- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2-66-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01284-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mėsininkai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „OP Finance“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėsininkai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OP Finance“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4094-392/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OP Finance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mėsininkai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės: 83 032,49 Eur skolą, 0,04 proc. dydžio kompensuojamąsias (procesines) palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. spalio 5 d. sudarė tris finansinio lizingo sutartis: 1) Nr. 2507151 dėl automobilio Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2) Nr. 2507152 dėl automobilio Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3) Finansinio lizingo sutartis Nr. 2507153 dėl automobilio Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
3. Pasirašant finansinio lizingo sutartis buvo sudarytos trišalės pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias ieškovė iš UAB „Autojuta“ įsigijo ir atsakovei perdavė naudotis tris automobilius (nutarties 2 punktas). Taip pat buvo sudarytos trys automobilių atpirkimo sutartys, kuriomis atsakovė įsipareigojo grąžinti automobilius, o ieškovė sumokėti atsakovei automobilių atpirkimo kainą.
4. Ieškovė 2019 m. birželio 27 d. sužinojo, jog atsakovė prarado vieną iš automobilių (Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį be ieškovės žinios 2017 m. spalio 24 d. perdavė G. S. ir taip pažeidė Finansinio lizingo sutarties Nr. 2507153 bendrųjų sąlygų 5.1.1. papunktį (be išankstinio ieškovės rašytinio sutikimo lizingo objekto kitiems asmenims neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti, neperduoti ir / ar nesukurti kitų lizingo objekto apsunkinimų) ir 5.1.2.2. papunktį (be ieškovės išankstinio raštiško sutikimo neleisti tretiesiems asmenims naudotis lizingo objektu). Atsakovė taip pat laiku nemokėjo įmokų už kitus du automobilius. Ieškovė vienašališkai nutraukė finansinio lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti automobilius, tačiau atsakovė grąžino tik du automobilius ir liko skolinga ieškovei iš viso 83 032,49 Eur.
Šalies argumentai
5. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 83 032,49 Eur atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove), taip pat reikalavimo teises į trečiuosius asmenis, areštuojamą turtą pavedant surasti ir aprašyti antstoliui.
6. Prašyme nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir ieškinio suma atsakovei laikytina didele. Atsakovė yra atleidusi beveik visus darbuotojus, turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Atsakovės nesąžiningus veiksmus patvirtina aplinkybė, jog ji, be ieškovės sutikimo, perleido ginčo turtą (automobilį Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitam asmeniui. Todėl atsakovė gali siekti nuslėpti kitą jai priklausantį turtą ir išvengti galimo nepalankaus sprendimo jos atžvilgiu vykdymo, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą bendrovės turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove ir mokėti mokesčius valstybei), taip pat reikalavimo teises į trečiuosius asmenis 83 033 Eur sumai.
8. Teismo vertinimu, ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, suformulavo ieškinio pagrindą, pateikė įrodymus, todėl vertino, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Teismas nustatė, jog ieškovė pateikė duomenis, pagrindžiančius atsakovės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti atsakovei galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jos turtą, todėl tenkino ieškovės prašymo taikyti atsakovės turtui areštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Mėsininkai“ prašo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė nesąžiningais veiksmais, neturint ieškovės leidimo, perleido ieškovei priklausiusį turtą. Atsakovė siekdama, susigrąžinti automobilį Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 21 d. kreipėsi Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. M-1-01-40391-19, dėl automobilio vagystės. Pripažinus, jog automobilis yra pavogtas, draudimo bendrovė atlygintų ieškovei prarasto automobilio vertę. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė, jog likusius du automobilius atsakovė grąžino ieškovei.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovės teigimu, ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, todėl pirmosios instancijos nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
9.3. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningumą. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškove, nepatvirtina atsakovės siekio paslėpti savo turtą siekiant išvengti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.
10. Atsiliepime į atsakovės UAB „Mėsininkai“ atskirąjį skundą ieškovė UAB „OP Finance“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašo priimti į bylą naujus įrodymus ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, nes negavusi ieškovės sutikimo ir jos neinformavusi, atsakovė perleido vieną iš automobilių užsienio piliečiui, tokiu būdų leidžiant ieškovei priklausiusį turtą išgabenti į Turkiją.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovė nepagrįstai nurodo aplinkybę, jog pripažinus, kad automobilis Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas, draudimo bendrovė atlygintų ieškovei prarasto automobilio vertę. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog draudikas AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju.
10.3. Atsakovės nesąžiningus veiksmus patvirtina ir aplinkybė, jog ji, neturėdama ieškovės sutikimo, perdavė kitus automobilius naudotis su atsakove nesusijusiems asmenims. Nors atsakovė nurodo, kad automobiliai yra grąžinti ieškovei, tačiau dėl atsakovės veiksmų egzistavo reali grėsmė, kad ir likę automobiliai bus prarasti. Ieškovė turėjo samdyti įmonę tam, kad būtų nustatyta automobilių buvimo vieta, kad būtų galimybė susigrąžinti ieškovei priklausantį turtą.
10.4. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė įvertinęs, jog pareikšto ieškinio sumą atsakovei yra didelė. Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas nenurodė jokių motyvų dėl ieškovės pareikštos didelės ieškinio sumos. Teismas, konstatuodamas atsakovės nesąžiningumą, pirmiausia įvertino prarasto automobilio aplinkybes ir tik kaip papildomas aplinkybes įvertino atsakovės finansinį pajėgumą mokėti ieškovei įmokas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kuriais grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei apeliantės nesąžiningumą. Atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu bei apeliantės sąžiningumo vertinimu, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
16. Pirmosios instancijos teismas nutarė tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove ir mokėti mokesčius Valstybei), taip pat reikalavimo teises į trečiuosius asmenis 83 033 Eur sumai
17. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad teismas tinkamai neįvertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, pažymėdama, jog automobilis Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas, o kiti du automobiliai buvo grąžinti ieškovei, taip pat nurodo, jog didelė ieškinio suma ir apeliantės turtinė padėtis nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).
19. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4094-392/2019, ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Mėsininkai“ 83 032,49 Eur skolą, 0,04 proc. dydžio kompensuojamąsias (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 008 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas 2019 m. gruodžio 27 d. įsiteisėjo ir ieškovei 2020 m. sausio 2 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pareikštas ieškinys neabejotinai buvo preliminariai pagrįstas.
20. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
21. Teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimo, akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
22. Pirmosios instancijos teismas vertindamas apeliantės nesąžiningumą atsižvelgė į tai, jog buvo pateikta duomenų, kad apeliantė be ieškovės žinios perdavė ginčo turtą valdyti trečiajam asmeniui, kuris automobiliu Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į užsienį, ir dėl šios aplinkybės ieškovė prarado galimybę gauti draudimo išmoką, kuri būtų sumažinusi patirtų nuostolių dydį.
23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog ikiteisminio tyrimo metu pripažinus, jog automobilis Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas ieškovei patirtus nuostolius atlygintų draudimo bendrovė. Nagrinėjamu atveju yra vertinami duomenys apie apeliantės nesąžiningus veiksmus siekiant išvengti ieškovei priimto palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o ne ieškovės galimybė gauti draudimo išmoką už prarastą turtą. Byloje buvo pateikta duomenų apie tai, jog apeliantė perleido automobilį Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir likusius du automobilius (Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be ieškovės sutikimo, nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, nors pagal šalių pasirašytos Finansinio lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1.1. ir 5.1.2.2. papunkčius apeliantė negalėjo vienasmeniškai perleisti ieškovei priklausančio turto kitiems asmenims.
24. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinius motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pateikti duomenys, įrodymai leidžia abejoti apeliantės sąžiningumu bei suponuoja išvadą, kad UAB „Mėsininkai“ gali vengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Mėsininkai“ atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą). Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.