. S. neturint turto, subsidiariai iš jo tėvų ,t.y. kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą J. S. ir V. S. – šešis tūkstančius (6000) litų nukentėjusio A. M. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinį atmesti.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio A. L. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo V. Š., nukentėjusio A. L. naudai - 750 Lt, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu, pripažįstama nukentėjusiam teisė į civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje: du metalinius strypus, saugomus Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

A/m VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintą nukentėjusiam A. L. saugoti iki atskiro nurodymo, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiam A. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė